- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- eI-4924-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02816-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- E. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
- Kategorijos
- 21.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. J. skundu (I t., b. l. 1–12) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. 460-ĮVK(T)-7 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Įsakymas) ir priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad skundžiamu Įsakymu buvo pripažinta, kad jis, 2017 m. gegužės 10 d. Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) posėdžio darbotvarkės 2 klausimu parengdamas Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4096(2), ir, priešingai, nei buvo nuspręsta 2017 m. gegužės 8 d. Komiteto išvadų rengėjų pasitarimo metu, šio projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoje žodžių „mokamas ir ribojamas“ įrašydamas žodžius „nemokamas ir nėra ribojamas“, kas iš esmės keičia reguliavimo esmę ir 2017 m. gegužės 12 d. Komiteto pirmininkui pateikdamas pasirašyti savo parengtą Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4096(2), kurio 8 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje po žodžio „regionas“ neįrašydamas žodžių „alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai“, kuriuos pasiūlė savo išvadoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kuriems Komitetas 2017 m. gegužės 10 d. posėdyje pritarė, nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Etikos taisyklės), 2 punkte įtvirtinto valstybės tarnautojų veiklos etikos principo – pagarbos žmogui ir valstybei principo (elgtis politiškai neutraliai, nežlugdyti valstybės institucijų sprendimų ar veiksmų; vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai), netinkamai atliko Komiteto biuro patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(P)-140 „Dėl Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjų pareigybių aprašymo patvirtinimo“ (toliau – Pareigybės aprašymas), 7.1 ir 7.3.2 papunkčiuose nustatytas funkcijas pagal nustatytas kuravimo sritis padėti Komiteto išvadų rengėjams parengti išvadų projektus ir pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų projektų ar kitų klausimų, perduotų Komitetui svarstyti, kad Komiteto posėdyje jie būtų laiku ir profesionaliai išnagrinėti ir kad būtų atliktos kitos Komitetui pavestos funkcijos, rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus, pastabas bei išvadas Komiteto nariams, rengiantiems ar analizuojantiems projektus, su Komiteto veikla susijusiais klausimais, dalyvauti atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, tokiu būdu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių. Pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas su Įsakymu ir jam paskirta nuobauda nesutinka. Nurodo, kad iš tarnybinio nusižengimo tyrimo metu komisijos surašytos išvados matyti, kad buvo vertinamas tik formalus faktas dėl neteisingai įrašytų ir neįrašytų žodžių, tačiau nebuvo objektyviai įvertintos faktinės aplinkybės, kurios turėjo įtakos įstatymo projekte atsiradusiems neatitikimams. Nors pareiškėjas pateikė Komiteto išvadų rengėjams ir Komiteto biuro vedėjai bei padėjėjai įstatymo projektą su klaida, tačiau šios klaidos atsirado ne dėl pareiškėjo kaltės. Pareiškėjui buvo duotas pavedimas, atsižvelgiant į Komiteto pasitarimo metu priimtus sprendimus, Komiteto posėdžiui parengti patobulintą įstatymo projekto variantą ir suderinti jo nuostatas su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) atstovais. Pareiškėjas atliko jam pavestus veiksmus, parengė patobulintą įstatymo projekto variantą bei nusiuntė jį Departamento atstovei G. B. suderinimui. G. B. pataisė minėtą įstatymo projektą bei nusiuntė jį pareiškėjui, tolimesniems veiksmams atlikti. Pareiškėjui pagrįstai manant, kad pilnai suderintas įstatymo projektas yra tinkamas, įstatymo projektą persiuntė biuro padėjėjai S. Š., minėto Komiteto posėdžio medžiagos dauginimui. Tačiau Departamento atstovė G. B. kiek vėliau atsiuntė dar kartą pataisytą įstatymo projektą, kadangi buvo palikusi klaidų. Būtent aplaidūs Departamento atstovės G. B. veiksmai sąlygojo nustatytų pažeidimų atsiradimą. Todėl nustatyti pažeidimai buvo atlikti ne pareiškėjo, o trečiųjų asmenų veiksmais. Dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2) 8 straipsnio, kuriuo buvo keičiamas Įstatymo 29 straipsnis, pareiškėjas nurodė, jog 29 straipsnio 2 dalies formuluotė dėl alkoholio reklamos draudimo nuostatų nebuvo keičiama nuo to momento, kai buvo pateikta nagrinėti Komiteto išvadų rengėjų 2017 m. gegužės 8 d. pasitarime, kai Departamentas pareiškėjui 2017 m. gegužės 8 d. atsiuntė patobulintą įstatymo projekto variantą. Toliau teikiant šį Įstatymo projekto variantą 2017 m. gegužės 10 d. Komiteto posėdžio medžiagos dauginimui, minėto Komiteto posėdžio metu ir po minėto Komiteto posėdžio iki pateikiant Komiteto pirmininkei 2017m. gegužės 12 d., po žodžio „regionas“ nebuvo įrašytų žodžių „alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai“. Todėl tokia formuluotė dėl alkoholio reklamos draudimo nuostatų atitiko 2017 m. gegužės 8 d. Komiteto išvadų rengėjų, pasitarimo dalyvių, teikiamą variantą. Pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi jis persiuntė medžiagos dauginimui tokį Įstatymo projektą, kurį jam persiuntė tretieji asmenys, atsakingi už Įstatymo projekto tinkamumą. Persiųstame variante nebuvo žodžių „alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai“. Šie žodžiai atsirado tik galutinėje formuluotėje Komiteto biuro vedėjos J. B. iniciatyva be Komiteto pritarimo minėtame Komiteto posėdyje. Dėl šių nustatytų pažeidimų yra kaltas ne pareiškėjas, o J. B., kuri atsiuntė galutinį Įstatymo projekto variantą pareiškėjui be minėtų žodžių. Pareiškėjui paskirta nuobauda yra neproporcinga, nes dokumente netyčiniais veiksmais įsivėlusi techninė klaida buvo laiku ištaisyta bei nesukėlė jokių teisinių padarinių. Nepagrįsti kaltinimai tarnybinio nusižengimo padarymu yra pareiškėjo atžvilgiu besitęsiančio „mobingo“ dalis. Pareiškėjui buvo pavedama atlikti užduotis per itin trumpą laiką, jis nepagrįstai kaltinamas dokumentų klastojimu, aiškiai suvokiant, kad kaltinimai nepagrįsti. Komiteto pirmininkė A. Š. viešai žemino pareiškėją prieš Komiteto narius, darbuotojus ir kitus kvietinius asmenis dėl neva savavališko Įstatymo koregavimo, taip menkinant pareiškėjo reputaciją ir pasitikėjimą juo. Be pagrindo pradėtomis tarnybinės atsakomybės taikymo procedūromis pareiškėjui buvo sukeltas stresas, bejėgiškumo, nevisavertiškumo jausmas, jis patyrė psichologinį spaudimą, jaučiasi apšmeižtas ir pažemintas, sugriauta jo kaip valstybės tarnautojo reputacija, todėl patyrė neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) kanceliarija, atstovaudama ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 1–7) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(T)-4 „Dėl Komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ (toliau – Komisija), 2017 m. liepos 10 d. išvadą Nr. V-2017-6928 „Dėl Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjo E. J. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Komisijos išvada), kurioje buvo nustatyti visi būtini pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, kaltė. Komiteto biuro patarėjas E. J. Komiteto 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 111-S-5 ir 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 111-S-14 buvo paskirtas atsakingu už Komiteto išvadų projektų surašymą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 pakeitimo įstatymų projektų (Nr. XIIP-4096-XIIP-4098 ir XIIP-4437) (šie projektai vėliau buvo sujungti į Įstatymo projektą Nr. XIIP-4096(2)). 2017 m. gegužės 8 d. Komiteto išvadų rengėjų pasitarimo metu patarėjui E. J., atsižvelgiant į pasitarimo metu priimtus sprendimus, buvo duotas žodinis pavedimas patikslintas Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2) nuostatas suderinti su Departamento atstove. Tikslinant sąvokas, formuluojant nuostatas Departamento atstovė, kaip kitos biudžetinės įstaigos valstybės tarnautoja, galėjo teikti ir teikė tik konsultacijas, rekomendacijas, nes būdama kitos įstaigos (ne Seimo kanceliarijos) tarnautoja negali atsakyti už Seimo kanceliarijos Komiteto biuro patarėjui duoto pavedimo įvykdymą. Departamentas nėra pavaldus ar atskaitingas nei Seimui, nei Seimo kanceliarijai. Pareiga tinkamai atlikti gautą pavedimą kilo patarėjui E. J.. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas E. J. aptariamą pavedimą vykdė bendradarbiaudamas su Departamento atstove G. B., kuri atsiuntė pareiškėjui Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2) tekstą, nesudaro teisinių prielaidų E. J. nelaikyti atsakingu už pavedimo vykdymą ir jo rezultatą – Įstatymo projektą Nr. XIIP-4096(2). Pareiškėjas E. J., atsakingai vykdydamas jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, privalėjo patikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2) tekstą, ištaisyti rastas klaidas ir tik tada pateikti Įstatymo projektą Nr. XIIP-4096(2) Komiteto pirmininkei. Klaidos Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2) tekste buvo jau pareiškėjui E. J. siunčiant Departamento atstovei G. B. pirminį variantą. Departamento atstovės G. B. veiksmai šioje byloje nėra aktualūs, nes ne Departamentas yra atsakingas už galutinį ir tinkamą Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2) parengimą, o pareiškėjas. Valstybės tarnautojo priešingi teisei veiksmai ar neveikimas, šiuo atveju – atmestinas ir netinkamas Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2) parengimas taip, kaip buvo nuspręsta Komiteto išvadų rengėjų pasitarimo metu ir Komiteto posėdžio metu, rodo ne tik valstybės tarnautojo aplaidumą bei žemina valstybės tarnautojo vardą, bet ir menkina Seimo autoritetą, tokie valstybės tarnautojo veiksmai lemia Seimo narių pasitikėjimo Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencija tinkamai, politiškai neutraliai atlikti teisės aktų leidybos proceso aptarnavimo funkcijas mažėjimą. Dėl šių aplinkybių aplaidus pareiškėjo pareigų vykdymas negalėjo būti toleruojamas, o paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui. Atsakovo nuomone, pareiškėjui parenkant tarnybinę nuobaudą, buvo tinkamai atsižvelgta į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į jo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga, atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo atžvilgiu nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo inicijuoti du tarnybinio nusižengimo tyrimai. Seimo kanclerio 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(T)-6 buvo pripažinta, kad pareiškėjas E. J. tarnybinio nusižengimo nepadarė, tai patvirtina, kad „mobingas“ pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikomas ir Seimo kanceliarijos veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nėra tendencingi. Komiteto biuro vedėja J. B. ne kartą yra pateikusi pareiškėjui žodines pastabas, rašiusi el. laiškus dėl pareiškėjo netinkamos darbo kokybės, klaidų, netikslumų. Pastabų pareiškėjui yra pateikusi ir Komiteto pirmininkė A. Š., tačiau tai nepatvirtina jo teiginių, kad darbdavys yra nusistatęs priešiškai. Pareiškėjo tarnybinė veikla už 2015 metus buvo įvertinta „gerai“, o įvertinus tarnybinę veiklą už 2016 metus „patenkinamai“, buvo imtasi priemonių siekiant padėti pareiškėjui. Komiteto biuro vedėja, bendradarbiaudama su Seimo kanceliarijos Personalo skyriumi, parengė pareiškėjui individualų kvalifikacijos tobulinimo planą. Dėl pareiškėjo darbo kokybės, kai jam tinkamai neatlikus funkcijų, jo darbus tenka pabaigti ar taisyti kitiems Komiteto biuro tarnautojams, ir dėl netinkamo tarnybinio bendradarbiavimo Komiteto biuro valstybės tarnautojai kelis kartus kreipėsi į Personalo skyrių, anksčiau pareiškėjas (jam sutinkant) laikinai buvo perkeltas į kitą Seimo kanceliarijos padalinį. Seimo kanceliarija nėra pareiškėjo pažeminusi, nėra taikiusi psichologinio smurto. Pareiškėjo nurodytos jo atžvilgiu taikyto „mobingo“ aplinkybės yra subjektyvus paties pareiškėjo vertinimas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė nei Seimo kanceliarijos neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, nei padarytos žalos, todėl jo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir neturi būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus, atsakovo atstovai su jais nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundžiamu Įsakymu (I t., b. l. 51-52) buvo pripažinta, kad Komiteto biuro patarėjas E. J. padarė tarnybinį nusižengimą – 2017 m. gegužės 10 d. Komiteto posėdžio darbotvarkės 2 klausimu parengdamas Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 16¹, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIP-4096(2), ir, priešingai, nei buvo nuspręsta 2017 m. gegužės 8 d. Komiteto išvadų rengėjų pasitarimo metu, šio projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj žodžių „mokamas ir ribojamas“ įrašydamas žodžius „nemokamas ir nėra ribojamas“, kas iš esmės keičia reguliavimo esmę, ir 2017 m. gegužės 12 d. Komiteto pirmininkui pateikdamas pasirašyti savo parengtą Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 16¹, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4096(2), kurio 8 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje po žodžio „regionas“ neįrašydamas žodžių „alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai“, kuriuos pasiūlė savo išvadoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kuriems Komitetas 2017 m. gegužės 10 d. posėdyje pritarė, nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Etikos taisyklių 2 punkte įtvirtinto valstybės tarnautojų veiklos etikos principo – pagarbos žmogui ir valstybei principo (elgtis politiškai neutraliai, nežlugdyti valstybės institucijų sprendimų ar veiksmų; vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai), netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.3.2 papunkčiuose nustatytas funkcijas pagal nustatytas kuravimo sritis padėti Komiteto išvadų rengėjams parengti išvadų projektus ir pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų projektų ar kitų klausimų, perduotų Komitetui svarstyti, kad Komiteto posėdyje jie būtų laiku ir profesionaliai išnagrinėti ir kad būtų atliktos kitos Komitetui pavestos funkcijos, rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus, pastabas bei išvadas Komiteto nariams, rengiantiems ar analizuojantiems projektus su Komiteto veikla susijusiais klausimais, dalyvauti atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, tokiu būdu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių. Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra, kad pareiškėjui kaip Komiteto biuro patarėjui 2017 m. gegužės 8 d. Komiteto išvadų rengėjų pasitarimo metu buvo duotas pavedimas parengti patobulintą Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 16¹, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIP-4096(2) 2017 m. gegužės 10 d. Komiteto posėdžiui pagal pasitarimo metu priimtus sprendimus ir suderinti jo nuostatas su Sveikatos apsaugos ministerijos bei Departamento atstovais. Komiteto išvadų rengėjų pasitarime dalyvavusios Komiteto biuro vedėjos J. B. 2017 m. gegužės 15 d. tarnybinis pranešimas (II t., b. l. 39-46), jos paaiškinimai Komisijai, užfiksuoti Komisijos išvadoje, Komiteto biuro patarėjos K. C. paaiškinimai Komisijai, užfiksuoti Komisijos išvadoje, Seimo narės Komiteto pirmininkės A. Š. paaiškinimai, užfiksuoti Komisijos išvadoje, patvirtina, kad Komiteto išvadų rengėjų pasitarime buvo nuspręsta nekeičiant masinio renginio sąvokos, patobulinto įstatymo projekto atskiruose straipsniuose įtvirtinti visų rūšių alkoholinių gėrimų draudimą masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas, o masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra mokamas ir ribojamas, leisti prekiauti silpnais alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas tiek rašytiniuose paaiškinimuose (II t., b. l. 103-107, 171-173), tiek 2017 m. birželio 27 d. žodiniame paaiškinime Komisijai (garso įrašas, atsakovo atsiliepimo į skundą priedas) neneigė, kad tokio turinio sprendimas Komiteto išvadų rengėjų pasitarime buvo priimtas. Tačiau Komisija nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 8 d. 17.07 val. elektroniniu paštu Komiteto išvadų rengėjams ir Komiteto biuro vedėjai J. B. nusiuntė patobulinto Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 16¹, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2) lyginamąjį variantą, kurio 5 straipsnyje, kuriuo keičiamas įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktas, buvo nurodyti žodžiai „į kuriuos patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas“ (II t., b. l. 47, 51). Pareiškėjo pateikta įstatymo projekto formuluote buvo nustatoma, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas, ir mugėse (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento). Pagal tokią formuluotę (skliausteliuose nurodytą išimtį) sektų, kad masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas, vis dėlto būtų galima prekiauti natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, taigi tokia formuluotė neatitiko Komiteto išvadų rengėjų pasitarime priimto sprendimo įtvirtinti visų rūšių alkoholinių gėrimų draudimą masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas. Pastebėtina, kad pareiškėjas taip pat pripažino šį neatitikimą (II t., b. l. 93). Todėl, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, rengdamas patobulintą įstatymo projektą, tinkamai neįvykdė jam duoto pavedimo ir pažeidė Įsakyme nurodytas Pareigybės aprašymo, Etikos taisyklių, VTĮ nuostatas.
Pareiškėjas 2017 m. gegužės 12 d. Komiteto pirmininkei pateikė pasirašyti jo parengtą pagrindinio komiteto išvados projektą ir įstatymo projektą Nr. XIIP-4096(2). Tačiau šio įstatymo projekto 8 straipsnyje, kuriuo naujai išdėstytas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnis, nebuvo tinkamai suformuluotas Komiteto sprendimas pritarti minėtam Vyriausybės pasiūlymui, kadangi šiame straipsnyje apibrėžiant, kokia informacija nelaikoma reklama, po žodžio „regionas“ nebuvo nurodyta, kad reklama nelaikomi alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, kaip siūlė Vyriausybė ir kaip tam pritarė Komitetas (II t., b. l. 406). Pareiškėjas 2017 m. birželio 22 d. paaiškinime (II t., b. l. 103-107) nurodė, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-4096(2) 8 straipsnio formuluotė nebuvo keičiama nuo tada, kai buvo pateikta nagrinėti Komiteto išvadų rengėjų 2017 m. gegužės 8 d. pasitarime, ji taip pat buvo suformuluota Departamento atstovės 2017 m. gegužės 8 d. atsiųstame patobulintame įstatymo projekte bei 2017 m. gegužės 10 d. Komiteto posėdžio metu, dėl šio straipsnio formuluotės nebuvo teikiama jokių pastabų. Teismo vertinimu, Komisija išvadoje pagrįstai atmetė šiuos pareiškėjo argumentus ir teisingai konstatavo, kad pareiškėjas parengė ir 2017 m. gegužės 12 d. Komiteto pirmininkui pateikė pasirašyti įstatymo projektą, neatitinkantį Komiteto posėdžio sprendimo. Teismo vertinimu, esminė aplinkybė, kad pareiškėjo parengtame įstatymo projekto tekste buvo praleista dalis Vyriausybės nutarime nurodytų žodžių, dėl to Vyriausybės pozicija, kuriai pritarė Komitetas, įstatymo projekte nebūtų buvusi pilnai įgyvendinta, jei ši klaida nebūtų pastebėta. Kadangi pareiškėjas buvo atsakingas už įstatymo projekto teksto parengimą atsižvelgiant į Komiteto posėdyje priimtus sprendimus ir jo pateikimą Komiteto pirmininkei pasirašyti (ši aplinkybė byloje nėra ginčijama), konstatuotina, kad pareiškėjas, parengęs įstatymo projekto tekstą, kuriame pilnai neįgyvendintas Komiteto priimtas sprendimas, netinkamai atliko savo pareigas ir tuo pažeidė skundžiamame Įsakyme nurodytas Pareigybės aprašymo, Etikos taisyklių, VTĮ nuostatas, net ir nežiūrint į aplinkybę, kad iki pat įstatymo projekto pateikimo pasirašymui pareiškėjui kiti asmenys nereiškė pastabų dėl įstatymo projekto 8 straipsnio formuluotės. Sutiktina su Komisija, kad šį tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė dėl aplaidumo, kadangi nepakankamai rūpestingai atliko įstatymo projekto teksto parengimą, teksto tinkamai nesutikrino su Vyriausybės nutarime siūlomomis formuluotėmis ir nepastebėjo, kad dalis privalomo teksto projekte yra praleista.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad Komisija išvadoje ir atsakovas skundžiamame Įsakyme pagrįstai pareiškėjo veiksmuose nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas aukščiau minėtais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.
Pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalį už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju Komisijos išvadoje pasiūlyta ir skundžiamu Įsakymu pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra viena griežčiausių tarnybinių nuobaudų, už ją griežtesnė tik atleidimas iš pareigų. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas, netinkamai įforminęs Komiteto išvadų rengėjų bei Komiteto valią, sudarė galimybes Seimo nariams suabejoti Seimo kanceliarijos tarnautojų kompetencija tinkamai atlikti teisės aktų leidybos proceso aptarnavimo funkcijas, be to, kitiems asmenims nepastebėjus pareiškėjo padarytų klaidų būtų sutrukdyta Komitetui tinkamai įgyvendinti siūlomas alkoholio kontrolės priemones, vis dėlto pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė ne tyčia, bet dėl nepakankamo rūpestingumo. Vertinant tarnybinio nusižengimo priežastis turi būti atsižvelgta, kad pareiškėjui duotus pavedimus buvo būtina atlikti per labai trumpus terminus – patobulintas pagal Komiteto išvadų rengėjų 2017 m. gegužės 8 d. pasiūlymus įstatymo projekto lyginamasis variantas, Komiteto išvados projektas turėjo būti parengtas jau Komiteto 2017 m. gegužės 10 d. posėdžiui. Įstatymo projektas ir Komiteto išvada turėjo būtų pateikta Komiteto pirmininkės pasirašymui jau 2017 m. gegužės 12 d. Dokumentai, už kurių parengimą pareiškėjas buvo atsakingas, buvo didelės apimties (įstatymo projekto lyginamasis variantas, įstatymo projektas kiekvienas sudarė apie 10 lapų, Komiteto išvados projektas sudarė 117 lapų). Be to, teismo vertinimu, turi būti atsižvelgta, kad įstatymo projektu Nr. XIIP-4096(2) keičiant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkto formuluotę tokiu būdu, kad joje būtų įtvirtintas visų rūšių alkoholinių gėrimų prekybos draudimas masiniuose renginiuose, į kuriuos patekimas yra nemokamas ir nėra ribojamas, tokią nuostatą aiškiai įtvirtinti įstatymo projekto tekste buvo pakankamai sudėtinga dėl galiojusios šio punkto gramatinės formuluotės. Šią aplinkybę patvirtina Departamento atstovės G. B. 2017 m. gegužės 9 d. elektroninis laiškas, kuriame ji svarstė, kokiu būdu būtų geriau suformuluoti aptariamus draudimus įstatymo projekte, ir jos pateikti du šios įstatymo projekto formuluotės variantai (II t., b. l. 58, 62). Nors šios aplinkybės neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės už netinkamą pareigų vykdymą, nes pareiškėjas, būdamas patyręs atsakovo tarnautojas, turėjo objektyvią galimybę pavestas funkcijas įvykdyti tinkamai, tačiau į jas turi būti atsižvelgiama individualizuojant pareiškėjui taikytiną poveikio priemonę. Be to, individualizuojant tarnybinę atsakomybę svarbu atsižvelgti, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis iki tol nebuvo traukiamas tarnybinėn atsakomybėn.
Teismas, atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra aiškiai neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė, todėl ji keistina į švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Teismo vertinimu, pagrįsta būtų manyti, kad pagal aukščiau aptartas aplinkybes jau pačios švelniausios poveikio priemonės taikymas pareiškėjui leis pasiekti tarnybinės atsakomybės tikslus, visų pirma, kad pareiškėjas tarnybinę veiklą ateityje vykdys tinkamai. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, jau vien patraukimas tarnybinėn atsakomybėn stipriai paveikė pareiškėją. Kita vertus, teismas vertina, kad už aptartus pareiškėjo veiksmus apskritai netaikyti jokios poveikio priemonės nėra galima, kadangi tai neatspindėtų, jog pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė itin svarbioje visuomenei įstatymų leidybos srityje, jog pareiškėjo ankstesnė tarnybinė veikla 2016 m. nebuvo įvertinta kaip gera. Todėl pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas, skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina į pastabą. Toks teismo sprendimas atitinka administracinių teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) <...>, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2748/2012).
Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, nurodydamas, kad ją patyrė dėl atsakovo taikomo sistemingo psichologinio spaudimo, situacijų, kai pareiškėjas objektyviai negali atlikti savo tarnybinių pareigų, sukūrimo, nepagrįsto tarnybinės atsakomybės inicijavimo, viešo žeminimo prieš trečiuosius asmenis.
VTĮ nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Darbo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 250 straipsnis nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. VTĮ 5 straipsnis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Todėl neturtinės žalos atlyginimo institutas taikomas ir valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose.
Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina įrodyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kilusią žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad valstybės tarnautojui išreiškiami priekaištai dėl jo galimai netinkamai atliekamų pareigų ir tarnybinio nusižengimo tyrimų inicijavimas bei atlikimas savaime neįgalina spręsti, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu yra taikomas sistemingas psichologinis spaudimas. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl jo netinkamai atliktų tarnybinių pareigų pasitvirtino, tačiau atsakovas ne visiškai teisingai įvertino tarnybinės atsakomybės individualizavimui reikšmingas faktines aplinkybes parinkdamas konkrečią tarnybinę nuobaudą. Iš pareiškėjo, atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad be byloje nagrinėjamo tarnybinio nusižengimo tyrimo pareiškėjo atžvilgiu Seimo kanceliarijoje buvo atliekamas dar vienas tarnybinio nusižengimo tyrimas, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nenustatė pareiškėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių, todėl pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu pareikšti įtarimai netinkamai vykdžius tarnybines pareigas nustatyta tvarka atsakovo objektyviai ištiriami, todėl negalima konstatuoti, kad minėtos aplinkybės rodo pareiškėjo atžvilgiu taikomą sistemingą psichologinį spaudimą, kuris įgalintų priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Papildomai pastebėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjui užtikrinamos visos procesinės garantijos gintis nuo pareikštų įtarimų, 2017 m. birželio 27 d. vykusio Komisijos posėdžio metu pareiškėjas buvo apklaustas dalyvaujant profesinės sąjungos deleguotam atstovui. Tai, kad pareiškėjui skiriama atlikti užduotis trumpais terminais, teismo vertinimu, savaime nelemia išvados, kad tuo siekiama daryti psichologinį spaudimą pareiškėjui. Pastebėtina, kad Seimo kanceliarijos atliekamos funkcijos, jų atlikimo terminai dažnu atveju yra nulemti Seimo narių, Komiteto vykdomos veiklos. Byloje aptariamu atveju trumpus užduočių įvykdymo terminus lėmė ne siekis daryti pareiškėjui psichologinį spaudimą, bet tinkamai vykdyti Seimo kanceliarijai pavestas funkcijas – laiku, atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 8 d. Komiteto išvadų rengėjų pasitarimo sprendimus parengti įstatymo projektą jau 2017 m. gegužės 10 d. vyksiančiam Komiteto posėdžiui, laiku pateikti Seimui Komiteto apsvarstytą ir Komiteto pirmininkės pasirašytą įstatymo projektą. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis buvo viešai žeminamas prieš trečiuosius asmenis, nes Komiteto biuro vadovės J. B. ir Seimo narės Komiteto pirmininkės A. Š. buvo nepagrįstai apkaltintas dokumentų klastojimu, tačiau jis į bylą nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Antra vertus, neturtinė žala gali būti atlyginama, jei ji padaryta neteisėtais darbdavio veiksmais, tačiau Seimo nariai nėra pareiškėjo darbdaviai, pareiškėjo darbdaviu (plačiąja prasme) yra Seimo kanceliarija.
Teismas, apibendrindamas aptartus argumentus, pripažįsta, kad pareiškėjo nurodyti skundo teiginiai, kurių pagrindu jis reikalauja atlyginti neturtinę žalą, nepagrįsti. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, reikalavimas atlyginti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.
Pareiškėjas skunde pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teisme gautas 2017 m. gruodžio 8 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 1089 Eur išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti, pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už skundo parengimą, atstovavimą teismo posėdyje protingo dydžio, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl gali būti atlyginamos. Tačiau pareiškėjo skundas visiškai nebuvo patenkintas, nes skundžiamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda nebuvo panaikinta, o buvo pakeista švelnesne, be to, buvo atmestas kaip nepagrįstas skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to teismas vertina, kad pagal patenkintų reikalavimų dalį pareiškėjui iš atsakovo priteistina ¼ dalis šių išlaidų – 272,25 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo E. J. skundą iš dalies patenkinti.
Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. 460-ĮVK(T)-7 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 2 punktu pareiškėjui E. J. paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – į pastabą.
Likusią pareiškėjo E. J. skundo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjui E. J. iš atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 272,25 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.