- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- e2-19548-214/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14234-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Bružienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- VĮ „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Įžanginė dalis
sekretoriaujant Rasai Ganienei, dalyvaujant ieškovės A. M. atstovui advokato padėjėjui M. V., atsakovo VĮ „Turto bankas“ atstovui E. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas, trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija, dėl gyvenamojo namo ir jo priklausinių pirkimo- pardavimo sutarties patvirtinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad 1989-03-20 tarp Vilkijos tarybinio ūkio ir Č. M. (ieškovės velionio sutuoktinio) buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu ūkis pardavė, o Č. M. nupirko penkių kambarių gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu šio gyvenamojo namo adresas (duomenys neskelbtini). Šio nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka. Šis objektas buvo parduotas tokiomis sąlygomis: pusę objekto balansinės vertės, t. y. 26 731 rublį padengė ūkis, likusią dalį, t. y. 26731 rublį dengė pirkėjas Č. M.. Pardavėjas Vilkijos tarybinis ūkis buvo likviduotas, o vietoje jo pradėjo veikti Vilkijos valstybinis žvėrininkystės ūkis, kuris perėmė Vilkijos tarybinio ūkio teises ir pareigas, o šiuo metu taip pat yra likviduotas. Vilkijos valstybinis žvėrininkystės ūkis 1992-07-27 išdavė pažymą Nr. 168, kuria patvirtino, kad Č. M. už gautus kreditus gyvenamojo namo statybai yra pilnai atsiskaitęs. (duomenys neskelbtini) Č. M. mirė, jo palikimą priėmė sutuoktinė A. M.. Č. M. nuo gyvenamojo namo įsigijimo jį prižiūrėjo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, o po jo mirties tai atliko A. M.. 2015-04-15 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos seniūnija išdavė pažymą, kad velioniui Č. M. nuosavybės teise priklauso minėtas nekilnojamasis turtas. 2015-05-19 VĮ „Registrų centras„ pateikė sprendimą, kuriuo paaiškino, kad gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai yra 1992-05-04 įregistruoti 1992-04-16 Kauno rajono valdybos potvarkiu Nr. 171 turto patikėjimo teise Vilkijos valstybiniam žvėrininkystės ūkiui. Teismo prašo: patvirtinti gyvenamojo namo ir jo priklausinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, paaiškino, kad Č. M. neturėjo išsilavinimo, todėl nepatvirtino pirkimo- pardavimo sutarties notariškai ir jos neįregistravo nustatyta tvarka. Sutarties egzempliorius, kurį turėjo Č. M. jo nepasirašytas, tačiau aplinkybę, kad sutartis buvo sudaryta patvirtina konkliudentiniai veiksmai – turto valdymas, tvarkymas. Šiuo metu turtas įregistruotas valstybės nuosavybe, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad valstybė šį turtą būtų valdžiusi, tvarkiusi. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovas VĮ „Turto fondas“ pateiktame teismui atsiliepime ir atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, ir nurodė, kad sutartis, kurią prašoma patvirtinti buvo sudaryta dar galiojant 1964 m. Civiliniams kodeksui, pagal kurį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai buvo taikoma privaloma notarinė forma ir numatyti šio reikalavimo pažeidimo padariniai- įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Šios taisyklės išimtis buvo 58 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad jei viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį įforminti notariškai, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, tačiau nepateikti įrodymai, kad sandorį buvo vengiama sudaryti.
Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė pateikė byloje atsiliepimą, kuriame ieškiniui neprieštaravo, nurodė, kad turtas neįtrauktas į savivaldybės turto balansą, Č. M. sandorį dėl turto įsigijimo įvykdė, turtą nusipirko, už jį pilnai atsiskaitė, juo naudojosi ir jį valdė. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.
Ieškinys tenkintinas.
Gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais perdavimo darbuotojui TSRS Ministrų tarybos 1983-07-01 nutarimu Nr. 593 nustatyta tvarka sutartis surašyta 1989 m. kovo 20 Vilkijoje tarp Vilkijos tarybinio ūkio, atstovaujamo direktoriaus V. V. ir ūkio darbuotojo M. Č., pagal šią sutartį ūkis pardavė, o Č. M. pirko (duomenys neskelbtini)penkių kambarių gyvenamąjį namą 116,39 kv. m., kurio statyba buvo vykdyta valstybinio kredito sąskaita, Balansinė (likutinė) vertė 53462 rub. Šio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais pirkimas- pardavimas buvo vykdomas tokiomis sąlygomis: pusę sumos, t. y. 26731 rub. dengė pirkėjui ūkis, likusią dalį 26731 rub. dengė pirkėjas. Sudarant sutartį 5346 rub. grynais pinigais pirkėjas įmoka į ūkio kasą, likusią 21385 rub. Darbuotojas padengia ūkiui per 25 metus. Šios sutarties 6 p. numatyta, kad mirus gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais pirkėjui, gyvenamąjį namą paveldi paveldėtojas, kuris perima visas pirkėjo teises ir pareigas pirkėjui. 10.1 p. nurodyti pardavėjo indeksas ir adresas ir pirkėjo asmens duomenys bei adresas. Sutartis pasirašyta ūkio direktoriaus ir patvirtinta Vilkijos tarybinio ūkio antspaudu, pirkėjo parašo sutartyje nėra, kaip paaiškino ieškovės atstovas, toks sutarties egzempliorius buvo likęs pas Č. M.. Vilkijos miesto LDT VK 1989-12-28 orderyje Nr. 37 suteikiančiame teisę apsigyventi vietinės tarybos, valstybinės kooperacijos, visuomeninės organizacijos name, nurodyta, kad Vilkijos m. LDT VK išdavė M. Č., J.apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini). penkių kambarių, 75,52 kv. m. gyvenamojo ploto; šiame dokumente nurodyta 4 asmenų šeima. 1992-07-27 Vilkijos valstybinio žvėrininkystės ūkio pažymoje nurodyta, kad šis ūkis pažymi, kad M. Č., J. už gautus kreditus gyvenamojo namo statybai atsiskaitęs pilnumoje. (duomenys neskelbtini) mirties liudijime nurodyta, kad Č. M. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. liudijime dėl mirusiojo įpėdinių nurodyta, kad Č. M. palikimą priėmė pergyvenusi sutuoktinė A. M.. A. M. 2015-01-29 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame paveldimo turto sąraše nenurodytas minėtas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Kauno rajono savivaldybės Vilkijos seniūnijos 2015-04-15 pažymoje Nr. PŽ-26 nurodyta, kad Č. M. , gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, viralinę, tvartą, kluoną, stoginę, 7 šulinius, statytus 1988 metais; ir šiuos statinius M. Č. 1989 m. kovo 20 d., pagal TSRS Ministrų tarybos 1983 m. liepos 1 d. nutarimu nustatytą tvarką, nupirko iš Vilkijos tarybinio ūkio. 2015-06-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1992-05-04 priklauso Lietuvos Respublikai, šios nuosavybės įregistravimo pagrindas: Miesto (rajono) valdybos potvarkis, 1992-04-16, Nr.171; patikėjimo teise šiuos pastatus valdo Vilkijos valstybinis žvėrininkystės ūkis, kuris šiuo metu yra likviduotas, tai nurodė trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė pateiktame byloje atsiliepime. VĮ „Registrų centro“ Kauno filialo 2015-05-06 sprendimu Nr. KAKT-1280 Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, adresuotu A. M., nuspręsta atmesti A. M. prašymą dėl minėto gyvenamojo namo ir kitų pastatų nuosavybės teisės įregistravimo, nes šie pastatai turto patikėjimo teise įregistruoti Vilkijos valstybiniam žvėrininkystės ūkiui.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Č. M. sandorį sudarė, nors byloje pateikta gyvenamojo namo pirkimo- pardavimo sutartis nepasirašyta, tačiau sandorio sudarymą patvirtina Č. M. veiksmai, nes sutartyje numatytą turtą jis perėmė, už jį pilnai sumokėjo, juo naudojosi iki mirties. Č. M. nesąžiningi veiksmai byloje nenustatyti, jo veiksmų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jis įvykdė pirkimo- pardavimo sandorį, nes šalių valia buvo suderinta, viena šalis – Vilkijos tarybinis ūkis pardavė nekilnojamąjį turtą, o kita sutarties šalis pirkėjas Č. M. jį nupirko, tiktai sutarties nepatvirtino notarine tvarka ir neįregistravo nustatyta tvarka, šių priežasčių dėl ko nebuvo atlikti šie veiksmai nustatyti nėra galimybių, nes Vilkijos tarybinis ūkis ir jo teisių perėmėjas Vilkijos valstybinis žvėrininkystės ūkis yra likviduoti, o pirkėjas Č. M. miręs. Dėl sutarties sudarymo ir jos vykdymo bei įvykdymo ginčas byloje nekilo. Sutartys laikomos valiniais aktais, nes jų pagrindas yra šalių suderinta valia. Pagrindiniu sutarčių teisės principu pripažįstamas sutarčių laisvės principas, kuris visų pirma reiškia laisvą valios išreiškimą. Lietuvos Respublikos CK normos ir bendrieji teisės principai įpareigoja nustatyti šalių valią sutarties sudarymo momentu. Teismui kvalifikuojant susitarimą, svarbu nustatyti šalių valią, nes tai - būtinas sutarties galiojimo elementas (CK 6.159 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovas Č. M. sudarė prašomą patvirtinti sutartį, ją įgyvendino, t. y. pinigus sumokėjo, nusipirktu daiktu naudojosi nuo 1989 metų iki mirties. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias aplinkybes, ir tai patvirtina laisvą šalių valią sudaryti minėtą sutartį. Akivaizdu, kad Č. M. neteikė pakankamos reikšmės pirkimo-pardavimo sutarties tinkamam įforminimui. Atsižvelgiant į faktus, kad buvo susitarta dėl turto pardavimo, atsiskaitymų, kurie yra įvykdyti, turtas yra perduotas ieškovui, sutartis vertintina kaip pirkimas-pardavimas (CK 6.309 str.). Byloje nepateikti jokie duomenys, kad nuo 1989 m. kovo 20, t. y. sutarties dėl turto pardavimo Č. M. dienos, nuosavybės teises į ginčo turtą būtų įgyvendinęs kitas subjektas ir valstybė, gyvenamasis namas ir jo priklausiniai nebuvo nei nuomojami Č. M. ir jo šeimos nariams, nei suteikti pagal panaudos sutartį. Dėl panašių aplinkybių, kai įvykdžiusios sandorį šalies prašymu (teismas) turi teisę pripažinti sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2006-02-01d. nutartis Nr. 3K-3-84/2006).Byloje nepateikti įrodymai, kad sandorio turinys neatitiko jo sudarymo metu imperatyvių teisės normų. Sutartis sudaryta 1989-03-20 tuometinės TSRS Ministrų tarybos 1983-07-01 nutarimo Nr. 593 pagrindu, pagal kurį ūkiams buvo leidžiama perduoti savo darbuotojams gyvenamuosius namus su ūkiniais pastatais, kurie buvo pastatyti už valstybės ar paties juridinio asmens lėšas, apmokant 50 procentų minėto turto vertės. Šio proceso tikslas neabejotinai buvo sąlygų fiziniams asmenims sudarymas įsigyti gyvenamąsias patalpas. Tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Civilinio kodekso 255 str. numatė, kad gyvenamojo namo (ar jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota ir numatyti šio reikalavimo pažeidimo padariniai, t. y. įstatymo nustatytos formos nesilaikymas sandorį darė negaliojančiu; šio galiojusio kodekso 58 str. 5 d. buvo numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Atitinkamai šiuos santykius reguliuoja ir galiojančio CK 1.74 str. 1 p., 6.393 str. 1 d.. Byloje nepateikti įrodymai, kad viena kuri nors iš sandorio šalių vengė sandorį įforminti notarine tvarka, tačiau atsižvelgiant į byloje išnagrinėtus faktus, kad buvo susitarta dėl atsiskaitymų pagal minėtą sutartį, atsiskaitymai yra įvykdyti, turtas buvo perduotas ieškovui, kuriuo jis naudojosi ir jį valdė iki mirties, ir toliau juo rūpinasi jo teisių ir pareigų perėmėja A. M., minėtas vengimo įforminti sutartį notariškai fakto neįrodymas užkirstų kelią į teisėtai įgyto turto nuosavybės teisės įforminimą asmeniui, kuris nuo1989 m. kovo 20 d. sutarties dėl turto įsigijimo sudarymo ir 1989-12-28 orderio suteikiančio teisę apsigyventi pagal minėtą sutartį įsigytame name išdavimo, įgyvendino nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, todėl teismas priimdamas sprendimą, taip pat vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais(CK 1.5str, 6.309 str.).
Teismo išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu nepriteistinos, nes nesudaro minimalios valstybei priteistinos sumos nustatytos teisingumo ministro kartu su finansų ministru (CPK 96 str.6 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Patvirtinti gyvenamojo namo ir jo priklausinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1989-03-20 tarp Vilkijos tarybinio ūkio ir Č. M.. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.