Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-3012-1063/2018Proceso Nr. 3-61-3-01600-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1.3 (S)

2018 m. liepos 31 d.

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (skundą padavusi institucija) dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. J.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 2–9), kuriuo prašo:

1) Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 3R-145(AG-98/03-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas);

2) Palikti galioti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (17)SN-247)SP-18 (toliau – ir Kontrolieriaus sprendimas).

Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens I. J. elektroninis skundas, kuriame ji nurodė, kad apsilankiusi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (toliau – ir Biblioteka) Vaikų ir jaunino literatūros departamente (toliau – ir Departamentas), norėjo į namus pasiimti rašytojo Oskaro Vaildo (Oscar Wilde) knygą, tačiau jai nebuvo leista. Bibliotekos registratūros bei Departamento darbuotojos I. J. paaiškino, kad į namus knygas iš Departamento gali imti tik vaikai, moksleiviai, o kadangi I. J. yra studentė, ji gali skaityti tik pačioje bibliotekoje. Minėtos studentės nuomone, tai yra diskriminacijos atvejis.

2018 m. vasario 8 d. Kontrolierius priėmė skundžiamą Kontrolieriaus sprendimą „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu BĮ Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai teikiant paslaugas tyrimo“, kuriame konstatavo, jog Biblioteka, teikdama paslaugas, neužtikrina Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos sudaryti visiems vartotojams gauti tokias pačias paslaugas, nepaisant amžiaus. Kontrolieriaus sprendimu nuspręsta kreiptis į Bibliotekos generalinį direktorių ir siūlyti sudaryti visiems registruotiems Bibliotekos vartotojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, vienodas knygų išdavimo į namus sąlygas.

Nesutikdama su Kontrolieriaus sprendimu, Biblioteka apskundė jį Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2018 m. balandžio 9 d. priėmė skundžiamą Komisijos sprendimą. Komisija nusprendė panaikinti Kontrolieriaus sprendimą ir įpareigoti Tarnybą kartotinai išnagrinėti I. J. 2017 m. lapkričio 29 d. skundą.

Tarnybos nuomone, Komisijos sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas. Tarnyba nesutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, jog I. J. skunde nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo nustatinėjamos bei tiriamos. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad pati I. J. skunde Kontrolieriui nurodė aplinkybes, sudarančias pažeidimo pagrindą ir pateikė faktus apie tai, jog Bibliotekos darbuotojai atsisakė išduoti į namus konkrečią knygą dėl to, kad to neleido padaryti galiojantis Bibliotekos knygų išdavimo tvarka. Todėl Tarnybos tyrimo dalyku buvo Bibliotekos taisyklių nuostatos, nustatančios apribojimus amžiaus pagrindu, kurios savaime suponuoja diskriminaciją tam tikrų asmenų grupių atžvilgiu, konkrečiai, buvo vertinama, ar Biblioteka, nustatydama skirtingas knygų skolinimosi į namus taisykles vartotojams, priklausomai nuo jų amžiaus, nepažeidė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Nurodė, jog tiriant diskriminacijos atvejus, būtina nustatyti, ar tam tikra savybė, asmens požymis yra lemiamas kriterijus, dėl kurio asmuo yra traktuojamas ar būtų traktuojamas skirtingai, lyginant jį su asmenimis, neturinčiais minėto požymio. Tokiu atveju diskriminacija pasireiškia ar galėtų pasireikšti ne tik asmens, pateikusio skundą, bet ir kitų asmenų, pasižyminčių tokiomis pačiomis savybėmis bei esančių tose pačiose aplinkybėse, atžvilgiu. Šiuo atveju, amžius būdingas ne vienam asmeniui, bet neapibrėžtam skaičiui asmenų, todėl tyrimo metu ir buvo vertinamos Bibliotekos taisyklės. Nustačius, kad tam tikra nuostata, kriterijus, yra mažiau palankus visai asmenų grupei, galima pripažinti lygių galimybių pažeidimą. Be to, Komisijos tyrimo metu Biblioteka dėstė aplinkybes, susijusias su knygos neišdavimu I. J..

Tarnybos teigimu, Komisija iš esmės kvestionuodama Kontrolieriaus atliktą tyrimą ir priimtą Kontrolieriaus sprendimą, nepasisakė dėl Bibliotekos skunde nurodytos klaidingos aplinkybės, jog „knyga, kurią studentė pageidavo išsinešti į namus, yra įrašyta į švietimo programų sąrašą, skirtą besimokantiems mokiniams, todėl ši priežastis įtakojo griežtesnių reikalavimų taikymą knygų išdavimo atžvilgiu <...> studentė negalėjo skolintis knygos į namus ne dėl savo amžiaus, o dėl teisėtai pagrįsto kriterijaus, taikomo visiems Bibliotekos vartotojams.“ Tarnyba patikrino, jog Oskaro Vaildo knyga „Kentervilio pilies vaiduoklis“ nebuvo įtraukta į švietimo programų sąrašą. Šį suklydimą pripažino ir Bibliotekos atstovai Komisijos posėdžio metu.

Tarnybą nurodo, jog Komisija klaidingai priėjo prie išvados, jog Bibliotekoje galiojančiose taisyklėse yra sudaromos vienodos sąlygos asmenims, nepaisant jų amžiaus, t. y. knygos į namus Bibliotekos skaitytojams yra išduodamos iš specialiai suformuoto Laisvalaikio fondo. Kontrolierius, atlikdamas tyrimą, nagrinėjo Bibliotekos taisyklių nuostatas, papildomai teiravosi informacijos Bibliotekos darbuotojų telefonu, kadangi taisyklių nuostatos nėra pakankamai aiškios ir nuoseklios. Tyrimo metu, išanalizavus Bibliotekos taisyklių nuostatas bei surinkus papildomą informaciją buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog Bibliotekoje yra sudaromos skirtingos sąlygos registruotiems Bibliotekos vartotojams, priklausomai nuo jų amžiaus, gauti knygas į namus. Laisvalaikio skaityklos vartotojai – asmenys nuo 18 metų amžiaus, neturi galimybės išsinešti į namus to paties dokumento, kaip ir Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vartotojai. Tarnyba tyrimo metu nustatė, jog Departamento ir Laisvalaikio skaityklos knygų fondai nėra tapatūs. Dalis knygų yra teikiamos tik viename iš minėtų Bibliotekos padalinių. Todėl Departamente ir Laisvalaikio skaitykloje yra sudaromos skirtingos, siejamos su Bibliotekos registruotų vartotojų amžiumi, paslaugų teikimo sąlygos. Tuo tarpu Komisija, konstatuodama priešingai, rėmėsi iš esmės klaidinančiu Bibliotekos teiginiu.

Tarnyba tyrimo metu nustatė, jog Bibliotekos taisyklėse įtvirtinti amžiaus apribojimai pažeidžia tiek pilnamečių asmenų lygias galimybes (kadangi jiems neteikiama knygų į namus išdavimo paslauga Departamente), tiek nepilnamečių asmenų (kadangi jie negali tapti Laisvalaikio fondo vartotojais).

Išanalizavus trijų didžiausių šalies miestų bibliotekų knygų išdavimo į namus tvarkas, konstatuota, jog Bibliotekos, kaip nacionalinės šalies bibliotekos statusas bei specifinės funkcijos, nesudaro pagrindo taikyti apribojimus amžiaus pagrindu, tokių apribojimų negalėtų pateisinti ir siekis užtikrinti vaikų poreikį į švietimą.

Tarnyba prieštarauja Komisijos sprendime padarytai išvadai, jog Tarnyba negalėjo nurodyti, kas ir kaip turėtų būti keičiama. Tarnybos nuomone, Kontrolierius neprivalo detaliai nurodyti, kaip Kontrolieriaus sprendimo tikslai turi būti pasiekti. Susiformavusi Kontrolieriaus skundų tyrimo, sprendimų priėmimo bei jų formulavimo tvarka yra pagrįsta europine ombudsmenų praktika bei rekomendacijomis. Kontrolierius, priimdamas rekomendacinio pobūdžio sprendimą, toliau atlieka tokio sprendimo vykdymo priežiūrą.

Tarnybos vertinimu, Komisijos argumentai dėl Kontrolieriaus sprendimo nekonkretaus pobūdžio bei šio sprendimo tyrimo objekto tinkamumo yra nepagrįsti. Tarnyba nesutinka, kad su prieštaringais Komisijos argumentais, kad Kontrolierius netyrė konkretaus atvejo, bet aiškinosi taisyklių nuostatas, kadangi Komisija konstatavo, jog Kontrolierius privalėjo nurodyti konkrečias Bibliotekos taisyklių nuostatas, kurios turėtų ir kaip turėtų būti keičiamos. Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos administracinių ginčų komisijos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies reikalavimų, pagal kuriuos Komisijos sprendime privalo būti nurodytos Komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas, priimto sprendimo esmė ir motyvai.

Pareiškėja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atsiliepimo (b. l. 58–64) argumentais prašo Tarnybos prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos sprendimą.

Bibliotekos nuomone, Tarnybos prašymas nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais, o Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kontrolieriaus sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymuose tyrimui atlikti ir sprendimui priimti keliamus reikalavimus. Biblioteka sutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, jog „nenustačius konkretaus Lygių galimybių įstatymo 8 str. pažeidimo fakto pagal I. J. skundą, t. y. neištyrus šio skundo, nenustačius skundo faktinių aplinkybių, kaip tai nustatyta LGĮ 28 str., negalima konstatuoti šio pažeidimo“. Vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 18 dalimi, 8 straipsniu, administracinis sprendimas, be kita ko, turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Kontrolierius, atlikdamas tyrimą, netinkamai nustatinėjo faktines aplinkybes, jų nepagrindė surinktais įrodymais. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kontrolierius nurodo, jog jo tyrimą sudarė I. J. skunde pateiktos faktinės aplinkybės, Nacionalinės bibliotekos vartotojų aptarnavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. B-344 „Dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vartotojų aptarnavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), papildomos informacijos, gautos telefonu iš Bibliotekos darbuotojų bei Bibliotekos pateiktos informacijos (2017 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. SD-17-1420) vertinimas.

Biblioteka pažymi, kad Kontrolierius nemini, nei kada buvo skambinta, nei su kuo kalbėta, nei kokios informacijos buvo teirautasi ir kokia ji buvo pateikta. Tokia procedūra neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos Biblioteka ir suinteresuoti asmenys turi būti informuoti apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti patikrinime. Žodiniai pareiškimai ir parodymai turi būti užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir pan. Teisėtu ir tinkamu tyrimo atlikimu laikoma, kai informaciją pateikia kompetentingas ir įgaliotas institucijos darbuotojas, tinkamai informuotas apie administracinės procedūros vykdymą.

Biblioteka atkreipia dėmesį į tai, kad Kontrolierius tik po Bibliotekos skundo Komisijai kreipėsi į I. J. išsiaiškinti, kokią knygą studentė pageidavo išsinešti į namus. Todėl Komisija sprendime teisingai nurodė, jog Kontrolierius netyrė ir netinkamai nustatinėjo I. J. skunde nurodytas aplinkybes. Be to, Biblioteka sudarė visas sąlygas Kontrolieriui pakartotinai atlikti tyrimą.

Dėl Kontrolieriaus prašyme nurodyto argumento, kad Komisija nepasisakė dėl Bibliotekos skunde nurodytos aplinkybės, kad knygas yra įtraukta į švietimo programų sąrašą, nurodo, jog ši neatitiktis įvyko dėl ribotos informacijos, pateiktos Kontrolieriaus sprendime, nes buvo nurodytas tik knygos autorius, bet ne pavadinimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad šis Kontrolieriaus argumentas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, turintis esminės reikšmės bylai ar darantis įtaką Komisijos ar galimam Teismo sprendimui.

Prieštarauja Kontrolieriaus argumentui, jog Komisija priėmė sprendimą remdamasi klaidingu Bibliotekos atstovės teiginiu, kad vartotojai turi galimybę tą patį dokumentą išsinešti į namus. Pažymi, jog Taisyklių 19 punktas, kuris reglamentuoja knygų išdavimo į namus kriterijus, taikomas visiems vartotojams vienodai. Be kita ko, ir tuo aspektu, jog jeigu knygos egzempliorių yra pakankamai vaikų poreikiams patenkinti, vienas iš jų gali patekti į Laisvalaikio fondą ir būti išduodamas į namus.

Atkreipia dėmesį į pagrindus ir kriterijus, kuriais remiantis yra formuojami ir komplektuojami Nacionalinėje bibliotekoje esantys fondai. Pagal Lietuvos bibliotekų fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-670 „Dėl Lietuvos bibliotekų fondo nuostatų patvirtinimo“ 15 punktą, Nacionalinės bibliotekos dokumentų fondai formuojami ir komplektuojami atsižvelgiant į gaunamą valstybės finansavimą ištekliams įsigyti ir fondo paskirtį, skaitymo statistiką, vartotojų poreikius ir amžiaus grupes, nes kai kuri literatūra klasifikuojama pagal amžiaus kriterijų, kadangi ne visa literatūra gali būti prieinama vaikams ir jaunimui, atsižvelgiant į jų brandą ir raidą, protinius ir emocinius gebėjimus. Pabrėžia, kad būtent Lietuvos bibliotekų fondo galimybės apibrėžia galimą visuomenės aprūpinimo ištekliais paslaugos apimtį. Bibliotekos Departamento fondas yra specializuotas ir tikslingai suformuotas pagal tam tikro amžiaus grupės subjektų poreikius, skirtas būtent vaikų ir jaunimo interesams ir poreikiams tenkinti. Nė viena iš viešųjų apskričių ir savivaldybių bibliotekų nėra išskyrusi tokio struktūrinio padalinio ir fondo.

Vaikams lankytis Bibliotekoje sudarytos ypatingos sąlygos. Bibliotekos fondai negali būti tapatūs, nes tai prieštarauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Jei fondai būtų tapatūs, vaikai galėtų prieiti prie tokios literatūros, kuri nėra tinkama jų amžiaus raidai ir brandai. Vaikų ir jaunimo literatūros fondas yra formuojamas ir komplektuojamas diferencijuojant tam tikrai asmenų grupei priskirtiną literatūrą pagal amžiaus kriterijų ir yra pateisinamas Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta netiesioginės diskriminacijos sąvoka. Biblioteka šiuo aspektu siekia teisėto tikslo tinkamomis ir būtinomis priemonėmis užtikrinti vaiko interesus ir apsaugoti vaiko teises.

Kontrolieriaus teiginį, jog Bibliotekos taisyklėse įtvirtinti amžiaus apribojimai pažeidžia tiek pilnamečių asmenų lygias galimybes (kadangi jiems neteikiama knygų į namus išdavimo paslauga Departamente), tiek nepilnamečių asmenų (kadangi jie negali tapti Laisvalaikio fondo vartotojais), vertina kaip absurdišką, apžeidžiantį vaiko teises ir interesus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Vaiko teisių konvencijos 17 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 1 dalyje. Mano, jog Kontrolierius netinkamai tyrė ir nustatinėjo diskriminacijos dėl amžiaus faktą, savo prašyme teismui nepateikia jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, vadovaujasi prielaidomis, savo įžvalgomis ir šalutiniais, ginčo esmei neturinčiais įtakos argumentais.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Bibliotekos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. ĮV-759 „Dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), knygų išdavimas į namus registruotiems vartotojams yra tik viena iš prieigos prie išteklių formų ir nėra privalomai taikoma. Pažymi, kad Nacionalinės bibliotekos pagrindinis uždavinys ir funkcija – sudaryti prieigą prie informacijos ir žinių.

Taisyklių 5 punktas taikomas Departamento vartotojams, o Taisyklių 18 ir 19 punktai reglamentuoja knygų išdavimo į namus panaudos pagrindais sąlygas, kuriose neminimi jokie diskriminuojantys kriterijai. Tuo tarpu pagal Lygių galimybių įstatymo 10 straipsnį, pripažįstant lygių galimybių pažeidimo faktą, būtina nustatyti faktinį naudojimosi teisėmis apribojimą dėl diskriminacijos. Nagrinėjamu atveju I. J. buvo pasiūlytos kitos prieigos prie išteklių formos ir būdai (studentė galėjo knygą skaityti vietoje arba per internetinę prieigą duomenų bazėje „Vyturys“ nuotoliniu būdu), todėl nėra faktinio naudojimosi Bibliotekos ištekliais teisių apribojimo.

Studentei nebuvo apribota prieiga prie norimos knygos, todėl nėra lygių galimybių pažeidimo – diskriminacijos amžiaus pagrindu.

Pažymi, jog Bibliotekoje vartotojai aptarnaujami vadovaujantis Taisyklėmis ir Vartotojų aptarnavimo standartu, patvirtintu Bibliotekos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B-355 „Dėl Vartotojų aptarnavimo standarto patvirtinimo“. Taisyklės parengtos pagal Pavyzdinių naudojimosi biblioteka taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-442 „Dėl Pavyzdinių naudojimosi biblioteka taisyklių patvirtinimo“, nuostatas.

Pagal Pavyzdinių taisyklių 5 punktą, vartotojų aptarnavimo sąlygos nustatomos, be kita ko, atsižvelgiant į bibliotekos veiklos specifiką, todėl Biblioteka, Taisyklėse nustatydama vartotojų aptarnavimo sąlygas, vadovavosi nurodytais principais, atspindinčiais skirtingų bibliotekų tipų specifiką.

Pažymi, jog Bibliotekos, kaip specifinės mokslinės kultūros įstaigos, vartotojų aptarnavimo tvarka negali būti lyginama su kitomis šalies bibliotekomis. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymu Bibliotekai yra suteiktas ypatingas statusas, netapatus apskričių ar savivaldybių viešosioms bibliotekoms. Todėl Kontrolieriaus sprendimas Bibliotekos vartotojo sąvokos apibrėžimą lyginti su apskričių ar savivaldybių viešųjų bibliotekų taisyklėse įtvirtintomis vartotojų sąvokomis yra ydingas, neteisingas ir nelogiškas. Bibliotekos veiklos specifika lemia būtent tokį vartotojų aptarnavimo reglamentavimą, kuris neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, tarptautiniams įsipareigojimams ir užtikrina išskirtinių vartotojų grupių, tokių kaip vaikai, interesų apsaugą. Be to, vartotojų aptarnavimas, pagal Bibliotekų įstatymą, nėra pagrindinė Bibliotekos funkcija.

Biblioteka abejoja Kontrolieriaus sprendimo rekomendaciniu pobūdžiu, nes jame aiškiai nurodyti institucijai teisines pasekmes sukeliantys įpareigojimai, o Kontrolieriaus sprendimo paviešinimas daro žalą Bibliotekos reputacijai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. vasario 8 d. sprendimo „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu BĮ Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai teikiant paslaugas tyrimo“ Nr. (17)SN-247)SP-18 (b. l. 20–29), kuriuo, be kita ko, nuspręsta kreiptis į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinį direktorių ir siūlyti sudaryti visiems registruotiems Bibliotekos vartotojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, vienodas knygų išdavimo į namus sąlygas bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 3R-145(AG-98/03-2018) (b. l. 11–15), kuriuo nuspręsta panaikinti Kontrolieriaus sprendimą ir įpareigoti Tarnybą kartotinai išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens I. J. 2017 m. lapkričio 29 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo I. J. 2017 m. lapkričio 29 d. Tarnybai pateikė elektroninį skundą (b. l. 53–54), kuriame ji nurodė, kad apsilankiusi Bibliotekos Departamente, norėjo į namus pasiimti Oskaro Vaildo knygą, tačiau jai nebuvo leista. Bibliotekos registratūros bei Departamento darbuotojos I. J. paaiškino, kad į namus knygas iš Departamento gali pasiimti tik vaikai, moksleiviai, o kadangi I. J. yra studentė, ji gali skaityti tik pačioje Bibliotekoje. Minėtos studentės nuomone, tai yra diskriminacijos dėl amžiaus atvejis.

2017 m. gruodžio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (17)SN-247)S-733 (b. l. 16–17) Kontrolierius kreipėsi į Biblioteką, abstrakčiai nurodydamas, jog Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos, kurios vardas ir pavardė tarnybai žinomi, skundas, jog jai nebuvo leista į namus pasiimti knygos iš Bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus (t. y. Departamento), jai teko skaityti Bibliotekoje. Skaitytojos manymu tai yra diskriminacijos dėl amžiaus atvejis. Kontrolierius nurodęs Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punkto nuostatas, paprašė pateikti informaciją ir atsakyti į klausimus:

„1. Ar galite patvirtinti informaciją apie tai, jog Skyriuje atsisakoma suaugusiems asmenims išduoti knygas į namus?

2. Kokioms asmenų grupėms Skyriuje yra išduodamos knygos į namus?

3. Kokiais kriterijais remiantis Skyriuje knygos išduodamos į namus? Kokiais teisės aktais nustatyta knygų išdavimo į namus tvarka?“

Šiame rašte Kontrolierius papildomai nurodė, jog Įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinta diskriminacijos prezumpcija ir skundžiamo asmens pareiga įrodyti, jog lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

Biblioteka 2017 m. gruodžio 14 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-17-1420 (b. l. 48) atsakė Kontrolieriui, jog asmenys Bibliotekoje yra aptarnaujami vadovaujantis pridedamomis Taisyklėmis (b. l. 49–52). Pažymėjo, kad Biblioteka suteikia teisę visų amžiaus grupių vartotojams naudotis jos teikiamomis paslaugomis ir nei vienas asmuo, apsilankęs Bibliotekoje, nėra diskriminuojamas bet kuria diskriminacijos forma. Nurodė, jog Departamento vartotojai – ikimokyklinio amžiaus vaikai, moksleiviai, studentai, studijuojantys vaikų literatūrą pedagogai, leidėjai ir kitų profesijų atstovai, kurių veikla susijusi su vaikų literatūra, gyvenantys Vilniaus mieste ar rajone, užsiregistravę Bibliotekoje taisyklių nustatyta tvarka, turi teisę gauti knygas į namus. Pagal Taisyklių 19 punktą, Biblioteka pasilieka teisę neišduoti į namus didelę paklausą turinčių dokumentų ir pan. bei kitų dokumentų fondo saugotojo vadovo sprendimu. Pažymėjo, jog Kontrolieriaus rašte nėra nurodyta dėl kokių dokumentų (knygos, leidinių) ir kurią dieną skaitytoja kreipėsi į Biblioteką, todėl Biblioteka negali pateikti išsamaus ir tikslaus situacijos paaiškinimo. Taip pat paaiškino, jog knygų išdavimo kriterijai ir teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujamasi išduodant knygas į namus yra Taisyklių 18 ir 19 punktai. Dokumentai vartotojams išduodami į namus iš specialiai suformuoto fondo, esančio Laisvalaikio skaitykloje. Paaiškino Kontrolieriui, jog Bibliotekos paskirtis – užtikrinti prieinamumą prie jos fonduose saugomų išteklių, ir tik, esant galimybėms, ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais tuos išteklius perduoti jais naudotis į namus vartotojams.

Vadovaudamasis nurodyta informacija, Kontrolierius 2018 m. vasario 8 d. priėmė skundžiamą Kontrolieriaus sprendimą (b. l. 20–29), su kuriuo Biblioteka nesutiko reaguodama Kontrolieriui 2018 m. vasario 19 d. pateiktu raštu „Dėl sprendimo“ Nr. SD-18-206 (b. l. 46–47) ir 2018 m. kovo 7 d. pateikdama Komisijai skundą (b. l. 41–45). Skunde išdėstė panašius argumentus, kaip ir teismui pateiktame atsiliepime į Kontrolieriaus prašymą, tik skunde buvo, be kita ko, nurodyta, jog knyga, kurią studentė pageidavo išsinešti į namus, yra įrašyta į švietimo programų sąrašą, skirtą besimokantiems mokiniams. Ši knyga yra paklausi, todėl neišduodama į namus. Studentė negalėjo skolintis knygos į namus ne dėl savo amžiaus, o dėl teisėtai pagrįsto minimo kriterijaus, taikomo visiems Bibliotekos vartotojams.

Tarnyba 2018 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku (b. l. 31) kreipėsi į I. J. su prašymu įvardinti, kokio pavadinimo knygą ji pageidavo išsinešti į namus iš Bibliotekos Departamento. Tą pačią dieną I. J. atsakė į elektroninį laišką, jog knyga buvo Oskaro Vaildo „Kentervilio pilies vaiduoklis“. Po šio susirašinėjimo Tarnyba 2018 m. kovo 15 d. pateikė Komisijai atsiliepimą (b. l. 32–38) į Bibliotekos skundą. Atsiliepime tarnyba nurodė Įstatymo nuostatas, apibrėžiančias Kontrolieriaus kompetenciją ir Įstatymo taikymo sritį, pateikė netiesioginės ir tiesioginės diskriminacijos definicijas. Nurodė, jog skundo tyrimo metu vertino, ar Biblioteka, nustatydama skirtingas knygų skolinimosi į namus sąlygas vartotojams, priklausomai nuo jų amžiaus, nepažeidė įstatymo. Argumentavo, jog Bibliotekoje taikomi ribojimai amžiaus pagrindu, nėra pateisinami Nacionalinės bibliotekos statuso turėjimu. Nurodė, jog Bibliotekos informacija, kad knyga yra įtraukta švitimo programų sąrašą, neatitinka tikrovės. Oskaro Vaildo „Kentervilio pilies vaiduoklis“ nėra įtraukta į švietimo programų sąrašą. Pažymėjo, jog Kontrolieriaus tyrimo dalykas buvo taisyklių nuostatos, diskriminacijos faktui konstatuoti svarbus buvo ne pats tirtas konkretus asmens atvejis, bet ydinga Taisyklių nuostata, pagal kurią savaime, esant amžiaus kriterijui, taikomas paslaugos teikimo apribojimas, kurio Įstatymas nepateisina.

Komisija ginčijamame 2018 m. balandžio 5 d. Komisijos sprendime (b. l. 11–15) konstatavo, kad Kontrolieriaus sprendimas buvo priimtas iš esmės Taisyklių pagrindu. Komisijos vertinimu, nenustačius skundo faktinių aplinkybių, kaip tai nustatyta Įstatymo 28 straipsnyje, negalima konstatuoti pažeidimo. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, baigus tirti skundą, sprendime nurodomos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, teisinis vertinimas, tačiau I. J. skunde nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo nustatinėjamos bei tiriamos. Tarnyba Bibliotekos paprašė pateikti bendro pobūdžio informaciją, į ką Biblioteka pateikė tik bendro pobūdžio atsakymą. Komisija nusprendė panaikinti Kontrolieriaus sprendimą ir įpareigoti Tarnybą kartotinai išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens I. J. 2017 m. lapkričio 29 d. skundą.

Biblioteka 2018 m. balandžio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-18-460 (b. l. 39), kreipėsi į Tarnybą informuodama, jog yra paskirtas Bibliotekos darbuotojas, kuris teiks Tarnybai informaciją ir konsultuos visais I. J. skundo pakartotinio nagrinėjimo klausimais.

Tarnyba pakartotinai I. J. skundo nebenagrinėjo ir kreipėsi su prašymu į teismą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.

Taigi Kontrolierius nesutinka su skundžiamu Komisijos sprendimu, jog Kontrolierius neištyrė I. J. skundo, kaip yra nustatyta Įstatyme, dėl ko yra įpareigotas kartotinai išnagrinėti šį skundą. Teismas turi pasisakyti, ar pagrįstai Komisija padarė tokią išvadą. Teismas, pasisakydamas dėl Tarnybos atlikto tyrimo teisėtumo ir išsamumo, vadovausis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2017 m. liepos 25 d.) nuostatomis, kurios šiuo atveju reglamentuoja Kontrolieriui paduotų skundų tyrimą ir sprendimų priėmimą (Įstatymo 1 straipsnio 2 punktas).

Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą atlieka lygių galimybių kontrolierius. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Kontrolierius sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą. Įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalyse, be kita ko, įtvirtinta, kad Kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio Įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio Įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo.

Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ir jos padalinys turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių galimybių pažeidimo.

Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tyrimo metu ar jį atlikęs, lygių galimybių kontrolierius priima vieną iš šių sprendimų: kreiptis į atitinkamą asmenį ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus (neveikimą) (2 punktas); kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti pakeisti ar panaikinti administracinį aktą arba sprendimą (ar jo dalį), susijusį su lygių galimybių pažeidimu (3 punktas). Įstatymo 30 straipsnyje „Lygių galimybių kontrolieriaus reikalavimų privalomumas“ yra nustatyta, kad fiziniai, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo lygių galimybių kontrolieriui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą pateikti įstatymų nustatyta tvarka prašomą informaciją, dokumentus, paaiškinimus ir kitą medžiagą, būtiną jo funkcijoms atlikti, leisti susipažinti su reikalaujamais dokumentais bei kita medžiaga ir įgyvendinti kitus lygių galimybių kontrolieriui teisės aktų suteiktus įgaliojimus (1 dalis); Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą privalo nagrinėti asmenys, kuriems sprendimas adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus bei sprendimo vykdymą informuoti lygių galimybių kontrolierių. Informacija lygių galimybių kontrolieriui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos (3 dalis).

Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta iš esmės procesinė taisyklė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo įrodinėjant diskriminaciją. Minėtoje normoje nustatyta, kad, Teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

Tokia Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, asmeniui pateikus skundą dėl diskriminacijos, reikalavimą pareiškusio asmens diskriminacijos faktas preziumuojamas, jeigu reikalavimą dėl diskriminacijos pareiškęs asmuo nurodo faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės (Įstatymo 2 straipsnio 9 dalis) ar netiesioginės (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis) diskriminacijos buvimo. Tokiu atveju diskriminacijos (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) fakto paneigimo įrodinėjimo pareiga tenka skundžiamai institucijai, šiuo atveju, Bibliotekai.

Nagrinėjamu atveju į Tarnybą su skundu kreipėsi I. J., informuodama apie galimą diskriminacijos amžiaus pagrindu atvejį Bibliotekos Departamente jai neleidžiant į namus išsinešti knygos. I. J. Įstatymo prasme traktuotina kaip Bibliotekos paslaugų gavėja/vartotoja. Bibliotekos Taisyklių prasme I. J. taip pat yra paslaugų gavėja – vartotoja, kuriai yra nustatytos atitinkamos teisės ir pareigos, atsakomybė.

Įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja lygių galimybių įgyvendinimą vartotojų teisių apsaugos srityje. Jame nustatyta, kad įgyvendindamas lygias galimybes, paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo: 1) visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas; 2) suteikdamas vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba jas reklamuodamas, užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu ir nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą.

Teismo vertinimu, Įstatymo 4 straipsnio nuostata turi būti aiškinama sistemiškai kartu su kitomis Įstatymo nuostatomis, inter alia (čia ir toliau – liet. be kita ko) nuostatomis, reglamentuojančiomis skundų Kontrolieriui pateikimą ir tyrimą (Įstatymo V skyrius), o taip pat su Įstatymo 2 straipsnio, 8 straipsnio, 10 straipsnio ir kitomis nuostatomis. Įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, kad lygių galimybių pažeidimu laikomas šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas. Tai, be kita ko, reiškia, jog nepaisant to, kad įrodinėjimo našta, jog nagrinėjamu atveju lygių galimybių principas nebuvo pažeistas tenka Bibliotekai, tačiau tai neatleidžia Kontrolieriaus nuo pareigos tinkamai, teisėtai, išsamiai, pilnutinai atlikti tyrimą pagal skundą Kontrolieriui apteikusio asmens (šiuo atveju, I. J.) nurodytas faktines aplinkybes. Tik tokio tyrimo atlikimas sukuria prielaidas Bibliotekai tinkamai reaguoti, t. y. vykdyti jai tenkančią įrodinėjimo naštą, pateikti argumentus, įrodymus, Biblioteka turi žinoti, į kokius kaltinimus dėl diskriminacijos konkrečiai ji turi atsikirsti. Įrodinėjimo pareiga Bibliotekai tenka ne pati savaime vien I. J. kreipimosi į Kontrolierių faktu, bet tik po to, kai reikalavimą dėl diskriminacijos pareiškęs asmuo (I. J.) nurodo faktines aplinkybes, pagrįstai leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo. Todėl ir ištirti minėtas faktines aplinkybes pareiga tenka būtent Kontrolieriui. Minėta, kad toks tyrimas privalo būti teisėtas, išsamus, t. y. ne formalus, ne savitikslis, ne tendencingas ir pan.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog tai, kad Įstatymas Kontrolieriaus tyrimo teisėtumui, išsamumui kelia aukščiausius standartus, aiškiai patvirtina ir Įstatymo 28 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta galimybė pratęsti Kontrolieriaus tyrimo terminus, siekiant gauti dokumentus, paaiškinimus, apklausti suinteresuotus asmenis ir kt. Tai, inter alia reiškia, jog Kontrolierius atlieka ne abstrakčią konkretaus atvejo analizę ir ne abstrakčią tiriamo subjekto aktų/veiksmų teisėtumo kontrolę, bet privalo atlikti konkretaus atvejo, konkrečių faktinių aplinkybių tyrimą. Dar daugiau, nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog I. J. į Tarnybą su elektroniniu skundu kreipėsi dėl konkretaus atvejo, kurį Kontrolierius ir privalėjo ištirti, o ne imtis abstrakčiosios Bibliotekos Taisyklių teisėtumo (atitikties Įstatymo nuostatoms) tyrimo kontrolės, atlikti kurią Įstatymas Kontrolieriui nesuteikia teisės ir kompetencijos. Tai tik patvirtina, jog Kontrolierius individualaus tyrimo neatliko, nes gavęs skundą, ėmėsi tik Taisyklių tyrimo, ką ir patvirtina Kontrolieriaus Bibliotekai tyrimo pradžioje suformuluoti klausimai: „1. Ar galite patvirtinti informaciją apie tai, jog Skyriuje atsisakoma suaugusiems asmenims išduoti knygas į namus? 2. Kokioms asmenų grupėms Skyriuje yra išduodamos knygos į namus? 3. Kokiais kriterijais remiantis Skyriuje knygos išduodamos į namus? Kokiais teisės aktais nustatyta knygų išdavimo į namus tvarka?“ Biblioteka buvo įpareigota teikti duomenis, iš esmės nesusijusius su keliamu ginču Nagrinėjamu atveju Kontrolierius iš pradžių net nesiaiškino, kokia konkreti knyga nebuvo išduota I. J. pasiimti į namus, šią konkrečią aplinkybę ėmėsi tirti tik po to, kai Biblioteka pateikė skundą Komisijai. Pažymėtina, kad I. J., kaip ir kreipimosi į teisminę instituciją atveju, Kontrolieriui privalėjo nurodyti konkrečias aplinkybes, apibūdinančias galimą jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, tuo atskleisdama skundo dalyką ir apibrėždama ginčijamo teisinio santykio ribas, kuriose turi būti nagrinėjamas jos skundas.

Sutiktina su Bibliotekos argumentu, jog Kontrolierius atlikdamas tyrimą nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo, jog dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedūros sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, turi būti teisėtas ir motyvuotas, t. y. skundžiamame sprendime Kontrolierius tik nurodė, jog papildomą informaciją gavo iš Departamento atstovės pokalbio telefonu metu, nors nėra užfiksuota, nei su kokiu asmeniu buvo bendrauta telefonu, ar jis apskritai galėjo tokią informaciją teikti, nei kada toks pokalbis vyko ir pan. Galiausiai teismas vertina, jog Tarnyba tinkamai neištyrė nagrinėjamo atvejo ne tik teisiniu procedūriniu požiūriu, faktų ištyrimo objektyvumo, išsamumo, visapusiškumo požiūriu, bet ir konstitucinės asmenų lygiateisiškumo doktrinos, bet ir ypatingos konstitucinės vaiko teisių apsaugos doktrinos kontekste. Nagrinėjamu atveju Kontrolierius negalėjo apsiriboti vien tik Taisyklių ir Įstatymo nuostatų analize.

Kontrolieriaus sprendimas daugiausia paremtas vien Įstatymo nuostatų fomuluotėmis ir Taisyklių tyrimu, kiek konkrečiau apie atliktą nagrinėjamo atvejo tyrimą kalbama prašyme teismui, tačiau ir šiuo atveju remiamasi abejotino teisinio reikšmingumo šiam tyrimui aplinkybe apie Oskaro Vaildo knygos „Kentervilio pilies vaiduoklis“ neįtraukiamą į švietimo programų sąrašą.

Teismas pažymi, jog tam, kad šioje konkrečioje situacijoje būtų galima konstatuoti asmens (I. J.) diskriminavimo dėl amžiaus faktą, yra būtina, vadovaujantis konstitucine asmenų lygiateisiškumo principo, kurio turinys daugelį kartų plačiai yra atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, samprata, nustatyti, kad, palyginus su kitais, tik kitokio amžiaus asmenimis, jam yra keliami arba jo atžvilgiu atliekami kitokie jo padėtį apsunkinantys faktoriai arba veiksmai, kurie panašiomis sąlygomis esančių (Bibliotekos paslaugų vartotojų) kitokio amžiaus asmenų atžvilgiu neatliekami (plg. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1543-143/2015).

Atsižvelgdamas į šią teisės aiškinimo taisyklę, teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad I. J. skunde nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo konkrečiai nustatinėjamos bei tiriamos. Tarnyba Bibliotekos paprašė pateikti bendro pobūdžio informaciją, į ką Biblioteka galėjo pateikti taip pat tik bendro pobūdžio atsakymą, todėl Tarnyba tinkamai neištyrė I. J. skundo, kaip reikalauja Įstatymas, o skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas nėra pagrįstas įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 8 straipsnio taikymo kontekste yra būtina nustatyti, kad Bibliotekos netinkamas elgesys trečiojo suinteresuoto asmens I. J. atžvilgiu buvo būtent dėl pastarosios amžiaus. Ši ir kitos nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra (gali būti) nustatomos byloje esančių įrodymų įvertinimo būdu. Todėl svarbiausią reikšmę nagrinėjamai bylai turi įrodymų įvertinimo klausimas (plg. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1543-143/2015).

Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia Komisijos sprendime padarytos išvados, jog Kontrolierius tinkamai neištyrė nagrinėjamo atvejo Įstatymo prasme ir todėl tyrimą turi atlikti pakartotinai, teismas netirs konkretaus šio ginčo atvejo, ar jis vertintinas kaip lygių galimybių principo pažeidimas, netirs įrodymų apie trečiojo suinteresuoto asmens I. J. tariamą diskriminavimą amžiaus pagrindu, netirs įrodymų apie faktus, kurie atsirado po Kontrolieriaus sprendimo priėmimo.

Teismas pažymi, kad įrodymai administracinėje byloje teismo įvertinami pagal įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnyje. ABTĮ 56 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 dalis). Pagal šio straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Patikrindamas bylą įrodymų įvertinimo aspektu, teismas vertina, kad šiuo atveju būtinų sąlygų pripažinti Biblioteką pažeidusia Įstatymo 8 straipsnio nuostatas dėl trečiojo suinteresuoto asmens diskriminavimo amžiaus pagrindu, pagal Kontrolieriaus surinktus byloje įrodymus, negali būti laikoma nustatyta (nėra įrodyta). Tokios įrodymų įvertinimo išvados pagrįstumo, teismo manymu, nepaneigia ir Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta taisyklė dėl Bibliotekos įrodinėjimo pareigos, nes, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų visumos, trečiojo suinteresuoto asmens I. J. skundas nebuvo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai Kontrolieriaus ištirtas, dėl ko Biblioteka negalėjo ir tinkamai atsikirsti bei įgyvendinti įrodinėjimo pareigą dar iki Kontrolieriaus sprendimo priėmimo.

Nepriklausomai nuo to, ar Kontrolieriaus sprendimas Įstatymo prasme yra privalomas (plg. Įstatymo 30 straipsnį), ar rekomendacinio pobūdžio, kaip yra paprastai būdinga ombudsmenų praktikai, jis neturi imuniteto nuo jo teisėtumo testo bei panaikinimo kompetentingos institucijos sprendimu, jeigu yra konstatuojamas tokio sprendimo nepagrįstumas ir/ar neteisėtumas.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Komisija tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Taigi tenkinti Kontrolieriaus prašymą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.