- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- eI3-2114-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03472-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. Š., J. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. Š., J. Š. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai G. Š., J. Š. su skundu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21R1-272 (AG1-248/11-2021) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, iš sąrašo išbraukiant pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pažymėtą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai skunde, pareiškėjas G. Š. ir pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Paaiškino, kad 2021 m. balandžio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Vilijampolės seniūnija rašte „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog pareiškėjams priklausantis žemės sklypas yra neprižiūrimas, todėl nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas 2021 m. balandžio 29 d. nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 22-8-81 nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pareiškėjai elektroniniu laišku 2021 m. gegužės 17 d. informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Vilijampolės seniūniją, kad jų sklypas yra nuolat tvarkomas atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, nušienautas, ir pridėjo tai patvirtinančias fotonuotraukas. Teigė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjai gavo ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ ir kad į sąrašą buvo įtrauktas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, todėl 2021 m. spalio 13 d. su skundu dėl minėto įsakymo dalies panaikinimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri jų skundo netenkino.
Akcentavo, jog nors pareiškėjams 2021 m. balandžio 30 d. buvo nustatytas terminas susitvarkyti jiems priklausantį žemės sklypą per 30 dienų ir nurodyta, kad pakartotinė apžiūra bus atliekama po šio termino, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 31 d., tačiau po 2021 m. liepos 1 d. atlikto patikrinimo nustačius naujų pažeidimų terminas pažeidimams pašalinti nebuvo nustatytas. Pažymėjo, kad 2021 m. balandžio 29 d. patikrinimo akte nurodyti pažeidimai buvo pašalinti ir pateikti tai pagrindžiantys įrodymai, todėl pareiškėjams yra neaišku, kokiu pagrindu jiems buvo priimtas individualus administracinis aktas, nors jie įvykdė nurodytus įpareigojimus, o apie naujų pažeidimų fiksavimą pareiškėjams nebuvo žinoma, kadangi apie 2021 m. liepos 1 d. nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 22-8-213 pareiškėjai sužinojo tik gavę atsakovės atsiliepimą. Pabrėžė, kad nors Lietuvos administracinių ginčų komisija priimdama sprendimą jį motyvavo tuo, jog „2012 m. birželio 7 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-286 patvirtino Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo 6 punkto nuostatas „Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą“; nurodė, kad aiškinant Tvarkos aprašo 6 punkto nuostatą lingvistiniu teisės aiškinimo metodu matyti, kad net ir nustačius, kad seniūnijos teritorijoje yra nenaudojamų, neprižiūrimų žemės sklypų, visų pirma šių sklypų savininkams yra leidžiama pasitaisyti ir išvengti žemės sklypų įtraukimo į Sąrašą“, tačiau dėl pareiškėjams nežinomų priežasčių visiškai nevertino fakto, kad atsakovei atliekant pakartotinę patikrą turi būti vertinama, ar nenaudojamos žemės patikrinimo akte nustatyti pažeidimai pašalinti. Nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 22-8-213 nustatytas naujas ir vienintelis Kauno miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 punkto pažeidimas, nors 2021 m. balandžio 29 d. nenaudojamos žemės patikrinimo akte nustatyti visai kiti, 7.1 ir 7.5 punktuose numatyti, pažeidimai ir naujai paaiškėjusio pažeidimo, užfiksuoto 2021 m. liepos 1 d. nenaudojamos žemės patikrinimo akte, pareiškėjai neturėjo galimybės pašalinti, nes atsakovė nesilaikė Tvarkos aprašo 6 punkto nuostatų reikalavimų, atimdama iš pareiškėjų teisę / galimybę pasitaisyti.
Pareiškėjų ir jų atstovės įsitikinimu, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pozicija, jog „Tvarkos aprašas neįpareigoja žemės sklypo savininkui ar nuomininkui siųsti visą medžiagą (apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.). Tvarkos aprašas įpareigoja registruotais laiškais įspėti žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir po to atlikti pakartotinę tokių sklypų patikrą. Šią pareigą Seniūnijos darbuotojai įvykdė tinkamai, kaip ir pareigą, nustatytą Tvarkos aprašo 8 punkte“, prieštarauja bylos medžiagoje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams ir pamina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė apie dėl pareiškėjų priimtą administracinį aktą informavo tik 2021 m. rugsėjo 27 d. pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Mano, kad nors individualiojo administracinio akto motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės neprivalo būti išdėstytos viename administraciniame akte, tačiau jų nepateikimas jokia forma yra nepateisinamas pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, o nemotyvuojant priimto individualaus administracinio akto paminama pareiškėjų teisė žinoti, ar priimtas individualus administracinis aktas yra objektyviai pagrįstas ir teisėtas. Kadangi niekur nebuvo nurodomi duomenys, kurių pagrindu buvo pritaikyta poveikio priemonė pareiškėjams, todėl, pareiškėjų ir jų atstovės nuomone, galima teigti, jog pareiškėjams pritaikyta poveikio priemonė buvo nemotyvuota, todėl, priėmus pareiškėjams individualų aktą, apie kurio priėmimo motyvus nebuvo informuoti pareiškėjai, buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Be to, nepasivarginta ir nesiaiškinta nei objektyviosios, nei subjektyviosios priežastys, lėmusios netinkamą žemės sklypo būklę. Pažymėjo ir tai, jog patikrinimas, kurį atliko atsakovė neinformavus pareiškėjų apie atvykimo laiką, galėjo vykti tarp vykdomų žolės pjovimų, pietų pertraukos metu, o žemės sklypo plotas, esantis jo viduryje, galėjo būti nenupjautas dėl objektyvių priežasčių, t. y. pasibaigusio kuro ar pablogėjusios pareiškėjų sveikatos. Nesutiko su tuo, jog pareiškėjams priklausančiame žemės sklype augo piktžolės, kadangi nei viename iš patikrinimo aktų nėra nurodyta, kokios konkrečiai piktžolės yra užfiksuotos. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Vilijampolės seniūnija 2021 m. balandžio 29 d. atliko žemės sklypo apžiūrą ir užfiksavo, kad žemės sklype yra nesutvarkytos žaliosios atliekos, nupjauti medžiai, dalyje sklypo paliktos šakos, sklype yra nesurinktų pavienių buitinių ir statybinių atliekų, surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 22-8-81, kad yra pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 ir 7.5 punktai, ir apie tai informavo pareiškėjus, taip pat pareiškėjai buvo įspėti apie galimus teisinius padarinius, jei žemės sklypo priežiūra nepasikeis ir nebus pateikta informacija apie reikalavimų vykdymą. Pastebėjo, kad pareiškėjas G. Š. 2021 m. birželio 11 d. informavo seniūniją, kad žemės sklypas yra „nuolat periodiškai tvarkomas atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, nušienautas ir bus tvarkomas ateityje. Sklypo tvarkymo darbai vykdomi. Smulkintos „žalios“ atliekos kompostuojamos krūvoje ir naudojamos augalų mulčiavimui“, ir pridėjo tai pagrindžiančias fotofiksacijas. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus įrodymus, seniūnijos darbuotojas 2021 m. birželio 11 d. patvirtino fotofiksacijų gavimą ir nurodė, kad, vadovaujantis Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 papunkčiu, teritorija turi būti šienaujama periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm. Teigė, jog 2021 m. liepos 1 d. buvo atlikta pakartotinė žemės sklypo apžiūra ir 2021 m. liepos 1 d. surašytas Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 22-8-213, kuriame nurodyta, kad pareiškėjų žemės sklypas neprižiūrėtas, nušienauta žolė tik sklypo kraštuose, viduryje sklypo žolė nenupjauta, žolės ir piktžolių aukštis daugiau nei 12 cm, todėl pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 punktas. Atsakovės atstovės įsitikinimu, teisės aktai šiuo atveju nenumato pareigos pareiškėjus informuoti apie nustatytus pažeidimus ir nustatyti terminą jiems pašalinti. Mano, kad buvo įvykdytos visos numatytos pareigos.
Atsakovės atstovės vertinimu, nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad apie Kauno miesto savivaldybės administracijos atliktą papildomą žemės sklypo patikrą pareiškėjai sužinojo tik iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą į jų skundą, kadangi seniūnija 2021 m. balandžio 30 d. įspėjimais pareiškėjus informavo, jog suėjus 30 kalendorinių dienų terminui, bet ne vėliau kaip iki liepos 31 d., bus atliekama pakartotinė žemės sklypo apžiūra, po kurios bus priimamas galutinis sprendimas dėl žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą. Pabrėžė, jog teisinis reglamentavimas nenumato pareigos pareiškėjus informuoti apie pakartotinės žemės sklypo apžiūros rezultatus, nustatyti terminą trūkumams, užfiksuotiems pakartotinės apžiūros metu, pašalinti. Atsakovė neginčija fakto, kad pareiškėjai po įspėjimų gavimo per nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą sklypo būklę pagerino – sklype sutvarkytos žaliosios atliekos, nupjauti medžiai, šakos, sutvarkytos buitinės atliekos ir statybinės atliekos, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pakartotinai 2021 m. liepos 1 d. apžiūrėjus pareiškėjų žemės sklypą nustatyta, kad žemės sklypas neprižiūrėtas, nušienauta žolė tik sklypo kraštuose, viduryje sklypo žolė nenupjauta, žolės ir piktžolių aukštis daugiau nei 12 cm, nurodė, kad taip pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 punktas, aplinkybės užfiksuotos fotofiksacijose, tačiau akcentavo tai, kad žemės sklypų savininkai žemės sklypus privalo prižiūrėti nuolat, o ne tik gavę įspėjimą. Atsakovės atstovė nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad skundžiamas aktas buvo priimtas netinkamai vertinant faktines aplinkybes ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas, kadangi pareiškėjų argumentai dėl tariamai neaiškių, nepagrįstų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įtraukimo į Sąrašą motyvų tėra jų gynybinė pozicija, siekiant išvengti padidinto žemės nuomos mokesčio mokėjimo. Dar kartą akcentavo, kad nekilnojamojo turto naudotojai (savininkai) privalo rūpintis savo turtu nuolat. Atsakovės atstovės įsitikinimu, ginčijamas įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo žemės sklypo apleistumą ir nepriežiūrą, taip pat priimant skundžiamą sprendimą buvo tinkamai įvertinta faktinių aplinkybių apimtis ir pateiktos vaizdinės priemonės, o tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas spendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo (toliau – ir Įsakymas) dalies, kuria į nurodytą sąrašą yra įtrauktas G. Š. ir J. Š. nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos įrodymai patvirtina, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams.
Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Vilijampolės seniūnija (toliau – ir Vilijampolės seniūnija, Seniūnija) 2021 m. balandžio 29 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 22-8-81, atlikusi Žemės sklypo patikrinimą, konstatavo, kad Žemės sklype pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės (7.1, 7.5 p.): Žemės sklype yra nesutvarkytos žaliosios atliekos, nupjauti medžiai, dalyje sklypo paliktos šakos, sklype yra nesurinktų pavienių buitinių bei statybinių atliekų. Pridėjo sklypo nuotraukas (6 vnt.), Žemės sklypo fotografavimo schemą, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą.
Vilijampolės seniūnija 2021 m. balandžio 30 d. raštais Nr. 22-2-598 ir Nr. 22-2-599 „Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėjus, kad, vadovaudamiesi Tvarkos aprašo nuostatomis, siekdami nustatyti nenaudojamus / apleistus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), vykdo apžiūras Seniūnijos teritorijoje. Nurodė, kad patikra vykdoma vadovaujantis Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimais. Informavo, kad 2021 m. balandžio 29 d. 13 val. atlikta Žemės sklypo apžiūra. Žemės sklypo nepriežiūros faktas užfiksuotas Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 22-8-81. Nurodė, kad su aktu ir jo priedais galima susipažinti seniūnijoje arba el. paštu. Informavo, kad apžiūros metu nustatyta, jog sklypas yra apleistas / neprižiūrimas, taip pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos, nustatančios, kad teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose (7.1. valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas; 7.5. tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėjams priklausantį Žemės sklypą ketinama įtraukti į Sąrašą ir apmokestinti maksimaliais žemės mokesčio tarifais ir (arba) bausti už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (ANK 366 str.). Reikalaujama imtis priemonių, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti ir nuolat užtikrinti tvarką ir švarą visame sklype. Prašoma apie reikalavimų įvykdymą informuoti Seniūniją ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Informuojama, kad suėjus nurodytam terminui, bet ne vėliau kaip iki liepos 31 d. bus atliekamos žemės sklypų pakartotinės apžiūros, po kurių bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjų valdomo Žemės sklypo įtraukimo ar neįtraukimo į Sąrašą. Pareiškėjui G. Š. Vilijampolės seniūnijos 2021 m. balandžio 30 d. raštas Nr. 22-2-598 buvo įteiktas 2021 m. gegužės 6 d., o pareiškėjai J. Š. Vilijampolės seniūnijos 2021 m. balandžio 30 d. raštas Nr. 22-2-599 buvo įteiktas 2021 m. birželio 4 d.
Pareiškėjai, atsakydami į atsakovės 2021 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 22-2-598, 2021 m. gegužės 17 d. elektroniniu paštu informavo Seniūniją ir jos darbuotojus, kad Žemės sklypas yra periodiškai tvarkomas atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, nušienautas ir bus tvarkomas ateityje. Nurodė, kad sklypo tvarkymo darbai vykdomi. Smulkios žaliosios atliekos kompostuojamos krūvoje ir naudojamos augalų mulčiavimui. Prie laiško pridėjo tris nuotraukas.
2021 m. birželio 4 d. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt ((duomenys neskelbtini)) paskelbtas 2021 m. birželio 2 d. Preliminarus nenaudojamos žemės sklypų sąrašas, kurio eilės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas pareiškėjams priklausantis Žemės sklypas.
Pareiškėjai 2021 m. birželio 11 d. pakartotiniu elektroniniu laišku informavo Seniūniją ir jos darbuotojus apie tvarkomą Žemės sklypą, pridėdami 2021 m. birželio 10 d. nuotraukas.
Seniūnijos darbuotojas 2021 m. birželio 11 d. elektroniniu laišku priminė pareiškėjams, kad, vadovaudamiesi Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 punktu, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm.
Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Vilijampolės seniūnija 2021 m. liepos 1 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 22-8-213, atlikusi pakartotinį Žemės sklypo patikrinimą, konstatavo, kad Žemės sklype pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 papunktis: žemės sklypas neprižiūrėtas, nušienauta žolė tik sklypo kraštuose, viduryje sklypo žolė nenupjauta, žolės ir piktžolių aukštis daugiau nei 12 cm. Pridėjo Žemės sklypo nuotraukas (4 vnt.), Žemės sklypo fotografavimo schemą, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą.
Žemės sklypas į Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtrauktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“, priimtu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčio ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 9 punkto pagrindu.
Pareiškėjams 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo įteiktas skundžiamas Įsakymas kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimu Nr. 29-2-1200 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“. Pranešime nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ nustatytas 2020 metų nenaudojamai žemei, įtrauktai į Sąrašą, padidintas žemės mokesčio tarifas – 4 proc. žemės mokestinės vertės (2021 m. galioja 2020 m. patvirtinti žemės mokesčio tarifai ir neapmokestinamasis žemės sklypo dydis). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Tvarkos aprašo 9 punktą, skundžiamu Įsakymu patvirtino Sąrašą, pagal kurį už pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą už 2021 m. priklauso mokėti žemės mokestį 4 proc. tarifu.
Pareiškėjai 2021 m. spalio 20 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių su skundu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 dalies, kuria Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, panaikinimo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Komisija), išnagrinėjęs administracinį ginčą pagal pareiškėjų G. Š. ir J. Š. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies panaikinimo, 2020 m. (taip nurodyta sprendime) lapkričio 24 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų G. Š. ir J. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Komisija sprendime nurodė, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, remdamasi aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės surinkta medžiaga buvo pakankama, kad būtų galima spręsti, jog pareiškėjų turimas Žemės sklypas atitiko neprižiūrimo žemės sklypo kriterijus, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai jį įtraukė į Sąrašą. Komisijos vertinimu, materialiosios teisės normos (Tvarkymo ir švaros taisyklių ir Tvarkos aprašo nuostatos) nenurodymas skundžiamame Įsakyme pripažintinas akto trūkumu, tačiau nagrinėjamu atveju nevertintinas kaip esminis, dėl kurio skundžiamas Įsakymas gali būti panaikintas. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-978-261/2018, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2866-629/2021).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Taigi teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikydamasis visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).
Pareiškėjai skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21R1-272 (AG1-248/11-2021) ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį iš Sąrašo išbraukiant G. Š. ir J. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pažymėtą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjų įsitikinimu, jie pašalino 2021 m. balandžio 29 d. patikrinimo akte nurodytus pažeidimus iki nurodyto termino, t. y. iki 2021 m. gegužės 17 d., ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus Vilijampolės seniūnijai, todėl pareiškėjams neaišku, kokiu pagrindu žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą. Pareiškėjai taip pat akcentavo, kad 2021 m. liepos 1 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte nustatytas naujas ir vienintelis pažeidimas – Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės), 7.3 punkto pažeidimas, kurio pareiškėjai pašalinti neturėjo galimybės, kadangi pareiškėjams apie nustatytą pažeidimą nebuvo pranešta ir nebuvo nustatytas terminas šiam pažeidimui pašalinti. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai teigia, jog Komisijos išvada, jog Seniūnijos darbuotojai tinkamai įvykdė Tvarkos apraše jiems nustatytas pareigas, prieštarauja bylos medžiagoje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams, skundžiamas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų reikalavimų, keliamų administraciniam aktui.
Atsakovė priešingai teigia: kad byloje pateikti dokumentai niekaip negali paneigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai įvykdė pareigą pagrįsti pareiškėjų Žemės sklypo apleistumo, nepriežiūros faktą, įgalinantį atsakovę ginčo žemės sklypą įtraukti į Sąrašą Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyto kriterijaus pagrindu. Vertinant ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus, akivaizdu, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant Tvarkos apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo Žemės sklypo apleistumą ir nepriežiūrą (Tvarkos aprašo 4 punktas). Atsakovė, priimdama skundžiamą Įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį ir pateiktas vaizdines priemones, o tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas Įsakymas atitinka esminius reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Įsakymo dalis dėl ginčo Žemės sklypo įtraukimo į 2021 m. Sąrašą atsakovės buvo priimta nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl naikinti šį administracinį sprendimą pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas, kuris numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.
Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (toliau – ir Žemės mokesčio įstatymas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01). Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnis). Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį ir jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).
Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-441 redakcija, galiojanti nuo 2020-05-28). Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (Tvarkos aprašo 1 punktas). Tvarkos aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais (Tvarkos aprašo 2 punktas).
Tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad kai Tvarkos apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui tinkamai įteikta Tvarkos apraše nurodyta informacija. Tvarkos aprašas detaliai reglamentuoja nenaudojamų, neprižiūrimų žemės sklypų, kurių savininkai ar nuomininkai (naudotojai) apmokestintini maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais, Sąrašo sudarymo ir tvirtinimo tvarką. Sąrašo keitimo tvarkos ir sąlygų Tvarkos apraše nėra numatyta. Taip pat Tvarkos apraše nėra numatyta detalių kriterijų, pagal kuriuos žemės sklypas priskiriamas nenaudojamam ar (ir) neprižiūrimam.
Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė nenaudojama žemė, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ yra pripažįstama mokesčio objektu.
Tvarkos aprašo 6 punktas numato, kad seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Tvarkos aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.
Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, seniūnai sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalųjį numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją). Sąrašus, sudarytus pagal Tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, seniūnai iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia Savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį (Tvarkos aprašo 8 p.), kuris, gavęs iš seniūnų Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Administracijos direktoriui (Tvarkos aprašo 9 punktas). Per 15 darbo dienų nuo tokio Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos jis paskelbiamas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt ir registruotu laišku pranešama įrašytų į Sąrašą žemės sklypų savininkams, nuomininkams (naudotojams) apie jų valdomų žemės sklypų ar jų dalių įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu ir šio įsakymo nuorašas pateikiamas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Tvarkos aprašo 10 punktas).
Tvarkymo ir švaros taisyklių (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T-208 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 25 d.) 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkte išvardyta, kokiu būdu teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 papunktis); prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 papunktis), tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5 papunktis). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 25.14 papunktį, draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog žemės sklypų savininkams teisės aktai numato pareigą jiems priklausančiuose žemės sklypuose palaikyti švarą ir tvarką, juos valyti, prižiūrėti, kad neaugtų piktžolės ir krūmai, žemės sklypus šienauti periodiškai ir užtikrinti, kad žolės aukštis nebūtų didesnis nei 12 cm. Nesilaikant šių reikalavimų žemės sklypų savininkai ir valdytojai privalo būti įspėti apie prievolę laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų ir galimybę žemės sklypus įrašyti į Sąrašą.
Kriterijai, kurių nors vieną atitikus žemė įrašoma į Sąrašą, įtvirtinti Aprašo 4 punkte. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualus Aprašo 4.7 punkte numatytas kriterijus, pagal kurį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius skundžiamu Įsakymu ginčo Žemės sklypą įtraukė į Sąrašą. Būtent Aprašo 4.7 punkte numatyta, kad į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą įrašomas neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Kaip nurodyta Tvarkos aprašo 8 punkte, pareiga seniūnui sudaryti sąrašus pagal Tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus ir iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikti Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais ir turima išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga (nuotraukos, žemėlapiai ir pan.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo faktinė situacija buvo užfiksuota 2021 m. balandžio 29 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 22-2-81 ir 2021 m. liepos 1 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 22-2-213, vaizdine medžiaga. Nustatyta, kad 2021 m. balandžio 29 d. patikrinimo akte nurodyta: žemės sklype yra nesutvarkytos žaliosios atliekos, nupjauti medžiai, dalyje sklypo paliktos šakos, sklype yra nesurinktų pavienių buitinių bei statybinių atliekų. Pažeidimą atitinkančios Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos: 7.1 papunktis – valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas; 7.5 papunktis – tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Šie aktai prie Įspėjimų nebuvo pridėti, tačiau Įspėjimuose nurodyta, kaip galima su jais susipažinti. Įspėjimuose nurodyta pašalinti nustatytus pažeidimus ir nuolat užtikrinti tvarką ir švarą visame sklype, apie reikalavimų įvykdymą informuoti raštu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Taip pat informuota, kad suėjus nurodytam terminui, bet ne vėliau kaip iki liepos 31 d. bus atliekamos pakartotinės apžiūros, po kurių bus priimamas galutinis sprendimas dėl pareiškėjų žemės sklypo įtraukimo ar neįtraukimo į Sąrašą. Ir nors pareiškėjams nebuvo pateikti Nenaudojamos žemės patikrinimo aktai, tai nekeičia nagrinėjamos situacijos teisinio vertinimo, nes pareiškėjams buvo žinoma apie Žemės sklypo neatitiktį Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimams iš Vilijampolės seniūnijos pranešimų, jų veiksmų šalinant nustatytus Žemės sklypo nepriežiūros faktus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų Žemės sklypo nuolatinė nepriežiūros faktinė situacija buvo užfiksuota Žemės sklypo ne vienkartinių apžiūrų, atliktų 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. liepos 1 d., metu, apžiūros rezultatus fiksuojant minėtuose Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose, kuriuose iš esmės tapačiai nustatyta, jog Žemės sklype buvo nesutvarkytos žaliosios atliekos, nupjauti medžiai, šakos palikti dalyje žemės sklypo, žemės sklype nesurinktos pavienės buitinės atliekos, neišvežtos statybinės atliekos, o vėliau nustatyta, kad Žemės sklypas neprižiūrėtas, nes žolė nušienauta tik sklypo kraštuose, o likusios nenušienautos žolės ir piktžolių aukštis daugiau kaip 12 cm.
Taigi pirmiau minėtų atliktų patikrinimų duomenys nuosekliai patvirtino, kad ginčo Žemės sklypas nebuvo nuolat tvarkomas taip, kaip reikalauja minėtų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 7.5 papunkčiai, taigi pareiškėjai pažeidė šių papunkčių reikalavimus, o atsakovės nustatyti ne vienkartiniai Žemės sklypo nepriežiūros faktai, užfiksuoti minėtuose patikrinimo aktuose ir fotonuotraukose, neabejotinai atitiko Aprašo 4.7 punkte nustatytą kriterijų, kurio pagrindu ginčo Žemės sklypas skundžiamu Įsakymu buvo įtrauktas į Sąrašą, nes akivaizdu, jog tai yra nuolat neprižiūrėtas žemės sklypas (Aprašo 4 punktas).
Teismo vertinimu, atsakovei priimant ginčijamą Įsakymą, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių ginčo Žemės sklypo nepriežiūros faktą, ir atsakovė, priimdama skundžiamą Įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, t. y. nuolatinius Žemės sklypo nepriežiūros faktus, užfiksuotus patikrinimo aktuose ir vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis).
Įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus ir teismui pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog ginčijamo Įsakymo dalis dėl pareiškėjų Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą buvo priimta pagrįstai, vadovaujantis objektyviais faktiniais įrodymais, patvirtinančiais ginčo Žemės sklypo apleistumo ir nepriežiūros faktus (Tvarkos aprašo 4.7 punktas), pareiškėjams pažeidžiant Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 7.5 papunkčių reikalavimus. Ginčijamas Įsakymas ir skundžiama jo dalis priimta iš esmės nepažeidžiant Tvarkos aprašo 7–9 punktuose numatytų procedūrinių reikalavimų.
Pareiškėjų skunde nurodytas argumentas yra tai, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių reikalavimų.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojamas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Nagrinėjant administracinę bylą dėl individualaus administracinio akto, taip pat turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu, kuris reglamentuoja tokiam aktui keliamus reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-01-29) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).
Byloje nustatyta aplinkybė, jog Įsakyme nėra nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė pareiškėjai, taigi materialiosios teisės normos (Tvarkymo ir švaros taisyklių, Tvarkos aprašo nuostatos) nenurodymas Įsakyme pripažintinas akto trūkumu, tačiau nagrinėjamu atveju nevertintinas kaip esminis, dėl kurio gali būti panaikintas Įsakymas. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-978-261/2018, 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2866-629/2021, 2022 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-210-261/2022). Taip pat pažymėtina ir tai, kad materialiosios teisės normos (Tvarkymo ir švaros taisyklių, Tvarkos aprašo nuostatos) nenurodymas Įsakyme nesukliudė pareiškėjams suprasti konkrečių teisinių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimus ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.).
Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog vien tai, jog pareiškėjai nesutinka su ginčijamą Įsakymą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu ir teisės normų taikymu, nėra pagrindu naikinti skundžiamo Įsakymo dalį ir tokį Įsakymą laikyti neatitinkančiu numatytų VAĮ reikalavimų administracinio akto turiniui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str.).
Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kliudžiusios atitinkamai pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus tvarkyti Žemės sklypą (nupjauti žolę), susijusios su kuro trūkumu, pareiškėjų sveikatos būkle, abejonėmis dėl piktžolių, kaip nurodyta skunde, pripažintinos nekonkrečiomis ir visiškai nepagrįstomis, ir tai nesudarė jokių objektyvių ir pagrįstų kliūčių pareiškėjams tinkamai prižiūrėti ginčo Žemės sklypo teritoriją.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir įrodymus, taip pat išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Komisijos 2020 m. (taip nurodyta sprendime) lapkričio 24 d. sprendimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ 243 punktą, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjai G. Š., J. Š. prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Kadangi šioje byloje pareiškėjų G. Š., J. Š. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo patenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų G. Š., J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.