Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir jam paskirta:

- už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 90 parų arešto bausmė;

- už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – 30 parų arešto bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta G. J. subendrinta bausmė – 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta G. J. galutinė sumažinta bausmė – 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausta G. J. naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 15 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonę - automobilį BMW 318D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nuspręsta konfiskuoti.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikintinos.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistasis G. J.apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, neginčija ir jam paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau nesutinka su jam paskirta realia arešto bausme, prašydamas taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. pasisakys tik dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam G. J..

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti arešto bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

6. Aptariamu atveju atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis G. J.pirmą kartą nuteistas arešto bausme, paskiriant skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu galutinę 60 parų arešto bausmę, konstatuotina, jog egzistuoja BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas formalus pagrindas taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai.

7. Nagrinėjamu atveju, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio išvadai, jog siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, nuteistajam G. J.skirtina reali arešto bausmė, o teisinio pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra.

8. Nors apeliantas pateiktame skunde teigia, kad savo kaltę jis pripažino visiškai ir gailisi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė skundžiamu nuosprendžiu konstatuodamas, jog šiuo atveju egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama atsakomybę lengvinanti aplinkybė skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir į ją atsižvelgta, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip reikšmingesnė, t. y. kaip sudaranti pagrindą atidėti nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Šioje dalyje taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam G. J., teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis anksčiau ne kartą buvo teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 112-121), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nesumoka (b. l. 108-111). Teisėjų kolegijos vertinimu, greta šių aplinkybių vertintini ir kiti byloje esantys duomenys, kurie rodo jo sistemingai besiformuojančias antivisuomenines nuostatas ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistajam netaikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o jis turi būti izoliuotas nuo visuomenės. Antai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu G. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, tačiau paskirta bausmė ir jos vykdymo atidėjimas G. J. teigiamos įtakos nepadarė, jis vėl nusikalto padarydamas analogišką veiką – vairavo transporto priemonę neblaivus. Ši aplinkybė, viena vertus, sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusios neigiamos vertybinės orientacijos, jo antivisuomeninių nuostatų, kartu ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis nėra vertas pakartotinio teismo pasitikėjimo. Nuteistojo pasikartojantis nusikalstamas elgesys, vertinant jį BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra pasiryžęs keistis ir ateityje iš tiesų laikysis įstatymų.

9. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie kritišką savo veiksmų vertinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, apie galimai neigiamas pasekmes jam ir jo artimiesiems, kurie niekaip nepagrindžia galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistajam. Pažymėtina, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu nuteistajam G. J.paskirta bausmė bei taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė bausmės tikslų. Nors, kaip jau minėta, G. J.ankstesniu teismo sprendimu jau buvo pripažintas pasitikėjimo vertu asmeniu ir jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau to nepakako, norint sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl reali arešto bausmė G. J.laikytina proporcinga, adekvačia ir tinkama bausme.

10. Apibendrindama visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis išsiskyręs, moka išlaikymą savo dviem vaikams, turi nuomojamą būstą, kurį gali prarasti. Aplinkybės, kad nuteistasis siekia nepertraukiamai teikti vaikams finansinę gerovę, išlaikyti savo ekonominį stabilumą, laikytinos svarbiomis, tačiau tai taip pat nėra bausmės vykdymo atidėjimo taikymą besąlygiškai lemiantis kriterijus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis siekia vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau savaime nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų, kadangi jau pirmiau paminėtų aplinkybių visuma šiuo atveju leidžia daryti priešingą išvadą.

11. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik realios arešto bausmės atlikimas gali turėti įtakos G. J.turimo polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Nuteistajam reikalingas atitinkamas režimas bei struktūrizuota aplinka, nes švelnios poveikio priemonės jo turimų įpročių nekeičia. Todėl G. J.apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistu.

12. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos matyti, kad iš nuteistojo G. J.valstybei prašoma išieškoti 249,45 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 185-187).

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo G. J.valios, nuteistajam paskirta reali arešto bausmė, taip pat į tai, kad pasak advokato, nuteistasis turi sveikatos problemų, neturi pakankamai lėšų padegti šias išlaidas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo iš nuteistojo G. J.valstybei išieškoti 249,45 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.