- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 1-24-649/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00167-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Civilinis ieškovas
- A. T.
- Kaltinamasis
- S. T.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
- 1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Paspirgėlienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. T. , nukentėjusiosios atstovui advokatui Irmantui Ruželei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, L. R. pilietis, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 dalyje, padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. T. padarė šią nusikalstamą veiką – jis 2011-06-07 apie 16.30 val., Kupiškio m. Purėno g. 1, prie parduotuvės „Norfa“, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, ketindamas gauti nuo buto durų raktus, panaudojo fizinę prievartą prieš A. T. , o būtent: A. T. jo reikalavimu nedavus nuo buto durų, esančio Kupiškyje (duomenys neskelbtini), raktų, ranka sudavė du smūgius nukentėjusiajai į veido sritį, tokiais savo veiksmais A. T. padarė veido sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, tai yra nežymiai sutrikdė A. T. sveikatą.
Pagal pareikštą kaltinimą S. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku iš viso nebuvo sutikęs buvusios sutuoktinės. Šis įvykis yra sugalvotas norint jį apšmeižti ir pasipelnyti. Gal būt A. T. galėjo sužaloti jos draugas, gal nugriuvo kur. 2011-06-07 su A. T. tik telefonu kalbėjo ir jai pasakė, kad atlaisvintų kambarį, nes ketino gyventi po ištuokos atitekusioje buto dalyje. Tą dieną raktų duoti neprašė, yra prašęs anksčiau. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyvena nuo skyrybų pradžios – gali būti, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio, tačiau turi teisę lankytis, nes jam dalis buto priklauso. 2011-06-07 vakare, grįžęs po darbo, persirengė, pavalgė ir išvažiavo žvejoti. Apie 22-23 val. grįžo į butą, kurio durys buvo nerakintos. Su vyresniuoju sūnumi konfliktuoja, todėl netrukus išėjo iš buto ir paskambino policijai. Tuo metu A. T. bute nebuvo ir jis neįsivaizduoja, kur ji galėjo būti, neprisimena, ar vaikų klausė. Jam vyriausiasis sūnus užsiminė, kad mama ligoninėje. Dukra ir sūnus G. yra prieš jį nustatyti. Policiją kvietėsi todėl, kad įrodyti buvimo bute teisėtumą, nes sūnus Gediminas jau pirmas buvo paskambinęs policijai.
Nukentėjusioji A. T. paaiškino, kad 2011-06-07 apie 16 val. 30 min. ėjo iš Kraštiečių parduotuvės “Norfa” ir ją užpuolė buvęs sutuoktinis S. T. . Išėjus iš parduotuvės jis privažiavo dviračiu, pradėjo stumdyti, tampyti. S. T. reikalavo atsisakyti priteisto išlaikymo ir duoti buto raktus. Buto raktų nedavė, nes žinojo, kad vaikai vieni namuose, o jis prieš vaikus vartoja smurtą. Sakė S. T. , kad ateitų į butą kai bus ir ji. Tada S. T. jai sudavė smūgius, į veidą smūgiai buvo stipriausi. Norėjo paskambinti į policiją, tačiau S. T. atėmė telefoną ir pradėjo jį laužyti. Išsigandusi atidavė S. T. buto raktus. Mano, kad jai S. T. smūgiavo todėl, kad ji nedavė buto raktų, nes raktus atidavus smūgiai liovėsi. Kai atidavė raktus, S. T. nuvažiavo į tą pusę, kur gyvena, nevažiavo į butą pas vaikus. Ji po smurto ėjo į policiją, prieš tai paskambino vyriausiajam sūnui. Policijoje užtruko apie 2 valandas ir pasijautė blogai, todėl nuėjo į ligoninę. Jai prasidėjo stiprūs galvos skausmai ir ją paguldė į ligoninę parai stebėti. Pirmą dieną jai buvo sutinusi akis, kitą dieną atsirado mėlynė. Jai gulint ligoninėje paskambino vaikai ir pasakė, kad pas juos atėjo S. T. . Vaikai bijo tėvo, nes tėvas prieš juos smurtaudavo. S. G. , kai jam suėjo 18 metų, tėvas stipriai sumušė ir išvijo iš namų.
Įvykio prie “Norfos” parduotuvės nesugalvojo, S. T. meluoja sakydamas, kad jie tą dieną nebuvo susitikę. Tuo metu pro šalį ėjo vienas vyras, ji kvietėsi pagalbos, bet vyriškis nereagavo.
Dėl 9500 Lt dydžio ieškinio dėl neturtinės žalos paaiškino, kad patyrė moralinę žalą, ją viešoje vietoje pažemino, matė aplinkiniai ir ji girdėjo daug nemalonių kalbų. Ligoninėje prabuvo vieną dieną, po to turėjo 16 dienų nedarbingumą. Jai buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, veido sumušimai pranyko tik už mėnesio. Esant veido sumušimams stengėsi viešoje vietoje nesirodyti, nes gėdijosi aplinkinių. Ir šiuo metu lankosi pas gydytoją, nes kamuoja galvos skausmai ir padidėjęs kraujo spaudimas.
Liudytojas S.S., policijos pareigūnas, paaiškino, kad tą dieną buvo iškvietimas, nepilnamečiai vaikai pranešė, kad atėjo jų tėvas, išsiskyręs su motina, ir jie bijo būti. Nuvykus į butą S. T. nerado, o vaikai paaiškino, kad bijo tėvo, nes jis primušė mamą. Jis su kitu pareigūnu S. G. išvyko, tačiau labai greitai vėl buvo iškvietimas iš to paties buto. Antrą kartą atvykus prie namo laiptinės rado S. T. , kuris, rodydamas dokumentus, paaiškino, kad bute turi teisę gyventi.
Pirmą kartą atvykus bute buvo vienas vyresnis vaikas ir du mažesni. Antrą kartą atvažiavus vyrenysis sūnus prašė, ką nors padaryti, kad tėvas pas juos neitų. Vyresnysis sūnus pasakė, kad mama jau nuskriausta ligoninėje, tai gali nuskriausti ir juos.
Liudytojas G. T. sutiko duoti parodymus prieš tėvą ir paaiškino, kad 2011-06-07 jam paskambino mama ir paklausė, ar jis negali paimti brolio, nes ją tėvas sumušė. Mama pasakė, kad nori eiti į policijos komisariatą. Jis nuėjo pasiimti brolio ir po kiek laiko sutiko mamą prie parduotuvės “Maxima”, mamos veidas buvo raudonas. Mama jam sakė, kad tėvas norėjo paimti buto raktus, o jai raktų nedavus, trenkė per veidą. Buto durys sunkiai darinėjosi, buvo pakeista spyna ir tėvas nebegalėjo įeiti. Tėvas bute jau pusę metų nebuvo lankęsis, po teismo susinervino. 2011-06-07 vakare, kai mamą paguldė į ligoninę, bute liko trise, buvo neužsirakinę durų. Atėjęs tėvas prašė atlaisvinti jam kambarį, o jis iškvietė policiją. Tėvas iš karto išėjo, o atvykusi policija patarė užsirakinti duris. Po kiek laiko grįžo tėvas, o nepatekęs į vidų pats iškvietė policiją. Antrą kartą atvykus policijai pasakė, kad nori pabūti be tėvo, nes sesė labai bijo tėvo. Tėvas visą laiką buvo piktybinis, jį lengva sunervinti, dažnai būdavo muštynės. Jis pats esąs ne vieną kartą tėvo sumuštas. Klausė tėvo, ar žinąs ką padarė mamai, tai jis atsakė, kad nieko nebuvo.
Anksčiau mamos tėvas nėra sumušęs, nors jam pačiam ne kartą teko būti išvarytam iš namų, nusistatymo prieš tėvą neturi. Mamos niekas daugiau sumušti negalėjo, nes ji ne piktybinė, tarp tėvo ir mamos dėl teismų yra didelė įtampa. Mama jam po konflikto su tėvu iš karto paskambino ir pasakė, kas nutiko, ir netrukus sutikęs mamą matė jos paraudusį veidą.
Iš protokolo pareiškimo matyti, kad A. T. kreipėsi į policiją pranešdama, kad ją 2011-06-07 apie 16 val. 30 min. apie parduotuvės ,,Norfa“, esančios Kraštiečių mikrorajone, S. T. apstumdė, sudavė du smūgius į veidą ir atėmė buto raktus ( b. l. 4).
Iš viešosios tvarkos pažeidimų registro matyti, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2011-06-07 21 val. 54 min. kviesta policija (b. l. 5).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta Purėno g. 1 Kupiškyje, pėsčiųjų takas prie parduotuvės ,,Norfa“ ( b. l. 7 -8).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiosios A. T. veido, tai yra po dešiniąja akimi, skruoste yra gelsvos ir violetinės spalvų kraujosruvos, matosi ties kraujosruvomis patinimas ( b. l. 14-16).
Iš specialisto išvados Nr. G784/11/(05) matyti, kad A. T. nustatytas veido sumušimas, lengvas smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu vienu ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 19).
Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja nepilnametė L. T. nurodė, kad 2011 m. birželio 7 dieną tarp 16 ir 17 valandos paskambino mama ir pasakė, kad yra policijoje, kad ją sumušė tėvas, ir kad eitų pasiimti mažąjį brolį M. Apie 20 val. su M. nuėjo į ligoninę. Mama sakė, kad jai skauda galvą, jos skruostas buvo ištinęs, matėsi dešiniame skruoste mėlynė, ji verkė. Mama pasakė, kad tėtis atėmė iš jos raktus ir kad jis gali ateiti į namus. Mama pasakė, kad ją sumušė tėtis Kraštiečiuose, prie parduotuvės „Norfa“. Namuose buvo jie trise - ji, M. ir G. Apie 22-23 val. į namus atėjo tėtis. Pradėjo klausti, ar jam atlaisvino vietą bute, šaldytuvą, apvaikščiojo kambarį. G. iškvietė policiją, bet dar neatvažiavus policijai, tėtis išėjo iš namų (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Nors S. T. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais.
Kaltinamojo S. T. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 dalyje – savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą A. T. atžvilgiu.
Savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos ar pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas. Civilinis kodeksas numato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, tai yra įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, gali atsirasti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą.
S. T. nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir savavališkai vykdė tikrą, tačiau nukentėjusiosios iš dalies ginčijamą, savo teisę turėti jam priklausančio buto (dalies) raktus. S. T. po santuokos nutraukimo ( b. l. 77-79) priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nors teismo sprendimas 2011-06-07 dar nebuvo įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad minėtas butas iki teismo sprendimo buvo bendroji jungtinė sutuoktinių A. T. ir S. T. nuosavybė, todėl S. T. tiek iki teismo sprendimo, tiek po teismo sprendimo priėmimo turėjo teisę lankytis ir gyventi bute. Tačiau, remiantis kaltininko ir nukentėjusiosios parodymais, S. T. neturėjo nuo buto raktų, nes jau apie vienerius metus iki teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo bute negyveno. S. T. reikėjo buto raktų, nes jis po teismo sprendimo, nutraukusio santuoką ir padalijusio butą, priėmimo pageidavo naudotis jam priklausančio buto dalimi. S. T. patvirtino, kad kažkada mieste sutikęs A. T. jos prašė raktų, tačiau ji nedavė, be to, 2011-06-07 dienos metu skambinęs buvusiai sutuoktinei ir prašęs atlaisvinti kambarį bei duoti buto raktus. Teisę gyventi jam priklausančioje buto dalyje jis pradėjo realizuoti 2011-06-07 vakare, atėjęs į butą ir vaikams pasakęs atlaisvinti vieną kambarį. Tačiau jam ( kartu su A. T. ) priklausančio buto raktus, kuriuos turėjo teisę turėti, jis užvaldė nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos- panaudodamas fizinę prievartą prieš buvusią sutuoktinę. Savo teisę naudotis priklausančiu butu, o tuo pačiu ir turėti buto raktus, jei buvusi sutuoktinė A. T. neleido ar trukdė, S. T. privalėjo įgyvendinti remdamasis civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka – kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. T. 2011-06-07 apie 16 val. 30 min. netoli parduotuvės „Norfa“, bandė gauti buto raktus iš A. T. , o pastarajai nedavus, apstumdė ir ranka du kartus smūgiavo nukentėjusiajai į veidą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą. Teismas atmeta S. T. parodymus, kad konflikto su buvusia sutuoktine tą dieną nebuvo iš viso, nes sutuoktinės nebuvo susitikęs, todėl ir negalėjęs sumušti, sumušta sutuoktinė galėjo būti kito asmens, o dabar siekiama iš jo pasipelnyti. Teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu ( b. l. 4, 9, 11-12, 33, 80). Nors nesantaika tarp buvusių sutuoktinių tęsiasi ir po santuokos nutraukimo, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais ir įtarti, kad A. T. buvo sumušta kito asmens, o kaltę suvertė S. T. .
Remiantis nukentėjusiosios ir liudytojo G. T. parodymais nustatyta, kad A. T. po konflikto iš karto paskambino sūnui Gediminui ir pasakė, kad ją sumušė S. T. ir ji nori eiti į policiją. G. T. patvirtino, kad sutiko mamą 2011-06-07 po pietų prie „Maximos“ ir matė, kad mamos veidas buvo raudonas. Nuo „Maximos“ parduotuvės, pakalbėjusi su sūnumi G., A. T. ėjo į policiją rašyti pareiškimo dėl sužalojimo. Kupiškio policijos komisariate A. T. pareiškimą pradėjo rašyti 2011-06-07 17 val. 15 min. ( b. l. 4), vadinasi, praėjus tik 45 minutėms po konflikto. Sunkiai įsivaizduojama situacija, kai nukentėjusioji, trijų vaikų mama, būdama stresinėje situacijoje - sumušta ir patyrusi lengvą galvos smegenų sukrėtimą, per tokį trumpą laiką veiktų taip nuosekliai ir kryptingai siekdama melagingai apkaltinti vaikų tėvą S. T. . Be to, liudytojas G. T. nurodė, kad S. T. , jo 2011-06-07 vakare paklausus „ ką mamai padarei“, atsakė „kas čia tokio, nieko čia nebuvo“. Tai tik patvirtina, kad konfliktas įvyko būtent tarp S. T. ir A. T. , nes priešingu atveju negalėjo būti tokio atsakymo, juk S. T. , jei nebūtų sumušęs buvusios sutuoktinės, turėjo iš viso nežinoti nei kas buvo, nei ko nebuvo, juk, tikint S. T. versija, jis tą dieną nebuvo nukentėjusiosios sutikęs.
Dėl S. T. pastebėjimo, kad priėmime dirba nukentėjusiosios draugė ir galėjo padėti sugalvoti galvos sutrenkimą, tai pažymima, jog A. T. nežymus sveikatos sutrikdymas diagnozuotas remiantis ligos istorija, ir sveikatos sutrikdymo mastą nustatė teismo ekspertė. Dėl S. T. pastebėjimo, kodėl daugiau žmonių nematė konflikto, nes prie „Norfos“ parduotuvės pastoviai būna žmonių, pažymima, kad įvykio vieta yra takelis šalia cementinės tvoros, esantis apie 30 m nuo parduotuvės, ir cementinė tvora skiria parduotuvę nuo takelio ( b. l. 7-8). Tvora užstoja takelį nuo įėjimo į parduotuvę, be to, kaip nurodė A. T. , ji konflikto metu šaukėsi pagalbos, tačiau praeivis neatsiliepė į pagalbos prašymą.
Kvalifikuojant veiką remiamasi nukentėjusiosios parodymais ir laikoma, kad konfliktas tarp buvusių sutuoktinių kilo ne dėl asmeninių paskatų, nors buvę sutuoktiniai konfliktuoja gana ilgą laiką. Nukentėjusioji nurodė, kad jai S. T. į veidą smūgiavo būtent po to, kai paprašė jos raktų, o ji, bijodama dėl vaikų saugumo, nedavė. Po smūgių nukentėjusioji atidavė raktus S. T. , ir pastarasis liovėsi smurtauti bei nuvažiavo.
Posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad S. T. fizinę prievartą prieš A. T. naudojo siekdamas užvaldyti buto raktus, tai yra savavaldžiavo.
Nors kaltinime nenurodyta, kad padaryta didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, teismų praktikoje laikoma, kad savavaldžiavimas, padarytas panaudojant fizinę prievartą, pripažįstamas nusikalstama veika ir kvalifikuojamas pagal BK 294 str. 2 d. net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio.
S. T. kaltė pilnai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, liudytojų G. T. ir L. T. parodymais, specialisto išvada, taip pat kitais įrodymais.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiosios A. T. civilinis ieškinys dėl 9500 Lt neturtinės žalos priteisimo iš S. T. (b. l. 129-131) tenkintinas iš dalies. Taip pat ieškovė nurodė, kad patyrė 1800,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ( b. l. 132, 133), visas išlaidas prašo priteisti iš S. T. .
Ieškovė nurodo, kad smurtą prieš ją S. T. naudojo darydamas sunkesnį nusikaltimą – savavaldžiavimą, todėl neturėtų būti apsiribojama tik nežymaus kūno sužalojimo mąsto kriterijumi. Ieškovei S. T. sudavė du stiprius smūgius į galvą, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nebereagavo į aplinką, tapo apatiška. Palaužta smurto perdavė S. T. buto raktus ir pergyveno dėl bute likusių vaikų saugumo. Ieškovė buvo pažeminta, nes prieš ją buvo smurtauta dienos metu viešoje vietoje, šalia parduotuvės. Ieškovės bejėgišką būseną po sumušimo ligoninėje matė jos nepilnamečiai vaikai, jai ir dabar skauda galvą, po sumušimo dvi savaites turėjo nedarbingumą.
Dėl neturtinės žalos A. T. nurodė, kad jai buvo padaryta mėlynė veide, ilgą laiką kentė skausmą ir ribotai galėjo lankytis viešose vietose.
Civilinis ieškinys pareikštas laikantis LR BPK 109 str. nuostatų, pateiktas teismo posėdyje prieš įrodymų tyrimą. LR CK 6. 263 str. nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą- privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6. 250 str. nuostatos nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismo nuomone, surinkta pakankamai įrodymų, kad nukentėjusioji A. T. patyrė neturtinę žalą - jautė skausmą, įvairius kitus nepatogumus, buvo gydoma ligoninėje, turėjo nedarbingumą, patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai, be veido sumušimo, padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas.
Pripažinus, kad dėl sužalojimo A. T. patyrė moralinę žalą, konstatuotina, kad ši žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu (9500,00) Lt, kadangi nustatant šios žalos dydį būtina atsižvelgti ir į daugelį kitų aplinkybių – į S. T. turtinę padėtį ( yra dirbantis), išsituokęs, turintis pareigą išlaikyti nepilnamečius, be ½ dalies buto neturintis nuosavybėje kitų nekilnojamųjų daiktų.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, mano, kad A. T. naudai priteisus 3500,00 Lt žalos, tai bus pakankama suma jos neturtinei žalai atlyginti, nes priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį, tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimas negali tapti nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu.
Iš S. T. nukentėjusiajai iš dalies priteisiamos jos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. BPK 106 str. 2 d. nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Ieškovės patirtos išlaidos – 1800, 00 Lt – atsižvelgiant į kaltininko turtinę padėtį, bylos ir ieškinio sudėtingumą, yra per didelės, todėl sumažinamos.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkinamas iš dalies, A. T. iš S. T. priteisiant 3500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 1200,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti .
Dėl bausmės
S. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. T. yra neteistas ( b. l. 42), dirbantis AB „Panevėžio energija“, turintis pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus ( b. l. 77-79).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į LR BK 54 str. 2 d. nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, taip pat į bausmių skyrimo taisykles. S. T. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, jo padarytas nusikaltimas apysunkis ( BK 11 str.). BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos šios bausmės – areštas ir laisvės atėmimas iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju, nors arešto bausmė paprastai laiko švelnesne bausme už laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslus geriausiai leistų pasiekti laisvės atėmimo bausmė atidedant bausmės vykdymą. Arešto bausmė būtų susijusi su nors ir trumpu, tačiau laisvės apribojimu.
Pažymėtina, kad S. T. yra dirbantis, o paskyrus arešto bausmę gali netekti darbo, ir didelė tikimybė, kad tuo atveju nebemokės nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo. Darbovietės kaltininkas charakterizuojamas teigiamai ( b. l. 46), nurodyta, kad propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Dėl teisminių ginčų nutraukiant santuoką ir po santuokos nutraukimo S. T. yra nervingas bendraujant su vaikais ir buvusia sutuoktine, kartais sunkiai susivaldantis, tačiau stresinės situacijos visada atsiliepia žmogaus elgesyje.
S. T. administracine tvarka nebaustas ( b. l. 44), priklausomybės ir psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( b. l. 106)
Atsižvelgtina, kad nukentėjusioji nesiekia, jog kaltininkas būtų griežtai nubaustas.
Teismo nuomone, S. T. bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors S. T. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, pažymėtina, kad jis netinkamu būdu kovojo dėl teisės naudotis jam priklausančia buto dalimi.
Atsižvelgiant į S. T. asmenybę, jam skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui.
Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 305 str., 307 str., 308 str., LR BK 75 str., 294 str. 2 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 294 str. 2 d., ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti BK 75 str. 1 bei 2 dalis ir S. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. T. iš S. T. 3500,00 Lt neturtinės žalos bei 1200,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
S. T. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.