Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-914-1199/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-06-26
Bylos Nr.
e1-914-1199/2023
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00233-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-914-1199/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00233-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 1.2.23.1.1 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pradinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas dvylika kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi subendrinus M. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes (BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalys), M. J. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pradėti dirbti, o nerandant darbo ar praradus darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. J. neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 15.05 val., važiuodamas automobiliu Lancia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kojinėje, neteisėtai laikė 0,00039 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, tol, kol 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 15.20 val., Vilniaus r., Pagirių k., Durpių–Terminalo gatvių sankryžoje, sustabdžius automobilį Lancia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šias narkotines medžiagas pateikė Vilniaus apskr. Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos pareigūnams.

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, kad įtarimą suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Narkologinėje įskaitoje yra įrašytas, dalyvauja metadono programoje, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas. Dirba kurjeriu ir pavėžėju pagal individualią veiklą, stengiasi narkotinių medžiagų nevartoti ir daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, nori pasitaisyti. 2022 m. rugpjūčio 18 d., dienos metu, ieškojo automobilio nuomai, paskambino T. D., kad ji jį pavežtų. Važiavo į kelias vietas, tačiau automobilio išsinuomoti nepavyko. Pakeliui paėmė kaltinamojo pažįstamą E., kuris tęsė kelionę su jais. Vėliau M. J. paprašė T. nuvežti jį į kitą vietą Mikašiūnų kaime. Pasakė, kad ten nori pasižiūrėti kitą agijutomobilį, bent jau taip galvojo T. su E.. O iš tikrųjų už Mikašiūnų kaimo gyvena romų tautybės moteris L., kuri prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Atvykus į Mikašiūnus, paprašė sustoti priešais L. namą. Kaltinamasis išlipo iš automobilio, o E. ir T. liko jo laukti automobilyje. Narkotines medžiagas laikė kišenėje, grįžus į automobilį nei T., nei E. nieko nesakė, nupirktų narkotinių medžiagų nerodė, nei T., nei E. nežino, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Narkotines medžiagas pirko asmeniniam naudojimui, neketino jų pardavinėti ar su kažkuo dalintis. Vėliau T. paprašė nuvežti jį namo. Jiems būnant Pagirių kaime, tiksliai adreso nurodyti negali, pamatė policijos pareigūnų automobilį. Išsigando ir, išėmęs iš kišenės suktinuką su narkotine medžiaga, įsidėjo į dešinės kojos kojinę. Tuo momentu nei T., nei E. narkotinių medžiagų nematė. Policijos pareigūnai juos sustabdė, patikrino T. vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus bei paprašė M. J. ir E. prisistatyti. Vėliau vienas iš pareigūnų paklausė jo, ar neturi draudžiamų daiktų. Kaltinamasis prisipažino, kad dešinėje kojinėje turi narkotinių medžiagų. Jis pats iš kojinės išėmė suktinuką ir padavė pareigūnams, dėl ko buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šios narkotinės medžiagos yra jo ir niekas apie jas nežinojo, narkotines medžiagas įsigijo savoms reikmėms, vartojimui, narkotinių medžiagų neplatina (el. b. 1–5; 123–126; 128–131; 149–154).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodoma, kad M. J. šlapime rasta difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolito), karfentanilio, norkarfentanilio (el. b. l. 157).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja T. D. parodė, kad dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, išvežioja maisto užsakymus. Kiek žino, M. narkologinėje įrašytas į metadono programą, kad jis vartoja kitas medžiagas ji nenutuokė. M. J. pažįsta jau iš seniau, susipažino prieš 10 metų, tiksliai kokiomis aplinkybės ji neatsimena, jo draugo nepažįsta. Tiksliai datos neatsimena, bet maždaug prieš du mėnesius, jai apie pietus paskambino M. ir paprašė nuvežti jį išsinuomoti automobilį, nes jis irgi, kaip ir ji, per programėlę uždarbiauja „(duomenys neskelbtini)“. Ji kaltinamąjį pasiėmė iš namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus namo numerio neatsimena. Jie iš anksčiau yra susitarę, kad jeigu liudytoja jį kažkur nuveža, jis jai užpila kuro ir pinigų nemoka. Jai pasiėmus M. J. iš namų, jis nurodė, kad reikia važiuoti link Pilaitės, nes ten yra automobilių nuomos punktas, pakeliui reikės paimti jo draugą, kuris turi paskolinti jam pinigų. Vykdami į Pilaitę, jie sustojo Sietyno stotelėje, ten jau jų laukė M. draugas, liudytoja jį matė pirmą kartą, jo vardo ir pavardės nežino. Tuomet jie dar važiavo į kelias vietas, tačiau automobilio išsinuomoti nepavyko. Tada M. nurodė, kad vyks pasižiūrėti kito automobilio, kuris yra Vilniaus rajone, už Pagirių kaimo, tikslaus kaimo nurodyti negali, nes neatsimena. T. D. sustojo šalikelėje, prie krūmų, kiek suprato M. atvyko apžiūrėti automobilio pas privatų asmenį. Sustojus ji M. pasakė, kad jis eitų apžiūrėti automobilio, o ji pabus pavėsyje. M. nuėjo link privačių namų, į kurio namo kiemą įėjo ji nematė ir jai nerūpėjo. O ji liko prie automobilio. M. draugas liko sėdėti automobilyje. Tiksliai kiek M. užtruko nurodyti negali, apytiksliai apie 10–15 minučių. Kai M. grįžo, pasakė, kad jam netiko automobilio nuomos kaina. Daugiau tą dieną automobilių apžiūrinėti nevyko. Ji M. turėjo nuvežti namo, o jo draugas turėjo išlipti mieste, stotelėje. Jiems vykstant namo, važiuojant link miesto, pravažiavus Pagirius, juos sustabdė policijos pareigūnų ekipažas ir paprašė pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą, pareigūnams kilo įtarimas, ar M. nėra paieškomas. Tada pareigūnai paprašė M. ir jo draugo pateikti dokumentus ir išlipti iš automobilio. Vėliau pareigūnai M. ir jo draugo paprašė iš kišenių ištraukti turimus draudžiamus daiktus ir vėliau nurodė, kad kažką rado, ką jie rado, liudytoja nematė. Būdama automobilyje, ji pareigūno paklausė, ką jie rado. Pareigūnas nurodė, kad galimai narkotines medžiagas. Ji asmeniškai niekada narkotinių medžiagų nevartojo. M. ir jo draugas buvo sulaikyti. Ji taip pat atvyko į policijos įstaigą, kurioje parašė paaiškinimą ir išvyko namo. Iš kur pas M. atsirado narkotinės medžiagos, ji nežino, gal jis iš namų jas atsinešė, o gal ir nusipirko. Ten kur M. už Pagirių kaimo apžiūrinėjo automobilį, ji anksčiau nėra buvusi ir kas ten gyvena ji nežino, pas ką buvo M., irgi nežino (el. b. l. 54–57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. G.-R. parodė, kad M. yra jo pažįstamas. 2022 m. rugpjūčio 18 d. ryte su juo susisiekė M. ir nurodė, kad vyks išsinuomoti automobilio. Liudytojas pasakė, kad vyks kartu. M. atvyko su kažkokia mergina, E. G.-R. jos nepažįsta, mergina vairavo automobilį, o M. sėdėjo šalia. Jie trise važiavo į kelias vietas, tačiau automobilio M. išsinuomoti nepavyko. Paskui jie važiavo dar kažkur. Kur jie važiavo, tiksliai nurodyti negali, nes jautėsi blogai ir važiuodamas automobiliu snūduriavo. Atvykus, vairuotoja automobilį priparkavo šalikelėje, M. nuėjo apžiūrėti automobilio, o liudytojas liko automobilyje. Po 5 minučių M. grįžo, atsisėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Kiek jis suprato, M. neišsinuomojo reikiamo automobilio. Jiems vykstant keliu Vilniaus rajone, juos patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai, kurie pas M. rado narkotines medžiagas. Iš kur jis jas gavo, liudytojas nežino, šios narkotinės medžiagos buvo tikrai ne jo, jis nieko apie jas nežinojo (el. b. l. 73–76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Robert Vrublevskij parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2022 m. rugpjūčio 18 d., apie 15.20 val., Vilniaus r., Pagirių k., Durpių–Terminalo gatvių sankryžoje dirbo policijos pareigūnai Andžej Žuromskij ir Kšyštof Kondratovič, kurie sustabdė automobilį Lancia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo T. D., M. J. ir E. G.-R.. Patikrinimo metu vienas iš automobilyje buvusių vyrų, panašus į narkotikus vartojantį asmenį, nerimavo, bandė kažką paslėpti kojinėje. Pareigūnams pateikus M. J. reikalaujamų daiktų-dokumentų pateikimo protokolą, jis pateikė polietileninį suktinuką su milteliais viduje, kaip įtariama narkotine ar psichotropine medžiaga. Toliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (el. b. l. 66–68).

2022 m. rugpjūčio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad M. J. pateikė polietileninį suktinuką su milteliais viduje, kurį ištraukė iš dešines kojines (el. b. l. 77–83).

2022 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 11-1851 (22) nustatyta, kad pakete Nr. 538322, plastiko paketėlyje, tirti pateiktoje baltos spalvos medžiagoje yra narkotinės medžiagos — karfentanilio. Medžiagoje, kurios masė – 0,9776 g, yra 0,00039 g gryno karfentanilio. Karfentanilis yra narkotinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, II-ąjį sąrašą (el. b. l. 162–163).

2022 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos liudytojo Robert Vrublevskij apklausos metu nurodytos aplinkybės ( el. b. l. 16–23).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog M. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, laikė 0,9776 g narkotinės medžiagos, kurioje buvo 0,00039 g gryno karfentanilio, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, patvirtina liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu; specialistų išvadose užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad įvykio vietos apžiūros metu rastų medžiagų sudėtyje yra narkotinė medžiaga, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. jo veika atitinka visus BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

M. J. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu. (el. b. l. 135–138).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę M. J., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. J. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau teistas (el. b. l. 72–80), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (el. b. l. 57–69 ). Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad M. J. lankėsi ir gydėsi Viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Respublikiniame priklausomybės ligų centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. J. už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmę – 51 (penkiasdešimt vienos) paros areštą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, laikytos psichotropinės medžiagos kiekį, yra teisinga ir proporcinga, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

M. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant ir paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę. Nustatydamas pridėtinos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad paskutinį kartą nuteistasis buvo teistas 2022 m. rugpjūčio 10 d., nusikalstamos veikos, dėl kurios jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pobūdį ir pavojingumo laipsnį.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė nuoseklius ir išsamius parodymus, prieš tai paskutinį kartą buvo pripažintas kaltu 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, per tą laikotarpį kitų nusikalstamų veikų nepadarė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, M. J. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 11 (vienuolikos) mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 10 punktais, 6 dalimi, M. J. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Kiti klausimai

M. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. 15.20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. 10.43 val. (viena diena) (el. b. l. 146–148). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas realaus arešto bausmės atlikimo atveju įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą arešto bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su po tyrimu likusiu karfentaniliu, kuris saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi M. J. paskirta ir neatlikta bausme, pridedant prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymų paskirtos bausmės M. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti M. J. galutinę 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 7, 10 punktais, 6 dalimi, M. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 11 (vienuolikos) mėnesių laikotarpiui paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti į M. J. paskirtą bausmę taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. 15.20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. 10.43 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su po tyrimu likusiu karfentaniliu, kuris saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilnius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

M. J. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

M. J. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Liudmila Larionova