Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui S. L.,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams G. V. ir G. K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ordo“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. E., dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ordo“ skundą patenkinti iš dalies.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ordo“ skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11 punkto dalį, kurioje nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų – nutraukti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto 11 punkto dalį, kurioje nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. SD-129-9869 dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo mirtinai traumuotas uždarosios akcinės bendrovės „Ordo“ darbuotojas K. E., papildomo tyrimo, ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ordo“ 2019 m. lapkričio 7 d. skundo nagrinėjimo klausimą grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėti iš naujo“.

Vykdydamas LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. EV-301 skyrė įvykio darbe, kurio metu 2019 m. rugsėjo 5 d. mirtiną traumą patyrė UAB „Ordo“ darbuotojas K. E., papildomą tyrimą, kurį įpareigojo atlikti VDI Kauno skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių S. L. (toliau - Tyrėjas).

Tyrėjas patikslino įvykio darbe faktines aplinkybes, dar kartą įvertino įvykio darbe pirminio tyrimo metu sukauptą medžiagą, išnagrinėjo papildomo tyrimo metu gautus dokumentus, papildomai apklausė įmonės administratorę-darbų saugos specialistę J. L., darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai – vairuotoją-traktorininką J. Z., buvusį gatvių priežiūros padalinio vadovą A. B. ir surašė 2023 m. sausio 12 d. papildomo tyrimo aktą.

2023 m. sausio 12 d. papildomo tyrimo aktu Tyrėjas padarė tokius Akto pakeitimus: pakeitė ir naujai išdėstė Akto 5 punktą (Nelaimingo atsitikimo aplinkybės) ir pakeitė bei naujai išdėstė Akto 11 punktą (Nelaimingo atsitikimo priežastys). 2023 m. sausio 12 d. papildomo tyrimo akto 11 punkto (Nelaimingo atsitikimo priežastys) 2 dalį išdėstė taip:

„Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, tinkamai nenustatė darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės tvarkos įmonėje. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nenustatė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarkos įmonėje: tvarkomuoju dokumentu nepaskyrė padalinio vadovo A. B. kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų: nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų“.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2023 m. vasario 9 d. sprendimu pripažino, kad papildomas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais.

Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamais sprendimais grindžia tuo, kad Inspekcija, atlikdama papildomą tyrimą, visiškai netyrė ir nesiaiškino LVAT gruodžio 14 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, dėl ko nebuvo atkleista nelaimingo atsitikimo darbe esmė, t. y. nebuvo išsiaiškintas tiek darbdavio, tiek darbuotojo atsakomybės klausimas ir jos ribos bei galutinai nebuvo išsiaiškintos šio nelaimingo atsitikimo darbe priežastys.

Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovai yra viešojo administravimo subjektai, kurie savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovai privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiami atsakovų sprendimai neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punkto reikalavimų, nes yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai.

Įstatymo 2 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis nustato, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 77 punkte įtvirtinta, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Darbdavys skundą dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 ar N-2 formos akto gavimo (Nuostatų 80 p.). Valstybinė darbo inspekcija skundus dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo privalo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo (Nuostatų 81 p.). Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Nuostatų 83 p.).

Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymai detalizuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir įforminimo tvarką. Nelaimingą atsitikimo tyrimą atliekantis tyrėjas turi, be kita ko, įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius ir nukentėjusiojo ir kitų asmenų, susijusių su tiriamu įvykiu darbe, profesinį pasirengimą (14.8, 14.9 p.). N-1 formos akte: 1) aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios; 2) įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai; 3) aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe; 4) įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis / punktas (straipsniai / punktai); 5) surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys Metodinių nurodymų 1 priede nustatyta tvarka (18 p.).

Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje, aplinkybės, ar į transporto padalinio vairuotojo traktorininko pareigas įėjo įprasti priskirtos technikos remonto darbai, ar nagrinėjamu atveju atlikti darbai priskirtini įprastiems darbams, turėjo būti išsamiai ištirtos atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija vertina, kad šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant darbdavio pareigos kontroliuoti, kaip pareiškėjas laikosi saugumo reikalavimų, apimtį, t. y. nagrinėjamu atveju yra reikšminga nustatyti, ar darbuotojas žinojo apie jo pareigą atlikti tokio pobūdžio darbą, ar jis pagal savo kompetenciją gebėjo (privalėjo gebėti) atlikti tokio pobūdžio darbą, ar jis atliko tokį darbą pirmą kartą, ar jis turėjo patirties atlikti tokį darbą, ar jis buvo apmokytas saugiai atlikti tokio pobūdžio darbą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog K. E. tose pačiose pareigose įmonėje dirbo nuo 2006 metų, nesuponuoja vienareikšmiškos išvados, kad nagrinėjamu atveju jis žinojo, kaip saugiai atlikti jam pavestą atlikti darbą, gebėjo naudotis saugumo priemonėmis ir nagrinėjamu atveju galėjo saugiai atlikti jam pavestą atlikti darbą (LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties 67 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad minėtų aplinkybių nustatymas nagrinėjamu atveju yra reikšmingas ir esminis, siekiant nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis ir galbūt padarytus pažeidimus. Kadangi šių aplinkybių VDI netyrė, darytina išvada, kad 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto dalis, kuria konstatuota, jog viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, yra nepagrįsta ir naikintina. Atitinkamai naikintinas ir VDI 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas, kuriuo pripažinta, kad papildomas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais (LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties 68 p.).

Primintina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimo privalomumas suprantamas kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo neginčijamumas, paklusimas jam, jo įgyvendinimas, vadovavimasis juo ir jo priverstinis vykdymas.

Iš skundžiamo 2023-01-12 papildomo tyrimo akto ir jį patvirtinančio 2023 m. vasario 9 d. sprendimo turinio matyti, kad atsakovai visiškai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, jų nevykdė ir nepasisakė dėl LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje padaryto vertinimo, jog nagrinėjamu atveju buvo reikšminga nustatyti, ar darbuotojas žinojo apie jo pareigą atlikti tokio pobūdžio darbą, ar jis pagal savo kompetenciją gebėjo (privalėjo gebėti) atlikti tokio pobūdžio darbą, ar jis atliko tokį darbą pirmą kartą, ar jis turėjo patirties atlikti tokį darbą, ar jis buvo apmokytas saugiai atlikti tokio pobūdžio darbą ir pan. Šių aplinkybių atsakovas, atlikdamas papildomą tyrimą, visiškai nesiaiškino ir jų netyrė. Papildomo tyrimo metu, atsakovas tik papildomai apklausė įmonės administratorę-darbų saugos specialistę J. L., darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai – vairuotoją-traktorininką J. Z., buvusį gatvių priežiūros padalinio vadovą A. B., klausimais, kurie visiškai nesusiję su LVAT 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje išdėstytais nurodymais, ką papildomo tyrimo metu būtina atlikti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad atsakovų priimtas 2023-01-12 papildomo tyrimo aktas ir jį patvirtinantis 2023 m. vasario 9 d. sprendimas yra tinkamai nemotyvuoti ir nepagrįsti faktinių duomenų ir teisinių normų visetu. Iš skundžiamų sprendimų turinio nėra aišku, kodėl atsakovai nevykdė, netyrė bei nevertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 nutartimi padarytų išaiškinimų ir duotų privalomų nurodymų. Šie skundžiamų sprendimų faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo atžvilgiu priimto sprendimo esmę, dėl ko sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Primindama Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.

Dėl išvardintų priežasčių, teismas konstatuoja, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas patenkintinas, sprendimai skundžiama apimtimi naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas kreipdamasis į teismą sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį, todėl sumokėtas žyminis mokestis priteistinas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ordo“ skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2023-01-12 papildomo tyrimo akto 11 punkto dalį, kurioje nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SD-129-3478 dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo mirtinai traumuotas uždarosios akcinės bendrovės „Ordo“ darbuotojas K. E., papildomo tyrimo.

Priteisti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ordo“ naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 30,00 Eur (trisdešimt eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.