Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-23609-129/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
2-23609-129/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronislava Todesienė
Ieškovas
UAB „Naujininkų ūkis“
Atsakovas
M. N., A. K.

Įžanginė dalis

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovams M. N. ir A. K. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 394,96 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2015 m. gegužės 11 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovui A. K. įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2015 m. gegužės 15 d., o atsakovei M. N. įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2015 m. gegužės 21 d. (b. l. 33-34). Kadangi atsakovai nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 30-1917 pagrindu paskirtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi (http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30215499) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (b. l. 7). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. priklauso atsakovams M. N. ir A. K. (b. l. 35).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Kaip nurodo ieškovas, atsakovai mokesčių už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. vasario 27 d. susidarė 394,96 Eur įsiskolinimas. Tą patvirtina ieškovo teismui pateikta pažyma apie įsiskolinimą bei atsakovams išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas (b. l. 8-21). Ieškovas ragino atsakovus atsiskaityti už suteiktas paslaugas (b. l. 22-24), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškovu būtų atsiskaitę dėl reikalaujamos įsiskolinimo sumos (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 394,96 Eur įsiskolinimą lygiomis dalimis. Teismas, vertindamas šį ieškovo prašymą – būtent skolos priteisimą iš atsakovų lygiomis dalimis, sprendžia, kad jis yra nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtint, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.19 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei, kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu numatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei, teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja vykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Prievolės solidarumas suteikia teisęs kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6. straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, taip pat į tai, kad šiuo atveju prievolė susijusi su paslaugų teikimu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovų prievolė sumokėti skolą už suteiktas komunalines paslaugas yra solidarioji, bet ne dalinė sutuoktinių prievolė (CK 6.6. straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 394,96 Eur skolą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. vasario 27 d. tenkintinas iš dalies, priteisiant nurodyto dydžio skolą iš atsakovų solidariai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (394,96 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 5) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 5,80 Eur už pažymas apie asmens duomenis (b. l. 6), bei 3,48 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (b. l. 7) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), iš viso – 29,28 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. N., gimusios (duomenys neskelbtini), A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“, juridinio asmens kodas 121458016, naudai 394,96 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir 96 euro centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (394,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų M. N., gimusios 1946 m. kovo 9 d., A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“, juridinio asmens kodas 121458016, naudai 29,28 Eur (dvidešimt devynių eurų ir 28 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 14,64 Eur (keturiolika eurų ir 64 euro centus) iš kiekvieno atsakovo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovai negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Bronislava Todesienė