Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-29 · Civilinė byla Nr. 2-2816/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-29
Bylos Nr.
2-2816/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Pareiškėjas
A. J.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2816/2011Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.3.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, civilinėje byloje Nr. B2-297-125/2011 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus ieškinį atsakovui A. J. gamybos įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami bankroto bylos iškėlimo ir bankroto procedūrų klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjama, ar pagrįstai teismas atsisakė priimti skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų.

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui A. J. gamybos įmonei bankroto bylą. Nurodė, jog atsakovas nevykdo Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomųjų mokėjimų. Atsakovo įsiskolinimas sudaro 21 137,77 Lt.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 15 d. nutartimi A. J. gamybos įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. Ž.

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi A. J. gamybos įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjas A. J. pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl A. J. gamybos įmonės bankroto administratoriaus J. Ž. veiksmų pripažinimo neteisėtais. Nurodė, kad 2009 m. liepos 27 d. turto perėmimo aktu administratorius J. Ž. perėmė iš pareiškėjo jam nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, pastatą – stoginę, pastatą – sandėlį ir gamybinį pastatą. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 punkte išaiškinta, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, teismo paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriui turtas natūra nėra perduodamas. Pažeisdamas šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo reikalavimus, administratorius J. Ž. 2009 m. rugpjūčio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi iš pareiškėjo perimtą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą perdavė naudotis IĮ „Milgiris“ už 7 100 Lt avansinį mėnesinį nuomos mokestį. Taigi, administratorius J. Ž. perėmė asmeninės nuosavybės teise pareiškėjui priklausantį turtą ir naudojo jį naudos gavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. J. pareiškimą ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 1 punkto 2 dalyje nustatyta, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl įmonės administratoriaus veiksmų. Ta pačia tvarka turėtų būti nagrinėjami ir įmonės savininko skundai dėl administratoriaus veiksmų, susijusių su individualios įmonės savininko turto perėmimu ir pardavimu. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo tvarkos, nes su skundu dėl administratoriaus veiksmų turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą ir skųsti galėjo tik jį netenkinantį kreditorių susirinkimo nutarimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtinta tvarka turėtų būti nagrinėjamas ir įmonės savininko skundas, o ne vien tik kreditorių skundai. Teismas nenurodė, kuo remiantis priėjo prie tokios išvados. Įstatyme vienareikšmiškai suformuluota, kad kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl įmonės administratoriaus veiksmų. Pareiškėjas nėra kreditorius, todėl darytina išvada, kad ne kreditoriaus skundų dėl administratoriaus veiksmų kreditorių susirinkimas nenagrinėja. Pažymėjo, kad riboti kreipimosi į teismą teisę ir ĮBĮ 23 straipsnio formuluotę „kreditoriai“ taikyti visiems asmenims, ne tik kreditoriams, reikštų teisingumo principo pažeidimą. Be to, pareiškėjas, kaip individualios įmonės savininkas, net nėra įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu, nors teismas jį privalėjo įtraukti dalyvaujančiu byloje asmeniu ex officio.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti dėl bankroto likviduojamos įmonės savininko pareiškimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, perimant iš įmonės savininko jam nuosavybės teise priklausantį turtą, pripažinimo neteisėtais. Šio klausimo teisingas išsprendimas neatsiejamas nuo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realaus užtikrinimo.

Teisinėje valstybėje negalima situacija, kai asmens nuosavybė, t. y. ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I protokolo ginama vertybė, yra paimama iš asmens ir šis asmuo neturi galimybių teisme ginti savo subjektinių teisių. Tokiu būdu būtų paneigta ne tik asmens prigimtinė teisė į nuosavybę, bet ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kurios realus užtikrinimas garantuoja tinkamą subjektinių teisių apsaugą. Tuo atveju, kai bankroto administratorius individualios įmonės likvidavimo dėl bankroto procese perėmė įmonės savininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, įmonės savininkas, gindamas teisę į nuosavybę, įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turi teisę paduoti skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų. Tokia išvada darytina ne tik remiantis konstitucine nuostata, kad kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Konstitucijos 30 str.), bet ir tuo, jog individualios įmonės bankroto procese įmonės savininkas įtraukiamas bendraatsakoviu, t. y. dalyvaujančiu byloje asmeniu, kuris turi teisę teismine tvarka ginčyti jo atžvilgiu bankroto procedūrų metu atliktus, jo manymu, neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Šiuo atveju įstatymai nenustato privalomos ikiteisminės tokio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti likviduojamos dėl bankroto A. J. gamybos įmonės savininko A. J. paduotą teismui procesinį dokumentą, kuriuo prašoma bankroto administratoriaus veiksmus, vienašališkai paimant A. J. nuosavybės teise priklausantį sklypą ir pastatą bei juos išnuomojant kitiems asmenims, pripažinti neteisėtais. Teismas tokį procesinį sprendimą grindė ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkto 2 dalimi, pagal kurią bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl įmonės administratoriaus veiksmų. Nutartį priėmusio teismo nuomone, ta pačia tvarka turėtų būti nagrinėjami ir įmonės savininko skundai dėl administratoriaus veiksmų, susijusių su individualios įmonės savininko turto perėmimu ir pardavimu.

Kolegija nesutinka su tokiais žemesnės instancijos teismo argumentais bei padarytomis išvadomis. Pirma, normos, nustatančios išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką neturėtų būti aiškinamos plečiamai, kadangi jos, nors ir nepaneigia teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau riboja šią teisę. Tai reiškia, kad ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkto 2 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl įmonės administratoriaus veiksmų, netaikoma asmenims, kurie nėra įmonės kreditoriai. Antra, kreditorių susirinkimas pagal savo paskirtį sprendžia klausimus dėl įmonės veiklos tęstinumo, ginčus, kurie susiję su kreditoriais, jų teisių užtikrinimu, kontroliuoja bankroto administratoriaus veiklą (ĮBĮ 23 str.). Tuo tarpu šiuo atveju kilo ginčas tarp bendraatsakovio – likviduojamos įmonės savininko ir įmonės bankroto administratoriaus dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio įmonės savininko turto valdymo ir naudojimo šios įmonės bankroto procedūrų metu. Tokį ginčą priskyrus nagrinėti kreditorių susirinkimui, galima būtų konstatuoti, kad kreditorių susirinkimas ne tik peržengia savo kompetencijos ribas, bet ir įgyvendina teismui priskirtas funkcijas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nuostatas dėl įmonės bankroto administratoriaus veiksmų apskundimo ir nepagrįstai apribojo likviduojamos dėl bankroto A. J. gamybos įmonės savininko A. J. teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimą. Dėl teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų nutartis naikintina ir A. J. prašymas perduotinas žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 2 p.). Teismas, prieš nagrinėdamas likviduojamos dėl bankroto A. J. gamybos įmonės savininko A. J. teismui paduotą skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, taip pat turi išspręsti A. J. įtraukimo į bankroto bylą bendraatsakoviu klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. J. skundą dėl A. J. gamybos įmonės bankroto administratoriaus J. Ž. veiksmų pripažinimo neteisėtais Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėEgidijus Žironas