Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-04-15 · Civilinė byla Nr. e2-32-810/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-15
Bylos Nr.
e2-32-810/2016
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01343-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
J. J.
Išvadą teikia
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
  • 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-32-810/2016Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01343-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 2.6.4.4.2; 2.6.4.4.3; (S) 3.2.6.1; 3.2.6.6.1
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovui adv. P. V.,atsakovui J. J., jo atstovui adv. A. P.,

institucijos, teikiančios išvadą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovo J. J. priešieškinį ieškovei R. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir dalyvavimo jį auklėjant, išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. J., prašydama už J. J. 5318,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir būsimą išlaikymą (162,50 Eur per mėnesį) nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. vasario mėn. nepilnamečiui sūnui A. J. nuosavybės teise perleisti J. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (rezervuaras, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) r. sav.; priteisti iš atsakovo J. J. nepilnamečiui sūnui A. J. išlaikymą po 162,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario mėn. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; turto ir asmeninių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją – R. J.. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovei R. J. ir atsakovui J. J. nesusituokus gyvenant šeimyninį gyvenimą ir vedant bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. J.. Apie 2010-2011 m. šalių santykiai pablogėjo, kadangi atsakovas nedirbo ir neieškojo darbo, neprisidėjo prie šeimos ūkio tvarkymo ir sūnaus išlaikymo. Kadangi atsakovas savo elgesio nekeitė ir net neketino vykdyti tėvo pareigų sūnaus atžvilgiu, poros šeimyniniai santykiai nutrūko. Nors šalys gyvena tame pačiame name, tačiau bendro ūkio nebeveda apie 4 metus, atsakovas prie sūnaus materialinio išlaikymo visiškai neprisideda ir neketina prisidėti. Atsakovas privalo teikti ne mažesnį nei 162,50 Eur mėnesinį išlaikymą savo sūnui iki jo pilnametystės, o ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 500,00 Eur, todėl išlaikyti sūnų ir patenkinti savo minimalius poreikius yra sudėtinga. Visą atsakovo mokėtiną išlaikymo sumą sūnui nuo 2015-09-01 iki 2024-06-29, sudaro 17062,50 Eur. Atsakovas jau daugiau kaip trejus metus neprisideda prie savo sūnaus išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas ½ MMA išlaikymas sudaro: už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. – 615,00 Eur, už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. – 3041,00 Eur, už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. – 1350,00 Eur, už laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. – 325,00 Eur. Iš viso atsakovo įsiskolinimas sūnaus išlaikymui sudaro 5318,50 Eur. Atsakovas jau daug metų nedirba, neturi stabilių ir pastovių pajamų, darbo neieško, kas leidžia daryti išvadą, kad yra labiau tikėtina, kad atsakovo situacija artimoje ateityje nepasikeis, todėl išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis visiškai neatitiktų vaiko interesų, nes toks teismo sprendimas nebūtų vykdomas. Kadangi atsakovo išlaikymo įsiskolinimas yra 5318,50 Eur, būsimo išlaikymo suma nuo 2015-09-01 iki 2024-06-29 sudaro 17062,50 Eur, atsakovas yra paveldėjęs nekilnojamojo turto už 9831,00 Eur ir išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis neatitiktų vaiko interesų, todėl tikslinga už išlaikymo įsiskolinimą ir dalį būsimo išlaikymo sūnaus A. J. nuosavybėn priteisti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Turto priteisimas atitiktų vaiko interesus, nes nepilnametis vaikas gyvena nekilnojamojo turto adresu ir tai užtikrintų jo tolimesnį gyvenimą įprastoje vietoje, taip pat išaugus vaiko poreikiams ir ieškovei nepajėgiant jų patenkinti iš savo darbo pajamų, būtų galima turtą realizuoti ir jį panaudoti vaiko poreikių tenkinimui. Turto priteisimas padengtų atsakovo 5318,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 4512,50 Eur būsimo išlaikymo kaštų, t. y. išlaikymą už apytiksliai 28 mėnesius, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio, darant prielaidą, kad MMA per šį laikotarpį nepasikeistų. Už likusį išlaikymo laikotarpį, kurio nepadengtų nekilnojamojo turto priteisimas, iš atsakovo priteistinas 162,05 Eur išlaikymas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis A. J. naudai iki jo pilnametystės.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. J. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po sūnaus gimimo, kai vaikui buvo apie 7 mėn., ji buvo priversta išeiti dirbti, kadangi atsakovas nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, o lėšų pragyvenimui reikėjo. Atskirai nuo atsakovo, nors ir tame pačiame name, priklausančiame atsakovui, gyveno po sūnaus gimimo. Iki 2011 m. sausio mėn. atsakovas minimaliai prisidėdavo prie šeimos išlaikymo, o vėliau lėšų visiškai neteikė. 2015 m. kovo-balandžio mėnesį ji kartu su sūnumi išėjo gyventi atskirai nuo atsakovo, į nuomojamą būstą, už kurio nuomą moka 50,00 Eur per mėnesį, taip pat moka mokesčius už komunalinius patarnavimus. Pirmąją 100,00 Eur įmoką, skirtą sūnaus išlaikymui, iš atsakovo gavo tik padavusi ieškinį teismui. 2013 m. liepos 22 d. atsakovas jai grąžino paskolą už kurą, kurią ji buvo jam suteikusi 2013 m. liepos 12 d. Vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikėtų 468,00 Eur, prie vaiko išlaikymo ženkliai prisideda jos mama, vaiko močiutė. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. atsakovas niekada nesiūlė savo pagalbos dėl vaiko priežiūros, du kartus kreipėsi prašydamas leidimo bendrauti su vaiku.

Teismo posėdžio metu ieškovės atsakovas adv. P. V. prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas J. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka iš dalies. Atsikirtimus į ieškinį grindžia šiais argumentais: su ieškove atsakovas susipažino 2000 m. vasarą, 2001 m. rugpjūčio mėn. jie tapo pora, apsigyveno pas atsakovo tėvus (duomenys neskelbtini), ir šiame bute gyveno iki 2005 metų. Visą šį laikotarpį ieškovė nedirbo, atsakovas pilnai ją išlaikė. 2005 m. atsakovas su ieškove apsigyveno atsakovo tėvų name (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus A. J.. Gimus vaikui, atsakovas pilnai išlaikė šeimą. 2007 m. ieškovė įsidarbino - pradėjo dirbti operatore benzino kolonėlėje, 2009 m. pakeitė darbovietę, dirbo UAB „Boen Lietuva". Kadangi minėtose darbovietėse ieškovė dirbo pamainomis, atsakovas prižiūrėjo jųdviejų vaiką. 2013 m. birželio mėn. ieškovė surado kitą vyrą ir su vaiku išėjo gyventi kitur. Ieškovei apsigyvenus skyrium nuo atsakovo, atsakovas geruoju mokėjo jų nepilnamečiui vaikui A išlaikymą, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą. 2013 m. šalys susitaikė ir ieškovė grįžo su vaiku gyventi pas atsakovą į (duomenys neskelbtini) raj. sav., kur gyvena iki šiol. 2015 m. pavasarį šalių santykiams ženkliai pablogėjus, 2015 m. gegužę ieškovė su sūnumi išėjo gyventi pas savo tėvus į K. M. k., Elektrėnų sav. Šalių santykiai pablogėjo ne dėl to, kad atsakovas kurį laiką nedirba ir neieškojo darbo - ieškovė puikiai žino, kad atsakovas visais įmanomais būdais ieško savo sveikatai tinkamo darbo ir yra registruotas Lietuvos darbo biržoje kaip asmuo ieškantis darbo, taip pat turi rimtų problemų su sveikata, jam yra nustatytas 50% darbingumo lygis. Nepaisant to, visą laiką atsakovas visais įmanomais būdais rasdavo galimybę užsidirbti piniginių lėšų ir prisidėti prie šeimyninio biudžeto ir nepilnamečio vaiko išlaikymo. Šalys iki ieškovės išėjimo gyventi pas tėvus vedė bendrą ūkį, atsakovas prisidėdavo prie šeimos biudžeto ir vaiko išlaikymo. Net šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas geranoriškai prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ieškovė, teikdama ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo po 162,5 € dydžio išlaikymą vaikui, tačiau sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, turi būti nustatyti būtinieji vaiko poreikiai. Atsakovo darbingumas sudaro 50%, jis šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, jis turi nekilnojamojo turto, kito vertingo turto neturi. Be nepilnamečio vaiko išlaikymo, atsakovas privalo išlaikyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą bei skirti piniginių lėšų savo minimalių poreikių tenkinimui, todėl atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Atsakovas geranoriškai sutinka mokėti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 150,00 € periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės ir mano, kad tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas vaiko poreikiams tenkinti ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma bei nurodymu, kad atsakovas 4 metus neteikia vaikui jokio išlaikymo, kadangi atsakovas visą laiką iki 2015 gegužės mėnesio vedė bendrą ūkį su ieškove ir kartu išlaikė savo nepilnametį vaiką, ieškovei buvo pervedamos piniginės lėšos, be to, vaikui buvo pirkti kanceliariniai reikmenys, kuprinė ir kitos prekės bei skiriamos piniginės lėšos. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma vaiko išlaikymo forma - nepilnamečio sūnaus A. J. nuosavybėn priteisti atsakovui priklausanti turtą, atsakovas savo pareigą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu vykdė ir geranoriškai vykdo šiuo metu. Ieškovės prašoma nepilnamečio vaiko išlaikymo forma ne tik neatitinka vaiko interesus, bet ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.

Šalies argumentai

Atsakovas J. J. priešieškiniu prašo nustatyti ir patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. J. tvarką: tėvas matysis ir bendraus su sūnumi nedalyvaujant motinai; bendraujant su vaiku bus atsižvelgta į sūnaus valią, norus bei užimtumo tvarkaraštį; tėvas su sūnumi gali bendrauti kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį iki sekmadienio 20.00 val., vaiką pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos penktadienį iki 20.00 val.; tėvas su sūnumi gali bendrauti dvi darbo dienas per savaitę iki 20.00 val., tėvas savo atostogų metu su sūnumi kartu praleidžia ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės ir bendrauja su vaiku savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, tačiau apie pasirinktą vietą pranešus vaiko motinai; šis terminas gali būti padidintas susitarimu su vaiko motina; tuo atveju, kai vaiko tėvo ir motinos atostogų grafikas sutampa, bendravimas su vaiku vyksta šalių (tėvo ir motinos) susitarimu, tačiau tėvas praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip pusę sutapusio atostogų laiko; tėvas su sūnumi kartu praleidžia tėvo ir jo artimųjų giminaičių gimimo dienų šventimo šventes; tėvas su sūnumi kartu praleidžia Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis); tėvas su sūnumi kartu praleidžia vaiko gimtadienį (tikrą gimimo dieną) rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – vaikas su motina, neporiniais – su tėvu ir t. t.), tačiau tai neriboja galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, pabendrauti su juo, perduoti jam dovanas; tėvas su sūnumi kartu praleidžia Šv. Kūčias rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais su tėvu, neporiniais – su motina ir t. t.); tėvas su sūnumi kartu praleidžia Šv. Kalėdų dieną rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – vaikas su motina, neporiniais – su tėvu ir t. t.); tėvas su sūnumi Naujuosius metus (išvakarės nuo 17.00 val. iki sausio 1 d. 20.00 val.) praleidžia rotacijos su vaiko motina principu (neporiniais metais – vaikas su motina, poriniais – su tėvu ir t. t.); tėvas su sūnumi kartu praleidžia Šv. Velykų dieną rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – vaikas su motina, neporiniais – su tėvu ir t. t.); tėvas su sūnumi gali bendrauti telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) kasdien, kai tai netrikdo vaiko dienos režimo; tėvas su sūnumi kartu praleidžia pusę vaiko mokyklos pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas (motina) iš anksto per protingą terminą praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; nustatyti, kad vaiko motina privalo per 2 dienas SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti vaiko tėvą apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą; nustatyti, kad jei vienas iš tėvų pageidauja išvykti su sūnumi į užsienį, turi gauti rašytinį kito tėvo (motinos) sutikimą; nustatyti, kad tuo atveju, kai sūnus su motina išvyksta gyventi į užsienį, vaiko motina įsipareigoja vieną kartą per metus savo sąskaitą apmokėti sūnaus kelionės išlaidas iki vaiko tėvo gyvenamosios vietos Lietuvoje ir atgal; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais priešieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: atsakovas su ieškove susipažino 2000 m. vasarą, 2001 m. rugpjūtį jie tapo pora, pradėjo gyventi kartu, santuoka nebuvo sudaryta. Gyvenant kartu, šalims 2006-06-29 gimė sūnus A. J.. 2015 m. pavasarį šalių santykiai pašlijo, tų pačių metų gegužės mėnesį ieškovė su sūnumi išėjo gyventi pas savo tėvus į K. M. k., Elektrėnų sav. Pradėjus gyventi skyrium, ieškovė pradžioje nekliudė atsakovui matytis ir bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau vėliau situacija pasikeitė – prasidėjo nesutarimai su ieškove dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, ieškovė, nenurodydama priežasties, pradėjo periodiškai nesuteikti atsakovui galimybės matytis su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime ir tokie ieškovės veiksmai pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir šalių nepilnamečio vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu atsakovas priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Su ieškiniu sutiko, papildomai paaiškino, kad sutiktų teikti vaikui 150,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, turi problemų su sveikata – jam nustatytas 50 proc. darbingumas: negali sunkiai kilnoti, pervargti. Šiuo metu jokių pajamų neturi, gyvena iš santaupų. Išlaikymą vaikui ketina mokėti susiradęs darbą. Socialinės pašalpos už neįgalumą negauna, kadangi neturi reikalingo darbo stažo. Alkoholį vartoja tik didžiųjų švenčių metu – per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir Naujuosius metus. Nuo 2011 iki 2014 metų dirbo, įvairiose firmose, vairavo automobilius, per mėnesį uždirbdavo apie 600,00 Eur. Grįždamas iš užsienio, 2-3 kartus per mėnesį parveždavo šeimai maisto, taip pat jį gamindavo. Ieškovė augino inkubatoriuje viščiukus, juos parduodavo, o pinigus pasilikdavo sau, tačiau už namui tiekiamą elektrą, šiukšlių išvežimą visada mokėdavo jis. Būdavo atvejų, kad ieškovė iš jo skolindavosi pinigų. Ieškovė niekada jam jokių pinigų nėra skolinusi. Nors iš būdamas sulaikytas Danijoje, teikė vaikui išlaikymą.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad neneigia atsakovo kaip tėvo pareigos ir teisės dalyvauti sūnaus A. J. auklėjime, bendrauti su juo, tačiau atsakovo požiūris, gyvenimo būdas, jo santykis su sūnumi bei jo gyvenimo sąlygos ieškovei kelia rimtų abejonių ar ieškovo prašomas nustatyti bendravimo tvarka atitinka sūnaus interesus. Nors atsakovas ir gyveno tame pačiame name, tačiau nuo 2010-2011 m. atsakovas visiškai neprisidėjo prie bendro ūkio ir nesirūpino sūnumi, ne tik ignoravo savo pareigą materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau buvo gana abejingas vaiko priežiūrai, auklėjimui, bendravimui su juo, todėl tarp atsakovo ir sūnaus A niekada nebuvo susiformavęs tėvo ir sūnaus ryšys. Po ieškinio pateikimo, atsakovas dėjo pastangas, kad gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini) r., taptų ieškovei su sūnumi nepakeliamomis, todėl ji su sūnumi buvo priversta išsikraustyti gyventi pas tėvus, kur dabar jau gyvena apie tris mėnesius. Nepaisant to, kad vaikas nebemato tėvo, jis jo nepasiilgsta, nereiškia noro su juo susitikti, neklausinėja apie jį, kas rodo, kad jis nuo tėvo yra nutolęs ir bendravimas su juo nėra aktualus. Ieškovė, įvertinusi atsakovo ir sūnaus silpną ryšį, turi pagrindo manyti, kad ilgesnis bendravimas su atsakovu vaikui sukeltų stresą, nesaugumo jausmą, frustraciją ir potencialiai būtų žalingas vaiko psichinei sveikatai, kas visiškai neatitiktų vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nesutinka dėl tų atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygų, kurios numato ilgesnį nei vienos - dviejų dienų tęstinį bendravimą su sūnumi. Nepaisant to, jei atsakovui iš tiesų būtų aktualu bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, po pakankamo pereinamojo laikotarpio, kai sūnus jau būtų apsipratęs su tėvu, ieškovė sutiktų sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi ilgesnius laikotarpius ir be teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovas yra bedarbis, pajamų neturi, darbo neieško, kiek yra žinoma, namuose nešvaru ir netvarkinga, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, todėl tokios gyvenimo sąlygos vaikui yra nesaugios ir visiškai netinkamos. Juolab, kad nėra aišku iš kokių pajamų atsakovas užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą, kol jis būtų pas jį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra pajėgus teikti vaikui išlaikymo. Ieškovė atsižvelgdama į jai žinomą atsakovo gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas ir darydama prielaidą, kad šios aplinkybės yra nepasikeitusios, turi pagrindo manyti, kad šiuo metu bet koks ilgesnės trukmės ieškovo bendravimas su sūnumi, būtų priešingas vaiko interesams. Nepaisant to, ieškovė neatmeta galimybės, kad jos nurodomos aplinkybės gali būti pasikeitusios, todėl jeigu atsakovas pateiktų įrodymus, kurie paneigtų šias aplinkybes arba esant teigiamai vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadai dėl atsakovo gyvenimo sąlygų ir pajėgumo pasirūpinti vaiku, kol vaikas būtų jo namuose, ieškovė neprieštarautų dėl ilgesnio tėvo bendravimo su sūnumi (savaitgaliai, šventės), išskyrus 5 p. nurodytas išlygas. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1.4. p. - atsakovo bendravimas su sūnumi darbo dienomis pažeistų vaiko ritmą/režimą, trukdytų jam užsiimti užklasine veikla, ruošti pamokas. Atitinkamai, ieškovei nesutinkant leisti atsakovui matytis su vaiku dėl jo užimtumo, atsakovas turėtų pagrindą ieškovę kaltinti ją piktnaudžiavimu motinos valdžia ir galimai inicijuotų naujus ginčus, todėl nederėtų sudaryti prielaidų susidaryti tokiai situacijai ir, tuo pačiu, apsaugoti vaiko interesus. Jeigu byloje paties atsakovo ar vaikų teisių apsaugos skyriaus nebus pateikta įrodymų, kad atsakovo gyvenimo sąlygos ir galimybės pasirūpinti vaiku yra pakankamos, ieškovė sutiktų tik dėl itin riboto atsakovo bendravimo su sūnumi, kol šios aplinkybės nepasikeistų, tačiau jeigu atsakovo gyvenimo sąlygos ir galimybės pasirūpinti vaiku yra pakankamos, ieškovė siūlo nustatyti platesnę bendravimo tvarką, neapimančią ilgesnio nei 2 dienų tęstinio atsakovo bendravimo su sūnumi, kol bus atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys ir sūnus su tėvu jausis patogiai, saugiai ir norės su juo bendrauti. Jeigu byloje nebus pateikta įrodymų, kad atsakovo gyvenimo sąlygos ir galimybės pasirūpinti vaiku yra pakankamos, ieškovė sutiktų tik dėl itin riboto atsakovo bendravimo su sūnumi, kol šios aplinkybės nepasikeistų: tėvas matysis ir bendraus su sūnumi nedalyvaujant motinai; bendraujant su vaiku bus atsižvelgta sūnaus valią, norus bei užimtumo tvarkaraštį; tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio šeštadienį, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžindamas 18.00 val., išskyrus mamos ir sūnaus gimtadienį, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujųjų metų švenčių dienas (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.); tėvas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 12.00 val., ir grąžindamas 18.00 val.; visų švenčių metu, tėvas gali trumpam (iki 1 val.) susitikti su sūnumi, jį pasveikinti, perduoti dovanas, trumpai pabendrauti; tėvas su sūnumi gali bendrauti telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype") kasdien, kai tai netrikdo vaiko dienos režimo; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas (motina) iš anksto per protingą terminą praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; nustatyti, kad vaiko motina privalo per 2 dienas SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti vaiko tėvą apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą; nustatyti, kad jei vienas iš tėvų pageidauja išvykti su sūnumi į užsienį, turi gauti rašytinį kito tėvo (motinos) sutikimą. Jeigu atsakovo gyvenimo sąlygos ir galimybės pasirūpinti vaiku yra pakankamos, ieškovė siūlo nustatyti sekančią bendravimo tvarką, neapimančią ilgesnio nei 2 dienų tęstinio atsakovo bendravimo su sūnumi, kol bus atkurtas tėvo ir sūnaus ryšys ir sūnus su tėvu jausis patogiai, saugiai ir norės su juo bendrauti: tėvas matysis ir bendraus su sūnumi nedalyvaujant motinai; bendraujant su vaiku bus atsižvelgta sūnaus valią, norus bei užimtumo tvarkaraštį; tėvas su sūnumi gali bendrauti kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį iki sekmadienio 20.00 val., vaiką pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos penktadienį iki 20.00 val.; tėvas su sūnumi kartu praleidžia tėvo (savo) ir jo artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienas; tėvas su sūnumi kartu praleidžia Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis); tėvas su sūnumi kartu praleidžia vaiko gimtadienį (tikrą gimimo dieną) rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais - vaikas su motina, neporiniais su tėvu ir t.t.), tačiau tai neriboja galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, pabendrauti su juo (iki 1 val.), perduoti jam dovanas; tėvas su sūnumi kartu praleidžia Šv. Kūčias, rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais su tėvu, neporiniais su motina ir t. t.); tėvas su sūnumi Naujuosius metus (išvakarės nuo 17.00 val. iki sausio 1 d. 20.00 val.) praleidžia rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais su tėvu, neporiniais su motina ir t.t.); tėvas su sūnumi kartu praleidžia Šv. Velykų dieną rotacijos su vaiko motina principu (neporiniais metais su tėvu, poriniais su motina ir t.t.); visais atvejais, tėvas pasiėmęs sūnų iš gyvenamosios vietos jam tenkančiu bendravimo laiku, jį privalo grąžinti į gyvenamąją vietą bendravimo periodo pabaigos dienos 20.00 val.; tėvas su sūnumi gali bendrauti telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype") kasdien, kai tai netrikdo vaiko dienos režimo; nustatyti, kad vaiko motina privalo per 2 dienas SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti vaiko tėvą apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą; nustatyti, kad jei vienas iš tėvų pageidauja išvykti su sūnumi į užsienį, turi gauti rašytini kito tėvo (motinos) sutikimą.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog iš išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo iki 2018 m. vasario mėn. vaikui priteisimo turtu forma atitinka vaiko interesus, nes tikėtina, kad naudojant ar realizuojant turtą, būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Taip pat tikslinga nustatyti tėvo J. J. bendravimo su sūnumi A. J. tvarką, numatant, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį po vieną dieną (su nakvyne arba be nakvynės), taip pat pasirinktomis darbo dienomis, ryšio priemonėmis neribotai, tačiau šventines dienas praleidžia su motina. Nurimus ieškovės ir atsakovo tarpusavio konfliktams, yra galima ir intensyvesnė tėvo bei sūnaus bendravimo tvarka, nes iš esmės ieškovė neneigia vaiko ir tėvo tarpusavio ryšių stiprinimo poreikio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad J. J. ir R. J. yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. J. nepilnamečiui vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. vasario mėn. (skaičiuojant po 162,50 Eur kas mėnesį) atsakovui J. J. priklausančiu nekilnojamuoju turto, taip pat priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur nuo 2018 m. vasario mėnesio iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomi po 150,00 Eur, nesutinka, kad išlaikymas sūnui A. J. būtų priteistas atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. str., kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnaus A. J. išlaikymui prašo priteisti po 162,50 Eur kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 metų vasario mėnesio priteisiant atsakovui priklausančių nekilnojamuoju turtu, už likusį laikotarpį – 2018 m. vasario mėnesio iki sūnaus pilnametystės priteisiant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „BOEN“ Lietuva“, jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 500 Eur, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieškovė neturi, jos vardu registruota transporto priemonė RENAULT SCENIC, 1999 metų gamybos. Atsakovas J. J. nuo 2015-05-22 registruotas darbo biržoje, jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) r., 9831 Eur bendros vertės, nuo 2012-03-28 iki 2013-03-27 jam buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, tačiau nedarbingumas nebuvo pratęstas. Atsakovas nurodė, kad dėl to, jog neturi darbo, be to, turi sveikatos problemų, gali teikti sūnui A. J. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties nereiškia, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nepriteisti prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, tačiau lygiai taip pat nurodė, kad išlaikymą jis gali teikti 150 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, ką iš dalies patvirtina aplinkybė, jog ieškovei pateikus ieškinį teismui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsakovas dalinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A teikia pervesdamas po 100 Eur. Darytina prielaida, jog atsakovas galimai gauna neoficialių pajamų iš tam tikros veiklos. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas apskritai negali dirbti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl sveikatos būklės jam sunku susirasti darbą, tačiau nedarbingumas atsakovui nėra pratęstas nuo 2013 m. balandžio mėnesio. Todėl konstatuotina, kad atsakovas turi pilną galimybę dirbti ir/ar susirasti tokį darbą, kuris galėtų užtikrinti tiek jo paties pragyvenimo lygį, tiek sąžiningai ir atsakingai vykdyti pareigą užtikrinti tinkamą sūnaus išlaikymą, jo gyvenimo sąlygas bei pakankamą tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimą. Atsakovas negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas bei nepilnamečio vaiko poreikius ir tai, kad ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove, t. y. jų sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo J. J. 162,50 Eur išlaikymą sūnui A. J., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (CK 1.5 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovės reikalavimas dalį išlaikymo nepilnamečiui sūnui A priteisti atsakovui priklausančiu turtu laikytinas nepagrįstu dėl sekančių priežasčių. Įstatymo leidėjas numato galimybę išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisti turtu (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.). Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti, t.y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovui J. J. priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) r., sąlygų ieškovei gyventi su sūnumi nėra, nes name nėra šildymo, šildoma tik viena virtuvės patalpa, kur šiuo metu gyvena atsakovas. Įvertinus šią aplinkybę darytina išvada, jog realizuoti ar išnuomoti šį turtą taip pat būtų nelengva, tikėtina – neįmanoma, todėl akivaizdu, jog pajamos šį turtą naudojant ar realizuojant nebūtų gaunamos. Pati ieškovė, kaip matyti iš bylos duomenų, kas mėnesį gauna apie 500 Eur pajamas, kaip nurodyta 2015-09-04 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 33, ieškovė turi kreditų 1300 Eur sumai, būsto nuomai išleidžia tik 50 Eur kas mėnesį, todėl akivaizdu, jog priteisiant šalių nepilnamečiui sūnui išlaikymą turtu, kurį naudojant ar realizuojant nėra galimybės gauti pajamų, būtų pažeisti šalių nepilnamečio vaiko A. J. interesai. Ieškovei pateikus ieškinį teismui dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, atsakovas iš dalies teikia išlaikymą vaikui pervesdamas lėšas į ieškovės sąskaitą, todėl tikėtina, kad atsakovas, kaip jis pats nurodė, gali teikti išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5328,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. J. už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio atsakovui J. J. priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Įsiskolinimo skaičiuotė pateikta ieškovės ieškinyje.

Vadovaujantis CK 3.200 str., išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.).

Ieškovė nurodė, kad šalių santykiai pablogėjo 2010-2011 metais, ir nors šalys gyveno atsakovui priklausančiame name, bendro ūkio nebeveda apie 4 metus, atsakovas prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisidėjo. Atsakovas J. J. nurodė priešingai – jog su ieškove R. J. jie gyvena nuo 2001 metų, veda bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) gimus sūnui A atsakovas išlaikė šeimą. Atsakovo teigimu, 2013 m. birželį ieškovei išėjus gyventi pas kitą vyrą, atsakovas geruoju mokėjo sūnui A išlaikymą, o 2013 metais šalims susitaikius jie apsigyveno kartu, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2015 metų gegužės mėnesio, kai ieškovė išėjo gyventi pas tėvus. Byloje esantys mokėjimo nurodymai (t. 1, b.l. 42-45) patvirtina, kad atsakovas J. J. ieškovei R. J. 2012-08-27 pervedė 300 Lt, 2013-07-22 pervedė 500 Lt, 2013-10-11 pervedė 200 Lt, 2013-10-14 pervedė 100 Lt, 2013-10-24 pervedė 100 Lt. Atsakovo teigimu, šias lėšas jis pervedė ieškovei sūnaus sūnaus A. J. išlaikymui. Ieškovė R. J. šią aplinkybę neigia, teigdama, kad šias lėšas atsakovas ieškovei pervedė grąžindamas R. J. skolą. Ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas (t. 1, b.l. 178) patvirtina, kad ieškovė, kaip ji nurodė paaiškinimo metu, atsakovui paprašius 2013-07-12 pervedė jam 500 Lt, kuriuos, kaip teigia ieškovė, J. J. jai grąžino 2013-07-22 pervesdamas į ieškovės sąskaitą. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimų metu nurodytas aplinkybes, taip pat rašytinius byloje esančius įrodymus, teismas laiko, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad 500 Lt 2013-07-22 mokėjimo nurodymu ieškovei jis pervedė sūnaus A. J. išlaikymui. Ieškovė taip pat neigia, jog 2013 m. spalio mėnesį jai pervesti 400 Lt buvo skirti sūnaus J. J. išlaikymui, teigdama, kad šios lėšos buvo skirtos skolai ieškovei grąžinti, tačiau teismas laiko, kad ieškovė aplinkybės, jog buvo paskolinusi atsakovui 400 Lt, neįrodė. Todėl laikytina, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio ir 2013 m. spalio mėnesiais sumokėjo ieškovei bendrai 700 Lt sūnaus A. J. išlaikymui. Todėl byloje esančių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovo įrodyta sūnaus A išlaikymui laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2015-08-01 teikta išlaikymo suma yra 700 Lt. Kitų duomenų apie atsakovo sūnui A. J. teiktą išlaikymą atsakovas nepateikė, jo paaiškinimo metu nurodytos aplinkybės, kad jis nuolat teikė sūnui išlaikymą pirkdamas maisto produktus, nepatvirtino nei ieškovė R. J., nei liudytoju apklaustas A. J.. Atsakovo J. J. parodymai apie teiktą išlaikymą sūnui A bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo prieštaringi, vienu metu atsakovas teigė, kad jis nuolat teigė išlaikymą sūnui A, nes dirbo nelegaliai, turėjo pajamų, 2016-04-08 teismo posėdžio metu, kuris vyko atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas nurodė, kad pervesdavo sūnaus išlaikymui pinigų, kai jų turėdavo, tačiau turėjo ne visuomet. Atsakovas J. J. nurodė, kad jis mokėjo už elektros energiją, tokiu būdu prisidėjo prie bendro šeimos ūkio išlaikymo, tačiau, teismo nuomone, trys atsakovo atlikti mokėjimai ginčo laikotarpiu (t. 1, b.l. 131-133) dar neįrodo, jog atsakovas prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, nes elektros energija naudojosi ir jis pats. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas J. J. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio dirbo, gaudavo pajamas, byloje nėra, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, b.l. 136-146) patvirtina, kad atsakovo gaunamos pajamos jam priduodant metalo laužą buvo epizodinės, menkos, todėl mažai tikėtina, kad atsakovas turėjo lėšų teikti vaikui išlaikymą, išskyrus aukščiau paminėtus 700 Lt. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo J. J. išlaikymo sūnui A. J. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-08 iki 2015-08 5318,50 Eur sumoje tenkintinas iš dalies, apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dienos (už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.), kas sudaro 5156,00 Eur (5318,50 Eur – 162,50 Eur), bei išminusuojant iš šios sumos atsakovo išlaikymui sumokėtus 202,73 Eur (700,00 Lt) (CK 6.210 str. 1 d. ). Priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma – 4953,27 Eur.

Nesant tarp šalių ginčo, nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamoji vieta teismo iniciatyva nustatytina su jo mama ieškove R. J., nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė R. J. (CK 3. 174 str., 3.185 str. 1 d.).

Atsakovas J. J. priešieškiniu prašo nustatyti ir patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. J. tvarką: tėvas matysis ir bendraus su sūnumi nedalyvaujant motinai; bendraujant su vaiku bus atsižvelgta į sūnaus valią, norus bei užimtumo tvarkaraštį; tėvas su sūnumi gali bendrauti kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį iki sekmadienio 20.00 val., vaiką pasiimant iš motinos gyvenamosios vietos penktadienį iki 20.00 val.; tėvas su sūnumi gali bendrauti dvi darbo dienas per savaitę iki 20.00 val., tėvas savo atostogų metu su sūnumi kartu praleidžia ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės ir bendrauja su vaiku savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, tačiau apie pasirinktą vietą pranešus vaiko motinai; šis terminas gali būti padidintas susitarimu su vaiko motina; tuo atveju, kai vaiko tėvo ir motinos atostogų grafikas sutampa, bendravimas su vaiku vyksta šalių (tėvo ir motinos) susitarimu, tačiau tėvas praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip pusę sutapusio atostogų laiko; tėvas su sūnumi kartu praleidžia tėvo ir jo artimųjų giminaičių gimimo dienų šventimo šventes; tėvas su sūnumi kartu praleidžia Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis); tėvas su sūnumi kartu praleidžia vaiko gimtadienį (tikrą gimimo dieną) rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – vaikas su motina, neporiniais – su tėvu ir t. t.), tačiau tai neriboja galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, pabendrauti su juo, perduoti jam dovanas; tėvas su sūnumi kartu praleidžia Šv. Kūčias rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais su tėvu, neporiniais – su motina ir t. t.); tėvas su sūnumi kartu praleidžia Šv. Kalėdų dieną rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – vaikas su motina, neporiniais – su tėvu ir t. t.); tėvas su sūnumi Naujuosius metus (išvakarės nuo 17.00 val. iki sausio 1 d. 20.00 val.) praleidžia rotacijos su vaiko motina principu (neporiniais metais – vaikas su motina, poriniais – su tėvu ir t. t.); tėvas su sūnumi kartu praleidžia Šv. Velykų dieną rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – vaikas su motina, neporiniais – su tėvu ir t. t.); tėvas su sūnumi gali bendrauti telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) kasdien, kai tai netrikdo vaiko dienos režimo; tėvas su sūnumi kartu praleidžia pusę vaiko mokyklos pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas (motina) iš anksto per protingą terminą praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; nustatyti, kad vaiko motina privalo per 2 dienas SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti vaiko tėvą apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą; nustatyti, kad jei vienas iš tėvų pageidauja išvykti su sūnumi į užsienį, turi gauti rašytinį kito tėvo (motinos) sutikimą; nustatyti, kad tuo atveju, kai sūnus su motina išvyksta gyventi į užsienį, vaiko motina įsipareigoja vieną kartą per metus savo sąskaitą apmokėti sūnaus kelionės išlaidas iki vaiko tėvo gyvenamosios vietos Lietuvoje ir atgal.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius ir interesus.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad ieškovė R. J. nesutinka dėl tų atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygų, kurios numato ilgesnį nei vienos – dviejų dienų tęstinį bendravimą su sūnumi (1.5. p., 1.14. p.), nes atsakovo gyvenimo sąlygos vaikui yra nesaugios ir netinkamos, be to, atsakovo ir sūnaus A ryšys šiuo metu yra silpnas, kas sudaro pagrindą manyti, kad ilgesnis bendravimas su atsakovu vaikui sukeltų stresą, nesaugumo jausmą, būtų žalingas vaiko psichinei sveikatai. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygomis, jog tėvas su sūnumi kartu praleidžia vaiko gimtadienį (tikrą gimimo dieną) rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – vaikas su motina, neporiniais – su tėvu ir t. t.); Šv. Kūčias rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais su tėvu, neporiniais – su motina ir t. t.); Šv. Kalėdų dieną rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – vaikas su motina, neporiniais – su tėvu ir t. t.); Naujuosius metus (išvakarės nuo 17.00 val. iki sausio 1 d. 20.00 val.) rotacijos su vaiko motina principu (neporiniais metais – vaikas su motina, poriniais – su tėvu ir t. t.); Šv. Velykų dieną rotacijos su vaiko motina principu (poriniais metais – vaikas su motina, neporiniais – su tėvu ir t. t.), nes su šiomis bendravimo tvarkos sąlygomis nesutinka sūnus A. Tiek ieškovė R. J., tiek ir liudytoju apklaustas A. J. nurodė, jog tėvo ir sūnaus bendravimas yra vangus, tėvas J. J. beveik nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi, A. J. išreiškė norą bendrauti su tėvu kas trečią savaitgalį, penktadienio vakare jį pasiimant, o šeštadienį grąžinant, švenčių metu vaikas nori laiką leisti su mama, atostogų metu su tėčiu sutinka praleisti tris dienas, darbo dienomis bendrauti su tėčiu vaikas nenori. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, jų sūnaus A. J. parodymus, mano, jog nustatant tėvo bendravimo su sūnumi tvarką tikslinga atsižvelgti į vaiko nuomonę, nes akivaizdu, jog nesant tarp sūnaus ir tėvo stipraus emocinio ryšio, vaikui su tėvu šiuo metu bendraujant tik epizodiškai, esant aiškiai išreikštai vaiko nuomonei dėl bendravimo su tėvu J. J., nustačius atsakovo J. J. prašomą bendravimo su sūnumi tvarką būtų pažeisti nepilnamečio A. J. interesai, vaikas būtų verčiamas bendrauti su tėvu prieš jo valią. Tik tėvo pastangų dėka sustiprinus tėvo ir sūnaus emocinį ryšį, vaiko saugumo jausmą jam bendraujant su tėvu, norą bendrauti su tėvu, leisti su juo laiką per šventes, galima būtų spręsti dėl intensyvesnes vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, teismo nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu arba teismo pagal vienos iš šalių ieškinį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-271 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus, 50 cnt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015-08-13 iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4953,27 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 27 cnt) išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. J. už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2015-08-01.

Nepilnamečio vaiko A. J. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti R. J..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovo J. J. bendravimo su sūnumi A. J. tvarką:

atsakovas matysis ir bendraus su sūnumi nedalyvaujant motinai R. J.; bendraujant su vaiku bus atsižvelgta sūnaus valią, norus bei užimtumo tvarkaraštį; atsakovas bendrauja su sūnumi kas trečią savaitgalį iki šeštadienio 20 val., pasiimant A. J. iš motinos R. J. gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19.00 iki 20.00 val., išskyrus mamos ir sūnaus gimtadienį, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujųjų metų švenčių dienas;atsakovas su sūnumi kartu praleidžia tėvo (savo) ir jo artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienas;atsakovas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos 12.00 val., ir grąžindamas 20.00 val.; visų švenčių metu, atsakovas gali trumpam (iki 1 val.) susitikti su sūnumi, jį pasveikinti, perduoti dovanas, trumpai pabendrauti; atsakovas savo vasaros atostogų metu su sūnumi kartu praleidžia ne mažiau kaip 3 kalendorines dienas iš eilės ir bendrauja su vaiku savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, tačiau apie pasirinktą vietą praneša vaiko motinai; šis terminas gali būti padidintas susitarimu su vaiko motina; tuo atveju, kai atsakovo ir vaiko motinos atostogų grafikas sutampa, bendravimas su vaiku vyksta šalių (tėvo ir motinos) susitarimu;atsakovas su sūnumi gali bendrauti telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype") kasdien, kai tai netrikdo vaiko dienos režimo; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas (motina) iš anksto per protingą terminą praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; vaiko motina privalo per 2 dienas SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti atsakovą apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą; jei vienas iš tėvų pageidauja išvykti su sūnumi į užsienį, turi gauti rašytinį kito tėvo (motinos) sutikimą;nustatyti, kad tuo atveju, kai sūnus su motina išvyksta gyventi į užsienį, vaiko motina įsipareigoja vieną kartą per metus savo sąskaitą apmokėti sūnaus kelionės išlaidas iki vaiko tėvo gyvenamosios vietos Lietuvoje ir atgal;

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė