Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui E. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su dukterimi P. S., gimusia (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 3 d. sugrįžo nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės. Atsakovas E. S. vaiko poreikiais ir dukters gyvenimu nesirūpina. Kartu su ieškove gyvenančios dukros auginimo, priežiūros, ugdymo ir kasdienio materialinio išlaikymo rūpesčiai tenka ieškovei. Esant būtinybei, prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės artimieji.

Vaiko išlaikymo išlaidos yra išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, vaistams ar vitaminams normalios sveikatos būklės palaikymui, lavinimui, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitoms svarbioms reikmėms. Ieškovės teigimu, jos finansinė padėtis sunki. Ieškovė ieškinio pateikimo metu buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo asmuo. Atsakovas E. S., ieškovės žiniomis, Anglijoje turėjo darbą, darbas buvo susijęs su statybomis ir apmokamas geru darbo užmokesčiu. Atsakovas gavo gerą atlyginimą. Ieškovė tvirtina, kad dukros gyvenimas būtų kur kas labiau užtikrintas ir laimingesnis jai gyvenant su ieškove. Vaiko visaverčiam gyvenimui yra sudarytos pakankamai geros sąlygos. P. S. gyvenant kartu su ieškove jos namuose būtų psichologiškai ramiau, tvirčiau bei stabiliau. Ieškovė gali tinkamai pasirūpinti savo dukra. Dukra su ieškove jaučia stiprų dvasinį, emocinį ryšį, viena kitai yra labai artimos, svarbios ir brangios. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovui bendravimo su dukra nevaržys. Ieškovei su atsakovu tarpusavyje iš anksto suderinus, E. S. galės visais teisėtais leistinais būdais tėviškai su P. S. bendrauti, aktyviai dalyvauti augančios dukters ugdymo ar įvairiuose kituose dukros gyvenimo reikaluose, kiek tai neprieštaraus geriausiems nepilnamečio vaiko interesams.

Atsakovui E. S. ieškinio nuorašas įteiktas Jungtinėje Karalystėje (b. l. 30), taigi atsakovas yra informuotas apie procesą. Atsiliepimo atsakovas nepateikė, įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, nepaskyrė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 805 straipsnio 1 dalis). Gavus duomenų, kad atsakovas yra Lietuvoje, jam šaukimai buvo siunčiami gyvenamosios ir darbo vietų adresais, tačiau nebuvo įteikti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas apie teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Ieškovė S. U. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo vaiko gimimo iki 1,3 metų su dukra ir atsakovu gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, vėliau išsiskyrė ir ji kartu su savo dukra grįžo gyventi į Lietuvą. Atsakovas neprieštaravo, kad jų nepilnametė dukra gyventų kartu ieškove. Šalims gyvenant atskirai, atsakovas iš viso neteikė vaikui išlaikymo, daiktais taip pat neprisidėjo. Šiuo metu ieškovė yra pakeitusi gyvenamąją vietą ir kartu su dukra gyvena išsinuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Už buto nuomą moka 140 Eur, už komunalinius patarnavimus – 80 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu dirba ir į rankas gauna apie 350-400 Eur mėnesinį atlyginimą bei gauna išmokas už vaiką. Nepilnametis vaikas sveikatos problemų, reikalaujančių didesnių nei įprastinės išlaidų neturi, darželio nelanko. Esant sunkiai situacijai, materialiai prisideda ieškovės tėvas, mama atneša maisto. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovas dažniausiai padirba po kelias dienas ir nebedirba, sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti tam tikro darbo neturi, anksčiau dirbdavo statybose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas P. S. yra ieškovės S. U. ir atsakovo E. S. dukra (b. l. 9).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad nepilnamečio vaiko P. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas dukra nesirūpina, neteikia jai išlaikymo, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Byloje ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra nėra. Atsižvelgiant į tai, konkreti atsakovo ir šalių nepilnametės dukros bendravimo tvarka nenustatoma.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, taip pat visas kitas pajamas. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji viena išlaiko šalių nepilnametę dukrą P. S., atsakovas prie išlaikymo neprisideda nuo tada, kai ieškovė su dukra grįžo gyventi į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės. Taip pat ieškovė nurodė, kad šiuo metu pradėjo dirbti ir į rankas gauna apie 350-400 Eur mėnesinį atlyginimą (b. l. 35-36) bei gauna išmokas už vaiką. Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovė neturi (b. l. 41). Ieškovės paaiškinimais ji kartu su savo nepilnamete dukra gyvena nuomojamame būste, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nebedirba. Iš pateikto UAB (duomenys neskelbtini) pateikto pranešimo matyti, kad atsakovas E. S. nuo 2019 m. gruodžio 4 d. yra iš šios darbovietės atleistas (b. l. 51). Duomenų apie atsakovo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą nėra.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį bei skolinius įsipareigojimus bei išlaikytinius duomenų nepateikė. Byloje esančiais duomenimis bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras. Taigi objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, teismas nenustatė.

Kartu teismas pažymi, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 607 Eur (neatskaičius mokesčių), tai sudarytų 471 Eur pagal ankstesnę mokestinę sistemą.

Iš ieškovės teismui pateiktos vaiko vieno mėnesio išlaikymo pažymos matyti, kad, ieškovės vertinimu, vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 515 Eur, tokią sumą sudaro, maistas, drabužiai, avalynė, vaistai, būsto išlaikymas, higienos priemonės, transportas, pramogos (b. l. 12). Pažymėtina, kad vaiko poreikiai taip pat turi būti tenkinami iš ieškovei mokamos išmokos vaikui. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstamą, kad vaiko poreikiai priklauso ir nuo jo amžiaus, t. y. vaiko poreikiai didėja jam augant. Todėl teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių nepilnamečiam vaikui dar nėra dviejų metų. Vaikas neturi sveikatos sutrikimų, nelanko darželio, pagal vaiko amžių jam dar nėra reikalingos didelės lėšos papildomam ugdymui. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui skirtos lėšos turi atitikti tiek vaiko poreikius, tiek kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Įvertinus bylos medžiagą, nei atsakovo, nei ieškovės turtinė padėtis nėra tokia, kuri leistų bendrai vaikui teikti didesnį nei orientacinio vienos MMA (471 Eur, atskaičius mokesčius) dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovo E. S. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai P. S. po 235 Eur dydžio kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-426-1030/2020 (buvęs bylos Nr. 2-10800-1030/2019) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintą ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo priteistinas 100 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą, o už iš dalies patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, proporcingai patenkintai jo daliai – 85 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Duomenų apie patirtas valstybės išlaidas dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos byloje nėra pateikta, todėl klausimas dėl šių išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. U..

Priteisti iš atsakovo E. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 16 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko P. S. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. U..

Priteisti valstybei iš atsakovo E. S. 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-426-1030/2020 (buvęs bylos Nr. 2-10800-1030/2019) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.