Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas

2022-12-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-11529-1151/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-19
Bylos Nr.
e2YT-11529-1151/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03037-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Julius Lankelis (pirm.)
Pareiškėjas
D. A., E. V.
Suinteresuotas asmuo
M. P., T. Z., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspkecija, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11529-1151/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03037-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. A. ir E. V. (E. V.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – M. P., T. Z., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjai D. A. ir E. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: i) pareiškėjų tėvas J. V. (J. V.) po sutuoktinės T. V. (pareiškėjų motinos), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos (sutuoktinės T. V.) palikimą; ii) pareiškėjai D. A. ir E. V. po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo (tėvo J. V.) palikimą. Pareiškime nurodė, kad:

1.1. pareiškėjai D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra T. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai. Pareiškėjų motina T. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos T. V. mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini);

1.2. po sutuoktinės T. V. mirties pareiškėjų tėvas J. V. į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. J. V. buvo i?sitikine?s, kad ne?ra pavelde?tino turto i? kuri? pastarasis asmuo (sutuoktinis) gale?tu? pretenduoti mirus sutuoktinei T. V.. Palikimą pareiškėjų tėvas J. V. po sutuoktinės (pareiškėjų motinos) mirties priėmė faktiniu valdymu. J. V. ru?pinosi ne tik s?eimos gyvenamuoju bu?stu, tac?iau ir z?eme?s sklypu, kuriame stove?jo gyvenamasis namas, o taip pat z?eme?s sklypu, kuris buvo s?alia. Žeme?s sklypuose J. V. kartu su T. V. augino darz?oves bei vaisius. J. V. po sutuoktine?s T. V. mirties palikima? prie?me? faktiniais aktyviais veiksmais, t. y. nuolat priz?iu?re?damas s?eimos gyvenama?ji? bu?sta? ir z?eme?s sklypus, esanc?ius prie gyvenamojo namo;

1.3. po tėvo J. V. mirties pareiškėjai į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Palikimą, kurį sudarė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, namų apyvokos daiktai, pareiškėjai po tėvo mirties priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėjai ir toliau liko gyventi tėvo namuose, turtu rūpinosi, naudojosi bei mokėjo mokesčius;

1.4. paaiškėjus, kad pareiškėjai negali sudaryti naujos sutarties dėl elektros energijos tiekimo į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo išsiaiškinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimu pareiškėjų motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus (žemės sklypai ir gyvenamasis namas, kuriame šeima gyvena buvo atkurti pareiškėjų motinos vardu, bet neįregistruoti). Atlikus aptarto nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus buvo išduota pažyma, jog gyvenamasis namas nuosavybės teise buvo valdomas pareiškėjų tėvo J. V.. Norint įregistruoti aptartą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre turi būti nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjai faktiniu valdymu priėmė palikimą (gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini)).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjų D. A. ir E. V. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas negavęs pranešimo apie galimą palikėjų J. V. ir T. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. V. ir T. V. paliktojo turto priėmimą valdyti.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškėjų D. A. ir E. V. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VMI gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. V. ir T. V. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nepradėta.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiškėjų D. A. ir E. V. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, kurį pareiškėjai nurodo savo pareiškime.

5. Suinteresuoti asmenys M. P. ir T. Z. atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų D. A. ir E. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Nustatyta, kad D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra T. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai. Pareiškėjų motina T. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tėvas J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2007-10-08 NŽT u?kio ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)T. V. buvo atkurtos nuosavybe?s teise?s i? z?eme?s sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Po T. V. mirties į VĮ Registrų centrą nesikreipta dėl nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą įregistravimą. Iš VĮ Registrų centro 2022-09-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog po tėvo J. V. mirties liko nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas bei ūkiniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)), tačiau VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į aptartą turtą D. A. vardu, kadangi VĮ Registrų centras nustatė, jog pareiškėja turi teisę paveldėti aptartą nekilnojamąjį turtą. VĮ Registrų centro 2021-07-14 Gyventojų registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis pareiškėjų motina T. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirė būdama santuokoje su J. V.). Sutuoktinis J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). T. V. ir J. V. susilaukė vaikų: M. P., gim. (duomenys neskelbtini); T. Z., gim. (duomenys neskelbtini); E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. A., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų D. A. ir E. V. teigimu, po motinos T. V. mirties pareiškėjų tėvas J. V. velionės palikimą priėmė faktiškai pradėjęs aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti (santuokoje rūpinosi nekilnojamuoju turtu). Po tėvo J. V. mirties pareiškėjai velionio palikimą priėmė (aptartą nekilnojamąjį turtą) jį faktiškai pradėję valdyti.

8. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

9. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam (turimas omenyje 2001 m. CK – apylinkės teismo pastaba) kodeksui.

10. Pareiškėjų motina T. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jos (velionės) palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 573 straipsnio 2 dalis (1994-05-17 įstatymo Nr.I-459 redakcija) numatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis (įpėdinis) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis (įpėdinis) padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis).

11. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

12. Pareiškėjai nurodė, kad po motinos T. V. mirties pareiškėjų tėvas J. V. visą laiką nepertraukiamai valdė paveldimą turtą, t. y. turtą prižiūrėjo, tvarkė bei rūpinosi turtu. Po T. V. mirties J. V. liko gyventi tame pac?iame gyvenamajame name kartu su nepilnamec?iais vaikais. Paz?yme?jo, kad J. V. ru?pinosi ne tik s?eimos gyvenamuoju bu?stu, tac?iau ir z?eme?s sklypu, kuriame stove?jo s?eimos gyvenamasis namas bei z?eme?s sklypu, kuris buvo s?alia. Teismas konstatuoja, kad J. V. po sutuoktine?s T. V. mirties prie?me? palikima? faktiniais aktyviais veiksmais, t. y. nuolat priz?iu?re?damas s?eimos gyvenama?ji? bu?sta? bei z?eme?s sklypus, kas laikytina faktiniu pavelde?to turto valdymu.

13. Po tėvo J. V. mirties kartu su juo (velioniu J. V.) gyvenę jo (J. V.) vaikai – (pareiškėjai) E. V. ir D. A. – liko gyventi tame pačiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teigė, jog nuolat prižiūrėjo gyvenamąjį būstą, namu rūpinosi, atliko remonto darbus, tai pat prižiūrėjo ir žemės sklypus, esančius prie namo. Pareiškėjai teigė, jog prasidėjus elektros liberalizavimo procesui buvo bandoma pasirinkti elektros tieke?ja?, tac?iau paais?ke?jo, kad neįforminti nuosavybės dokumentai. Pažymėtina, kad tai (aptarti veiksmai) (į)rodo faktinį paveldėto turto valdymą. Suinteresuoti asmenys M. P. ir T. Z. prieštaravimų pareiškėjų nurodomoms aplinkybėms neteikė. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjų nurodytais duomenimis, kad po pareiškėjų motinos T. V. mirties pareiškėjų tėvas J. V. faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą ir juo (turtu) rūpinosi kaip savo, o pareiškėjai D. A. ir E. V. po tėvo J. V. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo (turtu) rūpindamiesi kaip savo. Nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po J. V. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusios T. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais J. V. išreiškė valią ir įgijo visas teises į palikimą. Po J. V. mirties pareiškėjai faktiškai pradėjo turtą valdyti ir juo (turtu) rūpintis kaip savu ir tai neprieštarauja įstatymo keliamiems reikalavimams (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiais veiksmais pareiškėjai D. A. ir E. V. išreiškė savo valią ir įgyja visas teises į palikimą.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad J. V. po sutuoktinės T. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionės T. V. palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti, o pareiškėjai D. A. ir E. V. po tėvo J. V. mirties (duomenys neskelbtini) taip pat priėmė palikimą pradėdami jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjų D. A. ir E. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po J. V. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjų D. A. ir E. V. (E. V.) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionės T. V. palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionio J. V. (J. V.) palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams D. A. ir E. V. (E. V.) nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius LankelisSprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.