Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja A. S. kreipėsi į antstolį S. M. su 2024 m. gruodžio 29 d. skundu, prašydama: (i) sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 30 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio nurodytai jos nuosavybės teisei; (ii) sustabdyti turto arešto akto ir vykdomųjų bylų vykdymą iki šio skundo ir ginčo išnagrinėjimo pabaigos; (iii) panaikinti 2024 m. gruodžio 18 d. turto arešto aktą.

1.1. Nurodė, kad skundžiamas turto arešto aktas yra neteisėtas, nes nėra baigtos bylos ir išnagrinėti skundai ir jų prašymai dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimų, patvarkymų dėl skolos išieškojimo, nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomosiose bylose; pareiškėja nėra skolinga 42 760,44 Eur sumos; skolos sumos antstolio neteisėtai ir nepagrįstai yra padidintos ir sudvejintos, taip pat padarytos akivaizdžios aritmetinės klaidos atliekant bendros skolos skaičiavimą; areštuoto daikto vertė yra neteisėtai ir klaidingai nustatyta, nes valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre pateikiamos vidutinės rinkos vertės neatitinka realios turto rinkos vertės, kuri turi būti nustatoma tik kompetentingo ir sertifikuoto nekilnojamo turto eksperto; VĮ Registro centro pateikiamos vidutinės rinkos vertės yra apskaičiuotos masinio statistinio turto vertinimo būdu, todėl ir tokios skolos išieškojimas, ir turto arešto aktas yra neteisėti ir panaikintini, o iš pradžių stabdytini; skundžiamas turto arešto aktas yra iš esmės perteklinis, nes juo buvo pritaikytos net trigubos sankcijos – antstolis areštavo atsakovės turtą, kitu 2024 m. gruodžio 18 d. Nr. S-24-170-20300 patvarkymu nurodė priverstinai nurašyti jos pinigines lėšas (42 760,44 Eur) ir pareikalavo iš pareiškėjos pensijos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (toliau – ir MMA), ir 10 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, todėl turto arešto aktas iš esmės neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, yra neteisėtas, perteklinis, todėl ir jo pagrindu pradėtas išieškojimas ir priimti visi kiti patvarkymai yra neteisėti ir panaikintini, skundžiamas turto arešto aktas ir kiti patvarkymai yra sustabdytini. Turto arešto mastas yra per didelis, nes skola yra 42 760,44 Eur, o areštuoto turto vertė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, yra 65 900 Eur, todėl galėjo būti areštuojama tik 65 procentai turto arba 0,65 turto dalis. Pareiškėja artimiausiu metu planuoja pasiskolinti iš giminaičių ir atiduoti visą ieškovo paskolintą sumą, taip pat pateikti prašymą teismui dėl likusios skolos sumos, t. y. palūkanų ir kt., sumokėjimo dalimis arba atidėjimo, todėl turto areštas ir pradėtas ieškojimas iš turto dar nepasibaigus skundų ir prašymų išnagrinėjimo terminui yra neteisėtas ir panaikintinas. Pareiškėja nurodo, kad antstolio nustatyta 65 900 Eur turto rinkos vertė yra neteisinga ir turi būti paneigta byloje esančiais įrodymais ir nauja ekspertize. Pareiškėjos vertinimu, ekspertizė turėjo būti atlikta nekilnojamojo turto eksperto, turinčio tinkamą kompetenciją ir kvalifikaciją, o ne antstolio. Aplinkybė, kad pareiškėja per trijų darbo dienų terminą negalėjo pateikti įtikinamų duomenų apie neteisingai antstolio nustatytą turto vertę ar pateikti nekilnojamojo turto eksperto nustatytos turto vertės (eksperto išvados), negali būti esminė priežastis atmesti skundą ir prašymus. Taip pat nurodo, kad antstolio turto įvertinimas pagal masinį turto vertinimą yra naudojamas tik mokesčių apskaičiavimui.