- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- A-146-1143-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00866-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. K., Lietuvos kelių policijos tarnybai, Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka pagal rašytinį procesą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., Lietuvos kelių policijos tarnybai, Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A. V. (toliau - ir pareiškėjas) patikslintu skundu (b. l. 12-13) prašė Vilniaus apygardos administracinį teismą:
1) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, atsakovas) 2010 m. kovo 2 d. sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti;
2) įpareigoti Policijos departamentą pareiškėjo 2010 m. vasario 23 d. prašymą perduoti nagrinėti Vidaus tyrimų tarnybai.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2009 m. vasario 25 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskrities VPK) specialisto nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 200 Lt bauda. Neįsiteisėjusį 2009 m. vasario 25 d. nutarimą skirti administracinę nuobaudą (Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą dėl šio nutarimo panaikinimo 2009 m. liepos 24 d. buvo apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) Alytaus apskrities VPK perdavė priverstiniam vykdymui antstolės A. K. kontorai. Nutarimas buvo priverstinai įvykdytas – 2009 m. liepos 21 d. iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos banke buvo priverstinai išskaičiuota 441 Lt.
2009 m. rugpjūčio 5 d. skundu kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas paskirti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus apskrities VPK pareigūnų veiksmų, kurie neįsiteisėjusį 2009 m. vasario 25 d. nutarimą dėl piniginės baudos skyrimo perdavė priverstiniam baudos išieškojimui. 2009 m. rugsėjo 5 d. raštu Policijos departamentas informavo, kad jo 2009 m.rugpjūčio 5 d. skundą perdavė šio Departamento Eismo priežiūros tarnybai, nors Policijos departamente yra įsteigta Vidaus tyrimų tarnyba, kuriai priskirta atlikti tarnybinius patikrinimus. Šį Policijos departamento sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas 2009 m.spalio 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundo nepriėmė. Viešojo administravimo įstatymas nedraudžia kreiptis į viešojo administravimo subjektą pakartotinai. Todėl 2010 m. vasario 23 d. Policijos departamento generaliniam komisarui pakartotinai pateikė prašymą paskirti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus apskrities VPK pareigūnų veiksmų, t. y. 2009 m. vasario 25 d. nutarimo skirti baudą perdavimo priverstiniam išieškojimui antstolių kontorai, nors nutarimas nebuvo įsiteisėjęs. Atsakovas 2010 m. kovo 2 d. raštu Nr.5-S-1196 informavo, kad prašymas buvo perduotas nagrinėti Policijos departamento Eismo priežiūros tarnybai. Pareiškėjas nurodė manantis, kad šioje byloje skundžiamas atsakovo 2010 m. kovo 2 d. sprendimas yra neteisėtas, kadangi Policijos departamente yra įsteigtas specialus skyrius – Vidaus tyrimų tarnyba, kuriai yra priskirta funkcija atlikti tarnybinius patikrinimus.
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 39-40) teigė, kad klausimas, kurį pareiškėjas kėlė savo skunde Policijos departamentui jau buvo išnagrinėtas, todėl nebuvo pagrindo jo nagrinėti pakartotinai. Rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad skundas antrą kartą nenagrinėtinas jeigu tas pats subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikė naujų duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo pagrindinius reikalavimus grindžia aplinkybėmis susijusiomis su 2009 m. vasario 25 d. įvykiu ir su skundo dėl nutarimo vykdymo aplinkybėmis, kurias Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-2151-171/2009 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Policijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą nustatyta tvarka skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nurodė manantis, kad pareiškėjo patikslintas skundas dėl 2010 m. kovo 2 d. Policijos departamento sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, turi būti atmestas, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba (nuo 2010 m. liepos 1 d. tarnybos pavadinimas pakeistas į Lietuvos kelių policijos tarnybą) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 52-53) teigė, kad kreipdamasis į Policijos departamentą A. V. neturėjo pagrindo reikalauti, kad jo skundas būtų nagrinėjamas kuriame nors konkrečiame šio Departamento padalinyje. Lietuvos policijos generalinis komisaras, ar atitinkamą sritį kuruojantis jo pavaduotojas, gali pavesti tirti asmens skundus tam Policijos departamento struktūriniam padaliniui, ar tai specializuotai policijos įstaigai, kuriame yra didžiausią kompetenciją sukaupę reikiamos srities specialistai. Nurodė manantis, kad pavedus A. V. skundą tirti Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai, teisės aktuose numatytos pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad A. V. į Policijos departamentą dėl to paties fakto kreipėsi pakartotinai, savo turiniu abu skundai yra panašūs, jokių naujų faktinių aplinkybių, kurias būtų būtina ištirti papildomai, pareiškėjas nepateikė. Todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis (skundas nenagrinėjamas, jeigu tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą), pakartotinis A. V. skundas nebuvo nagrinėjamas pagrįstai, apie tai pareiškėjui buvo tinkamai pranešta.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 50-51) paaiškino, kad pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta 2009 m. vasario 25 d., tą pačią dieną jam buvo įteiktas nutarimas ir paaiškinta apie baudos sumokėjimo vietą ir laiką. Pareiškėjas 2009 m. vasario 25 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą priimti atsisakė. Apie tai, kad kreipėsi į teismą, pareiškėjas Alytaus apskrities VPK neinformavo, todėl praėjus ATPK 313 straipsnyje nustatytam baudos sumokėjimo terminui, po šešiasdešimt dienų, vadovaujantis ATPK 304 straipsniu, nutarimo vykdymas 2009 m. balandžio 16 d. buvo perduotas antstolei A. K..
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 41-42) paaiškino, kad ji atlikdama antstolio kompetencijai priskirtus vykdymo veiksmus vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) vykdymo proceso normomis, Antstolių įstatymu, Civiliniu kodeksu. 2009 m. balandžio 17 d. jos kontorai buvo pateiktas vykdymui Alytaus apskrities VPK nutarimas Nr. 52-14-KP6-l-71 dėl 200 Lt baudos išieškojimo iš A. V. išieškotojui valstybei. Nutarimas priimtas vykdyti vadovaujantis CPK 651 straipsnio l dalimi, patikrinus, kad vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti kliūčių nėra (CPK 651 str. 2 d.). 2009 m. gegužės 14 d. buvo areštuotos A. V. priklausančios sąskaitos dviejuose bankuose. 2009 m. rugpjūčio 5 d. antstolės kontoroje buvo gautas A. V. prašymas grąžinti pinigus, nurašytus nuo sąskaitos, nes nutarimas yra apskųstas teismui. 2009 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu Nr. 2759 A. V. buvo grąžinti 441 Lt nurašyti nuo jo sąskaitos banke. Pažymėjo, kad vykdymo veiksmus atliko teisėtai, neturėdama jokios informacijos, kad minėtas nutarimas yra apskųstas. Jei tokią informaciją būtų turėjusi, būtų priėmusi patvarkymą dėl nutarimo grąžinimo Alytaus apskrities VPK.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu (b. l. 94-97) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. vasario 26 d. kreipėsi su skundu į Policijos departamento generalinį komisarą ir prašė paskirti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus apskrities VPK pareigūnų veiksmų (b. l. 60). Šio skundo nagrinėjimas buvo pavestas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai (b. l. 61). Ši Tarnyba 2009 m. kovo 23 d. surašė teikimą „Dėl A. V. skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, jog nenustatyta objektyvių duomenų, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, būtų pažeidę tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar Lietuvos policijos etikos kodekso reikalavimus ir pasiūlė skundo nagrinėjimą baigti (b. l. 62–63). 2009 m. kovo 24 d. Policijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 5-S-1663 dėl pareiškėjo 2009 m. vasario 26 d. skundo. Sprendime nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, būtų pažeidę tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas dėl Policijos departamento 2009 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nurodė, kad jo skundą išnagrinėjo nekompetentinga institucija, nes, pareiškėjo manymu, jo skundą turėjo nagrinėti Policijos departamento Vidaus tyrimų tarnyba, o ne Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2151-171/2009 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Policijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 65-66). Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad Policijos generalinis komisaras ir jo pavaduotojas turi diskrecijos teisę kokiam struktūriniam padaliniui perduoti skundą nagrinėti, o procedūrinių pažeidimų, perduodant skundą nagrinėti Eismo priežiūros tarnybai, nenustatė. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą priimtą administracinėje byloje Nr. I-2151-171/2009 apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. A-1877-10). Teismas pažymėjo, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar nebuvo išnagrinėtas.
Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 23 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Generalinį komisarą, prašydamas paskirti tarnybinį patikrinimą dėl 2009 m. vasario 25 d. nutarimo, kuris nebuvo įsiteisėjęs, perdavimo priverstiniam vykdymui, o tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui (b. l. 15). Generalinis komisaras atsisakė nagrinėti skundą, motyvuodamas tuo, kad šis klausimas jau buvo ištirtas, o naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti priimtu sprendimu, nepateikta (b. l. 2).
Teismas pažymėjo, kad 2010 m. balandžio 19 d. pateiktame skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas skundžia atsakovo 2010 m. kovo 2 d. atsakymą ir prašo įpareigoti atsakovą perduoti jo skundą nagrinėti Policijos departamento Vidaus tyrimo valdybai.
Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog A. V. 2009 metais skundė policijos pareigūnų veiksmus, kuriais nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo perduotas priverstiniam vykdymui. Policijos priimtas sprendimas pareiškėjo netenkino ir ji kreipėsi į teismą. Teismas skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų išnagrinėjo ir priėmė sprendimą. 2010 metais A. V. vėl kreipėsi Generalinį komisarą, prašydamas pakartotinai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tų pačių veiksmų, t.y. vėl prašė įvertinti policijos pareigūnų veiksmus dėl nutarimo perdavimo priverstiniam vykdymui. Skunde A. V. nenurodė naujų faktinių aplinkybių dėl kurių ankstesnis sprendimas turėtų būti naikinamas, skundžia policijos pareigūnų veiksmus, kuriais nagrinėti skundą pavesta konkrečiam policijos padaliniui. Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2010 m. vasario 23 d. skunde skundžiasi dėl to, ką jau ištyrė Vilniaus apygardos administracinis teismas, todėl priėjo prie išvados, kad atsakovas 2010 m. kovo 2 d. sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti 2010 m. vasario 23 d. prašymą.
III.
Pareiškėjas A. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 109-11), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.
Apeliaciniame skunde pakartoja savo patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais grindė savo skundą.
Dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Teismo sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendime minimu 2009 m. vasario 26 d. skundu jis kreipėsi į Policijos departamentą ne dėl to, kad 2009 m. vasario 25 d. neįsiteisėjęs nutarimas skirti baudą buvo perduotas priverstiniam baudos išieškojimui, o kitu klausimu – dėl Alytaus apskrities VPK operatyvinio budėtojo veiksmų, t.y. nereagavimo į jo pranešimą telefonu apie šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir vaizdo medžiagos sunaikinimą. Bylą nagrinėjęs teismas supainiojo šiuos du jo kreipimosi į Policijos departamentą atvejus. Apelianto manymu, ta aplinkybė, kad 2010 m. vasario 23 d. pateiktame prašyme jis prašė atlikti analogiško pobūdžio veiksmus (paskirti tarnybinį patikrinimą), neduoda pagrindo išvadai, kad skundo ir teisminio nagrinėjimo dalykas abiem minėtais atvejais yra tas pats. Akcentavo, kad į Policijos departamentą dėl Alytaus apskrities VPK pareigūnų veiksmų, kurie 2009 m. vasario 25 d. neįsiteisėjusį nutarimą dėl baudos skyrimo perdavė priverstiniam baudos išieškojimui kreipėsi du kartus: 2009 m. rugsėjo 5 d. ir pakartotinai 2010 m. vasario 23 d.
2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymus (Viešojo administravimo įstatymo 16 str., 17 str.1, 4 p., 19 str., ABTĮ 4 str. 5, 6 d., 89 str.1 d. 4 p., 2 d., 103 str.4 p., 142 str.1 d., 143 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti remdamasis analogiškais motyvais, kuriuos buvo išdėstęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 122-124).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 118-119).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti analogiškais motyvais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme (b. l. 120-121).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iškėlė administracinį ginčą dėl Policijos departamento 2010 m. kovo 2 d. sprendimo Nr.5-S-1196, priimto išnagrinėjus 2010 m. vasario 23 d. prašymą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Kaip matyti iš byloje esančio 2010 m. vasario 23 d. A. V. prašymo, šiuo prašymu apeliantas prašė Policijos departamento generalinį komisarą paskirti tarnybinį patikrinimą pagal faktą, kad Alytaus apskrities VPK pareigūnai neįsiteisėjusį 2009 m. vasario 25 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byloje A. V. buvo paskirta 200 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, perdavė antstolės kontorai priverstiniam baudos išieškojimui ir šis nutarimas 2009 m. liepos 21 d. buvo priverstinai įvykdytas. Taip pat prašė tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai.
Policijos departamentas 2010 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Nr.5-S-1196 nenagrinėti šio pareiškėjo prašymo vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostata, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Sprendime nurodė, kad 2010 m. vasario 23 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi tuo pačiu klausimu kaip ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. prašyme, kurį išnagrinėjus buvo priimtas administracinės procedūros sprendimas (2009 m. rugpjūčio 17 d. Nr.5-S-4444), naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą nepateikė.
Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje skundžiamo 2010 m. kovo 2 d. sprendimo Nr.5-S-1196 turinio, atsakovas šiuo sprendimu išsprendė tik vieną klausimą – nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2010 m. vasario 23 d. prašymo taikydamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį. Šiuo sprendimu dėl prašymo perdavimo nagrinėti Eismo priežiūros tarnybai nebuvo sprendžiama. Todėl teismas pagal iškelto administracinio ginčo ribas turėjo nustatyti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2010 m. vasario 23 d. prašymą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie nesusiję su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šioje byloje skundžiamu atsakovo priimtu 2010 m. kovo 2 d. sprendimu Nr.5-S-1196, teisėjų kolegija nepasisako.
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus pareiškėjo 2010 m. vasario 23 d. prašymą pakartotinumo kontekste su 2009 m. vasario 26 d. skundu susiejo nepagrįstai, kadangi šis skundas ir prašymas Policijos departamentui buvo pateikti dėl skirtingų Alytaus apskrities VPK pareigūnų veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos dėl pareiškėjo 2009 m. vasario 26 d. skundo Policijos departamentas priėmė 2009 m. kovo 24 d. sprendimą Nr.5–S-1663 (b.l.60,64), dėl kurio pagal pareiškėjo pateiktą skundą vyko ginčas administracinėje byloje Nr. I-2151-171/2009 Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad šis ginčas yra pasibaigęs apeliacinės instancijos administraciniam teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Policijos departamento 2009 m. kovo 24 d. sprendimo Nr.5–S-1663 panaikinimo buvo atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis adm. byloje Nr.A442-236/2011).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2010 m. vasario 23 d. prašymu pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Generalinį komisarą, prašydamas paskirti tarnybinį patikrinimą dėl 2009 m. vasario 25 d. nutarimo, kuris nebuvo įsiteisėjęs, perdavimo priverstiniam vykdymui, o tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai, o atsakovas atsisakė nagrinėti šį prašymą motyvuodamas tuo, kad šis klausimas jau buvo ištirtas, o naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti priimtu sprendimu, nepateikta. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo 2010 m. vasario 23 d. prašymas (b.l.15) jau minėtu klausimu iš tiesų yra pateiktas pakartotinai, tačiau pirmasis pareiškėjo prašymas šiuo klausimu Policijos departamentui buvo pateiktas 2009 m. rugpjūčio 5 d. (b.l.44), o ne 2009 m. vasario 26 d. kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 5 d. prašymo Policijos departamentas priėmė 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr.5-S-4444 (b.l.21), kurį pareiškėjas skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau 2009 m. spalio 6 d. nutartimi teismas atmetė A. V. prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą priimti atsisakė (b.l.18). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2009 m. spalio 6 d. nutarties panaikinimo buvo atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis Nr. AS556-56/2010).
Pareiškėjo reikalavimas dėl 2010 m. kovo 2 d. sprendimo Nr.5-S-1196 panaikinimo galėtų būti patenkintas tuo atveju, jei būti nustatyta, kad atsakovas pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str.1 d. 3 p.) arba nustačius kitus skundžiamų aktų panaikinimo pagrindus, numatytus ABTĮ 89 straipsnyje: aktas neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str.1 d.1 p.), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas (ABTĮ 89 str.1 d.3 p.).
Kadangi atsakovas 2010 m. kovo 2 d. sprendimu Nr.5-S-1196 nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2010 m. vasario 23 d. prašymo taikydamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, pirmiausia turi būti nustatyta, ar atsakovas pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas taikyti šios įstatymo normos nuostatas.
Viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali 2009 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr.XI-593 redakcija) 1 straipsnis apibrėžia, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Asmens teisė į pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą reiškia ne tik tai, kad viešojo administravimo subjektas turi išnagrinėti skundą laikydamasis viešojo administravimo principų, numatytų Viešojo administravimo 3 straipsnyje, ir įstatymų reikalavimų ir priimti sprendimą, tačiau ir tai, kad asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, gali jį apskųsti įstatymu nustatyta tvarka ir terminais. Viešojo administravimo subjekto veiklai skirti ištekliai turi būti naudojami efektyviai, racionaliai naudojant žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Įstatymų leidėjas nustatė sąlygas kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Iš šia įstatymo norma nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys). Viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka. Šia tvarka pareiškėjas pasinaudojo iškeldamas nagrinėjamą administracinį ginčą.
Palyginus pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 5 d. ir 2010 m. vasario 23 d. prašymus akivaizdu, kad šie prašymai iš esmės savo turiniu yra identiški, o Policijos departamentui suformuluotas prašymas yra analogiškas. 2010 m. vasario 23 d. prašymas nepapildytas nė viena faktine aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta 2009 m. rugpjūčio 5 d. prašyme dėl kurio atsakovas priėmė 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr.5-S-4444. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje nustatyto pranešimo apie atsisakymą nagrinėti kartotinį skundą termino. Iš spaudo ant pareiškėjo 2010 m. vasario 23 d. prašymo matyti, kad atsakovas jį gavo 2010 m. vasario 23 d. (b.l.15). 2010 m. vasario mėnesį buvo 28 dienos. 2010 m. vasario 27-28 dienos buvo poilsio dienos. Sprendimas priimtas paskutinę termino darbo dieną - 2010 m. kovo 2 d. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. kovo 5 d. jis gavo atsakovo 2010 m. kovo 2 d. sprendimą Nr.5-S-1196, išsiųstą registruotu laišku. Atsižvelgdama į minėtas byloje nustatytas faktines aplinkybes, t.y., į tai kad pareiškėjas 2010 m. vasario 23 d prašyme Policijos departamentui nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kurias buvo nurodęs 2009 m. rugpjūčio 5 d. prašyme, atsakovas 2010 m. kovo 2 d. sprendimu Nr.5-S-1196 turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo kartotinį skundą Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje numatytu pagrindu ir priimdamas skundžiamą sprendimą įstatymų teisėtumo bei teisingumo reikalavimų nepažeidė, nuo viešojo administravimo principų nenukrypo. Pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimų nenustatyta. Skundžiamą sprendimą, kuris savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priėmė kompetentingas subjektas. Pagrindo taikyti ABTĮ 89 straipsnio nuostatas ir naikinti skundžiamą sprendimą nenustatyta.
Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymus (Viešojo administravimo įstatymo 16 str., 17 str.1, 4 p., 19 str., ABTĮ 4 str. 5, 6 d., 89 str.1 d. 4 p., 2 d., 103 str.4 p., 142 str.1 d., 143 str.) teisėjų kolegija akcentuoja, kad atitinkamų įstatymų straipsnių (dalių, punktų) išvardijimas apeliaciniame skunde negali būti pagrindu konstatuoti teismo padarytus procesinius pažeidimus, nes klausimą dėl materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimo keliantis bylos proceso dalyvis (šiuo atveju – pareiškėjas) turi konkrečiai nurodyti, kokiais veiksmais (neveikimu) jo manymu buvo padaryti teisės aktų pažeidimai ar pažeistos jo teisės. Iš apeliacinio skundo turinio nustatyta, kad dalį apelianto nuomone padarytų įstatymų pažeidimų (VAĮ 16 str., 17 str.1, 4 p., 19 str., ABTĮ 89 str.1 d. 4 p., 2 d.) apeliantas nurodo pareikšdamas savo nuomonę dėl kitoje byloje priimto neįsiteisėjusio teismo sprendimo. Dėl kitų apelianto išvardytų įstatymų normų konkrečių argumentų, susijusių su skundžiamu teismo sprendimu taip pat nepateikta. Byloje nustatyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas kai kuriuos įrodymus netinkamai taikė procesinės teisės normas (ABTĮ 57 str.6 d.) nesuteikia pagrindo taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį ir naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, nes byla buvo išspręsta iš esmės teisingai. Patikrinusi bylą ir įvertinusi faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis atsakovas priėmė 2010 m. kovo 2 d. sprendimą Nr.5-S-1196, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad šį sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai ir teisėtai. ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.