Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėja I.Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02104-2011-1

2013 m. spalio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. S., O. V., D. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendžio, kuriuo:

P. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

O. V. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams ir 7 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis; gydytis nuo narkomanijos;

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta O. V. galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis; gydytis nuo narkomanijos; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d. 259 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta D. P. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu priteistinos turėtos išlaidos, susijusios su specialisto išvadų teikimu:

iš D. P. 1607,85 Lt (t. 1, b.l. 41), 141,86 Lt (t. 1, b.l. 76), 219,25 Lt (t. 1, b.l. 98), 212,79 Lt (t. 1, b.l. 119), 219,25 Lt (t. 1, b.l. 132);

iš P. S. 496,51 Lt (t. 1, b.l. 26).

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas S. K., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2011-09-24, apie 7.58 val., bute, esančiame Rygos g. 30-7 Vilniuje, neteisėtai, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš O. V. įgijo 0,021 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė su savimi iki 2011-09-24, 8.00 val., kai namo, esančio Rygos g. 30 Vilniuje, koridoriuje buvo sulaikytas K. J. ir V. J., kuriems iškvietus ir atvykus policijos pareigūnams, pastarieji paviršutinės apžiūros metu pas P. S. rado ir paėmė nurodytą kiekį 0,021 g narkotinės medžiagos – heroino.

O. V. nuteista už tai, kad, turėdama du tikslus: neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: ji 2011-09-21 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku čigonų bendrijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 185-1, Vilniuje, neteisėtai, turėdama du tikslus: neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti ir turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš kito asmens, įgijo ne mažiau, kaip 0,266 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai gabeno į butą Nr. 7, esantį Rygos g. 30, Vilniuje, dalį minėtos medžiagos suvartojo, o likusią dalį 0,266 g narkotinės medžiagos – heroino neteisėtai laikė iki 2011-09-24 apie 07.58 val. nurodytame bute, po ko dalį 0,021 g narkotinės medžiagos – heroino 2011-09-24 apie 07.58 val. bute Nr. 7, esančiame Gatvės pav. 30, Vilniuje, neteisėtai pardavė P. S., o likusią dalį 0,245 g. minėtos narkotinės medžiagos laikė iki 2011-09-24 08.30 val., kai bute Nr. 7, esančiame Gatvės pav. 30 Vilniuje, buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie tą pačią dieną apie 09.30 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK tarnybinėse patalpose vykusios apžiūros metu, rado ir paėmė minėtą likusį kiekį 0,245 narkotinės medžiagos – heroino.

D. P. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotinę medžiagą, o būtent: jis, 2011-09-23 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, čigonų bendrijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 185-1, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai iš kito asmens įgijo ne mažiau kaip 0,108 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią gabeno į butą Nr. 7, esantį Gatvės pav. 30, Vilniuje, dalį minėtos narkotinės medžiagos suvartojo, o likusią dalį 0,108 g narkotinės medžiagos – heroino laikė iki 2011-09-24 bute, esančiame Rygos g. 30-7, Vilniuje, kai minėtos dienos apie 8.30 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie tos pačios dienos 18.35 val. kratos metu bute Nr. 7, esančiame Rygos g. 30, Vilniuje, rado ir paėmė likusį kiekį 0,108 g narkotinės medžiagos – heroino.

Be to, jis 2012-02-09, apie 21.30 val., čigonų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno g. 185-1, Vilniuje, iš tyrimo metu nenustatyto kito asmens, neteisėtai už 60 Lt įgijo 0,036 narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai, atgabeno į butą Nr. 4, esantį Vilniuje, Gatvės pav. 75, Vilniuje ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2012-02-09, po ko tos pačios dienos apie 22.10 val. laiptinėje šalia buto, esančio Vilniuje, Gatvės pav. 75-4 už 50 Lt. pardavė minėtą kiekį 0,036 g narkotinės medžiagos – heroino J. G..

Be to, jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2012-02-10 apie 11.00 val. čigonų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno g. 185-1, Vilniuje, iš tyrimo metu nenustatyto kito asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti, už 40 Lt. įgijo 0,050 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė prie savęs iki 2012-02-10 11.20 val., kai nurodytu laiku laiptinėje prie buto, esančio, Vilniuje, Gatvės pav. 75-4, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie sulaikymo metu rankoje rado ir paėmė minėtą kiekį 0,050 g narkotinės medžiagos - heroino.

Teigia, jog teismas baudžiamojoje byloje nenustatė apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra jauno amžiaus, sunkios sveikatos būklės, dalinai darbingas, ieškantis darbo, dėl to registruotas darbo biržoje, todėl abejoja, kad realus bausmės paskyrimas sietinas su teisingumo, protingumo, humanizmo kriterijais ir atitinka bausmės tikslus. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apeliantas praėjo gydymo ir reabilitacijos kursą Vilniaus priklausomybės ligų centre. Mano, kad jo nusikalstama veika buvo nukreipta į jo paties fizinę egzistenciją, todėl, apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje nustatytų ir nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog bausmės tikslai, išsprendus kvalifikacijos klausimą, būtų pasiekti taikant BK 75 str. ir atidedant bausmės vykdymą.

Taip pat, apeliantės teigimu, liudytojas G. K. patvirtino tik faktą, kad 2011-09-24 namo Rygos g. 30 laiptinėje pas P. S. buvo rastas „čekis“ greičiausiai heroino, tačiau iš kur pastarasis ji gavo, liudytojas nežino. Nei patvirtinti, nei paneigti to fakto, kad P. S. dar iki užeinant pas ją (O. V.) turėjo heroino, liudytojas negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. nurodė, kad iš Rygos g. 30 namo gyventojų, kurie juos sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus, sužinojo, kad P. S. galimai narkotikus įsigijo iš buto Nr.7, tačiau iš ko konkrečiai, namo gyventojai neįvardijo, Taigi, šis liudytojas taip pat nepatvirtina teismo išvadų, jog P. S. heroiną įsigijo būtent iš jos.

Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų parodymais, jog Rygos g. 30 namo 7 bute Vilniuje prekiaujama narkotikais, padarė prielaidą, kad kaltinime nurodytą dieną ji pardavė P. S. heroiną. Atkreipia dėmesį, jog jos sugyventinis ir vaikų tėvas D. P., gyvenantis tuo pačiu adresu, pripažino, kad pats vartojo ir platino narkotines medžiagas, kurias įgydavo čigonų bendrijoje. Be to, P. S. parodymai apie tai, jog jis kaltinime nurodytą dieną heroiną pirko čigonų bendrijoje ir vieną dozę suvartojo vietoje, patvirtina 2011-09-26 specialisto išvada Nr. T-N 1891/11(01) ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1700 dėl P. S. narkotinio apsvaigimo, kurie nėra paneigti jokia bylos medžiaga.

Apeliantės teigimu, teismo išvados dėl jos kaltės padarius veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., t.y. pardavus 0,021 g. heroino P. S., nepatvirtina jokie įrodymai, todėl, mano, kad nuosprendis šioje dalyje naikintinas.

Be to, teigia, kad teismas netinkamai subendrino jai paskirtas bausmes, kadangi pagal BK 63 str. 5 d. 2 p., kuomet viena veika padaromi keli atskiruose BK straipsniuose numatyti nusikaltimai, arba kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, teismas, bendrindamas bausmes, taiko bausmių apėmimo principą.

Nurodo, jog yra nuteista už dvi nusikalstamas veikas, kurios skiriasi pagal savo pavojingumą – viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kita sunkių (BK 11 str.), todėl mano, kad jai paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos taikant bausmių apėmimo principą (BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p.).

Apeliaciniu skundu D. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir jam paskirtas pagal BK 259 str. 1 d. bausmes iš pradžių dalinio sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje, po to subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 260 str. 1 d. paskirta bausme ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas dalinio sudėjimo būdu bendrindamas nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, netinkamai taikė įstatymą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., kuomet viena veika padaromi keli atskiruose BK straipsniuose numatyti nusikaltimai, arba kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, teismas, bendrindamas bausmes, taiko bausmių apėmimo principą.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų O. V. ir D. P. apeliaciniai skundai tenkintini, P. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl nuteistojo P. S. argumentų

Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas jo veiką turėjo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teigia, kad LR Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 (su vėlesnėmis redakcijomis) įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos nustato, kad nedideliu heroino kiekiu laikoma 0,02 g., tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė dėl narkotikų kiekio ir kvalifikacijos pagrindų. Mano, kad kvalifikuojant jo padarytą veiką pagal LR BK 259 str. 1 d., o ne pagal 259 str. 2 d., tokios kvalifikacijos pagrindai turėjo būti aptarti nuosprendyje, kadangi jo veiką kvalifikuojant pagal 259 str. 2 d. numatyta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. Be to mano, kad, išsprendus nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą, bausmės tikslai bus pasiekti jeigu, jo atžvilgiu pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas bus atidėtas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino – laikytinas ne daugiau 0,02 g. Viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad P. S. įgijo ir laikė su savimi 0,021 g narkotinės medžiagos – heroino, todėl pirmosios instancijos teismas P. S. padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

Dėl apelianto argumentų, kad jis buvo gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centro Ankstyvosios diagnostikos ir reabilitacijos skyriaus Reabilitacijos centro ilgalaikėje stacionarinėje programoje, baigė pilną programos kursą, reguliariai lankosi skyriuje absolvento teisėmis, globoja žemesnių gydymo fazių pacientus, aktyviai dalyvauja savigarbos grupių veikloje, todėl teismas turėjo svarstyti galimybę jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 259 str. 3 d. ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 259 str. 3 d. iš tikrųjų numatyta, jog asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Pažymėtina, jog nustačius, kad asmuo, kuris kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininės pagalbos, bet nors ir gydosi, toliau neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas tik iki tokio kreipimosi, o už neteisėtą disponavimą jomis po kreipimosi traukiamas baudžiamojo atsakomybėn bendrais pagrindais pagal BK 259 str. ar bet kurį kitą BK XXXVII straipsnį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad P. S. įrašytas į priežiūros grupę nuo 2012-07-04 (t.2, b.l. 51), iš VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pažymos matyti, kad P. S. nuo 2004-12-05 iki 2004-12-07 buvo gydytas I vyrų skyriuje (t.2, b.l. 50), iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos matyti, kad P. S. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t.2, b.l. 52), nusikalstamą veiką P. S. padarė 2011-09-24, todėl jo argumentai dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 259 str. 3 d., atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl P. S. argumentų taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. ir atidėti paskirtos jam bausmės vykdymą, pažymėtina, kad taikyti šio straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubustas ir jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio klausimo sprendimo metu teismas taip pat atkreipia dėmesį į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis bei kitus kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad P. S., būdamas ne kartą baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 44 str. 2 d. – už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus šio kodekso 126 straipsnio ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat pagal ATPK 178 str. 1 d. – už alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, taip pat būdamas teistas, tame tarpe ir pagal Lietuvos Respublikos BPK 159 str. 1 d., 2 d., ir turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, padarė naują tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., pagrįstai P. S. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri būdama ženkliai mažesnė už sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkį yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Dėl O. V. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendį dalyje, kur ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už narkotinės medžiagos – heroino – perdavimą P. S. ir šioje dalyje jos atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jos kaltės parduodant heroiną P. S. nepagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, yra visiškai nemotyvuotos, paremtos prielaida, taip pažeidžiant BPK 305 str. nuostatas, be to, apeliantės teigimu, teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 63 str., netinkamai pritaikė įstatymą.

O. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendis toje dalyje, kur O. V. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir šioje dalyje – O. V. išteisintina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pagal Konstituciją, jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas įgalintas nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, šios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimą, taigi ir teisingumo įgyvendinimą, lemtų ne teismo, teisėjų reikšmingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes turi būti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-36/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių O. V. kaltę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl O. V. galimai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymo pagrįstas prielaidomis ir spėlionėmis. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., vadovavosi tik faktine aplinkybe, kad pas P. S. rastas narkotinės medžiagos pakelis, o liudytojai G. K., K. J., V. J., V. G., D. T. parodė, jog P. S. nurodė, kad narkotikus, taip vadinamą „čekį“ pirko Gatvės pav. 30-7, Vilniuje. Teismas padarė išvadą, kad tai paneigia paties P. S. ir O. V. versiją, jog P. S. narkotikus pirko čigonų tabore, o pas O. V. užėjo tik paprašyti vandens.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė faktinės aplinkybės, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2011-09-24 akto Nr. 1700 išvadoje nurodyta, kad P. S. tą dieną buvo apsvaigęs nuo narkotikų (morfino) ir metadono. (t.2, b.l. 55), kas patvirtina, būtent, O. V. ir P. S. versiją.

Apklaustas teismo posėdyje P. S. parodė, kad jis tą dieną, apie 6.00 val. ryto, nuvažiavo į čigonų taborą, kur iš nepažįstamo asmens už 40 Lt, pirko sau dvi dozes. Vieną susileido ten apie 7.00 val. ryto, kitą vežėsi su savim. Buvo rytas, visos parduotuvės ir kioskai buvo uždaryti. Jam reikėjo vandens. Eidamas Rygos gatve, žinojo, kur kas gyvena, todėl užėjo paprašyti pas pažįstamus asmenis vandens, nes jam vandens reikėjo dėl to, kad susileistų antrą narkotikų dozę, kadangi vienos dozės nepakako. Duris atidarė O. V., nusivedė jį į virtuvę, jis įsipylė vandens ir išėjo. Pas juos narkotikų niekada nepirko. Tąkart, išėjus iš O. V., namo įėjime susidūrė su dviem nepažįstamais vyrais, jie iškvietė policiją, jį išvežė į policijos komisariatą. Buvo sulaikytas prieš 8 val., ryte. Policininkai jį apieškojo ir rado 2 švirkštus, šaukštelį ir vieną narkotikų dozę. Nepripažįsta, kad pirko narkotikus bute Gatvės pav., nes heroiną pirko čigonų tabore.

O. V. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir parodė, jog 2011 rugsėjo 22 d., vakare, įsigijo narkotikus savo reikmėms. Vieną dozę sunaudojo, likusią dalį paliko vėlesniam laikui. Kitą rytą atėjo pažįstamas, kuris netoli gyvena, atidarė duris, jis paprašė vandens, įleido jį į virtuvę, tas pasiėmė vandens ir išėjo. Po 10 minučių įsiveržė vyriškiai, policija ir nuvežė į komisariatą. Ji pirko tabore narkotikus savo reikmėms, Dariaus ir Girėno gatvėje. Pripažįsta, kad laikė ir vartojo narkotikus, bet jų kitiems nepardavinėjo.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju G. K. parodė, kad jis nežinojo, kad P. S. ėjo pirkti narkotikų. Kažkada seniai vartojo narkotikus pats. Policininkų ir vyrų, kurie juos sulaikė, nepažinojo. Negali patvirtinti, ar paneigti, kad P. S. eidamas į tą butą neturėjo su savimi narkotinių medžiagų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad 2011-09-24 ryte tikslaus laiko nežino, bet dar nebuvo 8 val., jis susitiko P. S., kuris jam pasakė, kad jam reikia į Gatvės pav. 30 namą, kur jis planavo nusipirkti narkotikų. Kadangi jam nebuvo ką veikti, dėl kompanijos nuėjo kartu su P. S. Užėjus į Gatvės pav. 30 namo laiptinę, jis liko prie lifto, o P. S. nuėjo toliau. Į kokį butą ėjo P. S., nematė. Belaukiant, sustojo liftas ir iš kurio išėjo nepažįstami vyriškiai ir paklausė ką čia jis veikia. Pasakė, kad laukia draugo, jie paklausė iš kurio buto. Jis atsakė, kad draugas nuėjo dar pas vieną draugą, į kurį būtent butą nežino. Tuo metu atėjo P. S.. Vyriškiai liepė jiems atsistoti prie sienos ir vienas jų iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo iš karto P. S., po to jį. Pas P. S. rado švirkštus ir lankstinukus su narkotikais, tą jis suprato iš policininkų ir P. S. pokalbio. Tačiau kiek būtent narkotikų, nežino. P. S. pats pasakė, kad tai heroinas. Juos sulaikę vyriškiai patys policininkams patys pasakė, kad P. S. narkotikus pirko 7 bute. Kas vyko toliau 7 bute, jis nežino. Jam būnant komisariate, matė kaip atvežė merginą ir kiek suprato iš pokalbių, ji yra iš 7 buto. Jis merginos nepažįsta, niekada ankščiau nėra matęs (t. 2, b.l. 2).

Taigi neaišku, kokiai argumentais vadovavosi teismas, teigdamas, kad G. K. patvirtina, kad O. V. pardavė P. S. narkotikų dozę. Be to, ikiteisminio tyrimo duoti G. K. parodymai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pas P. S. rasta tik viena narkotikų dozė.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. G. parodė, jog asmeniškai salėje esančių asmenų nepažįsta. Datos, kada tai buvo, nepamena, bet buvo gautas iš VPK pranešimas, kad Rygos 30, Vilniuje, pirmame aukšte sulaikyti du vaikinai, kaip įtariama narkomanai, juos sulaikė to namo gyventojai. Nuvyko nurodytu adresu, pirmame aukšte į juos kreipėsi du vaikinai, to namo gyventojai, iš kurių vienas prisistatė kaip pareigūnas. Namo gyventojai aiškino, kad, neva, ateina narkomanai ir perka 7 bute narkotikus, vietoje vartoja ir t.t. Jie apžiūrėjo sulaikytuosius, pas vieną rado, kaip įtaria narkotinę medžiagą, „čekį“. Tada išsikvietė dar vieną ekipažą papildomai. Atvažiavo, jie toliau bendravo su namo gyventojais, kurie paaiškino, kad prekyba narkotikais vyksta kiekvieną dieną ir paprašė, kad patikrintų butą. Jis paprašė, kad vienas iš namo gyventojų paskambintų į nurodyto buto duris, jog nematytų, kad tai policija. Jis, pareigūnas, stovėjo šalia, kad nematytų jog jis su uniforma. Paskambino į buto duris namo gyventojas, pasakė, kad čia kaimynas. Duris atidarė D. P., kuris, pamatęs, kad stovi pareigūnas su uniforma, bandė uždaryti duris, jam nepavykus to padaryti, staigiai puolė į kambarį, pribėgo prie sekcijos, griebė maišelius su baltais skysčiais ir bandė praryti. Jie bandė nutraukti tokius jo veiksmus, tačiau jiems nepavyko. Bute dar buvo mergina ir vaikinas. Mergina pasakė, kad yra D. P. draugė, o vaikinas stovėjo, kaip pavartojęs narkotinių medžiagų, nes nieko negalėjo pasakyti.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. J. parodė kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, žino iš matymo D. P., ir jo draugę O. V.. Datos, kada tai vyko, nepamena. Adresas Gatvės pav. 30, Vilniuje. Viskas vyko prieš 1,5-2 metus, ryte. Nusileido su broliu į pirmo namo auštą, ten buvo du jaunuoliai, brolis paklausė: „ko jūs laukiate?“, jaunuoliai atsakė, kad draugo. Jaunuoliai atrodė įtartini, todėl iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai, apieškojo jaunuolius, rado pas vieną maišelį, kuria buvo kažkas suvyniota. Vienas iš dviejų jaunuolių nurodė butą, į kurį reikia eiti pareigūnams. Mano, kad bute Nr. 7 vyko prekyba narkotikais. Jo tėvai ten gyvena, tai matydavo, kaip per orlaidę kažkas kažką paduoda, kažkas kažką pasiima ir išvažiuoja. Pats asmeniškai matė, kad vyksta prekyba.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas K. J. parodė, jog jis yra policijos pareigūnas, bet tuo metu nebuvo tarnyboje, asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta, yra D. P. ir O. V. kaimynas. Mano, kad jų bute buvo pardavinėjamos narkotinės medžiagos, pastoviai eidavo žmonės, panašūs į narkomanus, vieni kažką paduodavo, kiti pasiimdavo. Per valandą būdavo bent 10 tokių įvykių. Jis gyvena tame name. Tąkart laiptinėje susitiko panašų į narkomaną asmenį, paklausus, ką jis veikia, pasakė, kad laukia draugo, kuris nuėjo į 7 butą. Kai kitas vaikinas grįžo, paprašė prieiti ir tada iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai atliko kratą, rado baltos spalvos maišelį, paklausė iš kur gavo, vaikinas nurodė, iš kurio buto. Tuomet policininkai jam pasakė: „nueik, kaip civilis, gal tau atidarys duris“. Į 7 butą įėjo kartu su policija. D. P. nubėgo prie sekcijos, kur stovėjo rėmelis su vaiko nuotrauka, pagriebė už jo buvusį maišelį ir kažką nurijo. Jo draugė O. V. tuo metu gulėjo ant lovos, šaukė, kad nieko nedarytų, už ką čia, nors tiksliai nepamena.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. T. parodė, jog asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta. Kiek pamena, gavo iškvietimą adresu: Rygos 30, Vilniuje, kad sulaikyti du asmenys, vartojantys heroiną. Policiją iškvietę piliečiai sulaikė asmenis, kurie vartojo narkotines medžiagas. Jiems atvykus ir apieškojus sulaikytus asmenis, pas vieną rado narkotinių medžiagų vieną lankstinuką. Toliau jis liko prie sulaikytųjų. Negali tiksliai pasakyti, ar sakė sulaikytieji, kad rastame lankstinuke heroinas. Sulaikytasis vaikinas pasakė, kuriame bute įgijo narkotines medžiagas.

Teismas, padarydamas išvadą, kad pats P. S. nurodė butą kuriame jis įgijo narkotikus, rėmėsi policijos pareigūnų D. T., V. G. bei policijos pareigūno K. J. ir V. J. parodymais. Tačiau iš K. J. ir V. J. parodymų matyti, kad jų tėvai yra Gatvės pav. 30 namo gyventojai ir jie yra suinteresuoti, kad policijos pareigūnai padarytų tvarką šio namo bute Nr. 7. Apie tai, kad K. J. ir V. J. žinojo, kad šiame bute prekiaujama narkotikais ir prašė atvykusių pareigūnų patikrinti šį butą, matyti iš K. J., V. J. bei policijos pareigūno V. G. parodymų, kuris parodė, kad, pagal iškvietimą nuvykus nurodytu adresu, pirmame aukšte į juos kreipėsi du vaikinai, to namo gyventojai, iš kurių vienas prisistatė kaip pareigūnas. Namo gyventojai aiškino, kad, neva, ateina narkomanai ir perka 7 bute narkotikus, vietoje vartoja ir t.t., prekyba narkotikais vyksta kiekvieną dieną ir paprašė, kad patikrintų šį butą. Jie apžiūrėjo sulaikytuosius, pas vieną rado, kaip įtaria narkotinę medžiagą, „čekį“. Apie tai, kad K. J. ir V. J. patys pasakė policijos pareigūnams, kad P. S. narkotikus pirko bute Nr. 7, patvirtino ir G. K..

Taigi, nėra nei vieno įrodymo, tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, paneigiančio P. S. ir O. V. parodymus ir patvirtinančio teismo išvadą, kad P. S. rastą pas jį narkotinę medžiagą įsigijo, būtent, bute, esančiame Rygos g. 30-7, Vilniuje, ir kad jam narkotikus pardavė, būtent, O. V.. Be to, faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad minėtame bute be O. V. taip pat buvo ir S. K. bei D. P., kuris pilnai prisipažino vartojęs ir platinęs narkotikus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas, pripažindamas O. V. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., savo sprendimą grįsdamas prielaidomis bei prieštaringais liudytojų parodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nuostatas. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės pašalinti šioje dalyje esančių prieštaravimų, pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, kad O. V. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d (BPK 303 str. 5 d. 2 p.)

Dėl kitų O. V. apeliacinio skundo argumentų, kad jai paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d. yra neteisingai subendrintos, kolegija nepasisakys, kadangi, išteisinus O. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., šis klausimas atpuola savaime.

Dėl nuteistojo D. P. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, bendrindamas jam paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė įstatymą, todėl prašo jam paskirtas pagal BK 259 str. 1 d. bausmes iš pradžių dalinio sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje, po to subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 260 str. 1 d. paskirta bausme ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

D. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino D. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d. 259 str. 1 d., ir nuteisė jį: pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė D. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 str. 5 d. nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pažymėtina, kad nors nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d ir 260 str. 1 d. yra susijusios su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu, tačiau jos skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek pavojingumo laipsniu ir yra priskirtinos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl teismas, atlikdamas paskirtų D. P. bausmių bendrinimą, turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p. nuostatas. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 63 str. 1 d. ir 4 d., tai yra paskirtas D. P. bausmes bendrindamas dalinio sudėjimo būdu, netinkamai pritaikė įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendis keistinas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., pagal BK 259 str. 1 d., BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnes, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2 p., 329 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p., kolegija

nusprendė:

Nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kur O. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteista laisvės apribojimu vieneriems metams ir 7 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis; gydytis nuo narkomanijos, ir šioje priimti jos atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad O. V. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

panaikinti nuosprendžio dalį, kur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos O. V. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta jai galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis; gydytis nuo narkomanijos; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinęs D. P. paskirtas bausmes, paskyrė jam galutinę subendrinta bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. paskirtas D. P. bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnes, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.