Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Elinos Safi pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metu 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 289 straipsnį (septynios nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos), 1981 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti duomenys

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 5 d. apklaustas įtariamuoju J. S. nurodė, kad dėl pranešime apie įtarimą išvardintų aplinkybių jis pilnai sutinka, visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Tik dėl jo kaltės žmona patyrė fizinį skausmą. J. S. yra jo buvusi žmona, santuokoje buvo apie dvejus metus, dėl asmeninių nesutarimų, jie buvo kuriam laikui nutraukę santuoką, tačiau vėliau vėl susitaikė ir iki šiol gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina bendrą vaiką, dukrą, kuriai dar bus 6 metai. Jų tarpusavio santykiai su žmona J. yra normalūs. Plačiau apie 2025 m. vasario 23 d. įvykius jis gali paliudyti ir prisipažinti, kad tą dieną vartojo alkoholį, t. y. grįžęs iš darbo jis išgėrė alaus, gerdamas alų sėdėjo kambary su telefonu, kai pajuto iš niekur nieko smūgį į galvą. Pamatė, kad į jį metė žaislą jo dukra, tada jis pradėjo kalbėti su vaiku, kad taip elgtis negerai ir vaikas pabėgo į virtuvę. Jis nuėjo iš paskos į virtuvę, į virtuvę atėjo ir jo žmona. Tik pamačiusi mamą dukra pradėjo verkti, o žmona rėkti ant jo, taip žodis po žodžio tarp jų su žmona kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu jis nesuvaldęs savo emocijų griebė savo žmonai už plaukų ir už jų tempė. Sutinka, kad atleidęs plaukus sudavė žmonai vieną kartą kumščiu į dešinės pusės šonkaulių sritį. Jau tada supratęs, kad pasielgė netinkamai, jis tiesiog išėjo iš namų. Neneigia, kad buvo emocijų ištiktas, piktas, bet jau tada suprato, kad pasielgė netinkamai ir nerado geresnės išeities, kaip tiesiog išeiti iš namų. Jis išėjo pas draugą, jokiu automobiliu jis nevažiavo, nuėjo pėsčiomis, kad galėtų praskaidrinti galvą. Nežinojo, kad policija buvo iškviesta. Dėl tokių savo neteisėtų veiksmų prieš žmoną jis nuoširdžiai gailisi. Labai nuoširdžiai apgailestauja, kad taip pasielgė ir tai matė jo vaikas, daug kartų galvojo apie tokį netinkamą savo elgesį tą dieną, daug kalbėjosi su žmona apie tai, jie šiuo metu yra susitaikę, jis žmonos atsiprašė, ji jam atleido. Supranta, kad buvo perlenkta lazda ir apie tai tiesiog reikia kalbėti su žmona, ką dabar ir daro. Pasižada, kad daugiau tai nepasikartos, pradėjo gydymą nuo alkoholizmo. Sutinka, kad tik dėl jo netinkamo ir grubaus elgesio nukentėjo jo žmona. Jis žmonos ir vaiko jau atsiprašė, J. jam atleido, jie susitaikė. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, pažada, kad daugiau niekada nieko panašaus neįvyks, jis jaučia pareigą prižiūrėti ir aprūpinti šeimą, su J. gyvens ir toliau kartu. Jis savo kaltės neneigia, nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su arešto bausme, prašys areštą išdėstyti dalimis, nes yra dirbantis, vienas išlaiko šeimą, todėl darbo prarasti jis negali. Areštą atliks savo laisvadieniais ir atostogų metu. Dėl padaryto labai gailisi, kas jau atsitiko to nepakeisi ir savo kaltės jis neneigs, priima pilnai savo atsakomybę prieš įstatymą (el. b. l. 93–96).

4. 2025 m. kovo 5 d. papildomai apklaustas J. S. parodė, kad kad kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis galės gyventi atskirai nuo žmonos J. S. pas savo draugą J. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini) (el. b. b. l. 97–99).

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 5 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji J. S. parodė, kad palaiko savo anksčiau duotus parodymus, patvirtina, kad jos buvęs vyras J. S., su kuriuo iki šiol veda bendrą ūkį ir gyvena kartu, augina vieną bendrą vaiką, 2025 m. vasario 23 d. apie 21.00 val. vyras griebė ją už plaukų ir už jų tempė ją iš virtuvės, nuo plaukų tempimo ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10 balų, taip pat patvirtina, kad J. sudavė jai vieną kartą kumščiu (kurios rankos kumščiu nežino, neįsidėmėjo) į dešinės pusės šonkaulių sritį, dėl ko ji patyrė didelį fizinį skausmą, kurį vertino 10 balų iš 10. Plačiau gali paaiškinti, kad J. buvo jos sutuoktinis apie du metus, vėliau išsiskyrė oficialiai, tačiau paskui vėl susitaikė ir iki šiol gyvena kartu, pažymoje nurodytu adresu, šis butas priklauso jai, jie veda bendrą ūkį. Šiaip jų santykiai su J. yra įvairūs, kaip kiekvienoje šeimoje, kodėl taip atsitiko, ji nežino, bet mano tik todėl, kad J. buvo neblaivus ir nelabai suprato savo veiksmus. Konfliktas įvyko be priežasties. Ji tiesiog norėjo apraminti verkiantį vaiką. Dėl jai suduoto smūgio į šonkaulius ir tempimo už plaukų į įvykio vietą greitoji atvažiavusi nebuvo, jos ji atsisakė, į medikus ji nesikreipė, pagal išduotą užduotį atlikti med. ekspertizės ji irgi nevažiavo, medikų pagalba jai nebuvo reikalinga. Po įvykio su J. jau po kelių dienų susitaikė, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, todėl jokių pretenzijų ji J. nebeturi, civilinio ieškinio neteiks. J. žadėjo, kad daugiau taip niekada nesielgs, sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tokio sprendimo neskųs, nes kaip sakė savo vyrui J. ji jau atleido. Įvykį matė jų mažametė dukra K. S., tačiau ji kategoriškai atsisako, kad dukra būtų apklausiama šio ikiteisminio tyrimo metu, nenori jai neigiamų emocijų, papildomo streso, ji ir taip matė tai ko nevertėjo jai matyti. J. yra jos tėvas, todėl nenori, kad ji būtų nusiteikusi prieš jį ir prieš jį liudytų, vyras prieš dukrą nėra niekada smurtavęs, todėl jų santykiams ji trukdyti nenori. Daugiau įvykio liudininkų nėra. Iki policijos atvykimo įvykio dieną, J. pasišalino, jis buvo pas draugą, kaip vėliau jai pranešė. Įvykio metu ji buvo blaivi, tačiau labai susijaudinusi, todėl reagavo labai emocionaliai, konfliktas ir sumušimai iš tikrųjų buvo, savo parodymų neatsisako ir jų nekeis. Realios grėsmės savo gyvybei nejautė, nužudyti jos J. negrasino, jis buvo tiesiog labai girtas, jis kliedėjo visokias nesąmones. Šiai dienai tiki, kad J. pasitaisys, jis tą jai žadėjo, ji jam atleido ir jie toliau gyvens kartu. Žymių ant jos kūno jau tą pačią dieną nebuvo, apie šį įvykį niekam nesakė (el. b. l. 79–82).

6. 2025 m. vasario 23 d. J. S. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką nustatyta, kad 2025 m. vasario 23 d. apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos buvęs vyras, bute, tempė už plaukų, ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 7 iš 10 balų, tuomet kumščiu, kuria ranka pasakyti negali trenkė jai į dešinės pusės šonkaulių sritį, pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 10 iš 10 balų. Skausmą jaučia iki dabar. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, civilinį ieškinį pateiks tyrimo metu. Pasiūlius papasakoti visa, kas liudytojai (pareiškėjai) J. S. gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, ji 2025 m. vasario 23 d. parodė, kad minėtą dieną, apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos buvęs vyras J. S., gim. (duomenys neskelbtini) namuose vartojo alkoholinius gėrimus nuo 16 val. Atėjus vaikui apie 20.45 val. į kambarį, kur buvo jos buvęs vyras, jai būnant kitame kambaryje išgirdo, kaip vaikas pabėgo į virtuvę ir buvusio vyro riksmus nukreiptus į vaiką. Ji atėjo į virtuvę aiškintis aplinkybių. Atėjus į virtuvę pamatė, kaip jos vaikas verkia, tuomet vyras ją pastūmė, o vėliau paėmė puodelį ir pakėlęs į viršų gąsdino, kad mes į ją, su žodžiais „ką blet išsigandai“. Tuomet ji norėjo nueiti iki vaiko ir jį nuraminti, jis sugriebė jai už plaukų ir bandė ištemti iš virtuvės, ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 7 iš 10 balų. Tuomet jis virtuvėje uždarė langą ir atsisukęs, kuria ranka pasakyti negali, trenkė jai į dešinės pusės šonkaulių sritį, ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertiną 10 iš 10 balų, skausmą jaučia iki dabar. Išeidamas iš namų pasakė, kad padegs namus ir išvažiavo su automobiliu (el. b. l. 2–10).

7. Atlikus 2025 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra antrame daugiabučio namo aukšte, pakilus į antrą aukštą po dešinę pusę matomos durys, vedančios į ketvirtą butą. Užėjus į nurodytą butą įeinama į buto koridorių, po kairę pusę matoma svetainė, toliau tiesiai į kairę pusę matomas miegamas kambarys, įėjus į butą po dešinę pusę matoma virtuvė. Virtuvėje po kairę pusę stovi stalas su sofa, po dešinę pusę matomi virtuviniai daiktai. Pridėta foto lentelė (el. b. l. 37–42)..

8. 2025 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas yra garso įrašas, pavadinimu: BPC skamba išrašas (ID 92369419562, skambučio pradžia_ 2025-02-23 20_56_09).mp3, pateiktas iš PRĮR sistemos. Garso įrašas yra skambutis į BPC. Garso įrašo trukmė yra 02.13 min. Garso įraše girdima, kaip pranešėja, moteris, kaip vėliau paaiškėja, nukentėjusioji J. S., skambina bendruoju pagalbos numeriu ir atsiliepus operatoriui (vyrui) prašo atvykti policiją. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Nukentėjusioji skambindama nurodo: „girtas mano vyras, kuris gyvena kartu su manimi, prižadino vaiką ir mane primušė, tempė mane už plaukų, viską padarė prie vaiko“. Operatorius išsiaiškina, kur tikslinga važiuoti pajėgoms, nukentėjusioji pasako tikslų įvykio adresą. Medikų pagalbos nukentėjusioji atsisakė, pokalbio metu pasakė, kad šiuo metu vyro namie nėra, jis išvažiavęs automobiliu „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 74–76).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

11. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad J. S., mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – savo buvusiai žmonai, su kuria iki šiol veda bendrą ūkį, juos sieja šeimai būdingi santykiai. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, J. S. kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, t. y. nukentėjusiosios J. S. parodymais, bendrojo pagalbos centro skambučio duomenimis, ir kitais rašytiniais byloje esančiais dokumentais (2025 m. vasario 23 d. J. S. pareiškimas, policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas), kuriais nustatyta, kad šeiminio konflikto metu J. S. tyčia viena ranka sugriebė J. S. už plaukų ir už jų tempė, po ko, atleidęs plaukus, vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į dešinės pusės šonkaulių sritį, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Fizinio skausmo faktą nukentėjusioji įvertino 7 iš 10 balų. Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog kilusio žodinio konflikto metu tarp šeimos narių J. S. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).

13. Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. 2025 m. kovo 5 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi (el. b. l. 106). Nukentėjusiąja pripažintai J. S. 2025 m. kovo 5 d. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 100–101), civilinis ieškinys nepareikštas. Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

14. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – kaip ir ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus. J. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš savo šeimos narį. Byloje nustatyta, kad J. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. administracine tvarka baustas (el. b. l. 136–143), dirbantis (el. b. l. 134). J. S. su buvusia žmona J. S. susitaikė, jos ir dukros atsiprašė, žmona jam atleido, tai patvirtino apklausos metu. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti J. S. parenkant arešto bausmės rūšį. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, arešto bausmė už nusikaltimą gali būti skiriama nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų. Teismas vertina, kad šiuo atveju atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir jo veikos pavojingumą, J. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina didesnė už minimalią ribą, t. y. 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.

15. Teismas vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra duomenų apie konfliktinius santykius tarp šeimos narių, kurių sprendimui pasirenkami ir smurtinio pobūdžio metodai, sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti gali padėti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose pagal prokurorės siūlomą terminą, t. y. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant visą šios programos kursą.

V. Dėl kardomosios priemonės

16. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 5 d. J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 107–110), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

J. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai.

2. nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10 , Kaišiadorių r., tel.+370 34656216) atlikti arešto bausmės.

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas tel.+370 34656216).

4. nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.