- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- e2YT-28609-987/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22533-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. (kuri civilinės būklės aktuose įvardinama kaip J. G.) pareiškimą dėl lyties, vardo ir pavardės ištaisymo civilinės būklės aktuose, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, B. G. ir A. G., atstovaujamos įstatyminės atstovės E. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja J. G. (kuri civilinės būklės aktuose įvardinama kaip J. G.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama:
1.1. pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. gegužės 10 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 21 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašą apie pareiškėjos lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „VYR/M“ į „MOT/F“);
1.3. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjos vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens vardą pakeisti iš „Justas“ į „Juta“, o įrašą apie asmens pavardę pakeisti iš „G.“ į „G.“) (el.b.l. 1-7, t. I).
2 Pareiškėja nurodo esanti translytė moteris, tačiau civilinės būklės aktų įrašuose nurodyta jos lytis kaip vyriška (tai yra biologinė, užfiksuota pareiškėjos gimimo metu). Pareiškėja nurodo identifikuojanti save moterimi ir ilgą laiką gyvenanti kaip moteris (socialinė lytis). (duomenys neskelbtini) pareiškėjai oficialiai diagnozuotas 2019 m. gegužės 2 d. Inovatyvios psichikos sveikatos klinikoje. Pareiškėja yra konsultuojama endokrinologo, 2017 m. liepos mėnesį pradėjo (duomenys neskelbtini) terapiją, kuri duoda pageidaujamus rezultatus – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sėkmingas hormoninio gydymo taikymas sąlygojo pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius – pareiškėja socialinėje erdvėje matoma ir atpažįstama kaip moteriškos lyties asmuo. Pareiškėja sąmoningai kryptingai konstruoja su moteriška lytimi sietiną identitetą, prisistato „J. G.“ vardu ir pavarde. 2019 m. birželio 14 d. pareiškėjai užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini)) atlikta pilna chirurginė lyties keitimo operacija, (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėja yra atlikusi negrįžtamą medicininę lyties keitimo procedūrą, apimančią ir chirurginę lyties pakeitimo operaciją. Pareiškėja, siekdama sinchronizuoti lyties, vardo ir pavardės įrašus su tikrąja savo lytine tapatybe ir lytimi, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su individualiais prašymais dėl lyties, vardo ir pavardės įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, tačiau pareiškėjos prašymai nebuvo tenkinti. Pareiškėja nurodo, kad buvo sudariusi santuoką su moterimi, kuri 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo nutraukta, bei su buvusia sutuoktine turi du (devynerių ir šešerių metų) biologinius vaikus. Pareiškėja prašo, kad jos civilinės būklės aktų įrašų pasikeitimai neatsispindėtų jos biologinių vaikų gimimo liudijimuose.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimuose prašo dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra (el.b.l. 33-35, 42-43, t. I).
4. Suinteresuoti asmenys B. G. ir A. G., atstovaujamos įstatyminės atstovės E. G., atsiliepime nurodo, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, nekeičiant įrašų apie tėvą vaikų gimimo liudijimuose (el.b.l. 68-69, t. I).
Motyvuojamoji dalis
5. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinį, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso tvarka, dėl ko šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Dėl šios priežasties byloje dalyvaujantiems asmenims per EPP sistemą buvo išsiųsti į bylą pateikti procesiniai dokumentai, pareikalauta jų atsiliepimų, pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
6. Pareiškimas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsniu nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą, tačiau tai nėra iki šiol padaryta. Nepaisant to, kad lyties pakeitimo klausimas pareiškimo nagrinėjimo metu nėra reglamentuotas įstatymo leidėjo, vien įstatymo spraga nesudaro teisinio pagrindo teismui atsisakyti ginti asmens, pageidaujančio keisti lytį, savo galimai pažeistas teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis). Vadinasi, asmuo, pageidaujantis keisti lytį, kaip ir bet kuris kitas asmuo, dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad teismo sprendimu ad hoc (konkrečiu atveju) būtų pašalinta įstatymo spraga (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnis).
8. Vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktą – asmens lyties pakeitimą; pastarąjį aktą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą (CK 2.19 straipsnio 1 dalis). CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias patvirtina teisingumo ministras. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. Įsakymu Nr. 1R-334, 126 punktas nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Civilinės metrikacijos taisyklių 131 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą keisti, remiantis teismo sprendimu.
9. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 8 punkte įvardintų teisės normų turinį, daro išvadą, kad įstatymo leidėjas numatė galimybę ištaisyti civilinės būklės aktuose įrašus, identifikuojančius asmens lytį, tuo atveju, jei asmuo, sulaukęs pilnametystės bei nebūdamas santuokoje, mediciniškai pakeitė lytį. Tačiau nei viename teisės akte nėra sureguliuotas pats lyties pakeitimo procesas.
10. Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo bei neapibrėžė įstatyminiu lygmeniu sąvokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu būdu“, teismas šalina šią įstatymo spragą, ad hoc nustatydamas, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, krūtų redukcija/implantai ir pan.), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.). Tokios išvados teismas priėjo vadovaudamasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis), įskaitant ir teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK 2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucine teise į orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis) bei žmogaus konstitucine teise į privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis). Tokios pozicijos laikomasi ir šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai, priimti civilinėse bylose Nr. e2YT-5329-934/2017, e2YT-5326-987/20147, e2YT-26625-466/2017, e2YT-43448-294/2017, e2YT-46226-861/2017 ir kt.).
11. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškime padavusio asmens įvardinti tokie identifikaciniai duomenys: J. G., gimimo data (duomenys neskelbtini), lytis – VYR/M, asmens kodas – (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 25). Iš teismui pateikto 2018 m. spalio 3 d. Santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškimą padavusios asmens santuoka su E. G. yra nutraukta 2018 m. rugsėjo 24 d. (el.b.l. 19). Iš teismui pateiktų gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiškimą padavęs asmuo yra dviejų nepilnamečių vaikų, gimusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tėvas (el.b.l. 20-21). Iš pateikto 2019 m. gegužės 2 d. Medicinos dokumento išrašo nustatyta, jog pareiškimą padavusiam asmeniui 2019 m. gegužės 2 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 15). Iš pateiktos 2019 m. birželio 14 d. medicininės pažymos nustatyta, kad pareiškimą padavusiam asmeniui nuolatinai ir negrįžtamai buvo atlikta lyties keitimo operacija (iš vyro į moterį), kurią sudarė ((duomenys neskelbtini) (el.b.l. 17-18).
12. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. Išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad institucija atsisakė pakeisti civilinės būklės aktuose įrašus apie asmens lytį iš vyriškos į moterišką, nurodant, kad nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas (el.b.l. 11). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. Išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad institucija atsisakė pakeisti civilinės būklės aktuose įrašą apie asmens vardą iš „J.“ į „J.“, nurodydamas, kad pareiškimą padavusio asmens asmens kodo pirmas skaitmuo „3“ atitinka vyro, gimusio XX šimtmetyje, požymius, vardo forma atitinka jo lytį, o pasirinkta vardo forma neatitinka lyties, ji tinkama tik moteriškos lyties asmenims (el. b. l. 13). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. Išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad institucija atsisakė pakeisti civilinės būklės aktuose įrašą apie asmens pavardę iš „G.“ į „G.“, nurodydama, kad pareiškimą padavusio asmens asmens kodo pirmas skaitmuo „3“ atitinka vyro, gimusio XX šimtmetyje, požymius, pavardės forma atitinka jo lytį, o pasirinkta pavardės forma neatitinka lyties, ji tinkama tik moteriškos lyties asmenims (el. b. l. 14).
13. Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių bei sėkmingai atliktos chirurginės lyties pakeitimo operacijos pareiškimą padavęs asmuo socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo, ką patvirtina į bylą pateikta pareiškimą padavusio asmens Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija (el.b.l. 25). Taigi pareiškimą padavęs asmuo kryptingai konstruoja savo socialinį identitetą kaip moteriškos lyties asmuo, prisistato moterišku J. G. vardu ir pavarde, jam taikoma hormonų terapija, jam atlikta negrįžtama lyties pakeitimo operacija (el.b.l. 15-18).
14. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškimą padavęs asmuo, kuris nėra sudaręs galiojančios santuokos, save psichologiškai tapatina su moteriška lytimi; jis yra atlikęs negrįžtamus medicininius procesus dėl savo biologinės vyriškos lyties keitimo į moterišką bei save socialiniame gyvenime suvokia ir identifikuoja tik kaip moterį. Vadinasi, tokio pilnamečio ir nesusituokusio (išsituokusio) asmens civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu būdu bus užtikrintas asmens (kuris yra atlikęs negrįžtamus biologinės lyties keitimo procesus) privatus gyvenimas bei nepažeistas asmens orumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis, 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. CK 2.18 straipsnio 8 punktas, 2.27 straipsnis, CPK 3 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnis).
15. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 7-14 punktus), asmens, kuris yra negrįžtamai pakeitęs biologinę lytį, civilinės būklės aktuose esantys įrašai apie asmens lytį taip pat turi būti pakeisti. Pareiškimą padavusio asmens pasirinkti vardas ir pavardė atitinka jo socialinę lytį, neprieštarauja gerai moralei ar viešajai tvarkai, todėl, kaip ir įrašas apie lytį, turi būti keičiami (Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, 9.5 punktas). Dėl šios priežasties pareiškime nurodytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvados naikinamos kaip neatitinkančios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio reikalavimų bei bendrųjų teisės principų, o pareiškimas tenkinamas, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjo lytį, kad jie atspindėtų moterišką lytį, ištaisyti įrašus apie vardą „J.“ į „J.“, pavardę - iš „G.“ į „G.“.
16. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimą padavusio asmens tikslas yra įgyvendinti savo teisę pakeisti lytį, kuri nėra pažeidžiama vien todėl, kad vaikų gimimo įrašuose liks užfiksuota pareiškimą padavusio asmens biologinė lytis, vaikų dokumentuose įrašai apie jų biologinio tėvo vardą, pavardę ir lytį paliekami nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 516 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos J. G. (kuri civilinės būklės aktuose įvardinama kaip J. G.) pareiškimą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo“.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašą apie pareiškėjos J. G. (kuri civilinės būklės aktuose įvardinama kaip J. G.) lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų moterišką lytį, pakeičiant įrašą iš „VYR/M“ į „MOT/F“.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjos J. G. (kuri civilinės būklės aktuose įvardinama kaip J. G.) vardą ir pavardę taip, kad jie atspindėtų moterišką lytį, pakeičiant vardą „J.“ į „J.“, o pavardę „G.“ į „G.“.
Nekeisti pareiškėjos J. G. (kuri civilinės būklės aktuose įvardinama kaip J. G.) asmens duomenų jos nepilnamečių vaikų B. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašuose.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.