Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, atstovei Jurgitai Baškienei,

2016 m. liepos 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, apskaičiuodamas ir mokėdamas minėtas pašalpas, pašalpų dydį sumažino neteisėtai, kadangi rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančia Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – LMSDĮ) 6 straipsnio 5 dalies nuostata, jog maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016-03-15 nutarime Nr. KT8-N5/2016 pasisakė tik dėl LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpio pašalpoms, tačiau šių nuostatų taikymas vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui yra taip pat neteisėtas ir minėta nuostata yra prieštaraujanti Konstitucijai analogiškais teisiniais motyvais, kurie išdėstyti minėtame nutarime.

Kitos proceso šalys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės kitoms proceso šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjai V. N. taikant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, t. y. dėl žalos atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, galimai neteisėtų veiksmų.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Įvardyto atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmus, turtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos.

Dėl sprendimų skirti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas

Asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu nurodo bei teisę į šio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (LMSDĮ 1 straipsnis). Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 (toliau – ir Nuostatai), reguliuoja socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo pagal LMSDĮ tvarką (nuostatų 1 punktas). LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalis nustato, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Nuostatų 7 punkte nustatyta, jog pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti (toliau vadinama – vaiko priežiūros atostogos) pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumos. Nuostatų 10 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

VSDFV Klaipėdos skyrius 2014-11-28 sprendimu Nr. SMTM-7100 „Dėl V. N. teisės į motinystės pašalpą“ (b. l. 8) pareiškėjai V. N. paskyrė 5516,15 € (19 046,16 Lt) dydžio motinystės pašalpą už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, t. y. nuo 2014-11-13 iki 2015-03-18.

Pareiškėja mano, kad priimant šį sprendimą ir apskaičiuojant motinystės pašalpą už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį buvo neteisėtai pritaikyta Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostata, kadangi jos taikymas apskaičiuojant motinystės pašalpą už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Apskaičiuojant šios pašalpos dydį pareiškėjos kompensuojamasis uždarbis (teisės į pašalpą atsiradimo datai) buvo 372,48 Lt, tačiau taikytas maksimalus – 226,74 Lt. Pareiškėjos teigimu, dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjai buvo padaryta 3548,45 € dydžio turtinė žala.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2015-03-23 sprendimu Nr. SMTM-1734 „Dėl V. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ (b. l. 7) pareiškėjai paskyrė 1379,28 € per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą už atostogų vaikui prižiūrėti iki vaikui sueis vieneri metai laikotarpį, t. y. nuo 2015-03-19 iki 2016-01-09.

Pareiškėja mano, kad priimant šį sprendimą ir apskaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą už atostogų vaikui prižiūrėti iki vaikui sueis vieneri metai laikotarpį buvo neteisėtai pritaikyta LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostata, kadangi jos taikymas apskaičiuojant šios rūšies pašalpas pripažintinas neteisėtu analogiškais motyvais ir argumentais, nurodytais Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarime. Apskaičiuojant šios pašalpos dydį pareiškėjos kompensuojamasis uždarbis (teisės į pašalpą atsiradimo datai) buvo 100,39 €, tačiau taikytas maksimalus – 65,68 €. Pareiškėjos teigimu, dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjai buvo padaryta 6865,86 € dydžio turtinė žala. Prašo dėl LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo apskaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą už atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpį atitikimo Konstitucijai kreiptis į Konstitucinį teismą.

Dėl neteisėtų veiksmų

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėja VSDFV Klaipėdos skyriaus neteisėtais veiksmais iš esmės nurodo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-11-28 sprendimą Nr. SMTM-7100 „Dėl V. N. teisės į motinystės pašalpą“ ir 2015-03-23 sprendimą Nr. SMTM-1734 „Dėl V. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 37 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV; VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 2 dalį skundai VSDFV dėl teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą; skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas.

Pažymėtina, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-11-28 sprendimas Nr. SMTM-7100 „Dėl V. N. teisės į motinystės pašalpą“ ir 2015-03-23 sprendimas Nr. SMTM-1734 „Dėl V. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ nei VSDFV, nei teismui nebuvo skundžiami. Šie sprendimai yra nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, jie yra įsiteisėję, galiojantys bei visiškai įvykdyti, todėl laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, priimdamas minėtus sprendimus pažeidė kokią nors konkrečią teisės normą, reglamentuojančią jo veiklą. Nesant vienos iš viešajai atsakomybei nustatyti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo ir tenkinti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju kitų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų aptarimas netenka prasmės. Skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimo

LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai;

Nuostatų 7 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai;

Nuostatų 10 punkto pirmoji pastraipa tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpoms apskaičiuojamas pagal einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimu nutarta, kad šis nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2017-01-02.

Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; tos pačios pasekmės atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja įstatymams. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti Konstitucinio Teismo aktai ir Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną, o 3 dalyje – kad atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, Konstitucinis Teismas gali nustatyti kitą, t. y. vėlesnę, Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, paskelbimo datą.

Taigi, šiuo atveju VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-11-28 sprendimui Nr. SMTM-7100 „Dėl V. N. teisės į motinystės pašalpą“ Konstitucinio Teismo 2016-03-15 priimtas nutarimas netaikomas, kadangi šis sprendimas priimtas, įsiteisėjo ir buvo įvykdytas ne tik iki Konstitucinio Teismo priėmimo dienos, t. y. iki 2016-03-15, bet ir iki įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2017-01-02. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015-03-23 sprendimui Nr. SMTM-1734 „Dėl V. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimas apskritai netaikytinas, kadangi jame nepasisakyta dėl teisės aktų taikymo apskaičiuojant ir išmokant pašalpas už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį.

Dėl prašymo kreipti į Konstitucinį teismą

Pagal ABTĮ (bylai aktuali redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją; gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą; minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

Pareiškėja V. N. prašo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostata, tiek kiek ji taikoma apskaičiuojant ir išmokant pašalpas už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teigia, kad šių nuostatų taikymas vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui yra taip pat neteisėtas ir minėta nuostata yra prieštaraujanti Konstitucijai analogiškais teisiniais motyvais, kurie išdėstyti Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarime.

Viena vertus, teismas neturi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi šioje byloje nėra kvestionuojamas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015-03-23 sprendimo Nr. SMTM-1734 „Dėl V. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ teisėtumas ir pagrįstumas bei nėra sprendžiama dėl LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo priimant šį sprendimą. Kaip minėta, šis sprendimas nei VSDFV, nei teismui nėra ir nebuvo skundžiamas. Šis sprendimas yra nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, jis yra įsiteisėjęs, galiojantis bei visiškai įvykdytas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Kita vertus, Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas. Konstitucinis Teismas 2016-03-15 nutarime konstatavo, jog Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokamų atostogų dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo garantija yra specifinė 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos motinystės ir vaikystės apsaugos priemonė, skirta dirbančios nėščios ir pagimdžiusios moters ypatingos būklės ir sveikatos apsaugai, ypatingam motinos ir vaiko ryšiui pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis užtikrinti, sudarant sąlygas dirbančiai moteriai tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės (profesinės) veiklos. Kaip minėta, Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarime nieko nepasisakyta dėl LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo apskaičiuojant ir išmokant pašalpas už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Konstitucijoje nėra įtvirtintos specifinės motinystės ir vaikystės apsaugos priemonės, skirtos dirbančios motinos kokiai nors apsaugai vaiko priežiūros laikotarpiu, t. y. jau po nėštumo ir gimdymo atostogų. Vertinant tai, teismas daro išvadą, jog nebūtų pagrindo manyti, kad LMSDĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostata tiek, kiek ji taikoma apskaičiuojant ir išmokant pašalpas už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį prieštarauja Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, (bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2016-07-01), 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01),

nusprendė:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos V. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.