- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-02
- Bylos Nr.
- I-2151-171/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- A., A. V.
- Atsakovas
- Policijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) 2009 m. kovo 24 d. sprendimą dėl jo 2009 m. vasario 26 d. skundo perdavimo nagrinėti Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai (toliau – ir Eismo priežiūros tarnyba) ir sprendimą dėl minėto skundo nagrinėjimo Eismo priežiūros tarnyboje; įpareigoti atsakovą Policijos departamentą jo 2009 m. vasario 26 d. skundą (reg. Nr. 5-AP-168) perduoti nagrinėti Policijos departamento Vidaus tyrimų tarnybai.
Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. vasario 26 d. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė skundą, kuriuo prašė paskirti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinio budėtojo veiksmų. Negavęs atsakymo, 2009 m. gegužės 28 d. atvyko pas atsakovą ir priimamajame sužinojo, kad jo skundas buvo perduotas nagrinėti Eismo priežiūros tarnybai. 2009 m. gegužės 28 d. atvyko į Eismo priežiūros tarnybą, kur jam buvo išduota 2009 m. kovo 24 d. rašto kopija ir sužinojo, kad jo skundą Policijos departamento vadovybė perdavė Eismo priežiūros tarnybai, nors Policijos departamente yra įsteigta Vidaus tyrimų tarnyba, kurios kompetencijai yra priskirta atlikti tarnybinius patikrinimus. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2009 m. liepos 21 d. kreipėsi į Policijos departamento priimamąjį ir prašė informuoti, ar Policijos departamento vadovybė priėmė sprendimą dėl 2009 m. vasario 26 d. skundo perdavimo nagrinėjimui atitinkamai Policijos departamento institucijai, kuris gali būti apskundimo objektas. Policijos departamento priimamajame jis buvo informuotas, kad Policijos departamento vadovybė dėl minėto skundo perdavimo sprendimo nepriėmė. Tą pačią dieną jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijos priimamąjį ir paprašė informuoti, ar Policijos departamentas privalo dėl asmenų skundų, kuriais skundžiami policijos pareigūnų veiksmai, išleisti atitinkamus teisės aktus, kurie gali būti apskundimo ir ginčo objektai, tačiau jam žodžiu buvo paaiškinta, kad į šį klausimą atsakyti negali.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundą išnagrinėjo kompetentingas administravimo subjektas ir nėra teisinio pagrindo panaikinti pavedimą dėl skundo nagrinėjimo Eismo priežiūros tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-375 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 5-V-797 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ (toliau – ir Policijos departamento darbo reglamentas) 230, 231 punktais, pareiškėjo skundą rašytiniu pavedimu – Lietuvos generalinio komisaro pavaduotojo rezoliucija buvo pavesta nagrinėti Eismo priežiūros tarnybai ir Policijos departamento Policijos informacijos valdybai. Rezoliucijoje nagrinėti skundą buvo pavesta dviems vykdytojams. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti teisės aktų nuostatomis. Jokie teisės aktai nesuteikia teisės pareiškėjui revizuoti įstaigos vadovo priimamų sprendimų, nurodyti, kas turėtų nagrinėti jo skundą, pareiškėjo reikalavimai įstaigos vadovui nėra privalomi. Skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, būtų pažeidę tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimus. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad Policijos departamento steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne Vidaus reikalų ministerija. Vadovaujantis Policijos veiklos įstatymu, Policijos departamentas yra policijos įstaiga, padedanti policijos generaliniam komisarui formuoti policijos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, taip pat organizuoti ir įgyvendinti teritorinių policijos įstaigų valdymą, o vidaus reikalų ministras tik formuoja pagrindines policijos strategijos kryptis, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą. Vidaus reikalų ministerija nėra atsakinga už Policijos departamento pareigūnų veiksmus ar neveikimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. vasario 26 d. kreipėsi su skundu į Policijos departamento generalinį komisarą. Pareiškėjas prašė paskirti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Šio skundo nagrinėjimas buvo pavestas Eismo priežiūros tarnybai. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba 2009 m. kovo 23 d. surašė teikimą „Dėl A. V. skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad nenustatyta objektyvių duomenų, jog pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, būtų pažeidę tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar Lietuvos policijos etikos kodekso reikalavimus, ir pasiūlė skundo nagrinėjimą baigti. 2009 m. kovo 24 d. Policijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 5-S-1663 dėl pareiškėjo 2009 m. vasario 26 d. skundo ir šiame sprendime nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, jog pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, būtų pažeidę tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija sprendimo motyvų, tačiau mano, kad skundą nagrinėjo ir teikimą surašė neįgaliota institucija. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, 36 straipsniu bei įvertinus byloje esančius įrodymus, kad pareiškėjas skundžiamą aktą iš atsakovo gavo 2009 m. gegužės 28 d., o skundą teismui pateikė 2009 m. birželio 29 d., laikytina, kad skundas paduotas nepraleidus vieno mėnesio termino. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytina asmenų skundų nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme ir Policijos departamento darbo reglamente. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi bei 22 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju administracinė procedūra buvo pradėta rezoliucija, per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Remiantis Policijos departamento darbo reglamento 230, 231 punktais, skundą rašytiniu pavedimu – Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo rezoliucija buvo pavesta nagrinėti Eismo priežiūros tarnybai ir Policijos departamento Policijos informacijos valdybai. Policijos departamento darbo reglamento 230 – 231 punktuose nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, nes skundas su rezoliucija buvo perduotas Policijos departamento Bendrajam skyriui tą pačią dieną, t. y. 2009 m. vasario 26 d. Rezoliucija užrašyta pagal reikalavimus dokumento laisvame plote tarp dokumento sudarytojo pavadinimo ir dokumento teksto, neliečiant kitų rekvizitų, ir 2009 m. vasario 27 d. nukreipta vykdytojui. Iš Policijos departamento darbo reglamento 230 straipsnio turinio matyti, jog policijos generalinis komisaras ir jo pavaduotojas turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokiam struktūriniam padaliniui perduoti nagrinėti skundą. Procedūrinių pažeidimų perduodant skundą nenustatyta.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra naikintinas dėl neteisingo nuostatų, numatytų Viešojo administravimo įstatyme ir ABTĮ (Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnis, 17 straipsnio 1 ir 4 punktai, 19 straipsnis, ABTĮ 4 straipsnio 5 ir 6 dalys, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
2. Teismas neteisingai aiškino diskrecijos teisės sąvoką, nes Policijos departamente yra įsteigta Vidaus tyrimų tarnyba, kurios kompetencijai yra priskirta padėti policijos generaliniam komisarui organizuoti ir įgyvendinti policijos įstaigų pareigūnų bei tarnautojų tarnybinių nusižengimų prevenciją ir tyrimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pažymi, jog teismas, atsižvelgęs į Policijos departamento darbo reglamento 230 straipsnį, padarė pagrįstą išvadą, kad policijos generalinis komisaras ir jo pavaduotojas turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokiam struktūriniam padaliniui perduoti skundą nagrinėti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Policijos departamento 2009 m. kovo 24 d. sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2009 m. vasario 26 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamų administracinių aktų panaikinimo pagrindai yra įtvirtinti ABTĮ 89 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. ABTĮ 89 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Pareiškėjas ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja su sprendimu perduoti 2009 m. vasario 26 d. jo skundą nagrinėti Eismo priežiūros tarnybai (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Pažymėtina, kad teisme nagrinėjamo administracinio ginčo ribos apibrėžiamos pareiškėjo skundo (prašymo) reikalavimais, nustatyta tvarka teismo priimtais nagrinėti (ABTĮ 23, 24, 37 straipsniai). Pareiškėjas, teikdamas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, turi teisę pasirinkti įstatyme nustatytą jo pažeistos teisės gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimo turinys bei jo pozicija, išreikšta bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, kad pareiškėjas siekė, jog jo skundo tyrimą atliktų Policijos departamento Vidaus tyrimų tarnyba, tačiau nesutikimo su sprendime išreikšta viešojo administravimo subjekto valia – atsisakymu tenkinti jo skundą pareiškėjas nereiškia.
Ginčo santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 25 d.), kurio 1 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.
Šio įstatymo trečiame skirsnyje yra reglamentuota administracinė procedūra, kuri šio įstatymo 19 straipsnyje yra apibrėžiama kaip pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. vasario 26 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos policijos generalinį komisarą (b. l. 8, 27). Pareiškėjas prašė paskirti tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų.
Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Nustatyta, kad, kaip nurodyta Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnyje, administracinė procedūra buvo pradėta rezoliucija, nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų (b. l. 27). Nustatyta, kad rezoliucija nagrinėti pareiškėjo skundą buvo pavesta Eismo priežiūros tarnybai.
Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas draudimas persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Kitų ribojimų dėl subjektų, negalinčių vykdyti administracinės procedūros, Viešojo administravimo įstatymas nenumato. Iš 2009 m. vasario 26 d. pareiškėjo skundo turinio matyti, kad juo yra skundžiami Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmai, todėl pavedus surašyti teikimą Eismo priežiūros tarnybai, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas pažeistas nebuvo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju skundo nagrinėjimo (administracinės procedūros) tam tikrus veiksmus (sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimas (Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnis), teikimo priimti administracinės procedūros sprendimą surašymas (Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnis)) buvo pavesta atlikti Eismo priežiūros tarnybai, tačiau administracinės procedūros sprendimą priėmė viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo pradėjo administracinę procedūrą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką galutiniam sprendimui galėjo turėti tai, jog jo skundo nagrinėjimo veiksmus atliko Eismo priežiūros tarnyba, o ne Vidaus tyrimų tarnyba. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad Eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas atliko visus Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administracinės procedūros veiksmus ir surašė teikimą, kurį patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Taip pat pažymėtina, kad nenustatyta, jog Eismo priežiūros tarnyba būtų nekompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą. Įvertinusi pareiškėjo 2009 m. vasario 26 d. skundo turinį (pareiškėjas skundė policijos pareigūnų veiksmus tiriant jo pranešimą apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą) ir Eismo priežiūros tarnybos uždavinius (šalies policijos įstaigų veiklos eismo priežiūros srityje koordinavimas ir kontrolė (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.5-V-334 patvirtintų Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos nuostatų 10.3 punktas)), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo tyrimą Eismo priežiūros tarnyba atliko savo kompetencijos ribose.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas perduoti skundo nagrinėjimą (tam tikrų administracinės procedūros veiksmų atlikimą) vienam ar kitam pavaldžiam subjektui ar tarnautojui laikytinas vidaus administravimo sprendimu. Šiuo atveju nėra svarbu, kam buvo pavesta atlikti skundo tyrimą, kadangi tiek Eismo priežiūros tarnybos pareigūno surašytą teikimą patvirtino, tiek ir galutinį administracinės procedūros sprendimą priėmė viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo pradėjo administracinę procedūrą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Taip pat nenustatyta ir kitų ABTĮ 89 straipsnyje numatytų akto negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būtų padaryta proceso teisės normų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.