- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2-1467-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00197-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė (pirm.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Indema“, A. Z., D. Z., uždarajai akcinei bendrovei „He-Ma“, S. J., Ž. J.
- Ieškovas
- Žemės namai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notaras M, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, „Klaipėdos kredito unija“, Kredito unija "Magnus"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ ir atsakovų A. Z. ir D. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2590-852/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žemės namai“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „He-Ma“, uždarajai akcinei bendrovei „Indema“, S. J., Ž. J., A. Z. ir D. Z. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notaras M. K., notarė, V. P., kooperatinė bendrove Kredito unija „Magnus“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos kredito unija“, M. O.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Žemės namai“ 2020 m. vasario 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo:
1.1. pripažinti ieškovės ir atsakovės UAB „He-Ma“ (toliau – atsakovė 1) 2018 m. gruodžio 4 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį galiojančia;
1.2. pripažinti toliau nurodomą turtą bendrąja daline ieškovės ir atsakovės 1 nuosavybe, kurioje ieškovės nuosavybės dalis yra lygi 53/100:
1.2.1. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2.2. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2.3. dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2.4. dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. pripažinti negaliojančia atsakovės 1 ir UAB „Indema“ (toliau – atsakovė – 2) 2019 m. lapkričio 28 d. sudarytą nekilnojamojo turto dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MK-14352, kurios pagrindu atsakovė 2 nusipirko 443/952 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl ieškovei pripažintos 53/100 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo;
1.4. pripažinti negaliojančia atsakovės 1 ir atsakovės 2 2019 m. gruodžio 17 d. sudarytą nekilnojamojo turto dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MK-15168, kurios pagrindu atsakovė 2 nusipirko 509/952 dalis žemės sklypo, esančio Rū(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl ieškovei UAB „Žemės namai“ pripažintinos 53/100 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo;
1.5. pripažinti negaliojančia 2020 m. vasario 13 d. atsakovės 1 ir S. J. (toliau –atsakovas 3), Ž. J. (toliau – atsakovė 4), D. Z. (toliau – atsakovė 5) bei A. Z. (toliau – atsakovas 6) sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 660, kurios pagrindu Ž. J. ir S. J. nusipirko iš UAB „He-Ma“ 30/61 dalį, o A. Z. ir D. Z. nusipirko iš UAB „He-Ma“ 31/61 dalį žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl ieškovui UAB Žemės namai pripažintinos 53/100 dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo;
1.6. išreikalauti iš atsakovės 2 ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą:
1.6.1. 53/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.6.2. 53/100 dalis dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.7. išreikalauti iš atsakovo 3, atsakovės 4, atsakovės 5 ir atsakovo 6 ieškovei nuosavybės teise priklausančią 53/100 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalusis numeris (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones patikslinant jų objektą:
3. Areštuoti šį nekilnojamąjį turtą: 1) patalpą / butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovui 6 ir atsakovei 5, 2) patalpą / butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovei 2, 3) patalpą / butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovei 2, 4) bet kokiam kitam nekilnojamojo turto objektui, kuris yra arba bus suformuotas adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
4. Nurodė, kad atsakovė 1 žemės sklypą ir pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), perleido atsakovams 3, 4, 5, 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-684-236/2020 taikė laikinąsias apsaugos priemones – disponavimo teisės areštą žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir juose esantiems pastatams, tačiau atsakovai dirbtinai perdalijo ginčo pastatus ir naujoms ginčo patalpoms laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos.
Atsiliepimas
5. Atsakovai 1, 2, 5, 6 su ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina byloje pareikštų reikalavimų, susijusių su suformuotomis naujomis patalpomis, turto vertė viršija ieškovės įnašo pagal jungtinės veiklos sutartį dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir patikslino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-684-236/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad taip pat areštuojamas, apribojant disponavimo teisę, šis turtas:
6.1. Patalpa / butas, esanti (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovams D. Z. ir A. Z.;
6.2. Patalpa / butas, esanti (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovei UAB „Indema“;
6.3. Patalpa / butas, esanti (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovei UAB „Indema“;
6.4. bet koks kitas nekilnojamojo turto objektas, kuris yra ar bus suformuotas adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
7. Teismas, įvertinęs tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-684-236/2020 padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtina išlaikyti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, taip pat, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis sutartis, kurių pagrindu atsakovai 2, 3, 4, 5, 6 nuosavybės teise įgijo ginčo turtą, padarė išvadą, kad naujai suformuoti nekilnojamojo turto objektai yra nekilnojamojo turto, kuriam teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dalis.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Atsakovė 5 ir atsakovas 6 atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (patikslinimo), nes ieškovė prašė taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones, reikalavimams, kurie nėra pareikšti byloje, užtikrinti.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nes atsakovams priklausančio turto vertė yra 128 000 Eur, viso areštuoto turto vertė – 313 900 Eur, nors ieškovės nurodomas įnašas pagal jungtinės veiklos sutartį yra 174 481,45 Eur, todėl teismas, taikydamas papildomas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
8.3. Ieškovė neįrodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes atsakovai savarankiškai sukūrė naują nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)) ir ieškovė ir atsakovė 1 šiame procese nedalyvavo.
Atsiliepimas
9. Atsakovė 2 atsiliepimu į atskirąjį skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones turtui, kuriam nėra pareikšti jokie reikalavimai.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovė, prašydama taikyti naujas (papildomas) laikinąsias apsaugos priemones, turėjo sumokėti žyminį mokestį, tačiau to nepadarius, teismas neturėjo nagrinėti tokio prašymo.
Motyvuojamoji dalis
9.3. Ieškovė neįrodė preliminaraus patikslinto ieškinio pagrįstumo, nes ieškovė negalės pretenduoti į turtą, kuris buvo / bus sukurtas atsakovų lėšomis ir darbu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsakovė 2 atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat prašo priimti papildomus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes bet koks prašymas, susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (pakeitimu), yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 5 dalis).
10.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovei nepateikus patikslinto ieškinio ir nenurodžius, į kokį konkrečiai atsakovei 2 priklausantį nekilnojamąjį turtą ar patalpas ieškovė siekia įgyti teises, ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patalpoms – butams, dėl kurių ieškovė nereiškia ieškinio reikalavimų, yra nepagrįstas. Status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimas) statusas negali būti taikomas nekilnojamojo turto objektams, kurių ieškovė nesukūrė ir negalėjo sukurti, nes jie yra / bus sukurti po to, kai iš atsakovės 1 įsigiję žemės sklypus atsakovai ant sklypų sukurs nekilnojamąjį turtą.
10.3. Skundžiama nutartimi areštuoto turto, priklausančio atsakovei 2, vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 360 900 Eur, tačiau po atsakovės 2 investicijų, nekilnojamojo turto vertė padidėjo iki 407 000 Eur. Teismas, iš viso 174 481,45 Eur reikalavimui užtikrinti, areštavo atsakovams priklausantį turtą, kurio vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 487 000 Eur, po UAB „Indema“ ir A. Z. ir D. Z. investicijų į įsigytą turtą – 533 200 Eur.
11. Ieškovė atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atsakovų atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nepagrįsti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai, jog ieškovė prašė taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė, įvertinusi tai, kad atsakovai dirbtinai padalijo ginčo objektą ir tokiu būdu siekia apsaugoti dalį ginčo turto nuo disponavimo teisės arešto, nors naujos patalpos yra sudėtinė ginčo pastatų dalis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
11.2. Atsakovai 2, 5, 6 siekia įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties peržiūros ir ginčo turto disponavimo teisės arešto panaikinimo, nors ginčo turto arešto būtinybė šioje byloje buvo patvirtina.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų veiksmus bei siekiant išvengti galimo atsakovų piktnaudžiavimo, pagrįstai patikslino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pasitvirtino tiek perleidus ginčo turtą atsakovams, tiek ir atsakovams ėmus formuoti naujus nekilnojamojo turto objektus (patalpas) iš pastatų. Todėl, nepatikslinus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali bandyti patalpas perleisti tretiesiems asmenims siekdami paslėpti šį turtą nuo ieškovės reikalavimų, o iš sąžiningų trečiųjų asmenų ieškovė jai tenkančios turto dalies neturėtų galimybės išieškoti. Dėl to egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ginčo patalpų atžvilgiu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, patikslinant jų taikymo mastą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas kartu su atsakovės 2 atskiruoju skundu gavo pateiktą naują rašytinį įrodymą – Kooperatinės bendrovės Kredito unijos „Magnus“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 20-247, kuriame nurodyta, kad kreditorius skolininkei (UAB „Indegus“) nustatė aukščiausią kredito rizikos kategoriją, nes kreditoriui įkeistam turtui, adresu, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra taikomas areštas. Šiais duomenimis grindžiami atsakovės 2 atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtakos atsakovės 2 ūkinei komercinei veiklai, t. y. jos turtinei padėčiai.
15. Įvertinęs tai, kad atsakovės 2 pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovės 2 turtui taikymo pagrįstumo, be to, dėl šio įrodymo bylos šalys turėjo galimybę pareikšti nuomonę atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės pateikti nauji įrodymai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
16. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-302/2018). Pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1130-943/2018).
17. Iš bylos medžiagos ir šalių procesinių dokumentų nustatyta, kad prašymą pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, papildomai areštuojant atsakovams priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą, ieškovė iš esmės grindė aplinkybe, kad dėl atsakovų veiksmų, pastatuose, esančiuose žemės sklypuose adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo išskirtos patalpos / butai, kurioms laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos. Atsižvelgiant į tai, taip pat į apeliacijos objektą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju papildomos laikinosios apsaugos priemonės turėjo (galėjo) būti taikomos tik nustačius ieškinio reikalavimo preliminarų pagrįstumą bei grėsmes, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas dėl ieškinio reikalavimo pasunkės ar pasidarys neįmanomu, egzistavimą (CPK 144 straipsnis). Šias sąlygas, lemiančias poreikį didinti byloje atsakovų turtui jau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, turi įrodyti prašymą teikiantis asmuo (šiuo atveju – ieškovė), o bent vienos iš jų nebuvimas suponuoja pagrindą atsisakyti papildomomis priemonėmis varžyti atsakovų turtą.
18. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-684-236/2020 įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog apeliantė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių jos ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu, t. y. pripažino ieškovės ieškinį preliminariai pagrįstu. Teisės doktrina disponavimą turtu apibrėžia kaip teisę nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę.
19. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovai ginčo objektuose suformavo naujas patalpas, todėl tokie jų veiksmai gali būti vertinami siekimu apsunkinti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti / ar patikslinti laikinąją apsaugos priemonę, turi įvertinti, ar nepatikslinus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančiomis sutartis, kurių pagrindu atsakovai (UAB „Indema“, S. J., Ž. J., A. Z. ir D. Z.) nuosavybės teise įgijo ginčo turtą ir naujai suformuoti nekilnojamojo turto objektai yra nekilnojamojo turto, kuris buvo areštuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d., dalis ir, disponuojant šiuo turtu, nebūtų išlaikyta status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimo) padėtis.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai nepatirs nuostolių dėl ginčo nekilnojamojo turto objektų, nes jie ir toliau gali naudotis ginčo turtu, o priešingu atveju, nepatikslinus laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų neproporcinga rizika galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, nes atsakovai nekilnojamąjį turtą galėtų perleisti tretiesiems asmenims.
22. Atsakovė 2 taip pat nurodo, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė negalės vykdyti ūkinės – komercinės veiklos. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus patirti nuostoliai ir ieškinys šioje byloje bus atmestas, atsakovai turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovai patyrė dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Kitų aplinkybių, kurios nepriklausytų nuo atsakovų veiksmų, ir būtų sąlyga netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai nenurodė. Pabrėžtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikytos, tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų atžvilgiu taikomas suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams.
Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo
23. Atsakovai taip pat nurodo, jog ieškovė už prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą turėjo sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 5 dalis), nes buvo taikytos naujos laikinosios apsaugos priemonės, o ne pakeistos senosios. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovų pozicija nesutinka.
24. CPK 80 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nei CPK 80 straipsnio 5 dalis, nei kitos CPK nuostatos nenumato įpareigojimo mokėti žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tais atvejais, kai prašoma nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinės dalies patikslinimo. Daroma išvada, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį už paduotą prašymą, siekiant pakeisti / patikslinti nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinę dalį.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinio užtikrinimo procesinės priemonės tikslą ir taikymo paskirtį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, patikslinant jų taikymo mastą, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.