- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-384-459/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00810-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- V. A.
- Ieškovas
- K. L.
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-384-459/2016
NUTARTIS
2016 m. kovo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovui V. A. dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ir sutartyje numatytų piniginių lėšų priteisimo ir atsakovo V. A. priešieškinį ieškovui K. L. dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimo, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 1943,54 Eur skolos, 49,23 Eur delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo 2015-04-14 iki teismas priims sprendimą byloje, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-03-17 su atsakovu sudarė statybos darbų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui priklausančiame sklype išlieti gyvenamojo namo pamatus iki 2015-04-14, o atsakovas įsipareigojo ieškovui už atliktus darbus sumokėti 4923,54 Eur. Ieškovas darbus atliko iki numatyto termino, tačiau atsakovas nesumokėjo dalies sutartos pinigų sumos, t. y. 1943,54 Eur (2980,00 Eur atsakovas sumokėjo darbų atlikimo pradžioje).
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovo priteisti 1723,40 Eur delspinigių nuo 2015-04-14 iki priešieškinio padavimo dienos 2015-05-19, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirti ieškovui 5792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą), 50 procentų šios sumos priteisiant atsakovui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-03-17 atsakovas ir ieškovas pasirašė Darbų atlikimo sutartį. Sutartyje buvo aptartas darbų atlikimo terminas, vieta ir darbų kaina. Atsakovas žodžiu prašė ieškovo darbus atlikti tik pagal projekte numatytas koordinates ir prieš pradedant darbus informuoti atsakovą apie darbų pradžią. Be to, atsakovas prašė ieškovo pateikti Darbų atlikimo sutartyje minimą sąmatą (ji nepateikta iki šiol), kad žinotų, kokias medžiagas reikės įsigyti ir apmokėti. Atsakovas nebuvo informuotas apie darbų pradžią. Po sutarties pasirašymo ieškovas su atsakovu nesusiekė, todėl atsakovas nežinojo, kad buvo pradėti darbai. Tik gavęs ieškinį, atsakovas nuvyko ir pamatė, kad pamatai išlieti jo neinformavus, nepateikus sąmatos, nesuderinus darbų eigos. 2015-04-28 atsakovas užsakė pamatų geodezinę nuotrauką, iš kurios paaiškėjo, kad pamatų koordinatės neatitinka statinio projekte nurodytų koordinačių. Nurodė, kad Darbų atlikimo sutarties 2.1. punkte numatyta, kad vykdytojui neišliejus pamatų iki 2015-04-14 bus skaičiuojami 1 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo sumos, numatytos sąmatoje – 4923,54 Eur. Konstatuoti, kad šis punktas įvykdytas negalima, nes nėra pateiktas darbų priėmimo – perdavimo aktas, be to, darbai, atsižvelgiant į projektinių matmenų neatitikimą, laikytini atliktais nekokybiškai ir atsakovas negalės jų priimti. 2015-11-02 teisme gautas patikslintas priešieškinis, kuriame atsakovas pateikė papildomą reikalavimą: 2015-03-17 Darbų atlikimo sutartyje 3.2 punkte numatytą darbų atlikimo sumą sumažinti 686,75 Eur suma, nes darbai atlikti nekokybiškai. Nurodė, kad jis užsakė esamų pamatų defektų šalinimo sąmatą, kurioje nustatyta, jog siekiant ištaisyti išpiltų pamatų trūkumus reikėtų atlikti darbų už 686,75 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-12-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 1943,54 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1943,54 Eur sumos nuo 2015-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1228,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė. Nurodė, jog teismui nekyla abejonių, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, kuria buvo numatyti konkretūs darbai (gyvenamojo namo pamatų paruošimo, liejimo darbai) ir konkreti darbų kaina - 4923,54 Eur. Vykdant šią sutartį, atsakovas (užsakovas) ieškovui (vykdytojui) sumokėjo 750,00 Eur rankpinigių (žemių nustumdymui), sekantiems darbams (klojinių suformavimui) atlikti - 1530,00 Eur ir (betono užpylimui) - 700,00 Eur, iš viso - 2980,00 Eur, ieškovas (vykdytojas) šiuos pinigus priėmė ir tarpinius darbus atliko, neformindamas tarpinių darbų priėmimo-perdavimo aktų. Įvertinęs tai, kad atsakovas mokėdavo pinigus tolesniems darbams atlikti, teismas padarė išvadą, kas jis tarpinius darbus priimdavo ir tai padarydavo žodžiu. Nors byloje nėra rašytinio galutinio darbų priėmimo - perdavimo akto, priėmimo - perdavimo procedūra visgi buvo atlikta, t. y. ieškovas atlikęs visą sutartą darbą telefonu apie tai pranešė atsakovui ir pareikalavo darbą priimti bei už jį sumokėti, tuo tarpu atsakovas atsisakė priimti darbą ir už jį sumokėti dėl kokybės trūkumų, t. y. dėl, pasak atsakovo, nekokybiškai sumontuotos armatūros – ji buvo nepakelta virš polistirolo plokštės. Ieškovas ir liudytojas, kartu atlikęs darbus, teisme patvirtino, kad atsakovas jiems buvo pareiškęs pretenziją, kad armatūrą reikia pakelti virš polistirolo, tačiau tokį atsakovo nurodymą jie įvykdė. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias ieškovo nurodytas aplinkybes, taip pat byloje neprašė skirti ekspertizės dėl šio paslėpto trūkumo nustatymo. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti darbą, todėl jam kilo pareiga atsiskaityti už ieškovo tinkamai (pagal atsakovo pateiktą brėžinį ir jo nurodytoje vietoje) ir laiku atliktą bei perduotą darbą. Atsakovas pateikė priešieškinį, reikalaudamas sutartą darbų atlikimo sumą sumažinti 686,75 Eur suma, nes darbai atlikti nekokybiškai, t. y. pamatų sijos yra nelygiai išpiltos, taip pat galbūt netvirtai buvo sutvirtinti pamatų klojiniai, kurie pilant cemento mišinį išsikraipė, dėl to pamatų sijos yra nelygios ir kreivos, o tai neatitinka projekto. Nors šias atsakovo nurodytas aplinkybes vizualiai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, tačiau atsakovas nepateikė specialisto ar eksperto išvados, jog tokie išpiltų pamatų nelygumai yra esminiai kokybės trūkumai, kuriems esant pamatai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Į bylą pateikta šių trūkumų šalinimo sąmata patvirtina tik trūkumų (subjektyviu atsakovo vertinimu) šalinimo kainą, tačiau, kaip jau minėta, nėra įrodymų, kad tie trūkumai esminiai ir juos būtina šalinti. Taigi teismas tenkino dalį ieškinio dėl 1943,54 Eur skolos už atliktus pamatų liejimo darbus priteisimo, o priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimą ir tenkinti priešieškinį. Nurodo, jog ieškovas turi pareigą sudaryti sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šios prievolės ieškovas neįgyvendino. Atsakovas yra fizinis asmuo, kuris pareiškė valią pirkti paslaugą asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, todėl nėra atsakingas už priėmimo – perdavimo aktų sudarymą. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovas atliktus darbus atsakovui perdavė laiku ir tinkamai. Apie tai, kad darbai atlikti, atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį. Vizualiai pastebėjęs trūkumus, atsakovas 2015-04-28 užsakė pamatų geodezinę nuotrauką, iš kurios paaiškėjo, kad pamatų koordinatės neatitinka statinio projekte nurodytų koordinačių. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus papildomus dokumentus, kuriuose buvo užfiksuoti išpiltų pamatų defektai. Atsakovas užsakė esamų pamatų defektų šalinimo sąmatą, iš kurios matyti, jog siekiant ištaisyti pamatų trūkumus darbai kainuotų 686,75 Eur. Susipažinęs su šiais įrodymais teismas konstatavo, kad atsakovas neprašė skirti ekspertizės dėl šio paslėpto trūkumo nustatymo. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į bylą pateikė ne vieną įrodymą apie ieškovo netinkamai atliktus darbus, teismas turėjo pakankamai galimybių įsitikinti, kad darbai buvo atlikti netinkamai. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog atstovavimo sutartis tarp ieškovo ir jo atstovo buvo sudaryta 2015-04-14, t. y. tą dieną, kai buvo numatytas darbų užbaigimas. Tikėtina, jog toks ieškovo elgesys buvo tyčinis, galbūt siekiant išvengti atsakomybės dėl terminų nesilaikymo, nes su ieškiniu atsakovas susipažino jau po 2015-04-28, t. y. gerokai vėliau nei suėjo darbų atlikimo terminas. Atsakovas, suvokdamas, kad ieškovas į teismą kreipėsi tyčia, prašė skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesu, tačiau teismas dėl šio reikalavimo apskritai nepasisakė. Be to, atsakovas ginčija ir sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vykdytojas (ieškovas) su užsakovu (atsakovu) 2015-03-17 sudarė darbų atlikimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad vykdytojas (ieškovas) atliks gyvenamojo namo pamatų paruošimo, liejimo darbus (sutarties objektas). Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 2.1 punktą ieškovas (pagal sutartį - vykdytojas) įsipareigojo iki 2015-04-14, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti paruošimo darbus ir išlieti gyvenamojo namo pamatus. Nurodytame punkte nustatyta, kad už visas medžiagas, techniką, darbo įrankius, reikalingus šių pamatų įrengimui, moka ieškovas (vykdytojas) iš sumos, numatytos sąmatoje – 4923,54 Eur (17000,00 Lt). Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad ieškovui (vykdytojui) iki 2015-04-14 neišliejus pamatų, bus skaičiuojami 1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos numatytos sąmatoje - 4923,54 Eur (17000,00 Lt). Tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsakovas (užsakovas) įsipareigojo vadovautis patvirtinta sąmata, kuri yra neatskiriama pasirašytos sutarties dalis. Sutarties 3.2 punkte atsakovas (užsakovas) įsipareigojo už laiku ir kokybiškai atliktus darbus sumokėti ieškovui (vykdytojui) 4923,54 Eur (17000,00 Lt). Šalys susitarė, kad nuo sutarties sudarymo dienos atsakovas (užsakovas) įsipareigoja vykdytojui sumokėti 15 proc. dydžio nuo bendros sumos, tai yra 738,53 Eur (2550,00 Lt) (sutarties 3.3 p.). Iš šalių pasirašytos darbų atlikimo sutarties nustatyta, kad atsakovas (užsakovas) ieškovui (vykdytojui) sumokėjo 750,00 Eur rankpinigių, sekantiems darbams atlikti - 1530,00 Eur ir sekantiems darbams atlikti - 700,00 Eur, iš viso - 2980,00 Eur. Ieškovas (vykdytojas) šiuos pinigus priėmė. Be to, ieškovo (vykdytojo) ranka užrašytas paaiškinimas, kuris nurodo, kad atsakovo (užsakovo) pageidavimu bus daromi poliniai pamatai. Iš prie priešieškinio pridėto 2015-01-08 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-34-150108-00016, nustatyta, kad statytojui V. A. pagal projektuotojo UAB „Gargždų projektas“ parengtą statinio projektą žemės sklype, (duomenys neskelbtini), leista statyti naują (-us) statinį (-ius), statinio paskirtis – gyvenamoji (b. l. 23 - 24). Prie priešieškinio taip pat pridėta 2015-04-28 padaryta pamatų geodezinė nuotrauka (b. l. 25). Iš ieškovo atstovo pateikto brėžinio (b. l. 30) ir fotonuotraukų (b. l. 31-33) nustatyta, kad ieškovas vykdė liejimo darbus pagal pamatų brėžinį, kuris nupieštas ranka, su atstumų nurodymais bei nuotraukomis fiksavo darbų eigą. Atsakovo atstovas papildomai pateikė duomenis, iš kurių nustatyta, kad užsakovas V. A. užsakė iš UAB „Gargždų projektas“ naujo statinio projektą, kurio 54 puslapyje nurodytas pamatų planas. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-02-28 iki 2015-03-13 tarp ieškovo ir atsakovo vyko susirašinėjimas, kurio metu atsakovas ieškovui siuntė pamatų planą bei sutarties pavyzdinę formą (b. l. 47-52). Tai pat pateiktos skaitmeninės fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad 2015-10-08 buvo užfiksuota esama padėtis darbų atlikimo sklype, pamatai buvo baigti lieti. Fotonuotraukose užfiksuoti galbūt nekokybiškai atliktų darbų rezultatai, taip pat, jog pamatų pylimo darbai yra baigti (b. l. 78-82). Teismui taip pat pateikta lokalinė sąmata, iš kurios matyti, kad ji sudaryta remiantis 2015 metų kovo mėnesio kainomis, sąmatos objektas – esamų pamatų defektų šalinimas, šių darbų vertė - 686,75 Eur (b. l. 84). Iš CD laikmenos (b. l. 94) nustatyta, jog laikmenoje yra 27 nuotraukos, kurių informaciniai duomenys rodo, kad skaitmeniniai failai padaryti nuo 2015-04-09 iki 2015-04-27, nuotraukose užfiksuota pamatų liejimo veiksmų eiga.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių neabejotinai buvo sudaryta rangos sutartis, kurioje buvo numatyti konkretūs darbai (gyvenamojo namo pamatų paruošimo, liejimo darbai) ir konkreti darbų kaina - 4923,54 Eur. Vykdant šią sutartį, atsakovas (užsakovas) ieškovui (vykdytojui) iš viso sumokėjo 2980,00 Eur, ieškovas (vykdytojas) šiuos pinigus priėmė ir tarpinius darbus atliko, neformindamas tarpinių darbų priėmimo - perdavimo aktų, galutinis darbų perdavimas – priėmimas taip pat neįformintas jokiu aktu.
Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas priėmimo - perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinį sudaro nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).
Šiuo atveju sutarties šalys nei vienašališkai, nei kartu nepasirašė darbų perdavimo – priėmimo akto. Ši aplinkybė itin svarbi tame kontekste, jog užsakovas neteko galimybės tinkamai įforminti savo reikalavimus rangovui dėl darbų trūkumų ir remtis jais kaip savo atsikirtimų pagrindu. Tuo tarpu atsakovas neigia savo pareigą sumokėti visą kainą už pagal sutartį atliktus darbus, nes, atsakovo teigimu, darbai atlikti nekokybiškai.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos darbų perdavimo – priėmimo fakto įforminimo trūkumus, nurodė, jog, nors byloje nėra rašytinio galutinio darbų priėmimo - perdavimo akto, kaip tai reikalaujama pagal teisės aktus ir teismų praktiką, tačiau, įvertinus tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, taip pat šalių paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad galutinio darbo priėmimo - perdavimo procedūra visgi buvo atlikta, t. y. ieškovas atlikęs visą sutartą darbą telefonu pranešė atsakovui apie atliktą darbą ir pareikalavo tą darbą priimti bei už jį sumokėti, tuo tarpu atsakovas atsisakė priimti darbą ir už jį sumokėti dėl kokybės trūkumų: dėl, pasak atsakovo, nekokybiškai sumontuotos armatūros, ji buvo nepakelta virš polistirolo plokštės. Ieškovas ir liudytojas, kartu atlikęs darbus, pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad atsakovas jiems buvo pareiškęs pretenziją, jog armatūrą reikia pakelti virš polistirolo, nes jie ją tam tikroje atkarpoje buvo padėję ant polistirolo, tačiau tokį atsakovo nurodymą jie įvykdė, armatūrą toje dalyje pakėlė ir tik tada užpylė betoną. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aptartas ieškovo nurodytas aplinkybes, taip pat byloje neprašė skirti ekspertizės dėl paslėpto trūkumo nustatymo, taigi padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti darbą, todėl jam atsirado pareiga atsiskaityti už ieškovo tinkamai (pagal atsakovo pateiktą brėžinį ir jo nurodytoje vietoje) ir laiku atliktą bei perduotą darbą. Kolegija nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nes taip iš esmės visa įrodinėjimo našta dėl atliktų darbų kokybės perkeliama užsakovui. Nors šalys nesurašė darbų perdavimo – priėmimo akto, tačiau rangovas iš esmės pripažįsta, kad užsakovas pareiškė jam pretenziją dėl tam tikrų darbo kokybės trūkumų. Užsakovas savo poziciją, jog atlikti darbai nekokybiški, įrodinėja remdamasis geodezine nuotrauka, fotonuotraukomis ir lokaline sąmata, sudaryta apskaičiuojant trūkumų šalinimo išlaidas. Užsakovas teigia, jog pamatų sijos yra nelygiai išpiltos, taip pat galbūt netvirtai buvo sutvirtinti pamatų klojiniai, kurie pilant cemento mišinį išsikraipė, dėl to pamatų sijos yra nelygios ir kreivos, o tai neatitinka projekto. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias užsakovo nurodytas aplinkybes, pažymėjo, jog jas vizualiai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, tačiau atsakovas nepateikė specialisto ar eksperto išvados, jog tokie išpiltų pamatų nelygumai yra esminiai kokybės trūkumai, kuriems esant pamatai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrodymai dėl atliktų darbų trūkumų šioje byloje nėra pakankami, tačiau pažymi, jog Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu, – abi šalys lygiomis dalimis. Kadangi šiuo atveju atliktų darbų perdavimas nebuvo tinkamai įformintas, o tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės, teismas turėjo pasiūlyti šalims patikslinti įrodinėjimo dalyką ir pasinaudoti nurodytame straipsnyje paminėtomis įrodinėjimo priemonėmis, tuo labiau, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai.
Kaip numatyta CPK 225 straipsnio 1 dalyje, teismas, priėmęs ieškinį, prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), o kai pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, nepatikslindamas įrodinėjimo dalyko bei nepasiūlydamas šalims pateikti papildomus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias nuostatas. Kadangi šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 320 straipsnis), pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla iš naujo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, įpareigojant teismą patikslinti šalių pareigą įrodinėti ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnis 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.