Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant prokurorui A. I., nuteistojo K. L. gynėjui A. K., nedalyvaujant nuteistajam, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. L. prašymą dėl jam paskirtos bausmės laiko sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo K. L. prašymas peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę apsiribojant jau atliktu bausmės laikotarpiu arba sumažinti bausmės atlikimo terminą.

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, jog prašymas netenkintinas. Prašyme minimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 str. ir nauji jo pakeitimai, tačiau šiais pakeitimais yra tik praplėsta riba tarp nusikaltimų, tai niekaip nėra susiję K. L. atveju. Teismas, priimdamas nuosprendį K. L. atžvilgiu, įvertino jo asmenybę, charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikaltimų sunkumą, padarytą žalą ir kitas aplinkybes, kurios turi reikšmę parenkant bausmės rūšį ir jo dydį. Taigi, peržiūrėti bausmės ir ją sušvelninti nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo gynėjas advokatas A. K. nurodė, kad jo ginamasis, prašydamas sumažinti jam bausmę ir nurodydamas BK 75 str. nuostatas, matyt, nelabai suprato savo veiksmų. BK 75 str. išplėtė bausmės vykdymo atidėjimo galimybes, o šiuo atveju teismas pagal K. L. prašymą neturi jokios galimybės bausmę sumažinti. Šiuo atveju negali palaikyti savo ginamojo prašymo, nes taip būtų pažeidžiami įstatymai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Susipažinęs su nuteistojo prašymu, teismas atkreipia dėmesį, jog K. L., dėstydamas aplinkybes apie BK 75 straipsnio pakeitimus ir jais išplėstas galimybes taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tuo pačiu teismo prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę apsiribojant jau atliktu bausmės laikotarpiu arba sumažinti bausmės atlikimo terminą. Nors prašymas suformuluotas prieštaringai, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1481 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo“, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeistas BK 75 straipsnis, K. L. prašymą nagrinėja minėto pakeitimo kontekste.

K. L. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu (b. b. 1-12-672/2014) pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi atmestas nuteistojo K. L. apeliacinis skundas dėl 2014 m. liepos 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžio (b. b. 1-12-672/2014).

Naujausios šiuo metu galiojančio redakcijos BK 75 straipsniu nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Tačiau net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir panašiai. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (2K-197-976/2015). Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė K. L. buvo paskirta atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tai, kad apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, anksčiau daug kartų teistas už nusikaltimus, kuriais pasikėsinta į nuosavybę. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į kaltinamojo asmenybę. Įvertinus, tai, kas paminėta, teismas padarė išvadą, kad K. L. nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl bausmės tikslai bus pasiekti jam taikant laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenustatė pagrindų manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, toks pagrindas neatsirado ir nuteistojo prašymo nagrinėjimo metu.

Teismo vertinimu, esant išdėstytoms aplinkybėms, pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimas yra sprendžiamas skiriant bausmę, o įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo kaltininkui paskirta laisvės atėmimo bausmė, klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo negali būti sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. L. prašymą atmesti.

Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.