- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- I-3654-426/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02209-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. J. teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2018 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 460-P-SK-335 (toliau – ir Įsakymas) „Dėl E. J.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam suteikta žemesnė – trečia kvalifikacinė klasė ir jis įpareigojamas tobulinti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) kanclerio 2018 m. birželio 1 d. patvirtintą Individualią Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjo E. J. kvalifikacijos tobulinimo programą (toliau – Programa). Taip pat prašo priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teigia, kad Įsakymas ir Programa yra nepagrįsti, nes pažeista Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ ) 22 straipsnio 29 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintas Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisykles (toliau – Taisyklės).
Nurodo, kad atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatytos tarnybinės veiklos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros. Vertinimo komisija netinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados (toliau – vertinimo išvada), kurią pateikė tiesioginė vadovė, Seimo kanceliarijos Sveikatos reikalų komiteto biuro (toliau – Biuras) vedėja J. B. (toliau – tiesioginė vadovė), pagrįstumo patikrinimą.
Detalizuodamas tarnybinės veiklos vertinimo procedūrinius pažeidimus, pareiškėjas pažymi, kad pažeidžiant Taisyklių 5 punktą, Seimo kanclerės 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-154 netinkamai sudaryta vertinimo komisija, kurios pirmininkė ir atskiri nariai pareiškėjui kėlė abejonių dėl nešališkumo vertinant jo tarnybinę veiklą. Neatsižvelgė į jo rašytinį ir papildomą žodinį prašymus vertinimo komisijos posėdžio pradžioje. Pažymi, kad vertinimo komisijos pirmininkė J. K. ir nariai A. K., V. S., S. Š. liudijo prieš jį Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėse bylose. Į vertinimo komisiją nario teisėmis buvo įtrauktos V. G. ir J. R., kurios tiesiogiai pavaldžios vertinimo komisijos pirmininkei J. K. ir nariui A. K.. Pareiškėjo manymu, pastarieji galėjo įtakoti nuomonę, įvertinant jo tarnybinę veiklą. Aiškina, kad paprašius nusišalinti, minėti nariai nenusišalino ir aktyviai dalyvavo posėdyje nagrinėjant bei įvertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą.
Skunde aiškina, kad tiesioginė vadovė įpareigojo pildyti ne tik karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą (toliau – vertinimo anketa), bet ir vertinimo išvadą, pažeisdama vertinimo taisyklių 8(1) punktą.
Pokalbio su tiesiogine vadove turinys ir eiga neatitiko vertinimo taisyklių 9 punkto nuostatų, neaptarta užpildyta vertinimo anketa ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, neaptarti pasiekti rezultatai, vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis. Neatskleista, kas neatlikta ar blogai atlikta, kaip pablogėjo ar pasikeitė tarnybiniai rezultatai po ankstesnių kasmetinių vertinimų, kurių metu tarnybinė veikla buvo vertinama gerai ir labai gerai, kodėl siūloma 2017 metų tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai ir suteikti žemesnę trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėjas nurodo, jog nebuvo suformuluotos einamųjų metų užduotys, neaptarta valstybės tarnautojo karjera ir kvalifikacijos tobulinimas. Atkreipia dėmesį, kad vertinimo komisija netinkamai atliko vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją.
Vertinimo išvados I dalyje „Pasiekti ir planuojami rezultatai“ 1 skyriuje „Pagrindiniai praėjusių metų veiklos rezultatai“ tiesioginės vadovės teiginiai yra subjektyvi jos nuomonė, nepagrįsta įrodymais ir neatitinka tikrovės. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) dar nepasisakė dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, susijusio su įstatymų projektais Nr. XIIP-4096 ir Nr. XIIP-4437. Pareiškėjas tvirtina, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio (toliau – Pakomitetis) nuostatų projektą parengė tinkamai ir laiku, projekto nuostatos susistemintos, yra loginis ryšys tarp atskirų nuostatų. Dėl kaltinimo, kad patarėjas nepateikė nė vieno pasiūlymo Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkėms, paaiškina, kad pareigybės aprašyme jam nepriskirta funkcija teikti pasiūlymus, sudarant Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) posėdžių ar klausymų darbotvarkes. Pažymi, kad pateikė informaciją apie sesijos rezultatus savo kuravimo srityje pagal Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento nustatytą formatą.
Skunde pareiškėjas aiškina, kad, rengdamas atsakymus į gautus raštus, prašymus, skundus ir laiškus, dirbo be nuolatinės Biuro vedėjos pagalbos. Per praėjusius metus tinkamai ir laiku parengė virš 40 kuruojamos srities Komiteto raštų-atsakymų projektų. Pažymi, kad tiesioginė vadovė dažnai pavesdavo parengti raštų projektus per labai trumpą laiką, naudojo psichologinį spaudimą.
Pažymi, kad vertinimo komisija, atlikdama vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, neatsižvelgė į atliktų darbų kokybę ir bendrą apimtį. Vertindama parengtus Komiteto sprendimų ir/ar protokolo išrašų projektus, tiesioginė vadovė turėjo priekaištų tik dėl 1 iš 6 projektų. Pareiškėjas mano, jog tai negalėjo atitikti vertinimo išvados II dalyje „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas“ jos pažymėto vertinimo, kad „valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius“, nes buvo atlikta didžioji dauguma užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius.
Pareiškėjas aiškina, kad 2017 metais iš esmės įvykdė visas tiesioginės vadovės suformuluotas ir pareigybės aprašymą atitinkančias užduotis. Papildomai padėjo parengti Seimo nariams 2 pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, susijusių su Komiteto veikla, taip pat kokybiškai ir laiku parengė Pakomitečio rudens sesijos darbo plano projektą, 7 rudens sesijos posėdžių darbotvarkes ir 7 protokolus, susijusius su Pakomitečio svarstomais klausimais, laiku ir kokybiškai pateikė šių klausimų svarstymui reikalingą medžiagą, nors tiesioginė vadovė to nepažymėjo vertinimo išvadoje ir į tai neatsižvelgė vertindama tarnybinę veiklą. Pažymi, kad dirbo labai dideliu darbo krūviu, taip pat dirbo neatlygintinai viršvalandinį darbą, dėl ko pablogėjo mano sveikata ir turėjo su tuo susijusį nedarbingumą.
Pareiškėjas aiškina, jog tiesioginės vadovės komentaras, kad „Patarėjo darbo tempai itin lėti, lyginant su kitais patarėjais. Jeigu tam tikrą pavedimą reikia atlikti skubiai, esu nuolat priversta pavesti darbą kitam patarėjui arba atlikti pati.“ yra įžeidžiantis ir neatitinka tikrovės. Pažymi, kad tiesioginės vadovės iniciatyva 2017 m. balandžio 20 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą. Kaltintas, kad neparengė ir laiku nepateikė pagrindinio komiteto papildomų išvadų dėl Sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-269(3) ir Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. X-1263 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-270(3), kurios buvo numatytos svarstyti 2017 m. kovo 22 d. Komiteto posėdyje. Tarnybinį tyrimą atlikusi Seimo kanclerės 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(T)-l sudaryta komisija (toliau – Komisija) išvadoje nustatė, kad tiesioginės vadovės įpareigojimas parengti pagrindinio komiteto papildomų išvadų projektus per 1.18 val. neatitinka užduoties sudėtingumo. Pripažinta, jog pareiškėjo veikoje nėra kaltės. Komisija pasiūlė Seimo kanclerei pripažinti, kad E. J. tarnybinio nusižengimo nepadarė ir, atsižvelgiant į paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl jam daromo psichologinio spaudimo ir smurto darbe, atlikti Biure psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimą, siekiant nustatyti pagrindines psichologinės įtampos priežastis. Pareiškėjas pažymi, kad iki šiol minėtas vertinimas neatliktas ir toliau tęsiasi tiesioginės vadovės psichologinis spaudimas ir smurtas darbe mano atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Seimo kanceliarijoje dirba daugiau kaip 15 metų. Per šį laikotarpį nebuvo padaręs tarnybinių nusižengimų, išskyrus LVAT ginčijamą 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimą, pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertama labai gerai ir gerai. Tvirtina, kad Komitetui vadovaujanti pirmininkė A. K. neturi jokių pretenzijų dėl atliekamo darbo. Pareiškėjas aiškina, kad priešingai, nei nurodyta vertinimo išvadoje, vadovaudamasis pareigybės aprašymu ir suformuluotomis užduotimis, dirba savarankiškai, renkasi tinkamus darbo metodus pavestoms užduotims atlikti, tinkamai valdo su darbu susijusią informaciją. Nors dažniausiai nustatomi labai trumpi terminai užduotims įvykdyti, jas pagal galimybes atlieka laiku ir kokybiškai.
Pareiškėjas pastebi, kad vertinimo komisija nenagrinėjo iš esmės vertinimo išvados II, III skyriuose ir vertinimo anketoje tiesioginės vadovės išdėstytų teiginių bei komentarų, neišklausė jo atsikirtimų į kiekvieną iš jų. Pažymi, kad iš tiesioginės vadovės patyrė psichologinį smurtą darbe, kuris pasireiškė reikalavimu atlikti užduotis per labai trumpą terminą, orumo, įžeidinėjimu, kitų Biuro darbuotojų nesudrausminimu, kai jos pareiškėją žemina, kalba pakeltu tonu, šaukia ant jo tiesioginei vadovei girdint, menkinimu darbo rezultatų, grasinimu. Skunde nurodo, jog jį diskriminuoja, nes tiesioginė vadovė nuolat tikrina tarnybinę veiklą, tendencingai ieško trūkumų, jos bendravimas elektroniniais laiškais yra per daug oficialus, nė viena iš kolegių negauna tokio pobūdžio elektroninių laiškų. Aiškina, kad patiria ilgalaikį apsunkintą komunikavimą su Biuro darbuotojomis ir socialinę izoliaciją, nes nekreipia dėmesio į jo prašymus dėl darbo aplinkos, neatitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatų, darbo sąlygų, komunikavimo su kitais darbuotojais pagerinimo, siekiama, kad pakeistų darbovietę.
Pareiškėjas pažymi, kad 2017 metais tęsėsi psichologinis smurtas darbe. Seimo kanclerės 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 460-P-SK-111, atsižvelgiant į vertinimo komisijos 2017 m. kovo 20 d. išvadą Nr. 407-1-70, jo tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai, neatsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių vertinimus labai gerai ir gerai. Buvo įpareigotas tobulinti kvalifikaciją pagal Seimo kanclerės patvirtintą programą. Vėliau tiesioginės vadovės iniciatyva buvo surašyti du tarnybiniai pranešimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Pareiškėjo manymu, vykdomas psichologinis spaudimas ir smurtas, dėl kurio jis įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde atkreipia dėmesį, kad Seimo kanclerė 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(T)-6 pripažino, kad E. J. nepadarė tarnybinio nusižengimo, kurį inicijavo jo tiesioginė vadovė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad tiesioginė vadovė, 2017 metais įvertindama jo tarnybinę veiklą patenkinamai ir per 2017 metus surašydama du tarnybinius pranešimus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, dėl, neva, jo padarytų nusižengimų, sąmoningais veiksmais siekia pakenkti jam, surašo tarnybinius pranešimus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, siekdama pakenkti. Pareiškėjui akivaizdu, kad tiesioginė vadovė siekia sukurti nepalankias darbo sąlygas, kad jis objektyviai negalėtų įvykdyti pavestų užduočių.
Skunde pamini, kad tiesioginė vadovė bei Komiteto pirmininkė A. Š. nepagrįstai kaltina jį įvykdžius nusikalstamą veiką – klastojus dokumentus. Be to, tiesioginė vadovė ir Komiteto pirmininkė viešai žemino jį prieš Komiteto narius, biuro darbuotojus ir kitus kviestinius asmenis dėl, neva, savavališko Alkoholio kontrolės įstatymo koregavimo.
Skunde akcentuoja, kad sistemingai siekiama psichologiniu spaudimu ir smurtu paveikti jį, sukurti tokią situaciją, jog jis objektyviai negalėtų atlikti savo darbinių funkcijų, po ko būtų siekiama paskirti tarnybines nuobaudas, pažeminti jo kvalifikaciją. Eliminuojant objektyvias aplinkybes tinkamai atlikti darbines funkcijas, viešai žemina prieš trečiuosius asmenis, siekiama apšmeižti bei tokiu būdu sukurti nepasitikėjimą juo.
Tikina, kad buvo sukeltas didžiulis stresas, bejėgiškumo, nepilnavertiškumo jausmas. Dėl psichologinio smurto ir spaudimo jautė nuolatinį nerimą, išgyvenimus, stipriai viršijusius įprastus išgyvenimus. Dėl patirtų atsakovės veiksmų jaučiasi apšmeižtas, pažemintas aplinkinių žmonių akivaizdoje, dėl ko sumenko jo savivertė. Neturtinė žala pasireiškė ir tuo, kad skirdama tarnybines nuobaudas, atsakovė neteisėtai apkaltino, sugriovė valstybės tarnautojo reputaciją. Pareiškėjas tvirtina patyręs bejėgiškumą, kolegų pažeminimą, neviltį, apmaudą, baimę būti atleistam iš darbo, nepatogumus asmeniniame gyvenime. Dėl Seimo kanceliarijos tendencingai inicijuojamų tarnybinių tyrimų patiria nuolatinį stresą, įtarinėjimą ir pažeminimą, nebegali normaliai ir kokybiškai atlikti savo pareigų. Aiškina, kad buvo priverstas ilgą laiką aiškintis ir gintis nuo nepadarytų pažeidimų, kas turėjo neigiamos įtakos sveikatai. Turėjo laikiną nedarbingumą ir gydėsi. Faktas, kad buvo skirta viena griežčiausių tarnybinių nuobaudų, sukėlė tęstinę įtampą, stiprų psichologinį spaudimą ir pažeidė sveikatą.
Teigia, kad jo atžvilgiu naudojamas psichologinis spaudimas ir smurtas, sistemingai siekiama, kad būtų atleistas iš einamų pareigų, žeminama kvalifikacija, be pagrįstų pagrindų pradedami tarnybiniai patikrinimai, kurie turi neigiamos įtakos jo emociniai būklei ir sveikatai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad nuo 2017 m. vykdomas psichologinis smurtas. Atsakovė neatliko psichosocialinių veiksnių rizikos vertinimo, o 2018 m. atliktas formaliai. Teigia, kad buvo pažeisti Taisyklių 5, 8-1 ir 9 punktai. Nesutiko su Programoje nurodytais punktais. Pažymi, kad pokalbio metu jokių trūkumų nebuvo nurodyta, o vertinimo išvadoje jau nurodomos klaidos. Teigia, kad įvykdė visas užduotis, įskaitant ir papildomai pavestas.
Atsiliepimas
Atsakovė Seimo kanceliarija mano, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti.
Atsiliepime (b. l. 89–98) nurodo, jog pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 metus buvo įvertinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Prieš vertinimo komisijos posėdį pareiškėjas 2018 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Seimo kanclerę D. R., prašydamas sudaryti naują Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų vertinimo komisiją, eliminuojant Komisijos narius J. K., A. K. ir S. Š., keliančius abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo. Seimo kanceliarija išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl Komisijos narių nušalinimo.
Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjo rašte nurodyti vertinimo komisijos nariai nagrinėjo jo nurodytas aplinkybes, konsultavosi su Valstybės tarnybos departamentu. Pareiškėjo nurodyti asmenys dalyvavo byloje Nr. eI-4924-790/2017 dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. 460-ĮVK(T)-7 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo kaip Seimo kanclerio įgalioti atstovai nurodytoje byloje, atstovaujantys atsakovei. Atsakovė tvirtina, kad pastarieji valstybės tarnautojai neturėjo jokio suinteresuotumo dėl pareiškėjo veiklos vertinimo.
Pareiškėjo veiklos vertinimui dviem nariais buvo papildyta vertinimo komisija bei pakviestas Valstybės tarnybos departamento atstovas, dalyvavęs vertinimo komisijos posėdyje komisijos nario teisėmis.
Atkreipia dėmesį, kad Seimo kanceliarijos Audito komiteto biuro vedėja S. Š. dalyvavo vertinimo komisijos posėdyje, tačiau dėl kitų pavedimų vykdymo nedalyvavo balsavime dėl vertinimo.
Kasmetinio pokalbio metu buvo apibendrinta pareiškėjo veikla, nurodytos klaidos, jis informuotas, kad tarnybinė veikla vertinama patenkinamai. Biuro vedėja J. B. detaliai užpildė vertinimo anketą. Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo suformuluotos einamųjų metų užduotys, neatitinka tikrovės, nes Vertinimo išvadoje jos nurodytos.
Atsiliepimas
Atsakovė tvirtina, kad taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad tiesioginis vadovas turėjo aptarti jo karjeros galimybes. Ginčijamu atveju kalbėta apie kvalifikacijos tobulinimą, pastangas, iniciatyvumą, klaidų mažinimą, o ne apie karjerą. Po tarnybinės veiklos vertinimo biuro vedėja, bendradarbiaudama su Personalo skyriumi, parengė pareiškėjui individualų kvalifikacijos tobulinimo planą.
Atsakovė tvirtina, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jo atžvilgiu 2017 m. buvo vykdomas psichologinis smurtas darbe. Bet kokią pastabą dėl pavesto darbo rezultato, prašymą patikslinti, pavedimo rezultato vertinimą „pavedimas neįvykdytas ar įvykdytas netinkamai“ pareiškėjas vertina kaip psichologinį smurtą prieš jį. Biuro vedėja J. B. kiekvienu pavedimo neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju teikė pareiškėjui savo pastabas, nurodė, kaip reikia patikslinti, pakeisti teisės akto projekto, išvados dėl teisės akto projekto ar rašto turinį. Tokio pobūdžio veiklą, kontroliuojant, kaip pavaldūs valstybės tarnautojai atlieka savo funkcijas, sąlygoja padalinio vadovo teisinis statusas. Pareiškėjas kiekvieną kontrolės atvejį, kiekvieną pastabą, pavedimą vertina kaip psichologinį smurtą, neigia situaciją, kad ne vienas Seimo komiteto pirmininkas yra pavedęs biuro vedėjui peržiūrėti visus jo parengtus dokumentus prieš teikiant Komiteto nariams.
Atsiliepime pabrėžia, jog kaip psichologinio smurto pasireiškimą pareiškėjas nurodo tai, kad jo tarnybinė veikla už 2017 metus įvertinta patenkinamai, neatsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių vertinimus „gerai“ ir „labai gerai“, ir kad jis buvo įpareigotas tobulinti kvalifikaciją. Vertinant šį pareiškėjo argumentą atsakovė atkreipia dėmesį, kad valstybės tarnautojų tarnybinė veikla vertinama kasmet ir vertinimas apima kalendorinius metus.
Atsakovė atkreipia dėmesį, jog Biuro vedėjos inicijuoti galimų tarnybinių nusižengimų tyrimai, kurių vieno tyrimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, o kito – kad tarnybinio nusižengimo nepadarė tik patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu jokio neigiamo nusistatymo nėra, jo veikla analizuojama objektyviai.
Pasak atsakovės, pareiškėjas niekada nepripažįsta suklydęs ar netinkamai įvykdęs pavedimą, ignoruoja aplinkybę, kad dėl netinkamai jo atlikto darbo Biuro vedėjas tinkamai atlikti tuos pačius darbus turi pavesti kitiems tarnautojams, kurie jaučiasi diskriminuojami, nes dėl to jiems tenka didesnis darbo krūvis.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos užsakymu 2018 m. birželio 28 d. atliktas profesinės rizikos vertinimas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Sveikatos reikalų komiteto biure ir surašyta Profesinės rizikos įvertinimo ataskaita.
Ataskaitoje pateikta fizikinių, ergonominių, psichosocialinių ir fizinių veiksnių poveikio tirtoms darbo vietoms (Sveikatos reikalų komiteto biuro valstybės tarnautojų darbo vietos) įvertinimo medžiaga, kurioje nurodyta, kad fizikinių, ergonominių, fizinių ir psichosocialinių veiksnių poveikio visoms tirtoms darbo vietoms rizika priimtina.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo inicijuoti du tarnybinio nusižengimo tyrimai. Seimo kanclerio 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(T)-6 buvo pripažinta, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė. Šis įsakymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovės manymu, šis faktas patvirtina, kad joks mobingas pareiškėjui nebuvo taikomas.
Seimo kanclerio 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 460-įVK(T)-7 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kuri teisme nebuvo nuginčyta. Atsižvelgiant į tai, atsakovė priėjo prie išvados, kad teisės aktai, kuriais remiantis buvo inicijuoti ir atliekami tarnybiniai nusižengimo tyrimai, nebuvo pažeisti.
Pažymi, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai apie neteisėtą apkaltinimą, kolegų pažeminimą, baimę nepagrįsti priežastiniu ryšiu su jo tarnybinės veiklos įvertinimu už 2017 metus.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad Biuro vedėjos J. B. pareiškėjui reiškiami tam tikri pastebėjimai, pastabos dėl netinkamai atlikto darbo, prašymai pasiaiškinti, Seimo kanclerei teikiami tarnybiniai pranešimai apie galimai padarytus tarnybinius nusižengimus negali būti laikomi psichologiniu smurtu.
Streso atsiradimą pareiškėjas patvirtina nedarbingumo pažymomis. Atsakovės manymu, svarbu pažymėti, kad pareiškėjas nėra pensinio amžiaus valstybės tarnautojas, Seimo kanceliarijai nėra pateikęs dokumentų dėl savo sveikatos būklės, kurie sąlygotų jam individualiai pritaikytų darbo sąlygų sudarymą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos reikalų komiteto biure yra įvykę keletas valstybės tarnautojų ir pareiškėjo konfliktų, kurių sprendimas nedavė siekiamų rezultatų, jam buvo siūlomos tos pačios kategorijos patarėjo pareigos kitame Seimo kanceliarijos padalinyje, tačiau tokios galimybės atsisakė.
Atsakovės nuomone, pareiškėjas neįrodė nei žalos, nei priežastinio ryšio, todėl jo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas.
Atsiliepime nurodo, kad dėl galimai netinkamo Nr. XIIP-269 ir Nr. XIIP-270 projektų parengimo Biuro vedėja inicijavo tarnybinį tyrimą, kurį atlikus pripažinta, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes pavedimui atlikti buvo nustatyti formaliai per trumpi terminai. Biuro vedėja nurodė, kad išvados dėl šio teisės akto projekto parengtas nekvalifikuotai, su klaidomis, pareiškėjas bandė apgaulės būdu įtikinti kai kuriuos Seimo komiteto narius, kad viską atliko tinkamai. Mėgino įtikinti net Seimo komiteto pirmininką, kad išvados projekto Nr. XIIP-270(3) rengti nereikia, nors tai yra įstatymo lydimasis teisės aktas.
Pažymi, kad Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio nuostatų projektą parengė nekokybiškai. Projektui pastabų turėjo tiek biuro vedėja, tiek komiteto pirmininkė A. Š..
Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nepriskirta funkcija teikti pasiūlymus Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkėms. Į tai atsakovė pažymi, kad tokia veiklos užduotis nustatyta Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, formuluojant 2017 metų užduotis. Pasak atsakovės, tai akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas ne tik netinkamai atlieka pavestas užduotis, bet net nesidomi, kokios užduotys jam nustatytos.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas dažnai raštus parengia nekokybiškai, o biuro vedėjai nurodžius pataisyti, atsako, kad tegul vedėja pati pataiso, jei kas netinka. Pareiškėjo nurodytas 2017 m. lapkričio 21 d. biuro vedėjos pavedimas per nustatytą terminą parengti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui rašto projektą buvo pavedimas parengti lydraštį, kurį jis, eidamas 15 kategorijos patarėjo pareigas, galėjo ir turėjo per nustatytą laiką atlikti.
Teigia, kad vertinimo komisija atliko vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkcijas, išklausė pareiškėjo, jo tiesioginio vadovo paaiškinimų, susipažino su išvadoje pateiktus vertinimus pagrindžiančiais dokumentais ir padarė išvadą, kad pareiškėjo Biuro vedėjas jo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio metu pagrindė, dėl ko tarnybinė veikla vertinama patenkinamai. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo veiklą už 2016 metus įvertinus patenkinamai, buvo parengtas individualus kvalifikacijos tobulinimo planas. Jis atsisakė tobulinti kvalifikaciją. Atsakovės nuomone, tai rodo požiūrį į kompetencijų ugdymą ir asmeninį tobulėjimą, nors vertinimo komisijos posėdžio metu paklaustas apie kvalifikacijos tobulinimą, pareiškėjas atsakė, kad ją tobulina nuolat. Pasak atsakovės, pareiškėjas į pastabas dėl jo tarnybinės veiklos reaguoja neadekvačiai, teigia, kad jam daromas spaudimas.
Atsiliepime paaiškina, kad Komiteto biuro vedėja J. B. ne kartą yra pateikusi pareiškėjui žodines pastabas, rašiusi el. laiškus dėl jo netinkamos darbo kokybės, klaidų, netikslumų. Nemažai pastabų žodžiu ir el. paštu pareiškėjui pateikė ir Komiteto pirmininkė A. Š.. Dėl pareiškėjo darbo kokybės, netinkamo tarnybinio bendradarbiavimo Komiteto biuro valstybės tarnautojai kelis kartus kreipėsi į Personalo skyrių.
Lietuvos Respublikos Seimo narys A. K. 2018 m. balandžio 17 d. raštu Nr. V-2018-8 „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitečio darbo nepatenkinamo organizavimo“ kreipėsi į Seimo kanclerę dėl Pakomitečio, kurį aptarnauja pareiškėjas, nepatenkinamo darbo organizavimo.
Atsakovė pažymi, kad Komiteto biuro vedėjos J. B. pareiškėjui duodamų pavedimų įvykdymo terminus lemia ne siekis daryti psichologinį spaudimą, bet tinkamai vykdyti atsakovei pavestas funkcijas, kurios susijusios su Komiteto vykdoma veikla.
Vertinimo komisija, atlikdama vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, vadovavosi valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, rekomendacijomis ir priėmė sprendimą siūlyti Seimo kancleriui pareiškėjo veiklą vertinti „patenkinamai“. Seimo kanclerė, atsižvelgusi į Komisijos išvadą, priėmė sprendimą pareiškėjo veiklą vertinti patenkinamai.
Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundo netenkinti. J. K. akcentavo, kad pareiškėjas koncentravosi į parašytų raštų skaičių. Pastabas dėl darbo jis vertina kaip spaudimą. L. U. pažymėjo, kad kolegos kreipiasi į Seimo kanclerę, atliekami tyrimai įstaigos viduje, nusiskundimų dėl rizikos vertinimo rezultatų nebuvo. Pažymi, kad pareiškėjui 2017 m. buvo taikoma tarnybinė atsakomybė. Kvalifikacijos tobulinimo programa turi būti vykdoma. Ta aplinkybė, kad teismas sušvelnino pareiškėjui paskirtą nuobaudą, nepaneigia tarnybinio pažeidimo padarymo fakto.
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta žemesnė kvalifikacinė klasė ir įpareigojimas tobulinti kvalifikaciją pagal Programą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas dirba Seimo Sveikatos reikalų biuro patarėjo pareigose (A lygis 15 kategorija (t. I, b. l. 27–28).
Pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytos tokios funkcijos: pagal nustatytas kuravimo sritis padeda Komiteto išvadų rengėjams parengti išvadų projektus ir pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų projektų ar kitų klausimų, perduotų Komitetui svarstyti, kad Komiteto posėdyje jie būtų laiku ir profesionaliai išnagrinėti ir kad būtų atliktos kitos Komitetui pavestos funkcijos; pagal kompetenciją užtikrina, kad Seimo priimtas teisės akto tekstas būtų laiku sutvarkytas ir perduotas Dokumentų departamentui tam, kad būtų užtikrintas sklandus teisėkūros procesas; siekdamas padėti užtikrinti, kad būtų operatyviai ir sklandžiai svarstomi Seimo statute tvardyti Komiteto kompetencijai priklausantys klausimai, teikiamos išvados, atliekamos kitos jam pavestos užduotys, taip pat Komitetui teikiama ekspertinė pagalba, suderinęs su Biuro vedėju; dalyvauja kitų komitetų organizuojamuose teisės aktų klausymuose ar svarstymuose, Komiteto ar Seimo valdybos sudaromose darbo grupėse, stebi kuruojamo klausimo svarstymą Seimo plenariniame posėdyje; rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikia pasiūlymus, pastabas bei išvadas Komiteto nariams, rengiantiems ar analizuojantiems projektus, su Komiteto veikla susijusiais klausimais, dalyvauja atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę; naudodamasis mokslinių tyrimų medžiaga ir darbais formuluoja užduotis užsakomoms ekspertizėms ir tyrimams, dalyvauja Komiteto atliekamuose parlamentiniuose tyrimuose; rengia Komiteto sprendimų projektus; dalyvauja rengiant Komiteto darbo planų projektus ir Komiteto veiklos ataskaitų projektus; nagrinėja ir rengia atsakymų į gautus asmenų prašymus ir skundus bei valstybės institucijų ir kitų įstaigų raštus projektus; rengia informaciją visuomenei apie priimtus teisės aktus, kitą su Komiteto darbu susijusią informaciją žiniasklaidai; prireikus rengia atsakymus į visuomenės informavimo priemonėse iškeltus klausimus; dalyvauja konferencijose, seminaruose ir kituose su šių klausimų sprendimu susijusiuose renginiuose; pagal kompetenciją renka iš teisės aktų projektų juose vartojamus naujus terminus ir teikia juos, taip pat pasiūlymus dėl Terminų banke jau esamų terminų (dėl jų pakeitimo ar išbraukimo) Seimo kanceliarijos Terminijos komisijai, apie tai informavęs Biuro vedėją; Biuro vedėjo komandiruotės, nedarbingumo, atostogų metu ar dėl kitų priežasčių jam laikinai negalint eiti pareigų, pavaduoja Biuro vedėją, o kai Biuro vedėjas į pareigas nėra paskirtas, laikinai, iki įstatymų nustatyta tvarka bus paskirtas Biuro vedėjas, eina Biuro vedėjo pareigas, siekdamas užtikrinti sklandų Biuro darbą; atlieka kitas su Biuro veikla susijusias funkcijas ir Biuro vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus, reikalingus Seimo kanceliarijos strateginiams tikslams pasiekti (71–7.6 papunkčiai). Jis yra tiesiogiai pavaldus Biuro vedėjai (pareigybės aprašymo 8 punktas).
Biuro vedėja 2018 m. sausio 15 d. surašė išvadą, kurioje pareiškėjo 2017 m. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir siūlė jam suteikti žemesnę – trečią kvalifikacinę klasę. Išvadoje nurodyti tokie 2017 m. tarnybinės veiklos rezultatai: 1. Per praėjusius metus pagal patarėjui nustatytas kuravimo sritis parengta ir pateikta Komitetui 13 komiteto išvadų projektai dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, perduotų Seimo Sveikatos reikalų komitetui svarstyti. Komiteto išvadų projektai bei patobulinti įstatymų ir kitų teisės aktų projektai (Nr. XIIIP-269 ir XIIIP-270, XIIP-4096 ir XIIP-4437) parengti su trūkumais, esminėmis klaidomis, ekspertinis teisės aktų projektų vertinimas atliktas nekvalifikuotai. Buvo pradėti 2 tarnybinių nusižengimų tyrimai, dėl vieno buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Per praėjusius metus parengti 3 Pakomitečio sprendimų ir/ar protokolo išrašų projektai organizaciniais klausimais ir 3 kuruojamos srities parlamentinės kontrolės klausimais. Pakomitečio nuostatų projektą patarėjas E. J. parengė nekvalifikuotai, nuostatos nesusistemintos, nebuvo loginio ryšio tarp atskirų nuostatų. Įvertinusi E. J. parengto projekto trūkumus bei patarėjo nesugebėjimą reaguoti į konstruktyvią kritiką ir atlikti pavedimą tinkamai, projektą perrašyti pavedė kitam Biuro patarėjui. Per praėjusius metus pagal nustatytas kuravimo sritis turėjo būti pateikti pasiūlymai Biuro vedėjai, rengiant Komiteto pasiūlymus Seimo pavasario ir rudens sesijų darbų programoms, Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkėms, Komiteto darbo planams bei rengiant Komiteto veiklos ataskaitas. Tuo tarpu patarėjas nepateikė nė vieno pasiūlymo Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkėms. Be kita ko, patarėjas nesekė pasiūlymų dėl jo kuruojamų teisės aktų projektų ir laiku neinformuodavo Biuro vedėjos, kad gauti pasiūlymai ir reikia skubiai organizuoti posėdį. Patarėjas pateikė labai paviršutinišką, be jokios analizės informaciją apie sesijos rezultatus savo kuravimo srityje. Per praėjusius metus patarėjo E. J. kuruojamos srities raštai, prašymai, skundai ir kiti laiškai ir parengti atsakymų į juos projektai išnagrinėti su nuolatine Biuro vedėjo pagalba.
Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai, t. y. kiekybiniai, kokybiniai, laiko ir kiti kriterijai, kuriais vadovaudamasis tiesioginis vadovas vertins, ar nustatytos užduotys yra įvykdytos: 1) Per einamuosius metus kokybiškai ir laiku parengti ir pateikti Komitetui išvadų projektai pagal kuruojamą sritį dėl teisės aktų projektų, perduotų Seimo Sveikatos reikalų komitetui svarstyti. 1) Iki metų pabaigos laiku parengti visi Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendimų projektai kuruojamos srities parlamentinės kontrolės klausimais ir Komitetui laiku pateikta kokybiška medžiaga (susisteminta informacija, analizė ir kt.) svarstomais klausimais. 3) Einamaisiais metais kokybiškai ir laiku pateikti pasiūlymai Biuro vedėjai dėl Seimo pavasario ir rudens sesijų darbų programų, Komiteto posėdžių darbotvarkių, Komiteto darbo planų projektų bei Komiteto veiklos ataskaitų pagal kuruojamą sritį; 4) Per einamuosius metus teisės aktų ir/ar Biuro vedėjos nustatytais terminais išnagrinėti visi kuruojamos srities raštai, prašymai, skundai ir kiti laiškai ir parengti atsakymų į juos projektai. 5) Per einamuosius metus pagal kompetenciją kokybiškai ir laiku atlikti su Pakomitečio aptarnavimu susiję darbai. Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas, Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas ir Kvalifikacijos tobulinimas įvertintas 2 balais. Bendras vertinimas „patenkinamai“ bei siūloma suteikti pareiškėjui žemesnę III kvalifikacinę klasę (t. I, b. l. 20–23). Pareiškėjas vertinimo anketoje savo tarnybinę veiklą įvertino 3 balais.
Seimo kanceliarija 2018 m. balandžio 16 d. pranešė, kad 2018 m. gegužės 3 d. 13.30 val. buvo vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla (t. I, b. l. 14).
Pareiškėjas 2018 m. gegužės 2 d. Seimo kancleriui pateikė prašymą eliminuoti vertinimo komisija narius J. K., E. K. bei S. Š., kadangi jie, pareiškėjo manymu, kelia abejonių dėl jų nešališkumo ir objektyvumo, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, nes jie dalyvavo administracinėje byloje Nr. eI-4924-790/2017 dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo bei žalos atlyginimo (t. I, b. l. 15).
Dėl pareiškėjo pateikto prašymo vertinimo komisijos posėdis buvo nukeltas į 2018 m. gegužės 21 d. 9.30 val. (b. l. 16).
Seimo kancleris 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu pakeitė vertinimo komisijos sudėtį (t. I, b. l. 17–19).
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 400-ĮVK-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 21 d. surašė išvadą Nr. 407-1-74, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą 2017 m. įvertino „patenkinamai“ ir siūlė suteikti jam III kvalifikacinę klasę bei tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją (t. I, b. l. 12).
Seimo kancleris Įsakyme, vadovaudamasis VTĮ 22 straipsnio 17 dalies 1 punktu ir 29 dalimi, Taisyklių 54 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą, suteikė pareiškėjui – Biuro patarėjui (A lygis 15 kategorija) E. J. nuosekliai žemesnę trečią kvalifikacinę klasę (1 punktas) bei įpareigojo iki 2018 m. birželio 1 d. Personalo skyrių kartu su Biuro vedėju sudaryti ir pateikti Seimo kancleriui patvirtinti individualią Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjo E. J. kvalifikacijos tobulinimo programą (2.1 papunktis) ir tobulinti kvalifikaciją pagal šio įsakymo 2.1 papunktyje nurodytą sudaryti ir Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio patvirtintą programą (t. I, b. l. 10).
2018 m. birželio 1 d. buvo patvirtinta programa, kurioje nurodytos šios tobulintinos kompetencijos: „ANALIZĖ IR PAGRINDIMAS Gebėjimas atlikti situacijos analizę – išskaidyti ją į sudėtines dalis, nustatyti dalių tarpusavio ryšius, išskirti esminę informaciją, parengti pagrįstus sprendimus“ (mokymų tema: išvadų projektų ir pasiūlymų dėl teisės aktų projektų rengimas); INFORMACIJOS VALDYMAS Gebėjimas surinkti patikimą informaciją, ją sisteminti, tvarkyti ir kaupti (mokymų tema: darbas su Teisės aktų informacine sistema); KOMUNIKACIJA Bendrauti su asmeniu ir grupėje (mokymų tema: bendravimas ir bendradarbiavimas; t. I, b. l. 11).
Pareiškėjas nesutinka su jo tarnybinės veiklos vertinimu „patenkinamai“ bei sudaryta kvalifikacijos tobulinimo programa.
Karjeros valstybės tarnautojų veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) ir 2002 m. birželio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 909 patvirtintos Taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau – Vertinimo kriterijai).
VTĮ 22 straipsnio 3 dalis numato, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis.
Tarnybinės veiklos vertinimą atlieka tiesioginis tarnautojo vadovas, kuris veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai (VTĮ 22 straipsnio 5, 6 dalys). Tuo atveju, kai tiesioginis vadovas įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai (tai aktualu nagrinėjamam ginčui), tolesnį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą atlieka vertinimo komisija. Vertinimo komisijai tiesioginis vadovas teikia tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų (VTĮ 22 straipsnio 11 dalis).
Tuo atveju, kai vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, ji valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo panaikinti valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę, o jos neturinčiam tarnautojui – tobulinti jo kvalifikaciją; perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją (VTĮ 22 straipsnio 18 dalis). Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo (VTĮ 22 straipsnio 26 dalis)
Taisyklės detalizuoja, kad vertinamas tarnautojas pirmiausia pateikia karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, vėliau vyksta tiesioginio vadovo ir tarnautojo pokalbis, kurio metu tiesioginis vadovas aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis; suformuluoja einamųjų metų užduotis; aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą. Po pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš VTĮ nurodytų siūlymų (Taisyklių 8¹, 9, 10 punktai). Šių taisyklių 18 punktas detalizuoja, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą; vertinimo komisijos išvados surašymą. Pagal Taisyklių 19 punktą vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Taisyklių 20–21, 25 punktai numato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Vertinimo komisijai įvertinus tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma Taisyklių 6 priede patvirtintos formos vertinimo komisijos išvada. Pagal Taisyklių 54 punktą, į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė. Tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojamomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu yra būtina pažymėti, kad Taisyklėse (2 ir 3 prieduose) yra pateiktos atitinkamų <...> valstybės tarnautojo veiklos vertinimo išvadų formos, kuriose nėra nuorodų dėl būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo. <...> todėl negalima laikyti išvadų esminiais trūkumais aplinkybių, kad šiose išvadose nėra konkrečiai išvardintos vertinamo asmens veiklą charakterizuojančios faktinės aplinkybės (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, kt.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas – Biuro vedėja J. B. surašė Išvadą, kurioje 2 balais įvertino 2017 m. pasiektus rezultatus vykdant užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pareiškėjo kvalifikaciją bei pateikė bendrą vertinimą „patenkinamai“ (darbuotojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius) ir pasiūlė suteikti žemesnę 3-ią kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją.
Pagal VTĮ 22 straipsnio 3 dalį, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis.
Pagal Taisyklių 9 punktą, tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu: aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo veikla, aptariami jo pasiekti rezultatai vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis; suformuluoja einamųjų metų užduotis; aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (9.1–9.4 papunkčiai).
Taigi, pokalbis su tiesioginiu vadovu yra privaloma ir sudedamoji tarnautojo tarnybinės kasmetinės veiklos vertinimo dalis. Pokalbio metu su tiesioginiu vadovu ir buvo vertinta pareiškėjo užpildyta vertinimo anketa bei jo veiklos rezultatai, t. y. buvo apibendrinta 2017 m. pareiškėjo veikla, nurodytos klaidos ir pareiškėjas informuotas, kad tarnybinė veikla vertinama patenkinamai. Pagal Taisyklių nuostatas Biuro vedėja detaliai užpildė vertinimo anketą. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginys, kad jis turėjo užpildyti vertinimo išvados projektą nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kadangi pačią Išvadą, kaip galutinį dokumentą užpildė pareiškėjo tiesioginis vadovas.
Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta tiesioginė vadovė J. B. parodė, kad 2016 m. pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama „patenkinamai“, už 2017 m. taip pat „patenkinamai“. Pažymi, kad pareiškėjas konfliktuoja su Biuro darbuotojais. Pavestas užduotis atlieka nekvalifikuotai, projektus parengia atmestinai. Teko jo parengtus projektus koreguoti. Pakomitečio pirmininkas reiškia nepasitenkinimą pareiškėju. Akcentuoja, kad dėl gebėjimų trūkumo negali tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, padarytų klaidų nepripažįsta. Pareiškėjas Biure kartais išprovokuoja konfliktus tarp darbuotojų, bet darbinė aplinka yra gera. Akcentuoja, kad nebuvo užkrautas darbu ir turėjo laiko tinkamai parengti įstatymo projektus. Pareiškėjas individualų kvalifikacijos tobulinimo planą atsisakė vykdyti. Išvadoje detaliai aptarti pareiškėjo 2017 m. veiklos uždaviniai.
Skunde pareiškėjas teigia, kad tiesioginis vadovas turėjo aptarti ir jo karjeros galimybes.
Kaip minėta, pareiškėjo veikla 2016 m. ir 2017 m. buvo įvertinta „patenkinamai“. Taigi, šiuo atveju tiesioginis vadovas ir turėjo kalbėti apie kvalifikacijos tobulinimą, pastangas įvykdyti nustatytas užduotis, klaidų mažinimą. Šiuo atveju Taisyklių 9.4 papunkčio nuostata, įvertinus vertinimo rezultatą, neturėjo būti taikoma. Būtent po tarnybinės veiklos įvertinimo Biuro vedėja, bendradarbiaudama su Personalo skyriumi, parengė pareiškėjui individualų kvalifikacijos tobulinimo planą. Minėtoje Programoje detaliai įvardijama, kokiu būdu jam tobulinti kvalifikaciją.
Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jo tiesioginis vadovas netinkamai ir subjektyviai įvertino jo tarnybinę veiklą laikytini nepagrįstais. Detaliai nustatyti pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumai, kompetencijos trūkumas. Be to, jam buvo siūloma tobulinti kvalifikaciją. Tai, teismo vertinimu, negali būti laikoma kaip neteisingas, pareiškėją žeminantis tarnybinės veiklos vertinimas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, pateikė skundą teismui, tačiau visuma duomenų tik patvirtina, jog jis apskritai nesutinka su vertinimu ir teigia, kad tinkamai įvykdė užduotis, nors atsakovės pateiktų argumentų ir duomenų dėl nustatytų netinkamai atliktų užduočių įvykdymo nepaneigė. Pareiškėjas iš esmės tik aiškina, kad prieš jį naudojamas psichologinis smurtas ir tai sunkina jam pavestų užduočių atlikimą.
Teismo vertinimu, būtent tiesioginis vadovas ir turėjo vertinti, ar pareiškėjas tinkamai atliko jam suformuluotas 2017 m. užduotis. Konstatuotina, jog atsakovė tinkamai įgyvendino pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą, nepažeisdama procedūros. Pareiškėjo 2017 m. veikla buvo įvertinta patenkinamai ir šis vertinimas yra objektyvus bei pagrįstas, kuriam pritarė ir Komisija.
Pasak pareiškėjo, Komisija tinkamai neatliko jo tarnybinės veiklos vertinimo.
Pagal Taisyklių 18 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 18.1. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 18.2. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; 18.3. sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); 18.4. vertinimo komisijos išvados surašymą. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus.
LVAT praktikoje dėl VTĮ bei Taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.).
Teismo vertinimu, Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.
Teismo posėdyje liudytojais apklausti Komisijos nariai patvirtino, kad vertino visumą dokumentų, be to, betarpiškai bendravo ir su pačiu pareiškėju.
Komisijos narė V. G. parodė, kad, susipažinusi su bylos medžiaga bei išklausiusi tiesioginio vadovo paaiškinimus, pritarė vertinimui pareiškėjo veiklą įvertini „patenkinamai“ Mano, kad pareiškėjas buvo įvertintas adekvačiai ir jokių asmeniškumų nebuvo.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. R. (Komisijos narė) parodė, kad posėdis vyko apie 2 val., pareiškėjas buvo išklausytas, komisijos nariai uždavė klausimus. Jo veikla įvertino patenkinamai, pritardama tiesioginio vadovo Išvadai. Vienas Komisijos narys (S. Š.) balsavo prieš.
Teismo posėdyje liudytoja S. Š. (Komisijos narė) sprendimo priėmime nedalyvavo. Akcentavo, kad reiškė nepagrįstą nušalinimą, nes nebuvo aplinkybių, dėl kurių turėtų nusišalinti. Akcentavo, kad Išvadoje buvo suformuluotos užduotys ir vertino, kaip jas pareiškėjas įvykdė.
Teismo posėdyje liudytojas A. K. (Komisijos narys) parodė, kad nenusišalino nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, nes nebuvo teisinio pagrindo. Tiesioginė vadovė posėdyje pristatė plačiau, taip pat pareiškėjas teikė paaiškinimus.
Be to, ir J. K., kuri buvo Komisijos pirmininkė, paaiškino, kad susipažino su visais dokumentais, išklausė tiesioginio vadovo ir pareiškėjo paaiškinimus ir pritarė tiesioginio vadovo vertinimui.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Komisija objektyviai atliko tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo tikrinimo funkciją ir įsitikinusi, kad Išvadoje vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, padarė pagrįstas išvadas bei pritarė pareiškėjo vertinimui veiklą įvertini „patenkinamai“.
Teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-799/2014).
Konstatuotina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas jo 2017 m. tarnybinę veiklą ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagrįstai įvertino „patenkinamai“.
Teismas nenustatė, kad Komisijos nariai buvo šališki. Pažymėtina tai, kad Komisijos nariai vertino ir jo tarnybinį pažeidimą, savaime nesudaro pagrindo laikyti tos komisijos narius šališkais. Šiuo atveju pareiškėjas abejoja Komisijos narių šališkumu, tačiau teismas nenustatė, kad Komisija neobjektyviai būtų įvertinusi pareiškėjo tarnybinę veiklą. Minėti Komijos nariai tik vykdė jiems priskirtas funkcijas, tačiau jie nėra asmeniškai suinteresuoti pareiškėjo įvertinimu. Pažymėtina, kad ir nepriklausomas Valstybės tarnybos departamento atstovas dalyvavo. Tai, kad pareiškėjas vertina, jog Komisija buvo šališka, savaime tokie teiginiai negali būti laikomi pagrįstais.
Nustatyta, kad vertinimo komisija atliko vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkcijas, išklausė pareiškėjo, jo tiesioginio vadovo paaiškinimų, susipažino su išvadoje pateiktus vertinimus pagrindžiančiais dokumentais ir padarė išvadą, kad pareiškėjo biuro vedėjas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio metu pagrindė, dėl ko pareiškėjo tarnybinė veikla vertinama patenkinamai.
Teismas neturi pagrindo abejoti tiesioginio vadovo ir Komisijos vertinimu. Pažymėtina, kad tiesioginis vadovas veiklos vertinimą pagrindė ir nurodė, kad už 2016 m. pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai ir sudarytas individualus kvalifikacijos tobulinimo planas, tačiau pareiškėjas atsisakė jį įgyvendinti ir tobulinti kvalifikaciją. Patarėjas nepripažįsta klaidų, jo atžvilgiu išsakomas pastabas bei biuro vedėjos pavedimus traktuoja kaip mobingą. Dėl patarėjo darbo kokybės nuolat priekaištų turėjo ir Komiteto pirmininkė. Sutiktina su tiesioginio vadovo išvada, kad po praeitų metų vertinimo patarėjas nepadarė išvadų ir nesiekia tobulinti kvalifikacijos. Taigi, paties pareiškėjo elgesys ir nulėmė tokį veiklos vertinimą, t. y. jei jis būtų tobulinęs kvalifikaciją pagal individualų veiklos planą, galimai 2017 m. tarnybinės veikla nebūtų įvertinta patenkinamai. Vien tik pareiškėjo abstraktus įsitikinimas, kad jis subjektyviai vertinamas, yra nepagrįsti. Nurodomi veiklos trūkumai, pvz. sunku surasti reikiamą informaciją, neįrodė iniciatyvos ieškoti racionaliausių būdų funkcijoms atlikti, dažnai ieškojo pretekstų ir kaip išvengti užduoties atlikimo, nevengė ir sąmoningo klaidinimo. Be to, pareiškėjo darbo tempai itin lėti, lyginant su kitais patarėjais, pavestas užduotis atlieka paviršutiniškai, jam trūksta savarankiškumo ir savikritiškumo, nepripažįsta klaidų ir neprisiima atsakomybės už jas, konfliktuoja, nerodo noro dirbti efektyviau ir ištaisyti klaidas (t. I, b. l. 20–23). Taigi, toks darbinės veiklos įvertinimas negali būti vertinamas psichologiniu susidorojimu ar pareiškėjo žeminimu. Be to, tai, kad tiesioginis vadovas inicijavo tarnybinio nusižengimo tyrimą negali būti vertinama kaip pareiškėjo persekiojimas, nes už vieną pažeidimą buvo skirta tarnybinė nuobauda, o už kitą – nepradėta procedūra. Teismo vertinimu, už Biuro darbo veiklos organizavimą, įskaitant ir patarėjų darbą, yra atsakinga Biuro vadovė, kurie jai yra pavaldūs. Taigi, vadovas parenka būdus ir priemones kaip įgyvendinti Biurui keliamų uždavinių įgyvendinimą.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad prieš jį naudojamas psichologinis smurtas. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.
Ta aplinkybė, kad pareiškėjo veikla 2016 m. ir 2017 m. buvo įvertinta „patenkinamai“ negali būti vertinamas kaip psichologinio smurto išraiška. Tai, teismo vertinimu, yra pareiškėjo įsitikinimas. Šiuo atveju pats pareiškėjas turi kelti savo kvalifikaciją ir siekti, kad jo veikla būtų vertinama geriau. Visgi, tarnybinė veikla vertinama kasmet ir jos rodikliai neprivalo būti įvertinti tik teigiamai. Kasmet vertinami nustatytų užduočių pasiekti rezultatai, gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas užduotis ir kvalifikacija.
Taip pat ir tai, kad inicijuoti pažeidimai savaime negali būti vertinama kaip psichologinis smurtas prieš pareiškėją. Minėta, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė, o tai rodo, kad atsakovė jį vertina objektyviai ir neturi išankstinio nusistatymo. Pareiškėjas turi įvertinti ir tai, kad tiesioginis vadovas, nustatęs, jog pareiškėjas netinkamai įvykdė pavedimą, turi teisę jam išsakyti pastabas. Tai įprasti tarnybiniai santykiai. Seimo kanceliarijos užsakymu 2018 m. birželio 28 d. buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas Biure ir ataskaitoje nurodyta, kad fizikinių, ergonominių, fizinių ir psichosocialinių veiksnių poveikio visoms tirtoms darbo vietoms rizika – priimtina. Pareiškėjo įsitikinimas, kad formalus tyrimas atliktas yra jo vertinimas.
Taigi, teismo vertinimu Išvadoje detaliai argumentuota kaip pasireiškė pareiškėjo netinkamas pareigų atlikimas ar kvalifikacijos trūkumas. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiu vertinimu.
Taigi, Komisijos vertinimas ir surašyta išvada nepažeidžiant Taisyklėse nustatytos tvarkos. Teismas, įvertinęs, pareiškėjui 2017 m. suformuluotas užduotis, jų vykdymo vertinimo rezultatus, prieina prie išvados, kad vertinimo procedūros metu pareiškėjo pasiekti rezultatai vykdant užduotis pagrįstai įvertinti 2 balais reiškiančiu, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus.
Pagal Taisyklių 19 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Toks Komisijos vertinimas pripažintinas kaip pagrįstas ir nepažeidžiantis Taisyklių 22 punkte nustatytos pareigos aptarti ir įvertinti pateiktus duomenis bei patikrinti, ar tiesioginio vadovo pateikta išvada yra pagrįsta.
Konstatuotina, kad Seimo kanclerio Įsakymas priimtas vadovaujantis VTĮ 22 straipsnio 17 dalies 1 punktu (suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją), atsižvelgus į Išvadą, kuriuo pareiškėjui suteikta žemesnė kvalifikacinė klasė bei jis įpareigotas pagal Programą tobulinti kvalifikaciją, yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl žalos atlyginimo
Pareiškėjas teigia, kad dėl nuolatinio atsakovės smurto prieš jį jis patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą. Jis buvo pažemintas, pablogėjo sveikata. Pateikė duomenis apie nedarbingumą. Nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo inicijuojamos tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros, naudojamas psichologinis smurtas, dėl ko jis patyrė stresą, pradėjo jausti nuolatinį nerimą, išgyvenimus.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Taigi, reikalavimas atlyginti žalą gali būti patenkintas tik nustačius visas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, nenustačius bent vienos, toks reikalavimas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.