Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-503-460/2015

2015 m. balandžio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-255-903/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovams L. G. ir M. J. dėl servitutų nustatymo, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, ir ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ (apeliantė) bei atsakovų L. G. ir M. J. (apeliantai) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 priėmė sprendimą Nr. Tl 1-591 „Dėl pritarimo viešųjų paslaugų - geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų - teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui“. Šio sprendimo pagrindu Klaipėdos rajono savivaldybė ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2011-11-08 pasirašė Viešųjų paslaugų - geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų - teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartį Nr. 2011/SUT.05-107 Šios sutarties pagrindu nuo 2012-01-01 ieškovė vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. 2011-11-08 Viešųjų paslaugų - geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų - teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartimi Nr. 201 l/SUT.05-107 savivaldybė įsipareigojo perduoti ieškovei infrastruktūrą, ją savivaldybė valdo nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais (sutarties 4.1 p.), o ieškovė įsipareigojo perimti infrastruktūrą, ji nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, tačiau būtina Vandens tiekimo veiklai vykdyti ir naudoti Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (sutarties 4.3 p.). Ieškovė taip pat įsipareigojo visą sutartyje nurodytais pagrindais jo valdomą infrastruktūrą eksploatuoti ir naudoti pagal reikalavimus, nustatytus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse (sutarties 4.4 p.) (t. 1, b. l. 11–18). Valstybinės Įmonės Registrų centras duomenimis atsakovei L. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kretingalės mstl., Klaipėdos r., jame yra Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai-buitinių nuotekų tinklai. Nuotekų šalinimo tinkle šuliniai pažymėti NŠ Nr.202.24/58-0237 pl., X-324034,05, Y-6192034,98, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŠ Nr.201.24/58-0237, X-324028,01, Y-6192049,93, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui M. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kretingalės mstl., Klaipėdos r., jame yra Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai-buitinių nuotekų tinklai, šulinys pažymėtas NŠ Nr. 221.24/58-0236 pl. X-323890,78, Y-6192038,3, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19–29). Iš pateiktų AB „Klaipėdos vanduo“ pranešimų L. G. nustatyta, kad 2013-07-01 ir 2013-07-03 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pranešimais apie numatomus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros/remonto darbus (t. 1, b. l. 30–31). Iš pateiktų ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ir atsakovų L. G. ir M. J. susirašinėjimo raštų nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl privažiavimo prie ieškovui nuosavybės (ir panaudos) teise priklausančių šulinių (t. 1, b. l. 32–46, 58–67). Iš 2013-09-16 antstolio J. Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad antstolis 2013-09-11 kartu su AB „Klaipėdos vanduo“ Plėtros departamento direktoriaus pavaduotoju V. V. atvyko prie nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių, esančių Kretingalės mstl., Klaipėdos r. Nuotekų šuliniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys atsakovų žemės sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė L. G.) ir nuotekų šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas M. J.) yra aptverti metalinio tinklo tvora su uždėtomis plastikinėmis plombomis ant tvoros segmentų sujungimo vietų, taip pat matyti pakabinama spyna užrakintas nuotekų šulinio dangtis (t. 1, b. l. 76–88). Iš pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 2013-06-19, nustatyta, kad atsakovas M. J. nupirko iš B. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 134–139). Iš perdavimo–priėmimo akto nustatyta, kad 1995-11-20 valstybė perdavė Klaipėdos rajono savivaldybei inžinerinius tinklus prie Kretingalės darželio (t. 1, b. l. 154–155). Iš 2014-01-16 antstolio J. Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 1 nustatyta, kad antstolis 2014-01-14, 09.56 val., kartu su AB „Klaipėdos vanduo“ atstovu V. J., Gargždų padalinio meistru A. D. ir kitais AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojais atvyko apžiūrėti nuotekų šulinių, esančių Kretingalės mstl., Klaipėdos r., ir konstatavo, kad nuotekų šuliniai 201 ir 202 yra aptverti metalinio tinklo tvora su paliktu praėjimu prie šulinių, šuliniai buvo vizualiai apžiūrėti, šulinys 221 yra aptvertas metalinio tinklo tvora su uždėtomis plastikinėmis plombomis ant tvoros segmentų sujungimo vietų, ant tvoros pritvirtinta lentelė su užrašu „Privati valda“ ir informacinė lentelė su užrašu „Esant gedimui skambinti (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 6–7). Iš 2014-02-18 antstolės Viktorijos Vėliuvienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0162/14/14 nustatyta, kad 2014-02-18 11.45 val., reaguodama į AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų telefoninį reikalavimą atrakinti nuotekų šulinį juosiantį aptvarą, atvyko M. J. įgaliotas asmuo (duomenys neskelbtini). Skambinta buvo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jie yra nurodyti ant informacinės lentelės, esančios ant aptvaro, kuris juosia nuotekų šulinį (t. 2, b. l. 28–29). Iš AB „Klaipėdos vanduo“ 2014-04-02 raštų, rašytų atsakovams L. G. ir M. J. nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovus su pasiūlymu dėl servituto nustatymo (t. 2, b. l. 66–73). Iš 2014-03-18 UAB „Geometra“ žemės sklypo plano nustatyta, kad atsakovei L. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatomo servituto plotas 0,0350 ha, bei nurodytos servituto posūkio kampų koordinatės (t. 2, b. l. 83). Iš 2014-09-18 UAB „Geometra“ žemės sklypo plano nustatyta, kad atsakovui M. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatomo servituto plotas 0,0186 ha, bei nurodytos servituto posūkio kampų koordinatės (t. 3, b. l. 40). Iš 2014-10-09 servituto sutarties matyti, kad M. J. ir UAB „Hidrona“ susitarė dėl neterminuoto servituto aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas nustatymo tarnaujančiam daiktui M. J. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kretingalės mstl., Klaipėdos r., servituto plotas 8 m², sumokėta už servitutą 240 Lt (t. 3, b. l. 62–67).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp šalių dėl priėjimo/patekimo prie nuotekų šalinimo šulinių atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.

Dėl servitutų nustatymo

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų pozicija, t. y. dėl to, kad jų nuomone ieškovės reikalavimų apimtis neadekvati servituto plano plotui. Atsakovai mano, kad nustatyti servituto plotai yra per dideli. Pažymėtina, jog šiuo atveju servitutai nustatyti pagal UAB „Geometra“ planus, sudarytus siekiant suteikti viešpataujančio daikto savininkui ir naudotojui sąlygas privažiuoti, tiesti, aptarnauti bei naudoti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius. Šiuo aspektui svarbu tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovai būtų pateikę pasiūlymų dėl servitutu nustatomo mažesnio žemės ploto. Apeliaciniame skunde jie taip pat nenurodė jokių alternatyvų UAB „Geometrą“ sudarytiems planams, pagal kuriuos nustatyti servitutai. Tai pagrindžia, kad realios ir esminės alternatyvos šiuo atveju neegzistuoja: jos nenurodė nei ieškovė, jos nenurodė ir nenurodo atsakovai. Dėl to minėtas atsakovų skundo motyvas yra nepagrįstas ir neįrodytas, apylinkės teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad galimi kiti servitutų variantai.

Atsakovai skunde nurodo, jog žemės sklypų servitutų nustatymo būtinumas ne tik byloje neįrodytas, bet ir nebuvo ieškovės įrodinėjamas, o sprendimas yra nemotyvuotas, nepagristas, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pirma, pateikdami tokius argumentus, atsakovai ne iki galo tiksliai įvertina byloje esančias reikšmingas faktines aplinkybes. Apylinkės teismas išnagrinėjo aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovai savo veiksmais apsunkino ir nesuteikė realios galimybės ieškovės darbuotojams patekti prie viešųjų paslaugų teikime naudojamų objektų – šulinių, prižiūrėti ir aptarnauti juos. Šias aplinkybes apylinkės teismas nustatė ir įvertino sprendimo motyvuojamojoje dalyje, taip pat nurodė, kokiais įrodymais yra patvirtintos šios svarbios aplinkybės (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo motyvai dėl nustatytų faktinių aplinkybių, jų įvertinimo ir įrodinėjimo išdėstyti sprendimo 7, 8, 9 puslapiuose. Taigi, nepagrįsta tvirtinti, kad apylinkės teismo sprendimas dėl servitutų nustatymo yra nemotyvuotas, ir kad tai sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

Atsakovai skunde kartoja faktiškai tuos pačius motyvus dėl to, kad teismas visiškai nekonkretizavo, nenurodė ir neįvardino, kokie tie ieškovės pateikti įrodymai, nedarydamas jokių nuorodų į bylos medžiagą. Apeliantai tvirtina, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė negali tinkamai naudotis infrastruktūros objektais, esančiais jų sklypuose; kad atsakovai nedarė ir nedaro jokiu kliūčių patekti prie jų žemės sklypuose esančių infrastruktūros objektų, o atvirkščiai atsakovai sudarė visas sąlygas ieškovei prieiti prie jų. Teisėjų kolegija mano, kad šie apeliacinio skundo motyvai akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, įrodančiomis, kad atsakovai sudarė kliūtis ieškovės darbuotojams patekti prie atsakovų sklypuose esančių infrastruktūros objektų, ir šitie būdai yra užfiksuoti, nurodyti sprendime. Pažymėtina, kad atsakovai negali nuginčyti akivaizdžių faktų, t. y. kad jie aptvėrė jų žemės sklypuose esančius šulinius, ant tvorų uždėjo spynas ir draudžiančius užrašus; kad tarp šalių buvo vykdomas ilgas susirašinėjimas dėl galimybės ieškovės darbuotojams patekti prie šių šulinių, ir panašiai. Atsakovai iš esmės šių faktų neginčija, nes jie yra užfiksuoti dokumentais, o dokumentai pateikti į bylą. Apeliaciniame skunde atsakovai pateikia savo šių faktų įvertinimą ir aiškina, kad tokiais veiksmais jie netrukdo, o, atvirkščiai, sudaro sąlygas naudotis infrastruktūros objektais, esančiais jų sklypuose. Apylinkės teismas pagrįstai padarė priešingas išvadas, t. y. kad savo veiksmais atsakovai trukdo vykdyti šulinių, naudojamų viešųjų paslaugų teikimo procese, priežiūrą ir aptarnavimą. Savo išvadas teismas pagrindė ir motyvavo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 270 straipsnis).

Atsakovai deklaruoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuomonę dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Apeliantai nepaaiškino, kuo pasireiškė netinkamas įstatymo taikymas, nenurodė konkrečių pažeistų normų, ir kokios normos turėtų būti taikomos teisingam ginčo sureguliavimui. Konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, jų taikymą paaiškino savo sprendime. Be to, sprendimas priimtas atsižvelgiant į suformuotą teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką šių kategorijų bylose, ji nurodyta sprendime.

Teisėjų kolegija, vertindama apylinkės teismo sprendimo dalį dėl servituto nustatymo, man, kad servitutas ir jo apimtis nustatyti teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į pateiktus planus, realią faktinę situaciją, į būtinumą nustatyti servitutą, siekiant rasti šalių tarpusavio interesų pusiausvyrą.

Atskirai pažymėtina, kad nustačius servitutą atsakovai, jeigu dėl ieškovės veiksmų patirs žalos, gali su atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl jos atlyginimo.

Dėl įpareigojimo pašalinti tvoras

Byloje nustatyta, kad 2013 metų liepos mėnesį atsakovai aptvėrė jų sklypuose esančius šulinius tvoromis ir tokiu būdu užkirto galimybę ieškovės darbuotojams patekti prie šulinių, prižiūrėti ir aptarnauti juos. Nei ilgos ikiteisminės derybos, nei paskesnis bylos dėl šio ginčo iškėlimas teisme nepaveikė atsakovų pozicijos. Tvoros stovi iki procesinių dokumentų pateikimo dienos, paslaugos tiekėja neturi priėjimo prie infrastuktūros, kuri naudojama teikiant viešąsias paslaugas. Akcentuotina, kad be paslaugų tiekėjo priežiūros infrastruktūros objektai gali netinkamai funkcionuoti, dėl to gali nukentėti viešosios paslaugos teikimo procesas ir šių paslaugų kokybė.

Apylinkės teismas, nustatęs anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad paslaugos tiekėja dėl pastatytų tvorų neturi priėjimo prie jos naudojamų šulinių, neturėjo pagrindo netenkinti prašymo pašalinti šias tvoras. Sprendimas šioje dalyje pagrįstas nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įstatymu – CK 1.138 straipsniu.

Atsakovai nurodo, kad bylos aplinkybės ir servituto nustatymas nėra pagrindas pašalinti atsakovų sklypuose esančius kilnojamuosius daiktus, nesudarančius kliūčių naudoti viešpataujanti daiktą bei jį prižiūrėti. Teisėjų kolegija nesutinka, jog tokie atsakovų veiksmai, kaip tvorų su spynomis ir draudžiamaisiais užrašais įrengimas aplink ieškovei priklausančius šulinius, reikalavimai kiekvieną kartą gauti jų sutikimą prieiti prie šulinių pagal atsakovų nustatytas sąlygas, jos nurodytos jų 2014-10-08 pareiškime „Dėl taikaus ginčo išsprendimo“, tai yra veiksmai, kurie netrukdo ieškovės veiklai. Atsakovų, neturinčių specifinių žinių, neturinčių nė menkiausios informacijos apie ieškovės vykdomų techninių projektų ypatumus, jų pakeitimus, įrenginių visumos funkcionavimą, pateikta nuomonė, kad šuliniai, vertinant vizualiai, yra techniškai tvarkingi, yra nepagrįsta. Vien tik būtinas veiksmas – servituto nustatymas negali eliminuoti ieškovę turėti realią galimybę apžiūrėti, tvarkyti, šulinius, atlikti kitus reikalingus darbus. Ieškovė savo funkcijas atlieka nepertraukiamai laiko atžvilgiu, todėl suprantama, kad pastatytos tvoros yra kliūtis ieškovės norimu laiku patekti prie šulinių, bet koks patekimo prie šulinių derinimas su atsakovais, o ypač ekstra atveju (gedimas ir pan.) neleis ieškovei tinkamai ir be kliūčių vykdyti jai nustatytas funkcijas. Atsakovo M. J. informavimas apie įvykusį gedimą suprantamas kaip rūpestingo asmens elgesys, siekiant išvengti jo sklype kuo didesnės žalos, tačiau tai vėlgi negali būti priežastimi palikti kliūtis (nenugriauti tvoros) atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, taip pažeidžiant ieškovės interesus ir darant kliūtis jos tinkamam pareigų vykdymui (CPK 178, 185, 197 straipsniai). Darytina išvada, kad apeliacinio skundo šios dalies pateikti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimo dalį dėl įpareigojimo pašalinti tvoras.

Dėl kompensacijos dydžio

Ieškovė mano, kad apylinkės teismo priteista kompensacija yra per didelė, prašo nustatyti atsakovei L. G. mokėtiną 164,80 Lt kompensaciją, o atsakovui M. J. mokėtiną 299,70 Lt kompensaciją. Atsakovai mano, kad L. G. už 0,0350 ha ploto sklypo dalies servitutą turi būti nustatyta 10 500 Lt kompensacija, o M. J. už 0,0186 ha sklypo dalies servitutą turi būti nustatyta 5 580 Lt kompensacija.

Ieškovės siūlomas atlygis remiasi formaliai atliktu masinio vertinimo metu nustatytomis žemės sklypų vertėmis, jose neatsižvelgta į individualias žemės sklypo savybes. Vien tik atsakovės L. G. atliktos investicijos (CPK 314 straipsnis) neatsiejamai susijusios su tarnaujančiu tampančio žemes sklypu, tačiau jos visiškai neatsispindi viešojo registro pateiktuose duomenyje. Taigi ieškovės pateikti kompensacijos už servitutą skaičiavimai nėra iki galo pagrįsti ir teisingi.

Teisėjų kolegija mano, kad atsakovų prašoma kompensacijos suma yra per didelė, neatitinkanti interesų pusiausvyros. Bendru sutarimu ir abipusėmis nuolaidomis tarp M. J. ir UAB „Hidrona“ sudaryta 2014-10-09 servituto sutartis negali būti absoliučiu kriterijumi nustatant kompensacijos dydį. Juo labiau, kad skiriasi šioje byloje ir minėtoje sutartyje servitutu nustatytų sklypų plotai.

Teisėjų kolegija, vertindama šalių apeliaciniuose skunduose pateiktus argumentus bei naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis) daro išvadą, kad apylinkės teismas, priteisdamas atsakovei L. G. 4 000 Lt vienkartinę kompensaciją, o atsakovui M. J. 2 000 Lt vienkartinę kompensaciją, teisingai nustatė kompensacijos dydį, suderino interesų pusiausvyrą, tokio dydžio suma atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nesutiktina su ieškove, kad gavę priteisto dydžio piniginę kompensaciją, atsakovai nepagrįstai praturtės viešųjų paslaugų teikėjo sąskaita, o ieškovei tai per didelė mokėtina suma. Pabrėžtina, kad ieškovė naudosis atsakovų žemės sklypų dalimis neribotą laiką, iš savo veiklos naudodama atsakovų sklypuose esančią inžinerinę infrastruktūrą nuolat gaus pajamas, tai jau artimiausioje perspektyvoje yra neabejotinai ieškovei finansiškai naudinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimu. Nurodo, kad teismas nenustatė ir nepripažino, jog ieškovės elgesys butų nesąžiningas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus. Mano, kad ieškovės veiksmai dėl ieškinio dalyko pakeitimo, patikslinimo padėjo supaprastinti ir pagreitinti bylos nagrinėjimą, todėl nėra pagrindo pripažinti juos netinkamais ir dėl to mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, jog ieškovė 2013-11-13 pateikė ieškinį teismui, juo prašė įpareigoti atsakovus netrukdyti jai vykdyti šulinių priežiūros, aptarnavimo, remonto darbus, tame tarpe uždrausti atsakovams aptverti šulinius arba kitais būdais trukdyti ieškovės darbuotojams prieiti prie šulinių; leisti ieškovės darbuotojams pašalinti tvoras, trukdančias patekti į šulinius. 2014-03-26 pateiktas ieškovės atstovo advokato pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašant atsakovei L. G. priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutą, 2014-04-02 teismui pateiktas ieškovės atstovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo. 2014-09-25 pateiktas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo, 2014-11-07 pateiktas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo, 2014-11-12 pateiktas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo. Iš pateiktų ieškovės ieškinio patikslinimų matyti, kad ieškinys kelis kartus buvo tikslintas dėl redakcinio pobūdžio netikslumų, buvo integruotas papildomas reikalavimais (įpareigojimas pašalinti tvoras). Dėl šių ieškovės veiksmų vyko 5 parengiamieji teismo posėdžiai, suprantama, kad taip buvo didinamos bylinėjimosi išlaidos. Be to, ieškovė vienu iš ieškinio variantų prašė M. J. priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0196 ha, ja eina ne tik ieškovės panaudos teise valdomi nuotekų tinklai, bet ir UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausantys nuotekų tinklai. Paprieštaravus atsakovams, ieškovė turėjo vėl tikslinti ieškinį tokio reikalavimo atsisakydama. Dėl to 2014-09-11 parengiamojo teismo posėdžio metu į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „Hidrona“, vėliau iš proceso buvo pašalinta. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino ieškovės procesinį elgesį kaip ne visiškai tinkamą, pagrįstai atsižvelgė į tokio elgesio įtaką teismo procesui, todėl pagrįstai esant CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytam pagrindui iš atsakovų priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino.

Ieškovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu trečiajam asmeniui UAB „Hidrona“. Nurodo, kad teismas priteisė išlaidas ne šaliai, o trečiajam asmeniui, kas įstatyme nenumatyta.

Su šiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. UAB „Hidrona“ į procesą 2014-09-11 buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškusi prašymą nustatyti servitutą ir viešpataujančiam daiktui (inžinerinei infrastruktūrai), kurios savininke ji nebuvo. Dėl to UAB „Hidrona“ buvo priversta pasinaudoti advokato teisine pagalba: 2014-09-23 parengė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį (sumokėjo žyminį mokestį), kuris, trečiąjį asmenį pašalinus iš proceso, nebebuvo priimtas. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas trečiajam asmeniui iš ieškovės, kurios iniciatyva į procesą buvo įtrauktas, nepažeidžia CPK 98 straipsnio nuostatų, nes, sutiktina su atsakovais, kad turi būti atsižvelgta į CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Nėra nurodyta, kad šie asmenys neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą, to nenumatyta ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančiose taisyklėse (CPK 79–100 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2005), todėl teismas pagrįstai UAB „Hidrona“ priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad sprendimo priėmimo metu UAB „Hidrona“ jau buvo pašalinta iš proceso, neatima jos teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.