Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „NEO Finance“, AB ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas pastebi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, tačiau 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija tokią praktiką pakeitė. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 16,00 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. rugsėjo 20 d. Sutartį nutraukus 2020 m. liepos 1 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 164,55 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kaip minėta, ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 16,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2409,69 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 20 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Teismo vertinimu, iš ieškinio ir Sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 16,00 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodomos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

Sutarties specialiojoje dalyje yra nurodytas 160,80 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tuo tarpu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1356,89 Eur tarpininkavimo mokesčio. Iš teismui pateiktų Sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti 2570,00 Eur kreditą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 48 mėnesių terminą bei sumokėti 925,84 Eur palūkanų ir 160,80 Eur tarpininkavimo mokesčio, iš viso atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 3656,64 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 160,80 Eur tarpininkavimo mokestis yra paskaičiuotas preziumuojant, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai.

Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte yra apibrėžta tarpininkavimo mokesčio sąvoka, nurodant, jog tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Taip pat yra nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu; tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių skaičių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte nustatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatytas 4,60 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) Eur (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktas). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punktą mėnesinė įmoka yra konkreti pinigų suma, susidedanti iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos vartojimo kredito mokesčio dalies, kurią kas mėnesį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; ši suma yra apskaičiuojama grąžintiną sumą paskirstant lygiomis dalimis, kurios bendrovei grąžinamos kas mėnesį per visą vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį. Mėnesinės įmokos sumos ir mokėjimo terminai nustatyti vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose; į mėnesinę įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis.

Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas tarpininkavimo mokestis, daro išvadą, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 160,80 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 4,60 proc., jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti. Be to, iš sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto matyti, kad ieškovė, sudarydama sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 14 dalis), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-979-577/2019, 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1036-852/2019 ir kt.).

Pagal sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 160,80 Eur tarpininkavimo mokestį, sudaro 1086,64 Eur (925,84 Eur palūkanų + 160,80 Eur tarpininkavimo mokestis) (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir yra mažesnė už vartojimo kredito sumą – 2570,00 Eur. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistina 160,80 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalis.

Tuo tarpu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t. y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Taigi ši tarpininkavimo mokesčio dalis (mokama tik esant Sutarties pažeidimui) savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Taigi šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, laikytinas netesybomis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019 ir kt.).

Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi vadovaujantis minėta nuostata susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.

Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

Teismas pažymi, kad pagal sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą, tarpininkavimo mokesčio dalis, paskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, pradedama taikyti tik sutarties pažeidimo atveju. Be to, jos dydis pagal šį punktą priklauso nuo tarpininkavimo mokesčio dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, dydžio, tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 4,60 proc. dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Tuo tarpu sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar sutartis bus vykdoma tinkamai, ar bus pradelstas mėnesinės įmokos mokėjimo terminas ir ar bus paskaičiuotos vėlavimo palūkanos. Dėl nurodytų priežasčių daroma išvada, kad nėra galimybės sutarties sudarymo metu apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma sutarties sudarymo metu negalėjo būti ir nebuvo žinoma ir pačiai ieškovei (kredito davėjui).

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo pareiga vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes (tai yra tai, jog ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio kintama dalis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, šio mokesčio dydis nebuvo žinomas sutarties sudarymo metu pačiai ieškovei ir nebuvo individualiai aptartas su atsakovu), daro išvadą, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovei pripažįstama negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 9 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, ieškovės reikalavimas dėl 1196,09 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo atmestinas.

Sprendžiant dėl 7,16 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. liepos 1 d, taip pat 16,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo pagrįstumo, yra atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės, nei 230,40 Eur (2409,69 Eur + 164,55 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 16,00 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis (susijęs su tuo, ar atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą iki 2023 m. rugsėjo 21 d. imtinai) bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 230,40 Eur sumą. Todėl minėtas reikalavimas yra atmestinas. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,16 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, todėl yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y., 69,63 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 61,97 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 139,26 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis), iš viso – 201,23 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2409,69 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų devynių eurų ir šešiasdešimt devynių euro centų) skolą,

164,55 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt penkių euro centų) mokėjimo (pelno) palūkanas,

160,80 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų ir aštuoniasdešimties euro centų) tarpininkavimo mokestį,

7,16 Eur (septynių eurų šešiolikos euro centų) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas,

5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2618,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

201,23 Eur (dviejų šimtų vieno euro ir dvidešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės ,,NEO Finance“, AB, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.

Atmesti likusius ieškinio reikalavimus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.