- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-17
- Bylos Nr.
- 1A-488-511-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00167-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Ričardas Gilys, Bronė Vidzėnienė
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Nuteistasis
- S. T.
- Kategorijos
- 1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Gilio, Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-28 nuosprendžio, kuriuo
S. T. pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Taikant BK 75 str. 1 bei 2 dalis ir S. T. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Teismas tenkino civilinį ieškinį iš dalies ir priteisė A. T. iš S. T. 3500,00 Lt neturtinės žalos bei 1200,00 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. nuteistas už tai, kad jis 2011-06-07 apie 16.30 val., Kupiškio m. Purėno g. 1, prie parduotuvės „Norfa“, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, ketindamas gauti nuo buto durų raktus, panaudojo fizinę prievartą prieš A. T. , o būtent: A. T. jo reikalavimu nedavus nuo buto durų, esančio Kupiškyje, Vilniaus g. 81-1, raktų, ranka sudavė du smūgius nukentėjusiajai į veido sritį, tokiais savo veiksmais A. T. padarė veido sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, tai yra nežymiai sutrikdė A. T. sveikatą.
S. T. skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-28 nuosprendį ir prašo jį panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti. Teismas nepagrįstai privilegijuotai vertino nukentėjusiosios A. T. parodymus kaip vienintelius teisingus, nepaisant to, kad nukentėjusios parodymų nepatvirtino kiti objektyvūs bylos duomenys. S. T. parodymai, apie tai, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, neargumentuotai atmesti. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas padarė esminius BPK 6 straipsnio 2, 3 dalių ir 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Prieštaravimai nukentėjusiosios parodymuose nepašalinti, nusikaltimo motyvas nenustatytas, raktų užvaldymo faktas nepatvirtintas ikiteisminio tyrimo duomenimis, todėl visi aukščiau aptarti prieštaravimai turi būti vertinami kaltinamojo naudai. S. T. ir A. T. nėra konflikto dalyviai, nors yra bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyviai. Įvykio metu nebuvo nustatyta, kad S. T. negalėtų įgyvendinti nuosavybės teisių turinio į jam tenkančią dalį buto bendrosios jungtinės nuosavybės teise. S. T. jau daugiau nei metai laiko negyvena bute, Vilniaus g. 81-1, Kupiškis, iš jo išėjo savo valia. Remiantis byloje surinktais duomenimis negalima konstatuoti, jog S. T. negali realizuoti turimos nuosavybės teisės į butą, Vilniaus g. 81-1, Kupiškis. Be to, iš pateikto kaltinimo neaišku, ar S. T. savavaldžiavo, - nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, ketindamas gauti nuo buto durų raktus ar ketindamas įgyvendinti nuosavybės teisių turinį į butą, esantį Vilniaus g. 81-1, Kupiškyje. Kaltinamajame akte S. T. kaltinimai suformuluoti nedarant jokių nuorodų į galimai pažeistus teisės aktus. Kadangi nusikalstamų veiksmų nukentėjusios atžvilgiu S. T. neatliko, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus, nevertino tai, kad nuketėjusioji neišsakė jokių jai kilusių padarinių, jų įtakos tolesniam gyvenimui, darbui.
Atsikirtimais į apeliacinį skundą A. T. nurodo, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-28 nuosprendis yra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl yra teisingas bei pagrįstas ir nėra pagrindų jį naikinti. Tuo tarpu nuteistojo S. T. teisme užimtos gynybinės pozicijos, kad 2011-06-07 iš vis nebuvo sutikęs buvusios sutuoktinės A. T. , nepatvirtina jokia kita byloje surinkta medžiaga, pats teisme nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti jo teiginius. Priešingai, S. T. teigė, kad iki 2011-06-07 bute, esančiame Vilniaus g. 81-1, Kupiškyje, lankėsi prieš metus laiko, todėl mažai tikėtinas sutapimas, kad būtent S. T. sumušimo dieną vėl čia apsilankė, nebūdamas susijęs su smurtavimu prieš nukentėjusiąją. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė teisingas išvadas, kad po santuokos nutraukimo, padalinus sutuoktinių Trinkūnų turtą (butą) nuosavybės teise kiekvienam atiteko po 1/2 dalį, S. T. įgijo teisę į šio turto dalį, tačiau neturėdamas fizinių galimybių patekti į butą (ilgą laiką negyveno bute ir neturėjo nuo jo durų rakto), šią teisę naudotis butu būtent ir įgyvendino neteisėtais būdais - ypatingai įžūliai (dienos metu, viešoje vietoje), panaudodamas fizinį smurtą pagrobia iš nukentėjusiosios buto raktus. Nurodo, kad formuojant kaltinimą nėra prasmės nurodyti konkrečių teisės aktų, kurių galėjo laikytis S. T. , juolab, kad nuteistasis galėjo pasirinkti įvairius kilusio ginčo sprendimo būdus (teisėtus būdus, pavyzdžiui, kreipdamasis į policiją, į teismą, pas antstolį, susitarti gražiuoju ir kt.), todėl teismas teisingai spręsdamas kvalifikacijos klausimą motyvavo tuo, kad „...Savo teisę naudotis priklausančiu butu, o tuo pačiu ir turėti buto raktus, jei buvusi sutuoktinė A. T. neleido ar trukdė, S. T. privalėjo įgyvendinti remdamasis civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka - kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. " Teigia, kad smurtauta prieš ją buvo dienos metu, viešoje, gausiai žmonių lankomoje vietoje - šalia parduotuvės, baiminasi, kad mažame miestelyje šio smurtavimo metu galėjo būti atpažinta kitų žmonių, todėl išgyvena dėl pablogėjusios reputacijos (po įvykio yra girdėjusi sklindančias kalbas, kuriose pasisakoma apie jos sumušimą), jos bejėgišką būklę po sumušimo gulint ligoninėje matė nepilnamečiai jos vaikai, dėl ko taip pat labai pergyvena, pagrįstai nerimauja dėl ateities, nes iki šiol dėl galvos smegenų sukrėtimo skauda galvą, taip pat patyrė aibę nepatogumų, nes apie dvi savaites gydėsi, dėl akivaizdžių sumušimo žymių veide kurį laiką nenorėjo eiti iš namų ir rodytis kitiems žmonėms, turėjo dažnai lankytis pas medikus (kas iki tol buvo nebūdinga).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo išvada, kad S. T. padarė jam inkriminuotą veiką, abejonių nekelia. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad apeliantas buto raktų neužvaldė, nusikalstamos veikos – savavaldžiavimo nepadarė, yra paneigti byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų visuma, todėl S. T. pagal BK 294 str. 2 d. nuteistas teisėtai ir pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje S. T. paaiškino, kad kol vyko su nukentėjusiąją skyrybų procesas, jis negyveno bendrosios nuosavybės teise priklausančiame bute esančiame Vilniaus g. 81-1, Kupiškio m. ir nors 2011 m. birželio 7 d. apie 22 -23 val. buvo minėtame bute, tačiau į butą pateko, nes buto durys buvo nerakintos. Nuteistasis S. T. neigia, kad buvo susitikęs su nukentėjusiąją, prašė jos raktų ir naudodamas fizinę prievartą prieš ją gavo nuo durų raktus. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. T. parodė, kad 2011-06-07 apie 16 val. 30 min. ėjo iš Kraštiečių parduotuvės “Norfa” ir ją užpuolė buvęs sutuoktinis S. T. . Išėjus iš parduotuvės jis privažiavo dviračiu, pradėjo stumdyti, tampyti. S. T. reikalavo atsisakyti priteisto išlaikymo ir duoti buto raktus. Buto raktų nedavė, tada S. T. jai sudavė smūgius, į veidą. Ji išsigandusi atidavė S. T. buto raktus. Atidavus raktus smūgių nebebuvo. Pirmą dieną jai buvo sutinusi akis, kitą dieną atsirado mėlynė. Įvykio dieną jai gulint ligoninėje paskambino vaikai ir pasakė, kad pas juos įsiveržė S. T. .
A. T. parodymus atitinka specialisto išvados duomenys. Iš 2011-07-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G. 784/11 (05) matyti, kad A. T. konstatuotas veido sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytiems traumos laikui bei aplinkybėms, nėra, dėl nustatytų sužalojimų A. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 19).
A. T. parodymus atitinka ir liudytojo G. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Liudytojas parodė, kad 2011-06-07 jam paskambino mama ir paklausė, ar jis negali paimti brolio, nes ją tėvas sumušė. Mama pasakė, kad nori eiti į policijos komisariatą. Jis nuėjo pasiimti brolio ir po kiek laiko susitiko su mama, mamos veidas buvo raudonas. Mama jam sakė, kad tėvas norėjo paimti buto raktus, o raktų nedavus, trenkė per veidą. 2011-06-07 apie 22 val. 40 min. jam, sesei Linai ir broliui Mantvydui būnant namuose, atėjo tėtis, atsirakino pats duris ir sakė, kad jie atlaisvintų vaikų kambarį. Matė, kaip sesuo skambino policijai ir tada tėtis, pavaikščiojęs po butą, išėjo. Kadangi mama minėjo, kad tėtis iš jos paėmė buto raktus, tai suprato, kad jis atsirakino butą tais iš mamos paimtais raktais, nes nuo buto raktų jis neturėjo (b.l. 29). Nors G. T. teisme parodymus kiek pakeitė - jog durys buvo nerakintios, jog policiją kvietė du kartus, tačiau iš Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK ataskaitos matyti, kad 2011-06-07 21 val. 54 min. įregistruotas dėl buitinio konflikto pranešimas (b.l. 5). Liudytojai S. S. ir S. G. parodė, kad gavo iš Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK OVP specialisto K. S. nurodymą nuvykti adresu Vilniaus g. 81-1, Kupiškyje. Duomenų, jog policija vyko du kartus, nėra. Todėl G. T. teismo posėdyje jo duoti parodymai bylos duomenų neatitinka ir šie parodymai kelia abejiones dėl jų teisingumo. Atsižvelgus į tai, teismas pagrįstai vadovavosi G. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šie G. T. parodymai, sugretinti su A. T. parodymais patvirtina, jog S. T. 2011 m. birželio 7 d. apie 22 -23 val. buvo bute Vilniaus g. 81-1, Kupiškio m., į kurį pateko atsirakinęs duris, o buto durų raktą gavo panaudojęs fizinę prievartą prieš A. T. . Todėl konstatuotina, jog faktinės bylos aplinkybės nustatytos teisingai, S. T. pagrįstai pripažintas kaltu, nes nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę gauti nuo savo buto durų raktus, panaudodamas fizinę prievartą prieš A. T. . Nuteistojo veika pagal BK 294 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Nuteistasis skunde taip pat nesutinka su sprendimu priteisti nukentėjusiosios naudai 3500Lt neturtinei žalai atlyginti, nes mano, jog tokio dydžio neturtinė žala nepagrįsta ir neįrodyta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 2 d str. 1 d.). Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, kuri atitinka teismų praktiką panašiais atvejais. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, jog ji dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dėl patirto smurto nebegalėjo toliau tęsti savo planų, pasijuto pažeminta, nes smurtauta prieš ją buvo dienos metu, viešoje gausiai žmonių lankomoje vietoje – šalia parduotuvės, baiminosi, kad mažame miestelyje šio smurtavimo metu galėjo būti atpažinta kitų žmonių, jos būklę matė nepilnamečiai vaikai, dėl ko ji taip pat labai pergyveno. Nerimauja dėl ateities, nes iki šiol dėl galvos smegenų sukrėtimo skaudą galvą, taip pat patyrė nepatogumus, apie dvi savaites gydėsi, turėjo dažnai lankytis pas medikus (b.l. 129-130). Šios aplinkybės įrodytos teisiamojo posėdžio metu. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, konkrečias aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes, į tai, kad nuteistasis dirba, o tai rodo, jog jis turi realią galimybę atlyginti tokio dydžio žalą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija A. T. neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nuteistasis nurodo, kad kaltinamajame akte S. T. kaltinimai suformuluoti nedarant jokių nuorodų į galimai pažeistus teisės aktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, 4 punkte – kad kaltinamajame akte nurodomi pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (kaltinamojo akto surašymo metu galiojusi įstatymo redakcija). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos kitos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajame akte aprašant inkriminuojamą nusikalstamą veiką buvo nurodytas nusikalstamos veikos laikas, padarymo būdas ir kitos svarbios aplinkybės, visiškai atitinkančios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kadangi savavaldžiavimo nusikalstamos veikos sudėtis reikalauja, kad būtų nustatytas objektyvusis požymis – savavališkas vykdymas ginčijamos, bet nerealizuotos savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės, taip pat didelės žalos padarymo požymis ir psichinės ar fizinės prievartos panaudojimo faktas, todėl formuluojant kaltinimą S. T. ,
pagrįstai nebuvo nuorodos į galimai pažeistus teisės aktus, kadangi tai nėra blanketinė norma. Taip pat konstatuotina, kad kaltinamajame akte aiškiai nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.