- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 2-1294-1055/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00911-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Ieškovas
- UAB ,,ARRO“
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,ARRO“ ieškinį atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau ir Utenos apskrities VPK) dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM), antstolė Nijolė Viešchnickienė, G. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo Utenos apskrities VPK 2503,61 EUR skolos, 44 EUR delspinigių ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. liepos 29 d. su atsakovu sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Molėtų rajono savivaldybėje pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Sutartimi susitarta, kad už suteiktas nuvežimo ir saugojimo paslaugas ieškovei sumoka atsakovas arba transporto priemonės savininkas. 2015 m. rugsėjo 2 d. ieškovas priverstinai nuvežė transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir saugojo ją aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 1 d. Turto perdavimo priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą transporto priemonę antstolė Nijolė Viešchnickienė, kaip konfiskuotą, perdavė VMI prie LR FM specialistei R. E.. Atsakovui pagal Sutarties 5.2 punktą atsirado prievolė apmokėti ieškovės suteiktas paslaugas, todėl 2017 m. vasario 1 d. ieškovė pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą ARR17 Nr. (duomenys neskelbtini), 2503,61 EUR sumai. Atsakovas sąskaitos neapmokėjo ir 2017 m. vasario 14 d, raštu informavo, kad transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra konfiskuojama, todėl Sutarties 5.1 punkto pagrindu už paslaugas turi sumokėti transporto priemonės savininkas.
Nurodė, kad kadangi konfiskuota transporto priemonė įstatymo nustatyta tvarka perėjo valstybės žinion ir konfiskacijos procedūra baigta, atsakovas turi sumokėti ieškovei už paslaugas pagal pateiktą sąskaitą faktūrą 2503,61 EUR, taip pat remiantis Sutarties 19 punktu 44 EUR delspinigių (2503,61 EUR X 0,02 X 88 dienos) bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos apskrities VPK pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad iš 2015 m. liepos 29 d. sutarties 5.2 punkto matyti, kad Utenos apskrities VPK ieškovei už suteiktas paslaugas moka tik 3 atvejais: 1) Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 2 d. nustatytais atvejais, 2) kai transporto priemonė yra saugoma ikiteisminio tyrimo metu, ir 3) kai transporto priemonė yra konfiskuojama teismo sprendimu. Kitais atvejais moka transporto priemonės savininkas – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – trečiasis asmuo G. V. 2015 m. spalio 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6-457-964/2015 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir jam skirtas 23 parų areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; pripažintas kaltu pagal ATPK 130² straipsnį ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams su transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Nuobaudas subendrinus apėmimo būdu galutinė nuobauda G. V. paskirta – areštas 23 paroms su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nors per klaidą buvo pradėtas konfiskavimo procesas, tačiau jis nebuvo užbaigtas, kadangi transporto priemonė buvo grąžinta savininkui – trečiajam asmeniui G. V.. Utenos apskrities VPK neprivalėjo šiuo atveju sumokėti už paslaugas, kadangi transporto priemonė nebuvo konfiskuota, o buvo grąžinta savininkui, todėl turi būti taikomas Sutarties 5.1 punktas, kad už paslaugas turi susimokėti administracine tvarka baudžiami asmenys už pažeidimus.
Trečiasis asmuo VMI prie LR FM pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškiniu keliamas reikalavimas nepagrįstas, kadangi trečiųjų asmenų veiksmai nepatvirtina transporto priemonės konfiskavimą, todėl atsakovui nekyla pareiga apmokėti ieškovei už suteiktas paslaugas.
Tretieji asmenys antstolė Nijolė Viešchnickienė, G. V. per teismo nustatytą terminą įstatymų reikalavimus atitinkančių atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teisė pasirinkti atsakovus priklauso išimtinai ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. liepos 29 d. UAB „ARRO“ su Utenos apskrities VPK sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Molėtų rajono savivaldybėje pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 89-IL-8090, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas ir buvo numatyti 2 paslaugų apmokėjimo variantai: 5.1 punkte numatytas, kai už paslaugas turi susimokėti administracine tvarka baudžiami asmenys, ir 5.2 punkte numatytas, kai už paslaugas moka užsakovas (atsakovas) LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 2 d. numatytais atvejais ir (ar) saugant ikiteisminio tyrimo metu paimtas transporto priemones iki sprendimo grąžinti asmeniui įsiteisėjimo, o taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. rugsėjo 2 d. ieškovė priverstinai nuvežė transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią G. V., ir saugojo ją aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio mėnesį antstolė N.Viešchnicienė ir VMI atstovas, vykdydami 2015 m. spalio 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo G. V. buvo nubaustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, apžiūrėjo automobilį ir 2017 m. vasario 1 d. aktu antstolė perdavė transporto priemonę VMI atstovei, kaip konfiskuotiną. Kadangi minėtu 2015 m. spalio 26 d. nutarimu subendrinus G. V. paskirtas nuobaudas apėmimo būdu automobilio konfiskavimas, kaip papildoma nuobauda, jam paskirta nebuvo, t.y. transporto priemonė buvo perduota VMI per klaidą, 2017 m. vasario 28 d. automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas savininkui G. V..
Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. CPK nuostatos nesuteikia teismui teisės pačiam spręsti dėl asmenų, kurie turi būti atsakovai byloje (išskyrus CPK numatytas išimtis), nes CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu tik esant ieškovo pateiktam motyvuotam prašymui. Ieškovui atsisakius pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, teismas bylą nagrinėja iš esmės (CPK 45 str. 3 d.). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).
Šioje byloje ieškovė UAB „ARRO“ ieškinį dėl skolos priteisimo reiškė atsakovui Utenos apskrities VPK, remdamasi tuo, kad automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas teismo nutarimu, todėl sutinkamai su Sutarties 5.2 punktu pareiga sumokėti už paslaugas teko atsakovui. Tačiau byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 26 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. A2.6-457-964/2015 G. V. už administracinių teisės pažeidimų padarymą nebuvo skirta papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas. Nors per klaidą konfiskavimo procedūra buvo pradėta, tačiau ji nebuvo faktiškai baigta, kadangi automobilis buvo grąžintas savininkui. Tokiu būdu nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Sutartyje numatytos sąlygos, kada turi būti taikomas Sutarties 5.2 punktas ir už paslaugas turėtų mokėti Utenos apskrities VPK.
UAB „ARRO“ ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. liepos 29 d. sudaryta sutartis yra tokio pobūdžio, kad jos pagrindu atsirado ne tik UAB „ARRO“ ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pasaugos santykiai, bet ir transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, teikė prašymus nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsakovo ir trečiojo asmens VMI prie LR FM atsiliepimai ieškovei įteikti tinkamai ir jų pozicija dėl to, kad Utenos apskrities VPK nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, ieškovei buvo žinoma. Tačiau ieškovė savo teikiamuose procesiniuose dokumetuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jos pasirinktas ir ieškinyje nurodytas atsakovas yra tinkama proceso šalis ir būtent šis atsakovas turi pareigą atsakyti pagal jos pareikštą ieškinį, t. y. ieškovė aiškiai išreiškė savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nepasinaudojo savo teise - netinkamos proceso šalies nepakeitė tinkama.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į suformuotą praktiką, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti Utenos apskrities VPK pareigą atsakyti pagal sudarytą Sutartį vien dėl to, kad per klaidą buvo pradėtas transporto priemonės konfiskavimo procesas, nors teismo nutarimu, kuris buvo vykdomas, turto konfiskavimas skirtas nebuvo. Nagrinėjamu atveju pagal Sutartį pareiga sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas tenka trečiajam asmeniui G. V..
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog atsakovu šioje byloje yra patrauktas asmuo, kuris neturi pagal ieškinį atsakyti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atmesti ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui (CPK 45 str. 3 d.).
Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 3,94 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 str.). Ieškinį atmetus, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Į valstybės biudžetą priteistą sumą (įmokos kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą. Įrodymai, patvirtinantys išlaidų sumokėjimą, turi būti pateikti teismui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 263 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš UAB „ARRO“, įmonės kodas 302671022, 3,94 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.