- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-1451-798/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07754-2011-03
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- Valstybės įmonės Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- N. V., L. M., V. G.
- Kategorijos
- 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Jūratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės įmonės Turto bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovui Akcinės bendrovės Turto bankas darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys N. V., L. M., V. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VĮ Turto bankas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad 2011-03-03 įvykusį AB Turto banko darbuotojų kolektyvo susirinkimą neteisėtu ir panaikinti jo darbo rezultatus, kuomet įmonės darbuotojų atstovais Darbo ginčų komisijoje 1 metų laikotarpiui buvo išrinkti L. M., V. G. ir N. V.; pripažinti, kad 2010-03-09 kolektyvinės sutarties 8.7. punktas ta apimtimi, kuria nustato įmonės vadovo, jo pavaduotojų ir vyriausiojo buhalterio (vadovaujančiųjų darbuotojų) darbo apmokėjimo tvarką, yra laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (niekiniu); pripažinti, kad atsakovo 2011-04-12 sprendimas atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš darbo AB Turto banko administracijos vadovo pavaduotoją – Teisės departamento direktorių N. V. iš esmės pažeidžia valstybės įmonės Turto banko interesus ir panaikinti tokį sprendimą; pripažinti, kad AB Turto banko Darbuotojų profesinės sąjungos 2011-11-08 sprendimas atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš darbo L. M. iš esmės pažeidžia VĮ Turto banko interesus ir panaikinti tokį sprendimą; pripažinti, kad AB Turto banko Darbuotojų profesinės sąjungos 2011-11-25 sprendimas atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš darbo V. G. iš esmės pažeidžia VĮ Turto banko interesus ir panaikinti tokį sprendimą.
Nurodė, kad ieškovas 2011-03-30 raštu Nr. (1.44-31)-SK4-1384 paprašė atsakovo duoti išankstinį sutikimą atleisti iš darbo Profsąjungos Teisinių konsultacijų komiteto narį N. V., įmonėje dirbantį administracijos vadovo pavaduotoju – Teisės departamento direktoriumi. Atsakovas 2011-04-12 raštu atsisakė duoti prašomą sutikimą. Ieškovas 2011-10-06 raštu Nr. (1.44-31)-SK4-5228 ir 2011-11-11 raštu Nr. (1.44-31)-SK4-6076, taip pat prašė atsakovo duoti išankstinį sutikimą dėl DPS komiteto nario L. M. įmonėje dirbančio Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus viršininku ir DPS komiteto pirmininko pavaduotojo V. G. įmonėje dirbančio Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus teisininku atleidimo. Atsakovas 2011-11-08 ir 2011-11-25 raštais atsisakė duoti prašomus sutikimus. Teigė, kad N. V. į minėtą Profsąjungos atstovaujamąjį organą dviejų metų kadencijai buvo išrinktas 2010-10-28. N. V. buvo nustatytos naujos darbo apmokėjimo sąlygos, su kuriomis jis nesutiko, nors su naujomis darbo apmokėjimo sąlygomis sutiko trys iš keturių vadovaujančių ieškovo darbuotojų. Todėl naujos darbo apmokėjimo sąlygos buvo nustatytos pagal Vyriausybės nutarimo patvirtintą tvarką nuo 2011-02-25, po nepavykusių derybų su profsąjungos atstovais, tame tarpe ir dėl kolektyvinės sutarties 8.7 punkto pakeitimo. Ieškovas 2010-12-23, raštu buvo informuotas, jog įmonėje yra įsteigta dar viena profsąjunga. N. V. darbuotojų atstovu į darbo ginčų komisiją buvo išrinktas 2011-03-03, t.y. tuoj po to kai šiam darbuotojui 2011-02-25 ieškovo administracijos vadovo įsakymu ir pranešimu buvo nustatytos naujos darbo apmokėjimo sąlygos ir mėnesio terminas informuoti darbdavį apie savo apsisprendimą. Tačiau ieškovo nuomone, N. V. išrinkimas ir DK 303 straipsnyje numatomos garantijos jam neturi būti absoliutinamos. Veikla tokioje komisijoje nėra susijusi su darbo santykiais susiklostančiais tarp N. V. ir jo darbdavio. Administracijos pareigūnų veikla darbo ginčų komisijoje atstovaujant darbuotojus yra nesuderinama su jų tiesioginio darbo pareigų pagal darbo sutartį ir pareiginius nuostatus atlikimu, kadangi įmonės vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų, tame tarpe ir darbo teisės srityje, perduoti spręsti tokiems pareigūnams, kokiu yra N. V.. Turto banko valdyba 2011-08-26 nutarimu Nr. SK2-45 patvirtino naują darbdavio struktūrą ir pareigybių sąrašą, pagal kurią buvo panaikinta Teisės departamento, Komercinės teisės skyriaus viršininko pareigybė ir neliko komercinės teisės skyriaus teisininko pareigybės. Todėl darbdavys prašė išankstinio sutikimo atleisti iš darbo L. M.. Nelikus komercinės teisės skyriaus teisininko pareigybės darbdavys 2011-10-03 bei 2011-10-27 V. G. siūlė, nekeičiant darbo apmokėjimo sąlygų būti perkeltu iš užimamų pareigų į Turto atnaujinimo tarnybos teisininko pareigas. V. G. su tuo nesutiko. Dėl šios priežasties 2011-11-04 jam buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Minėti struktūriniai pertvarkymai buvo padaryti tik apsvarsčius numatomus pokyčius su abiem įmonėje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis.
Atsiliepimas
Atsakovas AB Turto bankas darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į ieškinį, prašė ieškinį atmesti.
Nurodė, kad ieškovas pripažino, jog N. V. yra aktyvus profsąjungos veikėjas. Būdamas išrinktu darbo ginčių nagrinėjimo komisijos nariu, jis negali būti atleidžiamas iš darbo (DK 303 str. 1 d.). N. V. vadovaujamam teisės departamentui pagal ieškovo valdybos 2006-09-21 nutarimą SK 2-16, buvo pavesta kovos su korupcija prevencija ir kontrolė. Ieškovo netenkino N. V. veikla tiriant galimos korupcijos Turto banke atvejus, todėl jį norima atleisti iš darbo. Teigė, kad ieškovo iniciatyva kolektyvinė sutartis buvo nutraukta nuo 2011-05-03 ir nebegalioja. Dėl šios priežasties abejojo ieškovo prašymu pripažinti kolektyvinę sutartį negaliojančia. Teigė, kad tiek N. V., tiek L. M., nuo A. B. darbo pas ieškovą pradžios nebuvo kviečiami į administracijos vadovų pasitarimus, todėl manė, jog darbdavys juos diskriminuoja. Nurodė, kad ieškovo 2011-08-26 nutarime Nr. SK2-45 nieko nekalbama apie VĮ Turto banko Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus viršininko bei teisininko pareigybių panaikinimą. Komercinės teisės skyriaus viršininko pareigybė panaikinta ieškovo 2010-05-07 nutarimu Nr. SK1-15. Tačiau įspėjimuose apie darbo sutarties nutraukimą nurodyta, jog minėtos pareigybės panaikintos 2011-08-26 nutarimu Nr. SK2-45. Tačiau minėtas nutarimas negalėjo būti pagrindu atleisti L. M. ir V. G. iš darbo. Todėl manė, kad darbdavio įspėjimai šiems darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą yra neteisėti. Teigė, kad laikotarpiu nuo 2010 metų, kada buvo panaikinta Komercinės teisės skyriaus viršininko ir teisininko pareigybės, darbdavys priėmė į darbą naujus darbuotojus, į kurių etatus/pareigybes pagal savo turimą kvalifikaciją galėjo pretenduoti L. M. ir V. G.. Tačiau darbdavys jiems net nepasiūlė užimti minėtų pareigų arba pasiūlė jas užimti prastesnėmis sąlygomis, nei kitiems asmenims. L. M. ir V. G. aktyvi profsąjunginė veikla netenkino darbdavio, kuris minėtais darbuotojais siekė atsikratyti. L. M. ir V. G. buvo teisėtai 2011-03-03 darbuotojų susirinkime slaptu balsavimu 1 metų laikotarpiui išrinkti atstovais į nuolatinę įmonės darbo ginčų komisiją, todėl pagal DK 303 str. 1 d., jie negalėjo būti atleisti iš darbo, nesant jų kaltei pagal DK 129 straipsnį.
Tretieji asmenys N. V., L. M., V. G. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
Teismas nustatė, kad 2010-03-09 AB Turto bankas ir AB Turto banko darbuotojų kolektyvas pasirašė kolektyvinę sutartį (toliau Sutartis). 2011-03-03 įvyko AB Turto banko darbuotojų kolektyvo susirinkimas, kuriame nutarta darbuotojų atstovais AB Turto banko darbo ginčo komisijoje 1 metų laikotarpiui išrinkti L. M., V. G. ir N. V..
Spręsdamas dėl 2011-03-03 įvykusio AB Turto banko darbuotojų kolektyvo susirinkimo ir jo darbo rezultatų pripažinimo neteisėtu, išrenkant darbuotojų atstovais Darbo ginčų komisijoje 1 metų laikotarpiui L. M., V. G. ir N. V., panaikinimo bei 2010-03-09 Sutarties 8.7. punkto pripažinimo negaliojančiu, teismas konstatavo, kad ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui AB Turto banko darbuotojų profesinei sąjungai dėl 2010-03-09 Sutarties 8.7. punkto pripažinimo negaliojančiu, tačiau atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, kolektyvinę sutartį pasirašo ne profsąjunga (kaip šiuo atveju ir buvo), bet darbo kolektyvas. Analogiška situacija ir dėl 2011-03-03 įvykusio AB Turto banko darbuotojų kolektyvo susirinkimo, kuriame dalyvavo 27 darbuotojai, ginčijimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atsakovas negalėjo būti tapatinamas su visu darbo kolektyvu. Be to, vykstant deryboms dėl kolektyvinės sutarties sudarymo buvo deramasi ne tik su atsakovu, bet ir su Kolektyvo profesine sąjunga. Tai, kad atsakovas buvo darbuotojų kolektyvo susirinkimo sušaukimo iniciatorius nesietina su jo pareiga atsakyti už kolektyvinės sutarties nuostatų teisėtumą. Kadangi ieškinys pareikštas ne viešajam interesui apginti, teismas sprendė, kad įstatyminės pareigos pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu nebuvo, atsakovas nebuvo ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti, todėl ieškinys šioje dalyje buvo atmestas.
Spręsdamas dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą atleisti iš darbo renkamo organo narius teisėtumo, teismas konstatavo, kad tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų N. V., L. M. ir V. G. yra VĮ Turto bankas darbo ginčų komisijos nariai bei VĮ Turto banko profesinės sąjungos (toliau – profsąjunga) valdymo organo nariai. Dėl minėtų asmenų atleidimo ieškovas prašė profesinės sąjungos sutikimo. Sutikimas gautas nebuvo. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtino, jog N. V. buvo aktyvus profsąjungos narys, todėl būtent aktyvus dalyvavimas profsąjungos veikloje, reguliariai iškeliant negatyvius faktus valstybės įmonėje, tame tarpe ir domėjimasis darbo užmokesčio mokėjimo ir kitimo tvarka, buvo pagrindas profsąjungai N. V. atleidimą susieti su jo veikla. Byloje svarbia aplinkybe teismas laikė ir darbdavio negatyvų požiūrį į N. V. narystę darbo ginčų komisijoje, kai darbdavys atviru laišku kreipėsi į darbo kolektyvą, prašydamas perrinkti darbo ginčų komisiją taip, kad nebūtų išrinktas N. V.. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad profsąjunga turėjo duomenų, kurie leido daryti išvadą, jog atleidimas iš darbo siejamas su aktyvia N. V. veikla profsąjungoje, tokiu būdu siekiant atleisti darbdaviui nepalankų ir konfliktuojantį vieną iš profesinės sąjungos lyderių. Todėl laikė, kad atsisakymas duoti sutikimą dėl atleidimo bei jo motyvai buvo pagrįsti. Teismo vertinimu, svarbi priežastis, dėl kurios profsąjungos valdymo organo nariai L. M. ir V. G., vadovaujantis DK 129 straipsniu turėtų būti atleidžiami iš darbo, - struktūriniai pertvarkymai, vykdomi pagal VĮ Turto banko valdybos 2011-08-26 nutarimą Nr.SK2-45 „Dėl VĮ Turto banko struktūros“ ir kuriuo panaikinta Teisės departamento Komercinės teisės skyriaus viršininko bei teisininko pareigybė. Kadangi byloje nebuvo analizuojami klausimai, susiję su galimo atleidimo teisėtumu ir nevertinami argumentai dėl reikalingumo panaikinti etatus bei pirmenybės teisės likti užimamose pareigose įstaigos reorganizacijos atveju. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju svarbios papildomos garantijos, suteiktos įstatymu L. M. ir V. G., kaip renkamų organų nariams. Teismas pažymėjo, kad L. M. ir V. G. yra darbo ginčų komisijos nariai. Darbo ginčų komisijos narių papildomos garantijos siejamos su jų veikla darbo ginčų komisijoje, o šioje byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog darbdavys, darė neteisėtą spaudimą darbo kolektyvui dėl darbo ginčų komisijos narių, tame tarpe ir L. M. perrinkimo, prašydamas perrinkti darbo ginčų komisiją taip, kad nebūtų išrinktas L. M.. Byloje pateikti įrodymai tvirtino, kad tiek L. M., tiek V. G. darbuotojų interesus profsąjungoje atstovavo ne formaliai: V. G. pasirašydavo raštus darbdaviui iš kurių galima spręsti apie užsitęsusias bei konfliktiškas derybas tiek dėl 2010-03-09 kolektyvinės sutarties nuostatų, tiek dėl naujos kolektyvinės sutarties sudarymo, V. G., kaip profsąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas, 2011-05-17 raštu kreipėsi Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl įmonės ūkinės – finansinės veiklos rezultatų vertinimo, išviešindamas faktus dėl nekilnojamojo turto atnaujinimo. L. M. kovos su korupcija faktus patvirtino raštai LR finansų ministrei, LR Seimo audito komiteto pirmininkei. Teismo vertinimu nurodyti įrodymai buvo pakankami konstatuoti, kad profsąjunga turėjo duomenų, kurie leido daryti išvadą, jog atleidimas iš darbo siejamas su L. M. ir V. G. aktyvia veikla profsąjungoje ir todėl teisėtai atsisakė duoti sutikimą dėl atleidimo, o atsisakymo motyvai yra pagrįsti. Teismas nenustatė, kad profsąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti iš darbo L. M. ir V. G. iš esmės pažeidė darbdavio interesus, kadangi abu asmenys siekdami išvengti įvairių interpretacijų, 2012-01-04 atsistatydino profsąjungos valdymo organų, tačiau darbdavys, nors ir neturėdamas papildomų apribojimų, darbo sutarčių nenutraukė (sprendimas grindžiamas DK 2 str. 1 d. 11 p., 19 str. 1 d., 59 str. 1 d., 60 str. 1 d., 129 str., 134 str. 1 d., 303 str., CPK 45 str. 1 d., CPK 178 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimo 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas VĮ Turto bankas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, nes pirmos instancijos teismas nusprendė dėl asmenų neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teisių ir pareigų. Išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) informaciją (pažymas), kurios apeliantas negali gauti pats, apie N. V. ir L. M. įdarbinimus laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-03-31. Jei nurodytu laikotarpiu minėti asmenys, kaip ir V. G. darbo VĮ Turto bankas metu dirbo ir kito asmens naudai, tai pagrįs apelianto argumentą apie jų nesąžiningumą; priimti naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po to kai apeliantas susipažino su skundžiamu teismo sprendimu.
Atsakovas VĮ Turto banko darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Trečias asmuo L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamąjį teismo sprendimą palikti nepakeistu.
Tretieji asmenys N. V. ir V. G. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliantas 2013-05-06 pateikė teismui raštą kuriame nurodo, kad apeliantas iniciavo kolektyvinį darbo ginčą dėl 2011-03-03 suorganizuoto įmonės darbuotojų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo rezultatų panaikinimo bei 2011-09-23 atitinkamai patikslino ieškinį. Darbdavys (apeliantas) taip pasielgė, todėl kad iš 68 pagal darbo sutartis įmonėje dirbančių darbuotojų į visuotinį kolektyvo susirinkimą DPS buvo pakviesti 32, o į jį, vykusį pirmą kartą, t.y., nepakartotinai, atvyko ir sprendimus jame priėmė tik 27 darbuotojai, t.y., mažuma. Kitus įmonės darbuotojus DPS tiesiog ignoravo. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-02-22 priėmė nutartį byloje numeris 3K-7-156/2013, kurioje konstatavo, kad ,,ginčai dėl kolektyvinės sutarties pripažinimo negaliojančia laikytini kolektyviniais ginčais“. Tai reiškia, kad DPS 2011-01-24 rašte darbdaviui išsakyti tvirtinimai ( <...>,kad tarp šalių kilęs ginčas dėl kolektyvinės sutarties 8.7 punkto dalies, kuria buvo nustatyta įmonės vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštaravimo LRV 2002-08-23 nutarimui numeris 1341 ir Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalies reikalavimui klausimą, nepriskirtini darbo ginčių komisijai, nes nėra kolektyvinis darbo ginčas) buvo nepagrįsti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį šioje dalyje, bei dėl to pasisakyti dar prieš dvejus metus. Mano, kad pirmos instancijos teisme analogiškai turėjo būti išspręstas ir ginčo dėl įmonės darbuotojų kolektyvo 2011-03-03 susirinkimo pripažinimo neteisėtu iniciavimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad DPS 2011-04-12 atsisakymas duoti sutikimą iš darbo atleisti N. V. (analogiškai ir atitinkamai duoti sutikimus atleisti L. M. bei V. G.), be kita ko, buvo motyvuojamas ir tuo, kad šie darbuotojai buvo išrinkti į darbo ginčių komisiją, ginčo dėl įmonės darbuotojų kolektyvo 2011-03-03 susirinkimo teisėtumo išnagrinėjimo rezultatas yra ypač aktualus apeliacinės instancijos teismui patvirtinant arba paneigiant šio DPS argumento pagrįstumą. Be to, paminėti buvę įmonės darbuotojai argumentą, kad jie buvo išrinkti į darbo ginčų komisiją ir tuo laikotarpiu darbdavys turėjo taikyti atitinkamą DK nustatytą garantiją, naudoja ir individualiuose ieškiniuose, kuriuose ginčija pastarųjų atleidimo iš darbo teisėtumą. Esamomis aplinkybėmis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo skundžiamame sprendime padaryta grubi klaida ir daug ilgesni nei numatyta DK 413 straipsnyje darbo bylų nagrinėjimo terminai, tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, dėl ko ilgai yra užgaišintas tinkamas minėtų kolektyvinių ginčų išsprendimo procesas, šiandien užkerta kelią šioje civilinėje byloje ir bylose pagal N. V., L. M. Ir V. G. individualius ieškinius VĮ Turto bankui įrodinėti minėtus DPS ir jos atstovaujamo įmonės darbuotojų kolektyvo neteisėtus veiksmus. Darbdavys 2013-04-25 raštu kreipėsi į VĮ Turto banko darbuotojų kolektyvą bei dvi įmonėje veikiančias profesines sąjungas ir iškėlė reikalavimus paminėtus kolektyvinius ginčus spręsti DK X skyriaus nustatyta tvarka. Iki šio rašto išsiuntimo Vilniaus apygardos teismui dienos profesinės sąjungos darbdaviui nieko neatsakė, nors DK 70 straipsnyje įtvirtintas 7 dienų terminas yra pasibaigęs. Šiuo metu abejose profesinėse sąjungose ir toliau veikiantys esami ir buvę įmonės teisininkai neabejotinai ir toliau visais įmanomais būdais vilkins šių ginčių nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į išdėstytą apeliantas mano, kad teismas turi pagrindo VĮ Turto banko ieškinį dalyje dėl įmonės kolektyvinės sutarties 8.7 punkto dalies pripažinimo negaliojančiu ir 2010-03-03 darbuotojų kolektyvo susirinkimo suorganizavimo procedūrų ir atstovų į Darbo ginčų komisiją išrinkimo rezultatų pripažinimo neteisėtomis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu palikti nenagrinėtą. Apeliantas nurodo, kad apeliaciniame skunde buvo minėjęs, kad 2011-11-16 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje 2A-2685-345/2011 nusprendė, kad ,, Kolektyvinės sutarties 8.7 punktas ta apimtimi, kuria nustatoma įmonės vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja LRV 2002-08-23 nutarimui numeris 1341 ir DK 61 straipsnio 1 daliai“. Šiandien jau žinoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-05-28 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir papildomai nurodė, kad ,,vertinant pasirašytos kolektyvinės sutarties 8.7 punkto nuostatą pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad joje nustatyta galimybė mažinti darbo užmokesti“ tik keičiant kintamąją atlyginimo dalį ir tik laikinai“ apriboja darbdavio galimybes keisti darbuotojų atlyginimo dalį Vyriausybės nutarimo nustatyta ir DK 120 straipsnio nustatyta tvarka“ bei ,,iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad AB ,,Turto banko profesinė sąjunga remiasi būtent kolektyvinės sutarties 8.7 punktu, kaip pagrindu neleidžiančiu mažinti darbuotojų atlyginimą, ir šios nuostatos pagrindu ginčijami atsakovo priimti sprendimai dėl darbuotojų atlyginimo keitimo, o jiems nesutikus su siūlomais pakeitimais – sprendimai nutraukti darbo sutartį“. Minėtoje civilinėje byloje be AB Turto bankas vadovo J. B., antruoju vadovaujančiu asmeniu, kuriuos bandė ginti DPS buvo N. V., kuris negalėjo atstovauti DPS, nes buvo įmonės administracijos vadovaujantis darbuotojas (LRV 2002-08-23 LRV nutarimas numeris 1341 ,,Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo, profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, LAT 202-11-18 nutartis civilinėje byloje 3K-3-1375/2002).
Atsakovas AB Turto bankas darbuotojų profesinė sąjunga prašo nutraukti apeliacinį procesą dalyje dėl atsakovo nesutikimo atleisti L. M. ir V. G.. Nurodo, kad skundo dalykas dalyje dėl atsakovo nesutikimo atleisti trečius asmenis L. M. ir V. G. iš esmės išnyko ir procesas jų atžvilgiu turi būti nutrauktas, nes pastarieji asmenys 2012-01-04 atsistatydino iš atsakovo renkamo organo narių. Taip pat nebėra ir kito darbuotojus atstovaujančio organo – Darbo ginčų komisijos nariai.
Šalies argumentai
Trečias asmuo V. G. pateikė prašymą, prašo jo atžvilgiu apeliacinį procesą nutraukti. Šiuo metu jis nebedirba apelianto įmonėje, nes darbo sutartis nutraukta nuo 2012-05-07. Trečias asmuo šiuo metu bylinėjasi su buvusiu darbdaviu dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Todėl teismo sprendimas jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nesukurs jam jokių teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
Trečias asmuo L. M. pateikė prašymą dėl apeliacinio proceso jo atžvilgiu nutraukimo. Nurodo, kad darbdaviui nebėra reikalingas AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos sutikimas atleisti jį iš darbo, nes nuo 2012-01-04 trečias asmuo atsistatydino iš šios profesinės sąjungos renkamojo organo komiteto narių. Darbdavys apie tai informuotas. Jo kadencija VĮ Turto banko darbo ginčų komisijoje pasibaigė 2012-03-03. 2010-03-09 Įmonės kolektyvinė sutartis seniai nebegalioja, nes nutraukta darbdavio iniciatyva 2011-02-03 raštu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto prašymo tenkintinas.
Ieškinio dalis dėl ieškovo reikalavimo pripažinti 2010-03-09 tarp AB Turto bankas ir AB Turto bankas darbuotojų profesinės sąjungos pasirašytos kolektyvinės sutarties 8.7 punktas ta apimtimi, kuria nustato įmonės vadovo, jo pavaduotojo ir vyriausiojo buhalterio (vadovaujančių darbuotojų) darbo apmokėjimo tvarką, yra laikomas negaliojančiu nuo sudarymo momento (niekiniu) ir 2010-03-03 darbuotojų kolektyvo susirinkimo suorganizavimo procedūrų ir atstovų į Darbo ginčų komisiją išrinkimo rezultatų pripažinimo neteisėtomis paliktina nenagrinėta.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtu, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikydami tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
Nagrinėjamų atveju, ieškovas (apeliantas) prašė pripažinti negaliojančiomis 2010-03-09 tarp AB Turto bankas ir AB Turto bankas darbuotojų profesinės sąjungos pasirašytos kolektyvinės sutarties 8.7 punktas ta apimtimi, kuria nustato įmonės vadovo, jo pavaduotojo ir vyriausiojo buhalterio (vadovaujančių darbuotojų) darbo apmokėjimo tvarką, yra laikomas negaliojančiu nuo sudarymo momento (niekiniu). Kitaip tariant ginčijo kolektyvinės sutarties nuostatą (8.7 p.).
Kaip matyti iš apelianto prašymo ir jame cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-02-22 nutarties 3K-7-156/2013, ginčai dėl kolektyvinės sutarties pripažinimo negaliojančiomis laikytini kolektyviais darbo ginčais. Tokiu atveju, kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja taikinimo komisija, darbo arbitražas ar trečiųjų teismas arba, vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių reikalavimu, kolektyvinis darbo ginčas turi būti nagrinėjamas pasitelkiant tarpininką (DK 71 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys kolektyvinės sutarties nutraukimo klausimą būtų išnagrinėję ikiteismine tvarka. Bylos medžiaga tvirtina tik apelianto pastangas nagrinėti ginčą ikiteismine tvarka ( apelianto 2011-01-03 raštas numeris (1.44-31)-SK4-2 ir 2011-01-17 raštas numeris (1.44-11)-SK4-256). Tačiau iš DPD 2011-01-24 rašto matyti, kad profesinė sąjunga atsisakė nagrinėti ginčą ikiteismine tvarka, nes jų nuomone kilęs ginčas nepriskiriamas prie kolektyvinio darbo ginčo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus (CPK 4 str.) darytina išvada, kad šalys nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos numatytos DK 68-74 straipsniuose. Todėl tai sudaro pagrindą ieškinį apelianto nurodomoje dalyje palikti nenagrinėtą.
Bylos medžiaga tvirtina, kad darbdavio 2011-02-03 raštu darbdavys vienašališkai nutraukė 2010-03-09 įmonės kolektyvinę sutartį (b.l. 41,T1). Tretieji asmenys L. M. ir V. G. nurodo, kad AB Turto bankas nebedirba. Tai patvirtina ir bylos medžiaga (b.l. 214-215;224, T2). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas jų atžvilgiu nesukels jokių teisinių pasekmių. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad apeliantas nutraukė įmonės kolektyvinę sutartį ir byloje iš esmės neliko ginčo objekto, apelianto reikalavimas dėl 2011-03-03 susirinkimo pripažinimo neteisėtu netenka prasmės. Todėl palikus nenagrinėtu virš minėtą apelianto reikalavimą paliktinas nenagrinėtu ir ieškovo reikalavimas dėl 2011-03-03 susirinkimo pripažinimo neteisėtu.
Esant nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą ir ieškovo VĮ (AB) Turto bankas ieškinį palikti nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą.
Ieškovo Valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovui Akcinės bendrovės Turto bankas darbuotojų profesinei sąjungai, tretieji asmenys N. V., L. M., V. G. dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atsisakymo duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotojus, palikti nenagrinėtu.