Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovui R. G. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 2.24 str. 6.250 str. teismo prašo:

Pripažinti atsakovą kaltu dėl ieškovo garbės ir orumo įžeidimo, įpareigojant jį atsiprašyti ieškovo V. U.

Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai neturtinę - 1500 Eur žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad veiksmai, kuriuos ieškovas įvardija kaip pažeidžiančius jo garbę ir orumą, buvo nagrinėti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo teisenoje ir priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną 2017-01-30 Nr.50-ATl-240, kadangi administracinio nusižengimo požymių, kuriais remiantis būtų galima administracinė atsakomybė, nenustatyta.

2017-01-14 tarp atsakovo ir ieškovo kilusio konflikto negirdėjo jokie pašaliniai asmenys, todėl šiuo atveju nėra žinių paskleidimo.

Nesant žodžių paskleidimo fakto ir pripažinus, kad atsakovo išsakyti žodžiai nebuvo adresuojami ieškovui, atsakovo veiksmai nesukelia garbės ir orumo pažeidimo, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir negali būti sprendžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reikalauja, kad kiekviena šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis reglamentuoja garbės ir orumo gynimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Remiantis CK 2.24 straipsniu, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Z. O., V. O. v. UAB „Didelis pliusas“ byloje Nr. 3K-3-390/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir panašiai bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo.

Iš išreikalautos iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2017-01-16 komisariate buvo gautas V. U. pareiškimas, jog kaimynas G. bando išprovokuoti konfliktus, įžeidinėja, nes švilpauja, užpila sniegu praėjimo takus, šūkauja gyvūno balsu, važiuodamas keliu pro šalį naudoja garso signalą, o 2016-01-14 apie 06.50 val. bendro naudojimo kieme, pokalbio dėl sniego kasimo metu, jį įžeidinėjo. R. G. paaiškino, kad kaimynas V. U. seka iš paskos, piktybiškai provokuoja konfliktus.2017-01-14 ryte jis kasė sniegą bendro naudojimo teritorijoje, draugiškai jam pasiūlė kasti sniegą, tačiau kaimynas pakeltu tonu atsisakė, apkaltino jį sniego vertimu ant tako, išprovokavo konfliktą. Konflikto metu necenzūrinių žodžių nevartojo, nebent išvestas iš kantrybės nusikeikė sau, švilpauja kalbindamas šunį, o automobilio garsą panaudojo netyčia. Buvo nustatyta, kad tikslo pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtų asmenys neturėjo, o duomenų , kad taip buvo padaryta nebuvo gauta, nes įvykį mačiusių, girdėjusių asmenų nebuvo. 2017-01-30 priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr.50-ATl-240, kadangi administracinio nusižengimo požymių, kuriais remiantis, būtų galima administracinė atsakomybė, nenustatyta.

Iš prie bylos pateikto 2017-01-14 vaizdo įrašo „001“ matyti, kad ieškovas jau net išeidamas iš namų įsijungia vaizdo kamerą ir juda link atsakovo , anksti ryte kasančio sniegą. Matyti, kad prie jo garažo jam niekas netrukdo praeiti, be to pats ieškovas nurodė, kad jis ir nekasa sniego nuo bendro naudojimo kelio, kuriuo tuo pačiu reikia prieiti ir prie jo garažo. Nematyti, kad ieškovas bando patekti į savo garažą. Ieškovas teigia, kad jo garažą užkasė atsakovas, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad juo nesinaudojama ir ant prisnigto sniego užmesti tik keli kastuvai sniego, nukasti nuo šalia esančio , kaip šalys teigia bendro keliuko, ir jokios didelės sniego krūvos, kuria būtų užverstos ieškovo garažo durys, nėra. Matyti, kaip ieškovas eidamas su įjungta filmavimo kamera pats provokuoja atsakovą. Iš įrašo matyti, kad atsakovui negarsiai ištarus žodžius nurodytus ieškinyje, kurie ieškovo nuomone įžeidė jo garbę ir orumą (“durnius“, „bejėgis“ ir kt.) ,pats atsakovas jų aiškiai neišgirsta, prašydamas juos pakartoti, ar tiesiog norėdamas sukelti didesnį konfliktą. Jokių pašalinių asmenų, kurie būtų girdėję konfliktą, vaizdo įraše nematyti. Kiti vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuoti bendro naudojimo takai aplink šalims priklausančius pastatus, ar šulinys, nėra susiję su nagrinėjamu ginču, nes ieškovas nenurodo kokiu būdu jie pažeidžia ieškovo garbę ir orumą ir kad tai įrodo, jog jie susiję su atsakovo veiksmais.

Atsakovo 2017-01-14 vaizdo įraše užfiksuoti teiginiai „durnius“, „bejėgis“ ir „kurva“, nors ir pavartotas siekiant išreikšti atsakovo nepasitenkinimą ieškovo elgesiu, tačiau yra nemalonūs, neetiški, užgaulūs, įžeidūs, galimai žeminantys ieškovo garbę ir orumą, tačiau įvertinus ne tik neetiškus kreipinius, bet ir visą pokalbį, laikytina, jog atsakovas tekste pavartotu kreipiniu netinkama forma išreiškė savo nuomonę apie ieškovo elgesį susidariusioje situacijoje kai ryte jam kasant sniegą su vaizdo fiksavimo renginiu be jokios priežasties ateina ieškovas. Vis dėlto nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, pagarbiai ir neužgauliai, ko atsakovas, reikšdamas savo nuomonę, nepaisė. Nežiūrint to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK2.24 straipsnį ginami tik nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Byloje nenustatytas žinių paskleidimo viešai faktas, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo kilusio konflikto negirdėjo jokie pašaliniai asmenys, o ieškovas neįrodė jog tokie duomenys buvo paskleisti.

Byloje nenustačius ginčo metu kilusių teiginių paskleidimo fakto , pripažintina, kad atsakovo teiginiai nesukelia garbės ir orumo pažeidimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo atmestinas.

Ieškovas taip pat prašė teismo pripažinti atsakovą kaltu dėl garbės ir orumo įžeidimo, įpareigojant jį atsiprašyti. Šis ieškovo reikalavimas netenkintinas ,nes teismui ieškovas pareiškė ieškinį vadovaudamasis civilinės teisės normomis, o pripažinti atsakovą kaltu dėl įžeidimo reikalavimas negali būti tenkinamas. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė už asmens įžeidimą yra panaikinta. Sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais teiginiais, kad ginant asmens pažeistą garbę ir orumą taikoma įstatyme CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisinė atsakomybė. Atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, o asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas negali įpareigoti asmens, paskleidusio tokius duomenis, atsiprašyti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, todėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidos ( išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) priteistinos atsakovo naudai iš ieškovo (CPK 93 str.1d.,98 str.). Iš ieškovo taip pat priteistinos 6,67 Eur teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str.1 d.3 p.), valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265 str.,270 str. straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo pagalbos teikimu byloje ir 6,67 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.