Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. – D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, valdymo fakto ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Akmenės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja L. L.-D. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Gintaro Griciaus, kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama (1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. L., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos tėvas A. A. L., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti, buvo priėmęs savo tėvo B. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad senelio B. L. palikimą faktiniu valdymu priėmė jos tėvas A. A. L., kuris pergyveno savo tėvą trimis metais ir mirė (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties pareiškėja rūpinosi jo sodyba, užvaldė kai kuriuos kilnojamuosius jo daiktus, tačiau tai, realiai, įvyko po to, kai mirė jos tėvas. O tuos tris metus iki savo mirties, A. A. L. buvo pagrindinis asmuo, rūpinęsis savo mirusio tėvo palikimu, nes buvo vienintelis jo sūnus. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis B. L., tuo metu gyvenęs (duomenys neskelbtini). Vienintelis jo sūnus – pareiškėjos tėvas A. A. L., mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo turtą paveldėjo pareiškėja. B. L. mirė būdamas antroje santuokoje su M. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo pareiškėjos tėvo A.o A. L. motina. Santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pastaroji į sutuoktinio palikimą nepretendavo, nes laikė, kad turtas yra ne jos, o savo vaikų neturėjo. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo, gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį daiktinės teisės neįregistruotos, esantis (duomenys neskelbtini), baigtas statyti (duomenys neskelbtini). Kai, tuo tarpu, B. L. ir M. L. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pridedama pažyma iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro. Čia, taip pat, pažymėta, jog vienintelis B. L. vaikas yra pareiškėjos tėvas A. A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Po B. L. mirties pareiškėjos tėvas A. A. L., kartu su pareiškėja arba vienas pats labai dažnai važiuodavo į (duomenys neskelbtini), čia rūpinosi likusiu turtu, užvaldė kilnojamus tėvo daiktus, rūpinosi M. L.. Į notarą dėl palikimo priėmimo jis nesikreipė, tačiau visada jautėsi tėvo sodybos šeimininkas. Tą patvirtina ir tas faktas, jog M. L. po sutuoktinio mirties į notarą taip pat nesikreipė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str. numato, kad “Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.)”. Todėl, vadovaujantis CPK 444 str. 2 d. 8 p. yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos tėvas A. A. L., faktiškai pradėdamas valdyti, buvo priėmęs savo tėvo B. L. palikimą. To paties CPK 444 str. 2 d. 5 p. nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog Daiktinės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. Naudotojas: B. L., gim. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - nepateikti dokumentai. Namo statybos metai – 1960. Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo atsakymo į paklausimą matyti, jog dokumentai, kurie liudytų apie tai, jog B. L. minėtą gyvenamąjį namą pasistatė, nėra išlikę. Nors pareiškėjai yra žinoma, jog jos senelis pats statėsi gyvenamąjį namą, vykstant kolektyvizacijai, su tuometinio kolūkio pagalba. Iš to paties archyvo gautos kopijos ištraukų iš (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų, kuriose matyti, jog tuo laikotarpiu čia gyveno B. L. ir M. L.. Gimimo datos atitinka turimus dokumentus ir akivaizdu, jog tai tie patys žmonės. Remiantis Kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais (duomenys neskelbtini) nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2003, 2007-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007, kad: įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais, tačiau sukeliančiais teisinius padarinius ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie yra padaryti iki 1991-07-25, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo, jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo.