- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- 1-1201-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01547-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- L. G.
- Civilinis ieškovas
- I. D.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas, Vilis Žilionis
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 259 str. 1 d., 6 MGL dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis 2017 m. liepos 7 d. apie 15.21 val., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, be to važiuodamas reguliuojama Taikos–Rygos gatvių sankryža, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, tai yra, degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui vairuojamu automobiliu iš Taikos g. įvažiavęs į sankryžą su Rygos g. ir sukdamas į kairę, į Rygos g., jis transporto priemonės judėjimo krypties keitimo metu nepasirinko saugaus, transporto priemonės stabilų judėjimą užtikrinančio greičio, dėl ko iš sankryžos įvažiuodamas į Rygos g. važiuojamąją dalį prarado judėjimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nuvažiavo nuo Rygos g. važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir partrenkė ant šaligatvio stovėjusį pėsčiąjį I. D., dėl ko I. D. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis L. G. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2017-07-07 važiavo Rygos g. sankryža. Automobilis, kurį vairavo buvo pirktas su draugu per pusę, jį turėjo vairuoti draugas, tačiau jam reikėjo būtinai nuvažiuoti į vieną vietą, o draugas negalėjo, todėl jį vairavo jis. Teisės vairuoti jis neturi. Labai skubėjo, žalias šviesoforo signalas jau mirksėjo, todėl pasirinko netinkamą greitį, automobilį sumėtė ir dėl to partrenkė žmogų stovintį ant šaligatvio. Po įvykio paprašė žmonių iškviesti greitąją pagalbą ir liko laukti. Labai gailisi dėl savo poelgio, atsiprašo nukentėjusiojo. Civilinį ieškinį nori atlyginti, sutiktų atlyginti dalimis po 50 Eur, nes iš karto atlyginti neleidžia jo finansinės galimybės. Šiuo metu moka draudimo įmonei už nukentėjusiajam išmokėtą draudimo sumą.
Kaltinamasis L. G. savo kaltę pripažino visiškai bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo, liudytojo parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. D. parodė, kad 2017-07-07, apie 15.00 val., Vilniuje, Taikos–Rygos gatvių sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui, normaliu tempu pėsčiųjų perėja perėjo iš Taikos g. į Rygos g. eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Laisvės pr. pusės. Po to, tebedegant žaliam šviesoforo signalui, praėjo saugumo salelę ir Rygos g. eismo pusę, skirtą važiuoti Laisvės pr. kryptimi. Praėjus visą Rygos g. važiuojamą dalį ir užlipus ant šaligatvio, kai link Rygos g. pusės buvo pasisukęs nugara, jis į šią kūno sritį pajuto smūgį, kurio iškart buvo parblokštas ant šaligatvio. Nieko negali pasakyti apie jį partrenkusio automobilio važiavimą prieš pat įvykį, iki partrenkimo jo nematė. Netrukus po partrenkimo, jam dar gulint, prie jo pribėgo kažkokie jauni žmonės, kurie jį pakėlė ir pasodino. Kažkas pranešė apie įvykį, iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Atvykę medikai jį išvežė į ligonin (b. l. 34, 35).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad 2017-07-07 apie 15.15 val., Vilniuje, priėjęs reguliuojamą Taikos – Rygos gatvių sankryžą pamatė kaip automobilis „Mazda“, sankryžoje sukdamas į kairę iš Taikos g. į Rygos g. eismo pusę, skirtą važiuoti Laisvės pr. kryptimi, nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies ribų ir užvažiavęs ant Rygos g. šaligatvio, partrenkė ten buvusį pėsčiąjį. Nežino dėl kokių priežasčių automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų. Gali tik pasakyti, kad šio automobilio vairuotojo kelyje nebuvo jokių kliūčių (b. l. 43).
Iš Eismo įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykis kilo Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Taikos–Rygos gatvių sankryžoje ir Rygos g. kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės pr. kryptimi, atkarpoje, esančioje ties sankirta. Minėtą Rygos g. eismo pusę nuo priešingos krypties eismo pusės ties sankryža skiria skiriamoji juosta, kurios pabaigoje, prie pat sankirtos įrengta saugumo salelė. Taip pat ties sankirta yra reguliuojama horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta 4,4 m pločio pėsčiųjų perėja, skirta pereiti Rygos g. važiuojamąją dalį. Sankryžos viduryje, ant asfaltuotos važiuojamosios dalies dangos buvo rasta viena ištisinė, tikėtina automobilio rato padangos palikta žymė, kuri, žiūrint nuo Taikos g. pusės, nuo sankryžos vidurio tęsėsi iš dešinės pusės į kairę link Rygos g. eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės pr. kryptimi, ir baigėsi ties šaligatviu, kelio ilgio atžvilgiu – dar prieš pėsčiųjų perėją, skirtą pereiti aptariamą Rygos g. važiuojamosios dalies eismo pusę. Po to, pėdsakas nenutrūkstamai, beveik lygiagrečiai Rygos g. kelio ašinei linijai tęsėsi Laisvės pr. kryptimi prie pat perėjos esančiu šaligatviu ir toliau žalia veja. Pėdsakas baigėsi žalioje vejoje, apie 3,4 m atstumu nuo Rygos g. važiuojamosios dalies eismo pusės. Ant žalios vejos, ties pėdsako pabaiga rasti, tikėtina, pėsčiajam priklausantys daiktai. Netoli pėdsako pabaigos apie 19,7 m atstumu už važiuojamųjų dalių sankirtos stovėjo automobilis „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojamosios dalies pločio atžvilgiu, automobilis stovėjo arčiau aptariamos eismo pusės kairiojo krašto (ties skiriamąja juosta), apie 0,9-1,2 m atstumu nuo jo. Automobilis stovėjo priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi link Laisvės pr. pusės, nežymiu kampu pasuktas į kairę pusę (b. l. 9).
Iš transporto priemonės apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykio metu L. G. vairuotas automobilis „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, t. y. apgadinti priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekiniai žibintai ir posūkio signalai, variklio dangtis, priekinis stiklas ir stogas (b. l. 10, 11).
Kaip nustatyta, automobilis „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas AB „Lietuvos draudimas“, techninė apžiūra atlikta. Pagal dokumentus (transporto priemonės registracijos liudijimą), automobilis priklauso (registruotas) Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau, iš byloje esančio pirkimo – pardavimo sutarties seka, kad 2017-07-03 automobilį įsigijo L. G. (b. l. 10, 12-14).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistės J. M.-Č. paaiškinimo nustatyta, kad I. D. eismo įvykio metu patyrė sekančius sužalojimus: muštinę žaizdą pakaušyje; kirstinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje; žaizdą kairėje ausyje; dešinės pusės IX-XI šonkaulių lūžius su skysčio ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje; stuburo juosmeninio 1-ojo slankstelio suspaustinį lūžį. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 28).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės.
BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET nustatytus reikalavimus eismo dalyviams. Pagal KET 14 punktą yra draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 127 punkte nustatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis L. G. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tai pripažino pats kaltinamasis, teigdamas, kad šios teisės niekada nebuvo įgijęs. Be to, iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kelių eismo įvykio vietos apžiūros su priedais protokolai, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, automobilio apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad važiuodamas reguliuojama Taikos–Rygos g. sankryža L. G. pažeidė ir KET 127 punktą, kadangi sukdamas iš Taikos g. į Rygos g., sankryžoje nepasirinko saugaus greičio ir dėl to jo automobilis iš sankryžos įvažiuodamas į Rygos g. važiuojamąją dalį prarado judėjimo stabilumą. Praradęs automobilio kontrolę, kaltinamasis nuvažiavo nuo Rygos g. važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir partrenkė ant šaligatvio stovėjusį nukentėjusįjį, taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. Taigi, 2017-07-07 vairuodamas automobilį L. G. nebuvo pakankamai atsakingas bei atidus ir padarė šiurkščius KET reikalavimų pažeidimus dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta I. D. sveikata, todėl jo veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgiama, kad L. G. už vairo sėdo neturėdamas teisės vairuoti, kas rodo ypatingą jo nerūpestingumą, kadangi dėl tokių jo veiksmų nukentėjo žmogus. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: teistas (b. l. 54), baustas administracine tvarka už nusižengimus nesusijusius su KET pažeidimais (b. l. 55-57), yra jauno amžiaus, dirba. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo manymu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. G. paskyrus švelniausią BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, parinktinas mažesnis už sankcijos vidurkį, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo metu galiojusio MGL dydį (1 MGL = 37,66 EUR).
Be to, įvertinus kaltinamojo gaunamas pajamas, pakankamai didelius civilinių ieškinių reikalavimus bei patiriamas automobilio saugojimo kompensavimo išlaidas, kurių nepadengia net automobilio pardavimo vertė, siekiant sudaryti realią galimybę kaltinamajam sumokėti baudą, nustatytinas ilgesnis jos sumokėjimo terminas.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kartu su bausme L. G. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tai, kad L. G. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, neužkerta kelio skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi ji turi prevencinį poveikį ir sulaiko nuo KET pažeidimo ateityje (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53), paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis, jam įsiteisėjus panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis I. D. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 192,68 EUR turtinės žalos bei 2103,81 EUR neturtinės žalos taip pat iš kaltinamojo L. G. priteisti 2 203,51 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 82-87). Teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad jo patirta turtinė žala yra visiškai atlyginta (b. l. 133), todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkinamas.
Paprastai už padarytą žalą atsako pats ją padaręs asmuo, tačiau pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnį, 6.263 straipsnio 3 dalį, ir 6.987 straipsnį, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, už apsidraudusiojo padarytą žalą kartu su juo atsako ir draudimo bendrovė. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Iš čia darytina išvada, jog iš kaltininko tiesiogiai gali būti priteisiama tik viršijus įstatyme nustatytus draudimo bendrovės kompensuojamus žalos dydžius. Nors nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašomos priteisti žalos reikalavimus išskaidė tiesiogiai kaltinamajam ir draudimo bendrovei, tačiau iš ieškinio turinio ir nukentėjusiojo bei jo atstovo paaiškinimų teisme akivaizdu, kad nukentėjusysis reikalauja priteisti žalą, kilusią, po L. G. padaryto eismo įvykio, t. y. tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusią su kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant į įstatymo nustatytą draudimo bendrovės pareigą teisės aktuose nustatyta apimtimi atlyginti už apsidraudusį asmenį nukentėjusiojo patirtą žalą, kad žalą padariusį asmenį ir draudimo bendrovę sieja subsidiarioji atsakomybė, teismo vertinimu, ne tiek aktualu kuriam iš jų yra suformuluotas reikalavimas priteisti žalą. Iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio akivaizdu, kad jis prašo priteisti dėl autoįvykio patirtą, nekompensuotą 4 307,32 EUR neturtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad iki ieškinio pateikimo nukentėjusiajam draudimo bendrovė išmokėjo 2 000 EUR neturtinės žalos, po ieškinio pateikimo I. D. draudimo bendrovė sumokėjo dar 1 000 EUR neturtinės žalos (b. l. 106, 121). Bendras I. D. išmokėtas neturtinės žalos dydis yra 3 000 EUR.
Atsižvelgiant į tai, kad 1 000 EUR neturtinės žalos draudimo bendrovė nukentėjusiajam sumokėjo jau po civilinio ieškinio pareiškimo, I. D. civilinis ieškinys laikytinas geranoriškai patenkintu, todėl šioje dalyje taip pat atmestinas.
Byloje nėra duomenų, kad I. D. draudimo bendrovė ar kaltinamasis būtų atlyginę likusią neturtinės žalos sumą – 3 307,32 EUR.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, po traumos jaučia liekamuosius reiškinius – skausmus, dėl patirtų kaulų lūžių sunkiai vaikšto, iki šiol tęsia gydymą, negali dirbti fizinio darbo, dėl ko negali įsidarbinti ir yra išlaikomas šeimos narių. Prarado pasitikėjimą žmonėmis ir pačiu savimi, priverstas lankytis pas psichologus. Kaip nurodyta 2018-01-12 ir 2018-05-24 gydytojo eksperto išvadose (b. l. 104, 105) nukentėjusysis po eismo įvykio patyrė pakankamai daug sužalojimų (pakaušio srities mušta žaizda, dešinės ausies kaušelio kirsta žaizda, dešinės pusės IX-X šonkaulių lūžiai, stuburo juosmeninės dalies I-ojo slankstelio lūžimas), jis buvo priverstas ilgai gydytis, kęsti skausmus, be to, kaip nurodė teisme, vis dar stipriai jaučia liekamuosius reiškinius. Tai patvirtina ir 2018-05-24 gydytojo eksperto išvada, t. y. kad I. D. net po 5 mėn. dėl tų pačių sužalojimų buvo konstatuota dar daugiau sveikatos sutrikimų, nei 2018-01-12 išvadoje. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad šonkaulių ir stuburo slankstelio lūžiai, kurių gijimas atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis yra garbaus amžiaus žmogus, nėra greitas procesas ir reikalauja ilgesnio laiko, iki šiol sąlygoja pakankamai daug nukentėjusiojo veiklos suvaržymų. Pasak jo atstovo, I. D. iki šiol negali dirbti, kyla sunkumų buityje, t. y. patirtos traumos akivaizdžiai pablogino jo gyvenimo kokybę dėl ko nukentėjusysis patiria neigiamus išgyvenimus. Tai, kad jis buvo partrenktas vidury dienos, jau perėjus gatvę degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, t. y. jam laikantis visų eismo saugumo reikalavimų, iš nugaros, objektyviai galėjo sukelti nuolatinio nesaugumo jausmą kelyje ir taip dar labiau pabloginti nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nukentėjusysis neabejotinai dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Kita vertus, byloje nustatyta, kad draudimo bendrovė I. D. jau išmokėjo 3 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nurodytas neturtinės žalos dydis yra adekvatus patirtiems sužalojimams bei neigiamiems išgyvenimams, atitinka teisingumo ir protingumo principus, bei formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-292/2014 Nr. 2K-252-677/2015 Nr. 2K-372-942/2015 Nr. 2K-95-222/2017). Esant nurodytoms aplinkybėms, I. D. ieškinys dėl 3 307,32 EUR neturtinės žalos iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis I. D. pasinaudojo advokato V. Žilionio paslaugomis ir už atstovavimą, ieškinio parengimą bei dalyvavimą procese sumokėjo 500 Eur (b. l. 128). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo keliami ir nagrinėjami teisiškai sudėtingi klausimai, bylą sudaro vienas tomas ir ji išnagrinėta per trumpą laikotarpį sutrumpinto proceso tvarka, į parengto ieškinio sudėtingumą, tai, kad sutartis su advokatu sudaryta pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, mano, kad prašoma 500 Eur suma yra per didelė, todėl mažina ją iki 200 Eur ir šią sumą pripažįsta proceso išlaidomis bei priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. skirti galutinę bausmę – 40 MGL (1 506,40 Eur) baudą, nustatant, kad ji turi būti sumokėta per 2 (du) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
L. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo I. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiojo I. D. naudai iš kaltinamojo L. G. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.