- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-177-891/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-49848-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Budrys, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės (toliau – ir prokurorės) apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamojo įsakymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu A. Z. (A. Z.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 ir 72 straipsniais, A. Z. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemonėmis 1 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo dienos (2019-11-23); išieškoti iš A. Z. pusę automobilio „Audi 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 2628 eurus.
2019-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas prokurorės apeliacinis skundas dėl minėto teismo baudžiamojo įsakymo. Teisėjo rezoliucija šis apeliacinis skundas priimtas ir skirtas nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.
Apeliacinis skundas grąžinamas apeliantei.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnio, reglamentuojančio kaltinamojo teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, 1 dalyje numatyta kaltinamojo teisė nesutinkant su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Atitinkamai šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Pažymėtina, jog teismo baudžiamojo įsakymo institutas baudžiamajame procese yra specifinis tuo, kad šis procesinis dokumentas negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o teisė prašyti surengti bylos nagrinėjimą nesutinkant su teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta tik kaltinamajam.
BPK 422 straipsnio nuostatos konkrečiai ir nedviprasmiškai nustato vien tik kaltinamojo teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą ir tik tokio prašymo padavimas nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą, o byla teisme išnagrinėjama įprastine tvarka. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam A. Z. Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamojo įsakymo nuorašas buvo įteiktas 2019 m. gruodžio 10 d. (b. l. 88). Kaltinamasis per įstatyme numatytą terminą prašymo teismui, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nepateikė, o tai reiškia, kad minėtas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 27 d., o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas pagal BPK 422 straipsnio 2 dalies nuostatas yra neskundžiamas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato teisės apeliacine ar kasacine tvarka apskųsti baudžiamojo įsakymo ne tik kaltinamajam, bet ir prokurorui. Dėl to plečiamai aiškinti baudžiamojo proceso įstatymą ir galimai pabloginti kaltinamojo padėtį po to, kai teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo, nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kuris lėmė neteisingo sprendimo (teismo baudžiamojo įsakymo) priėmimą, ir dėl to negali būti laikoma, jog buvo įvykdytas teisingumas, šie motyvai negali paneigti teismo baudžiamojo įsakymo proceso prasmės. Tais atvejais, kai BPK normos, reglamentuojančios bylų supaprastintą procesą, nenustato kokių nors klausimų, kilusių priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, taikomos bendrosios BPK normos, reglamentuojančios bylų procesą pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, tačiau nagrinėjamu atveju BPK 422 straipsnio nuostatos konkrečiai numato, kad tik kaltinamojo prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą.
Iš prokurorės pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su kaltinamajam paskirta bausme, prašydama skirti šiam asmeniui griežtesnę baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės, nuosavybės teise priklausančios kaltinamajam A. Z., konfiskavimą. Prokurorės teigimu, teismas tik formaliai pasisakė dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo ir nepagrįstai nusprendė iš kaltinamojo išieškoti sumą, atitinkančią pusę jo automobilio vertės, tai yra 2628 eurus, kai šiuo atveju BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos negalėjo būti taikomos (konfiskuotina transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltininkui, tačiau ne trečiajam asmeniui). Įstatymo leidėjas prokurorui nenustatė pareigos pareiškime dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyti kaltininkui skirtinas baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra saistomas prokuroro siūlomu ar kaltininko pageidaujamu baudos dydžiu, jis gali parinkti tokį baudos dydį, kuris, jo vertinimu, yra teisingas. Pažymima, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat laikytinos bausmės dalimi. Vadovaujantis BPK 421 straipsnio 4 punktu, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip ir bet kuriuo kitu baigiamuoju teisminiu dokumentu, turi būti išsprendžiami baigiant procesą privalomai spręstini klausimai, susiję su procesinių prievartos priemonių taikymu. Dėl to, net ir nesant prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu suformuluoto reikalavimo kaltinamajam paskirti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali ją paskirti savo iniciatyva arba jos iš viso neskirti. Taigi, vien ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam A. Z. paskyrė per švelnią baudžiamojo poveikio priemonę, savaime nesuponuoja išvados, jog nebuvo laikytasi bendrųjų baudžiamojo proceso principų.
Kaip minėta, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuojančios teisės normos proceso dalyviams nesuteikia teisės apeliacine ar kasacine tvarka apskųsti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą. Šio baudžiamojo proceso įstatyme nustatyto imperatyvo nepaisymas sukurtų tokią teisinę situaciją, kai proceso dalyviams būtų suteikiamos tokios teisės bei pareigos, kurių baudžiamojo proceso įstatymas iš viso nenustatė. Nepagrįstai platus baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimas būtų nesuderinamas su viešąja baudžiamojo proceso teisės šakos prigimtimi, pažeistų kaltinamojo teisėtus lūkesčius, kad jo atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas nebus pakeistas įstatymo imperatyviai nenustatyta tvarka. Be to, toks įstatymo aiškinimas neabejotinai iškreiptų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes kaip jau buvo minėta, kaltinamajam teisė apskųsti baudžiamąjį įsakymą apeliacine ar kasacine tvarka taip pat nenustatyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 1S-235-307/2017).
Kadangi prokurorės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamojo įsakymo yra negalimas, jis grąžinamas apeliantei (BPK 323 straipsnio 1 dalis).
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, 323 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamojo įsakymo grąžinti apeliantei.
Nutarties vykdymą pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.