Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-693-789/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-14
Bylos Nr.: eA-693-789/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02273-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Milda Vainienė
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, "Ordo"
Trečiasis asmuo: J. E.

Kategorijos

7.9Kiti socialinės apsaugos klausimai

Administracinė byla Nr. eA-693-789/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02273-2020-2Procesinio sprendimo kategorija 7.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. E. dėl sprendimų dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė, įmonė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2019 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 5 d. aktas) 11 punkte („Nelaimingo atsitikimo priežastys“) nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį, kad darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų; 2) VDI Kauno skyriaus 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto (toliau – ir 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktas) 11 punkte („Nelaimingo atsitikimo priežastys“) nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį, kad buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; 3) VDI 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. SD-129-9869 dėl įvykio darbe, kurio metu buvo mirtinai traumuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. E., papildomo tyrimo (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas).

2. Bendrovė nurodė, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Ji nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 5 d. bendrovėje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. E. (toliau – ir darbuotojas, nukentėjusysis). VDI Kauno skyriuje atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą, 2019 m. rugsėjo 5 d. akte 11 punkto 2 papunktyje buvo nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis, kad darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Bendrovės nuomone, minėta išvada yra visiškai nepagrįsta, nes pagrindinė šio nelaimingo atsitikimo priežastis yra darbuotojo K. E. veiksmai, kuriais jis pažeidė Krovininio automobilio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 11, patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A. 2014 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. DS/03 (toliau – ir Instrukcija), reikalavimus, t. y. prieš užvesdamas automobilio variklį, jis nepastatė pavarų perjungimo svirties į neutralią padėtį, neužtraukė rankinio stabdžio bei, pastatęs automobilį remontui, nepadėjo po ratais atraminių kaladėlių. Todėl tik didelis darbuotojo neatsargumas ir neatidumas, o ne nepakankama darbdavio kontrolė buvo šio nelaimingo atsitikimo priežastimi. Pareiškėjas tvirtino, jog K. E. Bendrovėje buvo instruktuotas saugos ir sveikatos klausimais, jo instruktavimas buvo įformintas Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo žurnale. Darbuotojas buvo supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, jam buvo aišku, kaip saugiai atlikti transporto priemonės remonto darbus. Minėtas darbuotojas dirbo įmonėje vairuotoju traktorininku daugiau kaip 12 metų ir ne kartą buvo susidūręs su analogiška situacija, kai reikėdavo atlikti smulkų jam priskirtos technikos remontą, jis nedarydavo tokių klaidų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atliktas formaliai, neobjektyviai. 2019 m. rugsėjo 5 d. akte nenurodoma, kokiais darbdavio ar jo atsakingų darbuotojų veiksmais ar neveikimu pasireiškė darbdavio atliekama nepakankama kontrolė. Pareiškėjo teigimu, darbdavys neturi pareigos kiekvieną darbo dieną supažindinti vairuotojo su jo saugos ir sveikatos instrukcija, taip pat neturi galimybių stebėti ir kontroliuoti kiekvieną darbuotoją jo darbo metu.

4. Pareiškėjas teigė, jog papildomame tyrime ir jo išvadose nebuvo nustatyta jokių naujų aplinkybių ir faktų, todėl VDI iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. akto dalinio panaikinimo. Bendrovė tvirtino, jog 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendime VDI inspektorius visiškai nenagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunduose išdėstytų motyvų ir į juos neatsakė. Iš minėto sprendimo nėra aišku, ar pareiškėjo skundas buvo atmestas, ar patenkintas, neišdėstyti jokie motyvai. Bendrovės nuomone, nebuvo atskleista skundo esmė ir neatsakyta į pagrindinį ginčijamą klausimą dėl šio nelaimingo atsitikimo priežasčių.

5. Pareiškėjas nurodė, jog nagrinėjamu atveju atliekant nelaimingo atsitikimo tyrimą buvo nesilaikyta Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), 79 ir 81 punktų reikalavimų, nes skundas nebuvo išnagrinėtas per 20 darbo dienų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokių pranešimų, susijusių su skundo nagrinėjimu, nebuvo informuota apie papildomą tyrimą ir priimtus sprendimus. Pareiškėjas pažymėjo, jog, tik paprašius VDI pateikti tokio pobūdžio informaciją, 2020 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš VDI gavo pranešimą dėl įvykio darbe papildomo tyrimo. Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį, jog papildomas tyrimas buvo atliktas tik 2020 m. birželio 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo pavedimo jį atlikti datos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomo tyrimo aktą gavo 2020 m. birželio 18 d., o visą papildomo tyrimo medžiagą – tik 2020 m. liepos 16 d.

6. Pareiškėjas tvirtino, jog skundžiamuose sprendimuose nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, kad darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad nelaimingą atsitikimą lėmė saugos ir sveikatos kontrolės įmonėje nepakankamumas, yra nelogiškos, nepagrįstos ir neteisėtos, todėl turi būti panaikintos.

Atsiliepimas

7. Atsakovai VDI Kauno skyrius ir VDI su skundu nesutiko, teigė, kad jis yra nepagrįstas.

8. Atsakovai tvirtino, jog VDI inspektorius, tyręs nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. E., neneigė priežastinio ryšio tarp darbuotojo neatsakingų veiksmų ir įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, įvardydamas pirmą nelaimingo atsitikimo priežastį – „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas“, tačiau, atsakovų nuomone, tik pirmosios nelaimingo atsitikimo darbe priežasties nurodymas nėra pakankamas siekiant įgyvendinti įvykio darbe tyrimo pagrindinį tikslą – užkirsti kelią ateityje kilti panašiems įvykiams darbe.

Atsiliepimas

9. Atsakovai nurodė, jog VDI inspektorius, siekdamas įvykdyti vieną iš pagrindinių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tikslų, aiškinosi, ar darbdavys visiškai įvykdė savo pareigas, nustatytas darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir ar padarė viską, kad nebūtų galimybės pasikartoti panašiems įvykiams darbe. Tai, kad darbuotojas remontavo automobilį, nepadėjęs po ratais atraminių kaladėlių, pažeisdamas Instrukcijos 4.6.10 punkto reikalavimus, ir darbdavio įgalioti asmenys, atsakingi už tai, kad darbai būtų atliekami saugiai, to nepastebėjo ar nekreipė į tai dėmesio, parodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo užtikrinta tinkama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė.

10. Atsakovai tvirtino, jog VDI įvertino pareiškėjo motyvus ir argumentus, dėl kurių jis nesutiko su 2019 m. rugsėjo 5 d. akte išdėstytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, pirminio ir papildomo tyrimo medžiagą bei 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte papildytas įvykio darbe aplinkybes ir pakeistas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė išvadas Nr. EVD-92 pripažinti, kad įvykio darbe, dėl kurio 2019 m. rugsėjo 5 d. mirtiną traumą patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. E., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais. Minėtų išvadų pagrindu buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas, kurį ginčija pareiškėjas. Anot atsakovo, VDI inspektorius surašytuose dokumentuose išdėstė, kokiais darbdavio ar jo atsakingų darbuotojų veiksmais ar neveikimu pasireiškė vidinės kontrolės nepakankamumas bendrovėje, todėl nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog nebuvo išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundai.

II.

11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą ir panaikino 2019 m. rugsėjo 5 d. akto 11 punkte nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį, kad darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto 11 punkte nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį, kad buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą.

12. Teismas konstatavo, kad 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktu buvo papildytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, nurodant, kad, pagal 2001 m. sausio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A. patvirtintų transporto cecho vadovo pareigybinių nuostatų 2.4 punktą, gatvių priežiūros padalinio vadovo A. B. pareiga yra „Instruktuoti ir kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi saugos darbe, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos ir vidaus darbo tvarkos reikalavimų“, pagal 4.1.2 punktą, gatvių priežiūros padalinio vadovas A. B. yra „atsakingas už įmonės techninės inžinerinės veiklos savalaikį įgyvendinimą, darbų kokybę“. Tačiau gatvių priežiūros padalinio vadovas A. B. netinkamai vykdė savo pareigas, neprižiūrėjo, kaip K. E. laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų (dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo mirtinai sužalotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas traktorininkas K. E.). Be to, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 13 punktą (kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų).

13. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte dėl antros nelaimingo atsitikimo priežasties 2019 m. rugsėjo 5 d. akto 11 punktas pakeistas, antrąja nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardijant saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, nurodant, jog darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, organizuodamas darbą įmonėje, neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje; gatvių priežiūros padalinio vadovas, paskirtasis darbdavio įgaliotas asmuo (asmuo, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonės struktūriniame padalinyje), darbo vietoje nekontroliavo, kad darbuotojai atliktų tik jo nurodytus darbus, taip pat nekontroliavo, kaip darbuotojai, vykdydami darbus, laikosi saugos ir sveikatos norminių ir lokalinių teisės aktų reikalavimų. Dėl to buvo pažeistas Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 2 dalies 13 punktas.

14. Teismas pažymėjo, kad VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius 2020 m. rugpjūčio 5 d. išvadoje Nr. EVD-92 siūlė pripažinti, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, o VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pripažino, kad papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, taip pat nusprendė laikyti įvykio darbe papildomo tyrimo aktą bei pirminio ir papildomo tyrimų metu surinktus dokumentus neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

15. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. akte nebuvo nurodyta, kokių konkrečių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kurių privalėjo laikytis nukentėjęs asmuo, darbdavys nekontroliavo, kaip pasireiškė darbdavio kontrolės nebuvimas, neišdėstyta, koks konkretus darbdavio padarytas darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, jį lėmė, todėl sutiko su pareiškėju, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. akto 11 punkte neišdėstyti nelaimingo atsitikimo faktinis pagrindas darbdaviui inkriminuotų teisės aktų pažeidimų požiūriu.

16. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjęs asmuo būtų darbdavio netinkamai instruktuotas ir netinkamai supažindintas su darbų saugos ir sveikatos reikalavimais, be to, nei 2019 m. rugsėjo 5 d. akte, nei 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte Inspekcija neišdėstė konkrečių aplinkybių ir priežasčių, nenurodė, kokio konkretaus teisės akto dėl instruktavimo tvarkos (lokalinio teisės akto) reikalavimus pažeidė darbdavys ar darbdavio įgaliotas asmuo.

17. Iš 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto ir VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistų 2020 m. rugpjūčio 5 d. išvados Nr. EVD-92 teismas sprendė, jog darbdavio saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas pasireiškė tuo, kad darbo vietoje darbdavio įgaliotas asmuo, nagrinėjamu atveju K. E. tiesioginis vadovas A. B., kuriam pagal Transporto cecho vadovo pareiginių nuostatų 2.4 punktą, 4.1.2 punktą pavesta instruktuoti ir kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi saugos darbe, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos ir vidaus darbo tvarkos reikalavimų, taip pat kuriam pavesta atsakyti už įmonės techninės inžinerinės veiklos įgyvendinimą laiku, darbų kokybę, darbo vietoje nekontroliavo, kaip darbuotojas, vykdydamas darbą, laikosi saugos ir sveikatos norminių ir lokalinių teisės aktų reikalavimų. 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte nurodyta, jog A. B. netinkamai vykdė savo pareigas, nes neprižiūrėjo, kaip K. E. laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau jame neišdėstyta, kaip konkrečiai, t. y. kokiais veiksmais, turėjo pasireikšti nukentėjusio asmens kontrolė, kokie darbdavio veiksmai (neveikimas) buvo susiję su nelaimingu įvykiu priežastiniu ryšiu.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas pažymėjo, kad iš 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto 11 punkto antros priežasties išdėstymo matyti, jog Bendrovės netinkami veiksmai pasireiškė darbdavio (jo įgaliotam asmeniui) nekontroliuojant, kad darbuotojas atliktų tik darbdavio (jo įgalioto asmens) nurodytus darbus (užduotis), tačiau konkrečiai neišdėstyta, kokius ne darbdavio paskirtus darbus atliko nukentėjęs asmuo, kaip tai buvo susiję su nelaimingo įvykio priežastimi. Byloje nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 5 d. 7 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto padalinio darbuotojų pasitarimo metu tiesioginis nukentėjusiojo vadovas pavedė jam suremontuoti jam priskirto automobilio (duomenys neskelbtini), hidraulinio manipuliatoriaus žarną. Tiriant nelaimingo atsitikimo priežastis, darbdavys nepateikė nukentėjusio asmens pareigybės aprašymas, iš kurio būtų matyti konkrečios jo darbo funkcijos, tačiau byloje nėra ginčo, jog į transporto padalinio vairuotojo traktorininko pareigas įėjo įprasti priskirtos technikos remonto darbai.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto 5 punkto papildomų aplinkybių išdėstymo matyti, jog darbdavys (jo įgaliotas atstovas) galimai kaltinamas tuo, kad A. B. privalėjo nušalinti nukentėjusįjį nuo darbo, nes pastarasis nesilaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisyklių 4.1.4 punkto („Saugoti save ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos darbe instrukcijų reikalavimus“). Tačiau iš šio akto neaišku, kada, kokiu būdu ši darbdavio pareiga turėjo būti įvykdyta, neišdėstytos nukentėjusio asmens nenušalinimo nuo darbo aplinkybės, lėmusios nelaimingo atsitikimo įvykį (priežastinio ryšio aspektu). Teismas pažymėjo, jog pagal bylos duomenis nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko staiga.

20. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog, nukentėjusiajam pastatant automobilį remontui, nebuvo laikytasi elementarių saugaus darbo reikalavimų, įtvirtintų Instrukcijos 4.6.10 punkte, t. y. nebuvo užtraukta rankinio stabdžio rankena, neįjungta žemiausia pavara, nepadėtos po ratais atraminės kaladėlės, kurios buvo specialiai tam skirtoje vietoje, t. y. kabojo po sunkvežimio kėbulu. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apygardos prokuratūros Alytaus prokuratūros (Alytuje) 2020 m. vasario 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos aplinkybės ir jame užfiksuoti liudytojų parodymai. Taip pat byloje nustatyta, jog po remonto K. E. sunkvežimį bandė užvesti, neįlipęs į automobilio kabiną, o stovėdamas lauke šalia jo. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis būtų techniškai netvarkingas. K. E. priskirto automobilio techninė apžiūra galiojo, automobilis buvo techniškai tvarkingas ir prižiūrėtas. K. E. ėjo įmonėje tas pačias pareigas nuo 2006 metų, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis gerai žinojo, kaip šioje situacijoje reikia elgtis, t. y. kaip saugiai užvesti automobilio variklį.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš atsakovų atsiliepimo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu spręstina, tačiau nei 2019 m. rugsėjo 5 d. akte, nei 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte nenurodyta, jog darbdavio įgalioto asmens pareigos kontroliuoti nepakankamas vykdymas pasireiškė tuo, kad K. E. remontavo automobilį, nepadėjęs po ratais atraminių kaladėlių, pažeisdamas Instrukcijos 4.6.10 punkto reikalavimus, o darbdavio įgaliotas asmuo dėl to nedavė pastabų, nekreipė į tai dėmesio. Teismo nuomone, kai atsakovų motyvai paaiškėja tik po kreipimosi į teismą, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nėra suderinami su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atraminės kaladėlės buvo specialiai tam skirtoje vietoje, t. y. kabojo po sunkvežimio kėbulu, nukentėjusiam asmeniui apie tai buvo gerai žinoma, jų, kaip įprasta darbo apsaugos priemone, naudojimosi tvarka buvo aiški, tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir prokuratūros nutarime užfiksuoti duomenys.

22. Teismas nurodė, kad VDI atstovai nelaimingo atsitikimo priežastį taip pat siejo su remonto darbais, su netinkama remonto darbų vieta (ne garaže), o įmonės teritorijoje (lauke). Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. akte ir 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte šios aplinkybės neišdėstytos. Teismas pažymėjo, jog byloje esamais rašytiniais įrodymais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, jog įvykis atsitiko jau užbaigus remonto darbus (K. E. pakeitus hidraulinio manipuliatoriaus žarną) ir bandant užvesti transporto priemonę, todėl akivaizdu, jog įvykį lėmė ne remonto darbai, ne remonto darbų vieta ir kitos aplinkybės (konkrečiu atveju, kaip tvirtinama Inspekcijos, darbdavio nepakankama kontrolė), o paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas ir neatidumas užvedant automobilį, t. y. pagrindinių (elementarių) vairuotojų veiksmus reglamentuojančių reikalavimų, apibrėžtų tiek darbdavio parengtoje Krovininio automobilio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 11, tiek įprastų saugaus elgesio taisyklių, nesilaikymas. Įvykį lėmė paties nukentėjusio asmens padaryti šiurkštūs saugos reikalavimų pažeidimai, nerūpestingas, atsainus elgesys su padidinto pavojaus šaltiniu. Dėl to teisėjų kolegija pritarė pareiškėjo išdėstytai pozicijai, jog nagrinėjamu atveju darbdavys negalėjo sukontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio neatsakingiems nukentėjusiojo veiksmams, kurie lėmė nelaimingą atsitikimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjęs asmuo ir kiti įmonės vairuotojai traktorininkai, atlikdami darbo funkcijas, praeityje būtų padarę panašaus pobūdžio neleistinus su esminiais saugos reikalavimais susijusius pažeidimus. Inspekcija netyrė ir nenustatė tokių aplinkybių.

Atsiliepimas

23. Atsakovai taip pat nurodė, kad Bendrovė nevykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos darbdavio pareigos organizuoti prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatant Bendrovėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskiriant darbdavio įgaliotus asmenis ir duodant jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. Teismo nuomone, ištyrus nelaimingą atsitikimą, nelaimingo atsitikimo N formos akte turi būti užfiksuotos nelaimingo atsitikimo priežastys, turėjusios tiesioginę įtaką įvykiui ir lėmusios jį. Nagrinėjamu atveju nei 2019 m. rugsėjo 5 d. akte, nei 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte, nei 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendime nėra išdėstytos aplinkybės, kokių konkrečiai priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti darbdavys nesiėmė, kaip darbdavio atliekama nepakankama kontrolė turėjo įtakos (sudarė sąlygas) nelaimingam atsitikimui kilti.

24. Teismo nuomone, VDI tyrimo metu užfiksuoti darbdavio trūkumai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės neužtikrinimo, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo nepateikė VDI inspektoriui jokių dokumentų, skirtų užtikrinti, kad atsakingiems asmenims suteikti įgaliojimai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais būtų įgyvendinami, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamų sprendimų dalių pagrįstumą. Byloje nenustatyta, kaip minėti trūkumai konkrečiu atveju buvo susiję su įvykio kilimu.

25. Teismas akcentavo, kad nustatyti Nuostatų 79 ir 81 punktuose numatyti procedūriniai pažeidimai dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo termino nesilaikymo, dėl Bendrovės tinkamo neinformavimo apie papildomą tyrimą ir jo metu priimtus sprendimus, kuriuos atsakovai iš esmės pripažįsta, savaime nelemia sprendimų neteisėtumo, tačiau, byloje nustačius, kad skundžiamos 2019 m. rugsėjo 5 d. akto ir 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto dalys buvo surašytos nesilaikant reglamentuojančių nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto surašymą Nuostatų 30 ir 31 punktų, Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), 18.1–18.3 punktų reikalavimų, konkrečiai ir aiškiai neišdėstant antrą nelaimingo atsitikimo priežastį lėmusių aplinkybių, nenurodant nelaimingo atsitikimo priežastį pagrindžiančio faktinio pagrindo nurodytų teisės aktų požiūriu, taip pat neatskleidžiant darbdavio pažeidimų esmės, sudaro pagrindą skundžiamas 2019 m. rugsėjo 5 d. akto ir 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto dalis panaikinti kaip neatitinkančias specialiais teisės aktais reglamentuojančių taisyklių ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant pareiškėjo skundą, VDI 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nepašalino nurodytų trūkumų.

27. Teismas pripažino, kad nustatyti ginčijamų sprendimų trūkumai yra esminiai, nes dėl specialiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų tokio pobūdžio sprendimų priėmimui pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįstų sprendimų priėmimas, tai sukliudė pareiškėjui suprasti sprendimų turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl sprendimai skundžiama apimtimi naikintini.

28. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai buvo patenkinti, teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

29. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 147 straipsnio pagrindu.

30. Anot atsakovo, teisinio reglamentavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas (tiek formos, tiek ir turinio aspektu) subjektams nesukuria privalomai vykdytinų pareigų ar suteiktų teisių. Atsakovas akcentuoja, kad N-1 formos akte nėra ir poveikio priemones nustatančių nuostatų.

31. Prevencijos priemonių įgyvendinimo aspektu N-1 formos akte privalomų nuostatų nėra nurodoma. Darbdavio pareiga įgyvendinti prevencijos priemones kyla iš Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir Nuostatų 87 punkte įtvirtintų normų. Konkrečių įgyvendinamų priemonių pasirinkimas yra darbdavio prerogatyva ir N-1 formos akte tai nėra specifikuojama.

Atsiliepimas

32. Atsakovas teigia, kad svarbu ir tai, kad, darbdaviui neorganizavus ar atsisakius organizuoti tyrėjo (dvišalės komisijos ar VDI) išvadose numatytų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą, tokia veika taip pat nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių – teisės aktai nenumato jokių sankcijų darbdaviui už tokias veikas. Tokiu atveju suinteresuoti subjektai vėl galėtų kreiptis į VDI su prašymu / skundu, tačiau tai jau būtų nauja procedūra ir, esant pagrindui, VDI iš naujo atlikus administracinius veiksmus, galėtų būti priimti kiti procesiniai dokumentai – sprendimai (pvz. reikalavimas pašalinti pažeidimus), įpareigojantys darbdavį atlikti tam tikrus veiksmus.

33. Atsakovo nuomone, tai sąlygoja išvadą, kad įvykį darbe tyrusio tyrėjo (dvišalės komisijos ar VDI inspektoriaus) surašytas nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas nesukelia subjektams tiesioginių teisinių pasekmių ir negali būti vienareikšmiškai kvalifikuojamas kaip sprendimas ar individualus administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo aspektu. N-1 formos aktas yra Nuostatuose reglamentuota forma statistinių duomenų surinkimą ir išvados dėl įvykio darbe priežasčių pateikimą įforminantis dokumentas.

34. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, priklausomai nuo nustatytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, darbdavys gali būti perkeltas į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę, tačiau N-1 formos aktas nėra tokias pasekmes sąlygojantis dokumentas. Pažymėtina, kad sprendimų dėl perkėlimo priėmimo prerogatyva priskirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) ir galima tik VSDFV teritoriniam skyriui pripažinus nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu. Gali būti surašytas N-1 formos aktas, tačiau, VSDFV teritoriniam skyriui nepripažinus įvykio draudiminiu įvykiu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. eA-3514-552/2020), suinteresuotiems subjektams nekyla teisinės pasekmės.

35. Atsakovas akcentuoja, kad aptariamu atveju tiek pirminio, tiek ir papildomo tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymais darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai buvo skirti dalyvauti įvykio darbe tyrime ir jame dalyvavo. Minėti asmenys dalyvavo tiek atliekant pirminį, tiek ir papildomą tyrimą. Šie atstovai, susipažinę su tyrimo išvadomis, pasirašė 2019 m. rugsėjo 5 d. aktą ir 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktą be pastabų, o tai yra pagrindas manyti, kad jie suprato ir akceptavo pateiktas išvadas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius taip pat pasirašė pirminio tyrimo N-1 formos aktą be pastabų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nesutiko su papildomo tyrimo išvadomis, tai pažymėdamas 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte, ir raštu pateikė nesutikimo motyvus. Nuostatų nustatyta tvarka tyrėjas atsakė į raštą, papildomai išaiškindamas 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto 2 priežastyje pateikto pažeidimo sudėtį.

36. Atsakovo nuomone, teismo išvada, kad pareiškėjas nesuprato sprendimų turinio, o tai jam kliudė įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

37. Anot atsakovo, N-1 formos akte aiškiai bei vienareikšmiškai nustatyta ir įvardinta, kad pasitarimo metu gatvių priežiūros padalinio vadovas A. B. nenurodė K. E., kokia tvarka remontuoti automobilį, kokiomis priemonėmis naudotis atliekant darbus ant automobilio platformos, aukštyje, K. E. pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini) įmonės teritorijoje prie priekabos, kuri buvo pastatyta kiemo krašte prie tvoros ir nuėmė žarną, kuri leido tepalą. Užfiksuoti stebėjimo kamera vaizdai leidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis turėjo atlikti darbus aukštyje, todėl automobilio platformą naudojo kaip priemonę patekti į darbo vietą aukštyje. Akivaizdu, kad jau pati priemonė nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos aspektu buvo netinkamas pasirinkimas vykdyti darbus aukštyje – darbuotojas, nesaugiai lipdamas, galėjo nukristi ir pasekmės galėjo būti analogiškos. Darbuotojas žuvo dėl to, kad, pasistatęs automobilį prie priekabos, kurią naudojo kaip paaukštinimo priemonę, automobiliui pajudėjus buvo prispaustas prie savarankiškai pasirinktos paaukštinimo priemonės. Atsakovo nuomone, tai suponuoja išvadą, kad darbus organizavus tinkamai ir saugiai, aptariamu atveju būtų išvengta fatališkų pasekmių.

38. VDI nekvestionuoja fakto, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas ir neatidumas užvedant automobilį, t. y. nesilaikymas pagrindinių (elementarių) vairuotojų veiksmus reglamentuojančių reikalavimų, apibrėžtų darbdavio Instrukcijoje, buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, tačiau įvykis darbe įvyko transporto priemonės remonto metu, būtent baigiant transporto priemonės remonto darbus, norint įsitikinti, ar remonto darbai atlikti tinkamai ir pakeista hidraulinio manipuliatoriaus žarna nebeleidžia tepalo, o tai galima buvo padaryti tik užvedus automobilio variklį, kad pradėtų veikti hidraulinė sistema. Būtent todėl darbuotojas užvedė automobilį neįlipdamas į jį, nes planavo užlipti ir patikrinti atliktų darbų kokybę.

Atsiliepimas

39. Atsakovo vertinimu, neturi pagrindo teismo teiginiai, kad byloje nenustatyta, kaip minėti trūkumai konkrečiu atveju buvo susiję su įvykio kilimu. Visos tyrimų metu nustatytos faktinės aplinkybės (darbdavys nenurodė K. E., kokia tvarka remontuoti automobilį, bei kokiomis priemonėmis naudotis atliekant darbus ant automobilio platformos, aukštyje, nekontroliavo, ar darbuotojas saugiai atlieka pavestus darbus) vienareikšmiškai patenka į teisės aktais nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sampratos aprėptis ir akivaizdu, kad būtent toks darbdavio neveikimas sąlygojo fatališkas įvykio pasekmes – jei darbuotojui būtų nurodyta darbo vieta bei kaip atlikti darbus ir jis būtų naudojęs tinkamas patekimui į darbo vietą paaukštinimo priemones (pvz. naudojęsis automobilio kopėtėlėmis ar naudojęs pristatomas kopėčias), būtų išvengta fatališkų pasekmių.

40. Atsakovas paaiškina, kad VDI inspektorius, 2019 m. rugsėjo 5 d. akte aprašydamas įvykio darbe aplinkybes, kurias papildė 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte, nurodė, kokios sąlygos buvo susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios. Atsakovas pažymėjo, kad Metodinių nurodymų 18.1 punkte nurodoma, kad aprašomose nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėse turi būti nurodomos ne tik sąlygos, lėmusios nelaimingą atsitikimą, šiuo atveju neatsakingi darbuotojo veiksmai, bet ir visos kitos sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe. Šiuo atveju nepakankama kontrolė iš darbdavio pusės, kai įgalioti atsakingi asmenys nekreipia dėmesio, kad darbuotojas, vykdydamas transporto priemonės remonto darbus, tai daro nesaugiai, pažeisdamas vietinių (lokalinių) teisės aktų reikalavimus, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti. Jeigu darbuotojas būtų žinojęs, kad jam vadovaujantys asmenys kontroliuoja, kaip yra dirbama, ar yra laikomasi nustatytų darbuotojų saugos ir sveiktos reikalavimų, nebūtų pradėjęs transporto priemonės remonto, nepadėjęs po ratais atraminių kaladėlių, ir priešingai, kadangi bendrovėje vidinė kontrolė buvo nepakankama, darbuotojas leido sau nepaisyti elementarių saugaus darbo reikalavimų. Todėl Metodinių nurodymų 18.3 punktas buvo visiškai įvykdytas.

41. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad skundžiamos 2019 m. rugsėjo 5 d. akto ir 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto dalys buvo surašytos nesilaikant reglamentuojančių nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto surašymą Nuostatų 30 ir 31 punktų, Metodinių nurodymų 18.1–18.3 punktų reikalavimų.

42. Atsakovas daro išvadą, kad, teismui panaikinus ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, kuriame konstatuojama, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tiek 2019 m. rugsėjo 5 d. aktas, tiek ir 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktas, iki tol, kol nebus priimtas naujas VDI sprendimas, tapo negaliojančiais (neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų) dokumentais, todėl bet kurių nuostatų naikinimas aptariamuose aktuose yra neprasmingas ir neturi teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

43. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44. Pareiškėjo nuomone, atsakovas cituoja teisės aktus, tačiau nenurodo, ar šie teisės aktai buvo pažeisti teismui priimant sprendimą, nenurodo, ar teismas juos taikė neteisėtai. Anot pareiškėjo, atsakovas iš esmės nieko neginčija.

Šalies argumentai

45. Pareiškėjas nesutinka, kad nelaimingo atsitikimo aktas N-1 nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių Bendrovei. Anot pareiškėjo, nustačius darbdavio kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe, darbdavys gali būti perkeltas, o šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas buvo perkeltas į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę. Todėl tai tiesiogiai liečia pareiškėjo turtinius ir neturtinius interesus. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo cituojamoje byloje padarytos priešingos išvados, nei nurodo atsakovas. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis pacituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priimant sprendimą dėl nelaimingo atsikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, turi būti atsižvelgiama į kompetentingos institucijos, kuriai įstatymų leidėjo suteikti įgaliojimai ištirti ir įvertinti įvykio darbe aplinkybes ir priežastis bei pateikti išvadas šiais klausimais, t. y. VDI, priimtus sprendimus. Be kita ko, pareiškėjas pažymėjo, kad, VDI nustačius pažeidimus ir pateikus VSDFV Alytaus skyriui, šis nelaimingas atsitikimas iš karto buvo priskirtas prie draudiminių įvykių, o pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkeltas į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų grupę.

46. Pareiškėjas tvirtina, kad tai, jog 2019 m. rugsėjo 5 d. aktą bei 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktą pasirašė bendrovės darbdavio ir darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai ir 2019 m. rugsėjo 5 d. aktą pasirašė bendrovės direktorius, nereiškia, kad jie suprato šias išvadas, jas akceptavo ar besąlygiškai sutiko su jomis, o tik reiškia, kad jie jas gavo ir su jomis susipažino.

47. Pareiškėjas pažymi, kad darbdavys negalėjo fiziškai sukontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio neatsakingiems nukentėjusiojo veiksmams, kurie lėmė nelaimingą atsitikimą, nes Bendrovėje dirba virš 60 darbuotojų, darbdavys neseka kiekvieno darbuotojo, nes jie patys gerai žino savo teises ir pareigas ir dėl to yra instruktuojami kasmet.

Šalies argumentai

48. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skunde atsakovas nurodo, kad darbuotojas žuvo dėl to, kad, pasistatęs automobilį prie priekabos, kurią naudojo kaip paaukštinimo priemonę, automobiliui pajudėjus buvo prispaustas prie savarankiškai pasirinktos paaukštinimo priemonės, o tai suponuoja išvadą, kad, darbus organizavus tinkamai ir saugiai, aptariamu atveju būtų išvengta fatališkų pasekmių. Pareiškėjas pažymi, kad K. E. niekada nenaudojo priekabos kaip paaukštinimo priemonės, tokios aplinkybės niekada nebuvo nustatytos nei VDI atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei filmuotoje medžiagoje. Anot pareiškėjo, atsakovas išsigalvojo šias aplinkybes.

49. Pareiškėjas pažymi, kad, išyrus nelaimingą atsitikimą, nelaimingo atsitikimo N formos akte turi būti užfiksuotos nelaimingo atsitikimo priežastys, turėjusios tiesioginę įtaką įvykiui ir jį lėmusios. Šiuo atveju nei 2019 m. rugsėjo 5 d. akte, nei 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte nėra išdėstytos aplinkybės, kokių konkrečiai priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti nebuvo imtasi, kaip darbdavio nepakankama kontrolė turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti. Pareiškėjo nuomone, atsakovo argumentai, kad darbdavį atstovaujantys asmenys VDI inspektoriui nepateikė jokių dokumentų, skirtų užtikrinti, kad atsakingiems asmenims suteikti įgaliojimai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais būtų įgyvendinami, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamų sprendimų dalių pagrįstumą.

50. Pareiškėjo nuomone, priešingai, nei tvirtina atsakovas, teismas pagrįstai nustatė, jog skundžiami aktai surašyti nesilaikant Nuostatų 30-31 punktų, Metodinių nurodymų 18.1-18.3 punktų reikalavimų, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų.

Šalies argumentai

51. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad, teismui panaikinus 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, VDI turės iš naujo įvertinti skundo turinį ir priimti administracinį sprendimą dėl skundo pagrįstumo. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. aktas ir 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktas buvo panaikinti tik iš dalies, todėl kitos jų dalys liko galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

52. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl VDI Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11 punkto dalies, kurioje nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis, kad darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, VDI Kauno skyriaus 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto 11 punkto dalies, kurioje nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis, kad buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, ir VDI 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. SD-129-9869 teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

53. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino 2019 m. rugsėjo 5 d. akto 11 punkte nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį, kad darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto 11 punkte nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį, kad buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą. Teismas pažymėjo, kad skundžiamuose sprendimuose (jų dalyse) nebuvo nurodyta, kokių konkrečių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kurių privalėjo laikytis nukentėjęs asmuo, nekontroliavo darbdavys, kaip pasireiškė darbdavio kontrolės nebuvimas, neišdėstyta, koks konkretus darbdavio padarytas darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, jį lėmė. Teismas taip pat akcentavo, kad nagrinėjamu atveju VDI padaryti procedūriniai pažeidimai, nesilaikant pareiškėjo skundo nagrinėjimo termino bei tinkamai neinformavus pareiškėjo apie papildomą tyrimą ir jo metu priimtus sprendimus, sudarė pagrindą panaikinti skundžiamas 2019 m. rugsėjo 5 d. akto ir 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto dalis kaip neatitinkančias specialiais teisės aktais reglamentuojančių taisyklių ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų.

54. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti. Atsakovo nuomone, Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas nesukelia subjektams tiesioginių teisinių pasekmių ir negali būti vienareikšmiškai kvalifikuojamas kaip sprendimas ar individualus administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo prasme. Atsakovo nuomone, teismo išvada, kad pareiškėjas nesuprato sprendimų turinio, o tai jam kliudė įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

55. Bylos duomenis nustatyta, kad:

55.1. 2006 m. lapkričio 29 d. darbo sutarties Nr. 331 pagrindu K. E. pradėjo dirbti įmonėje vairuotoju-traktorininku. Minėtoje sutartyje nedetalizuotos darbuotojo darbo funkcijos. Bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovėje nebuvo parengti pareiginiai nuostatai. K. E. buvo išduotas 2009 m. sausio 20 d. atestacijos pažymėjimas, patvirtinantis, kad jis yra atestuotas ir jam suteikta teisė dirbti hidromanipuliatoriaus operatoriaus pareigose (atestacija (duomenys neskelbtini)).

55.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. DS/03 patvirtinta Krovininio automobilio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 11. Instrukcijos 4.6.10 punkte nurodyta, kad, pastačius automobilį remontui, reikia išjungti uždegimo sistemą, užtraukti rankinio stabdžio rankeną, išjungti žemiausią pavarą, padėti po ratais atramines kaladėles. Byloje esantis instruktavimo žurnalo įrašas patvirtina, kad nukentėjusysis K. E. buvo supažindintas su Instrukcija 2018 m. spalio 8 d.

55.3. 2019 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo metu Bendrovės darbuotojas K. E. buvo mirtinai sužalotas. Nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo pavesta suremontuoti jam priskirto sunkiasvorio sunkvežimio (duomenys neskelbtini), hidraulinio manipuliatoriaus žarną. Atlikęs remonto darbus, K. E. bandė patikrinti atliktus remonto darbus. Vedant automobilio variklį, automobilis pajudėjo atbuline eiga, kadangi nebuvo įjungta neutrali pavara ir nebuvo įjungtas stovėjimo stabdis, automobilio kabinos durimis K. E. buvo prispaustas prie šalia stovėjusios priekabos metalinių bortų ir mirtinai sužalotas.

55.4. Vyriausiasis darbo inspektorius V. M. nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 3 d. atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą ir tyrimo rezultatus užfiksavo 2019 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (forma N-1), kurio 5 punkte, be kita ko, nurodė, kad pasitarimo metu gatvių priežiūros padalinio vadovas A. B. nenurodė K. E., kokia tvarka remontuoti automobilį bei kokiomis priemonėmis naudotis, atliekant darbus ant automobilio platformos, aukštyje. Šio akto 11 punkte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis, be kita ko, yra tai, kad darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, taip buvo pažeistas Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas, kuris nustato, kad darbdavys kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

55.5. 2019 m. lapkričio 7 d. Bendrovė pateikė Inspekcijai skundą ir prašė panaikinti 2019 m. rugsėjo 5 d. akte nurodytą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį, kad darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų. Bendrovė nurodė, kad VDI inspektorius neįsigilino į įvykio aplinkybes ir tyrimo metu neišsamiai ir neobjektyviai vertino Bendrovės pateiktus dokumentus bei paaiškinimus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

55.6. VDI Kauno skyrius 2020 m. birželio 11 d. raštu informavo Bendrovę, kad VDI Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius V. M. atliks nelaimingo atsitikimo darbo papildomą tyrimą.

55.7. Nelaimingo atsitikimo darbe papildomai tyrimo rezultatai užfiksuoti 2020 m. birželio 17 d. VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus V. M. surašytame Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. rugsėjo 5 d. mirtinai sužalotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. E., papildomame tyrimo akte. Šiame akte, be kita ko, nurodyta, kad papildomo tyrimo metu, siekiant patikslinti įvykio darbe faktines aplinkybes, dar kartą buvo įvertinta įvykio darbe pirminio tyrimo metu sukaupta medžiaga, išnagrinėta papildomo tyrimo metu gauta informacija, papildomai paprašyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. VDI inspektorius nusprendė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. aktas keistinas ir papildytinas. 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktu papildytas 2019 m. rugsėjo 5 d. akto 5 punktas ir pakeistas 2019 m. rugsėjo 5 d. akto 11 punktas („Nelaimingo atsitikimo priežastys“), antrąja nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą.

55.8. Bendrovė nesutiko su 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktu ir 2020 m. birželio 26 d. pateikė pranešimą-skundą, kuriame prašė panaikinti 2019 m. rugsėjo 5 d. akte bei 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis, kad darbdavys nevykdė ar nepakankamai vykdė saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų kontrolę.

55.9. 2020 m. liepos mėn. raštu VDI informavo Bendrovę, kad nusprendė tęsti įvykio darbe papildomą tyrimą ir grąžinti VDI Kauno skyriui 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktą tolesniems veiksmams atlikti.

55.10. VDI inspektorė V. M. pateikė 2020 m. rugpjūčio 5 d. išvadas dėl papildomo tyrimo akto Nr. EVD-92, kuriomis konstatavo, kad atlikto pirminio tyrimo bei papildomo tyrimo įforminimo trūkumai nenustatyti, siūlė pripažinti, kad įvykio darbe papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, ir laikyti 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktą bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

55.11. VDI 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. SD-129-9869 nusprendė pripažinti, kad papildomas tyrimas dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. įvykio darbe, dėl kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. E. patyrė mirtiną traumą, atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, laikyti 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktą bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi ir baigti administracinę procedūrą.

55.12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2021 m. kovo 4 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas pasireiškė tuo, kad padalinio vadovas A. B., K. E. pavedęs atlikti automobilio remonto darbus, nenurodė vietos, kurioje darbai turi būti atlikti, bei priemonių, kuriomis darbai turi būti atlikti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis pastatė automobilį kieme nesaugiu atstumu, nepalikdamas saugaus praėjimo. Atsakovas nurodė, kad Bendrovėje nebuvo pakankamos sistemos, kad būtų prižiūrimi darbai. Remonto darbai vyko 1,5 val., todėl A. B., būdamas Bendrovės teritorijoje, turėjo galimybių pasižiūrėti, ar remonto darbai buvo vykdomi saugiai. VDI atstovas atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiajam pavestas darbas nebuvo rutininis darbas, kurį jis atlieka kiekvieną dieną. VDI atstovas teigė, kad darbdavys nesupažindino pareiškėjo su darbo vietoje kylančiais rizikos veiksniais. VDI atstovas taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad Bendrovėje instruktavimas buvo vykdomas formaliai. Be to, VDI atstovas nurodė, kad Instrukcija yra įvairių teisės normų santrauka ir buvo neatsakinga tiesiog duoti darbuotojui susipažinti su Instrukcija, neįvertinus, ar jis ją suprato.

55.13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2021 m. birželio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas A. B., kuris buvo padalinio vadovas ir nagrinėjamu atveju paskyrė nukentėjusiajam atlikti darbą. Liudytojas paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. ryte paskirstė darbus 16 darbuotojų, nematė, kur ir kaip nukentėjusysis atlieka remonto darbus, kadangi kitiems darbuotojams išrašinėjo užduočių lapus. Liudytojas paaiškino, kad nukentėjusysis nurodė, kad jo automobiliui reikia pakeisti sutrūkusią šlangutę, jungiančią manipuliatoriaus hidrauliką, ir tuomet važiuoti atlikti užduotį į miestą. A. B. paaiškino, kad jis papildomai neinstruktavo nukentėjusiojo dėl to, kur statyti automobilį bei kokiomis priemonėmis atlikti darbą, kadangi tai buvo smulkus remonto darbas, trunkantis 5 min. Smulkius remonto darbus atlieka patys vairuotojai, o stambius – Bendrovės šaltkalviai. Šio darbo atlikimas, nors ir smulkus, bet yra retas.

56. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai.

57. Įstatymo 2 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

58. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

59. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis nustato, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

60. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 77 punkte įtvirtinta, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Darbdavys skundą dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 ar N-2 formos akto gavimo (Nuostatų 80 p.). Valstybinė darbo inspekcija skundus dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo privalo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo (Nuostatų 81 p.). Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Nuostatų 83 p.).

61. Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymai detalizuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir įforminimo tvarką. Nelaimingą atsitikimo tyrimą atliekantis tyrėjas turi, be kita ko, įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius ir nukentėjusiojo ir kitų asmenų, susijusių su tiriamu įvykiu darbe, profesinį pasirengimą (14.8, 14.9 p.). N-1 formos akte: 1) aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios; 2) įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai; 3) aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe; 4) įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis / punktas (straipsniai / punktai); 5) surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys Metodinių nurodymų 1 priede nustatyta tvarka (18 p.).

Žemesnės instancijos teismas

62. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad VDI surašomas N-1 formos aktas nesukelia subjektams tiesioginių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamuose aktuose nustatyta, kad Bendrovė iš esmės nesilaikė tam tikrų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo pareigų (pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį bei 25 straipsnio 2 dalies 13 punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-672-146/2016 konstatavo, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kaip specialiajame įstatyme, expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustatyta apskundimo tvarka, kurios turi laikytis darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, t. y. turi paduoti skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o, nesutikdamas su vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, gali paduoti skundą teismui ABTĮ nustatyta tvarka; pagal nustatytą teisinį reguliavimą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nagrinėdamas darbdavio skundą, pateiktą dėl VDI teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto, atlieka ginčo nagrinėjimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją (žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-520/2017). Taigi VDI teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame konstatuotas konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ir vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas, priimtas išnagrinėjus darbdavio skundą, pateiktą dėl VDI teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto, sukelia darbdaviui (nagrinėjamu atveju pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“) teisines pasekmes.

63. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas panaikino tiek 2019 m. rugsėjo 5 d. akto 11 punkte nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį, kad darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, tiek 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akte 11 punkte nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį, kad buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Įvertinusi šių skundžiamų aktų dalis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tyrė ir vertino skundžiamą 2019 m. rugsėjo 5 d. akto 11 punkto dalį, kadangi ji buvo pakeista ir išdėstyta iš naujo priimant 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo aktą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2019 m. rugsėjo 5 d. akto 11 punkto dalį, kurioje nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis, kad darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutraukia administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2019 m. rugsėjo 5 d. akto 11 punkto dalį, kurioje nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis, kad darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų.

64. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant byloje surinktus įrodymus bei nustatytas reikšmingas aplinkybes.

65. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamuosiuose aktuose (jų dalyse) nebuvo nurodyta, kokių konkrečių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kurių privalėjo nukentėjęs asmuo laikytis, darbdavys nekontroliavo, kaip pasireiškė darbdavio kontrolės nebuvimas, neišdėstyta, koks konkretus darbdavio padarytas darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, jį lėmė, tačiau ginčijamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas pateikia darbdavio veiksmų vertinimą platesne apimtimi, nei tai atliko atsakovas priimdamas ginčijamus aktus (jų dalis). Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą, ar nagrinėjamu atveju padalinio vadovas A. B. privalėjo informuoti nukentėjusįjį, kaip ir kokiomis priemonėmis atlikti remonto darbus, svarbu nustatyti, ar į nukentėjusiojo darbo funkcijas įėjo tokio pobūdžio remonto darbai, kai darbas atliekamas ant pakylos, reikia naudoti kaladėles, ir jam buvo įprasti ir žinomi su tuo susiję saugumo reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, tiriant nelaimingo atsitikimo priežastis, darbdavys nepateikė nukentėjusio asmens pareigybės aprašymo, iš kurio būtų matyti konkrečios jo darbo funkcijos, tačiau byloje nėra ginčo, jog į transporto padalinio vairuotojo traktorininko pareigas įėjo įprasti priskirtos technikos remonto darbai.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, ar į transporto padalinio vairuotojo traktorininko pareigas įėjo įprasti priskirtos technikos remonto darbai, ar nagrinėjamu atveju atlikti darbai priskirtini įprastiems darbams, turėjo būti išsamiai ištirtos atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija vertina, kad šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant darbdavio pareigos kontroliuoti, kaip pareiškėjas laikosi saugumo reikalavimų, apimtį, t. y. nagrinėjamu atveju yra reikšminga nustatyti, ar darbuotojas žinojo apie jo pareigą atlikti tokio pobūdžio darbą, ar jis pagal savo kompetenciją gebėjo (privalėjo gebėti) atlikti tokio pobūdžio darbą, ar jis atliko tokį darbą pirmą kartą, ar jis turėjo patirties atlikti tokį darbą, ar jis buvo apmokytas saugiai atlikti tokio pobūdžio darbą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog K. E. tose pačiose pareigose įmonėje dirbo nuo 2006 metų, nesuponuoja vienareikšmiškos išvados, kad nagrinėjamu atveju jis žinojo, kaip saugiai atlikti jam pavestą atlikti darbą, gebėjo naudotis saugumo priemonėmis ir nagrinėjamu atveju galėjo saugiai atlikti jam pavestą atlikti darbą.

68. Minėtų aplinkybių nustatymas nagrinėjamu atveju yra reikšmingas ir esminis, siekiant nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis ir galbūt padarytus pažeidimus. Kadangi šių aplinkybių VDI netyrė, darytina išvada, kad 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto dalis, kuria konstatuota, jog viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, yra nepagrįsta ir naikintina. Atitinkamai naikintinas ir VDI 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas, kuriuo pripažinta, kad papildomas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais. Panaikinus skundžiamą 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto dalį ir VDI 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, Bendrovės 2019 m. lapkričio 7 d. skundo nagrinėjimo klausimas grąžintinas VDI nagrinėti iš naujo.

69. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atitinkamas bylos faktines aplinkybes, kurių VDI iš esmės nevertino, ir nusprendęs, kad ginčijami sprendimai (jų dalys) yra neteisėti ir nepagrįsti, nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenutraukė administracinės bylos dalies ir negrąžino VDI iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 7 d. skundą. Todėl teisėjų kolegija nutaria patenkinti atsakovo apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies, nutraukiant bylos dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti 2019 m. rugsėjo 5 d. akto 11 punkto dalį, kurioje nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, panaikinant 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto 11 punkto dalį, kurioje nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, panaikinant 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir įpareigojant atsakovą VDI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 7 d. skundą.

70. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.).

71. Pažymėtina, kad iš dalies tenkinus atsakovo skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies (50 proc.) patenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72. Byloje yra duomenys, kad, teikdamas 2020 m. rugsėjo 4 d. skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo minėtos išlaidos pareiškėjui buvo priteistos visa apimtimi, buvo pakeistas ir pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų klausimas išsprendžiamas tokiu būdu, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiamos 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies ir 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11 punkto dalį, kurioje nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – darbdavys nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų – nutraukti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. birželio 17 d. papildomo tyrimo akto 11 punkto dalį, kurioje nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. SD-129-9869 dėl įvykio darbe, kurio metu 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo mirtinai traumuotas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas K. E., papildomo tyrimo, ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 7 d. skundo nagrinėjimo klausimą grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėti iš naujo.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė