Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-64/2008 m.

Teisėja Vilija Pilitauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 2.4.7.; 1.2.22.1.

2008 m. gegužės 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. išteisintas pagal LR Baudžiamojo Kodekso 253 str. 1 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą (LR Baudžiamojo Proceso Kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo įgijo fabrikinės gamybos, graižtvinį, neautomatinį, penkių šūvių, tinkamą šaudymui, 7.62 mm kalibro "Mosino" šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini)... su savadarbe buože, skirtą šaudyti 7,62x53 mm kalibro šoviniais ir 4 vnt. šaudmenų, fabrikinės gamybos, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui, 7,62x53 mm kalibro "Mosino" šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams šautuvams ir kulkosvaidžiams, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2005-01-27, 17 val., neturėdamas leidimo laikė juos savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005-01-27, nuo 17 val. iki 17.30 val., neturėdamas leidimo gabeno juos automobiliu „Ford Siera", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. D. iš savo namų iki Šiaulių miesto, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemo, toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005-01-27, nuo 17.30 val. iki 18 val., neturėdamas leidimo gabeno juos iš Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemo iki Šiaulių rajono Rėkyvos miško, toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005-01-27 nuo 18 val. iki 20 val., neturėdamas leidimo nešiojo juos Šiaulių rajono Rėkyvos miške.

Teismas, vertindamas įrodymus, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kokiu tikslu atvažiavo į mišką A. M. ir T. M., t. y. medžioti. Pagal liudytojų ir paties A. M. parodymus, ginklas, kuriam jis turėjo leidimą, buvo automobilyje ir iš dėklo išimtas nebuvo, LR medžioklės įstatymo ir Medžioklės LR teritorijoje taisyklių (patvirtintos 2000 birželio 27 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 258) 2005-01-27 dieną galiojusios redakcijos draudė medžioti naktį su prožektoriumi (išskyrus šernus), o be prožektoriaus visais atvejais leido. Teisme liudytojas V. V. nurodė, kad dieną prieš 2005-01-27 buvo tame pačiame Rėkyvos miške prie šėryklų ir matė stirnų pėdsakus, o tuo metu jau nebebuvo galima jų šaudyti. Todėl A. M. ir jo giminaičio - liudytojo T. M. paaiškinimas, kad A. M. nusprendė nemedžioti, nes neturėjo prožektoriaus - neišlaiko kritikos. Teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais V. V. ir V. Č. parodymais, kad jų parodymai iš esmės skiriasi ir todėl jais negalima vadovautis, nes V. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyriškiui nuėjusiam į kairę ant peties buvo šautuvas, o V. Č. parodė, kad tas pats vyriškis šautuvą nešėsi rankoje. Teismas visiškai neįvertino tai, kad šie liudytojai nueinančius A. M. ir T. M. vienu metu pro naktinio matymo prietaisą stebėti negalėjo, todėl ir A. M. nešamo ginklo padėtis laiko atžvilgiu galėjo keistis. Teismo padaryta išvada, kad liudytojų V. V. ir V. Č. parodymai iš esmės skiriasi, yra nepagrįsta ir padaryta neteisingai įvertinus susidariusią situaciją, neįvertinus jų parodymų, duotų teisme, neišanalizavus šių liudytojų parodymuose išdėstytų kitų aplinkybių, kurios iš esmės sutapo bei jas patvirtino kiti liudytojai bei byloje surinkti duomenys. Liudytojai V. V. ir V. Č. paaiškino, kodėl jie pastoviai stebėjo automobilį ir kodėl jiems tai buvo svarbu - aplinkos apsaugos darbuotojai norėjo iš karto užklupti prie automobilio sugrįžtančius medžiotojus su laimikiu ir patikrinti, ar jie teisėtai medžioja, nes įtarė, jog buvo brakonieriaujama. Šis liudytojų paaiškinimas yra logiškas ir pagrįstas, todėl teigti, kad jie galėjo nepastebėti sugrįžtančio A. M. - nėra jokio pagrindo. Tai, kad jie nuolatos stebėjo, patvirtina ir kiti kartu buvę liudytojai - V. Č. ir V. L.. Teismas, ištyręs įrodymus, nuosprendyje nurodė, kad iš UAB "(duomenys neskelbtini)" pateiktų naktinio matymo prietaiso "Baigiš 6" techninių charakteristikų matyti, jog žmogaus figūros atpažinimo atstumas žvaigždėtą naktį - 250 metrų. Ši išvada nevisiškai atitinka bylos duomenis, nes iš UAB „(duomenys neskelbtini)" pranešimo (b.l. 100, t. 3) matyti, kad ji pateikė analogiško prietaiso „Baigiš 6U" instrukciją, nurodydama, kad jis yra patobulintas modelis ir nuo "Baigiš 6" skiriasi optinio elektroninio keitiklio jautrumu. Naktinio matymo prietaiso „Baigiš 6U" instrukcijoje (b.l. 104, t. 3) nurodyta, kad žmogaus figūros matymo nuotolis ne mėnesienoje, žvaigždėtą naktį yra nemažesnis nei 300 metrų, stebimą objektą didina 2,4 karto. Tuo tarpu maksimalus atstumas, iš kurio matoma žmogaus figūra - nėra nurodyta, nes tai priklauso nuo oro sąlygų. Šių aplinkybių nėra nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)" pranešime (b.l. 100, t. 3), todėl pagrįstai galima teigti, kad pranešime yra nurodytas minimalus atstumas, iš kurio galima atpažinti žmogaus figūrą. 2005-01-27 dieną buvo idealios oro sąlygos stebėti su naktinio matymo prietaisu - buvo daug sniego, giedras oras, žvaigždėtas dangus, pilnatis, tai pripažino ir pats A. M., tai patvirtino ir įvykio vietoje buvę gamtos apsaugos pareigūnai, todėl teismo abejonės dėl galėjimo pro naktinio matymo prietaisą stebėti žmones yra nepagrįstos. Galima sutikti su teismo išvada, kad eksperimento protokolai užpildyti netiksliai, iš jų sunku suprasti, kokie veiksmai ir kokia tvarka buvo atliekami. Tačiau eksperimento eigą paaiškino teisme apklausta liudytoja L. B., atlikusi ikiteisminį tyrimą byloje, ir todėl neaišku, kodėl teismas nevertino jos ir teisme apklausto kito eksperimento dalyvio liudytojo A. L. parodymų, jog eksperimento metu, būdamas 500 m atstumu nuo stebimų žmonių, matė juos pro naktinio matymo prietaisą, matė, ką jie laikė rankose. Liudytojas A. L. paaiškino, kad šiuo naktinio matymo prietaisu galima stebėti žmones 500-800 metrų atstumu. Eksperimento metu jis matė žmones, esančius už 500 metrų, net galėjo pasakyti, ar jie yra veidu ar nugara į jį atsisukę, tik sunkiau jam būtų buvę nustatyti šių žmonių lytį. Taip pat apie atliktą eksperimentą paaiškino teismui ir liudytojai V. V. bei V. Č., kurių parodymams ir versijoms patikrinti ikiteisminio tyrimo metu ir buvo atkurta tiriamo įvykio situacija ir aplinka, tai yra buvo atliktas eksperimentas (LR BPK 197 str.). Liudytoja L. B. nurodė, jog ji išsiaiškino, koks naktinio matymo prietaisas buvo naudojamas gamtos apsaugos pareigūnų 2005-01-27 dieną, todėl eksperimentą atliko su tokiu pačiu naktinio matymo prietaisu "Baigiš 6", esančiu Šiaulių rajono policijos komisariate. Šias aplinkybes patvirtino ir eksperimente dalyvavę liudytojai V. V. ir V. Č.. Todėl įvertinęs ne visus teisme ištirtus duomenis, teismas padarė klaidingą išvadą dėl A. M. dalyvavimo nusikaltime.

Be to, teismas įrodymų tyrimo teisme metu ištyrė ir įvertino ne visus byloje esančius duomenis. LR BPK 20 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. To paties straipsnio 5 dalyje teigiama, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Todėl teismas ištyręs ir įvertinęs ne visus byloje esančius duomenis, gautus įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės pažeidė BPK reikalavimus (2006-11-28 L AT nutartis Nr. 2K-610/2006, Teismų praktika Nr. 26). Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą. Tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga"). Teismas netyrė ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų V. V., V. Č., V. Č., V. L., T. M. parodymų (b.l. 29-40, 92-95, 161-162, 144-147, t. 1), įtariamuoju apklausto A. M. parodymų (92-95, 161-162, t. 1), akistatų protokolų (b.l. 126-133, t. 1), nors visi šie paminėti duomenys buvo nurodyti ir kaltinamajame akte, teismas netyrė ir pirminių A. M. bei T. M. paaiškinimų, duotų iš karto po įvykio (b.l. 7-14, t. 1), nors prokuroras prašė apsiriboti visų tirtinų dokumentų, teisėtai gautų ir liečiančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, išvardinimu, jų negarsinant, tačiau teismas, neištyręs anksčiau paminėtų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, ištyrė T. M., A. M., V. Č. ir V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolus. LR BPK 196 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad, siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje. Asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo ankstesnius parodymus akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje ir atsako į užduodamus klausimus. Netirdamas T. M., A. M., V. Č. ir V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, užfiksuotų apklausos protokoluose, o tirdamas tik šių liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolus, teismas negalėjo pilnai suprasti, kokias vietas šie asmenys rodo parodymų patikrinimo metu, kodėl jas rodo, kokius savo parodymus jie sugretina su aplinkybėmis įvykio vietoje, nes teismui nebuvo žinomi jų ankstesni parodymai. LR BPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekant tyrimo veiksmus rašomi protokolai. Iš to seka, kad protokolai gali būti panaudojami kaip įrodymai, o jų turinio įvertinimas atliekamas pagal LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Todėl nuosprendyje prieš įrodymų vertinimą deklaruota nuostata, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus bylos duomenis, neatitinka tikrovės. Teismas neištyręs visų anksčiau paminėtų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, negalėjo teisingai įvertinti visų šių asmenų parodymų nuoseklumo ir jais remtis, siekiant pašalinti iškilusius prieštaravimus tarp A. M. ir kitų liudytojų parodymų. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad pradėjus tirti įrodymus teismo posėdyje nuo įvykio buvo praėję jau daugiau kaip dveji metai. Be to, ir liudytojas V. Č. neatsitikinai apklausiamas teisme nurodė, kad anksčiau visas aplinkybes prisiminė geriau ir todėl teisme galėjo klysti. Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų V. Č. ir V. V. parodymai (b. 1. 31-40. t. 1), teisiamajame posėdyje balsu perskaityti ir tirti nebuvo, tai matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, tačiau teismas šiais parodymais grindė nuosprendį, pažymėdamas, kad šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės skiriasi. Todėl teismas ištyręs ne visus įrodymus ir negalėdamas įvertinti jų viseto, grįsdamas nuosprendį neištirtais įrodymais, pažeidė LR BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimas (2006-11-28 LAT nutartis Nr. 2K-610/2006, Teismų praktika Nr. 26). Dėl šio pažeidimo pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas.

Be to, apeliantas nurodo, kad be paminėtų teismo netirtų, nevertintų ir neteisingai įvertintų duomenų, teismas nuosprendyje visiškai nevertino A. M. bei liudytojo T. M. parodymų. Neišsamiai ištyręs byloje esančius duomenis, surinktus ikiteisminio tyrimo metu iš karto po 2005-01-27 dienos ir betarpiškai liečiančius įvykio aplinkybes, teismas negalėjo įvertinti tai, kad A. M. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaravo ne tik gamtos apsaugos pareigūnų parodymams, bet ir liudytojo T. M. parodymams. Pirmame paaiškinime (b.l. 14, t. 1) liudytojas T. M. nurodė, kad A. M. įsėdo į bokštelį stebėti, tai liudytojas T. M. patvirtino ir įrodymų tyrimo teisme metu, teisme liudytojas T. M. nurodė, kad A. M. nuėjo su juo kartu nuo automobilio, tai patvirtino ir aplinkos apsaugos pareigūnai, tačiau jau nuo pirminio paaiškinimo (b.l. 7-12, t. 1) A. M. parodymai šiuo klausimu buvo nenuoseklūs, prieštaravo liudytojo T. M. parodymams ir aplinkosaugininkų parodymams. A. M. pirminiame paaiškinime ir pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad T. M. nuo automobilio nuėjo vienas, o jis pasiliko automobilyje, akistatos su liudytoju V. V. nurodė, kad palydėjo T. M. iki bokštelio, akistatos su liudytoju V. Č. metu – T. M. palydėjo iki sankryžos ir sugrįžo prie automobilio. Tokie nenuoseklūs A. M. parodymai, prieštaraujantys paminėtų liudytojų parodymams, vertintini kritiškai. Be to, Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 56 punktas nurodo, kad medžiotojas privalo žinoti, kur ir kokiu atstumu išdėstyti kiti bokšteliai, įvertinti, ar paleistas šūvis nebus pavojingas (tai buvo pažymėta prokuroro baigiamojoje kalboje). Todėl liudytojas T. M. turėjo žinoti, kur visą laiką bus A. M., kad medžiodamas nepažeistų šių paminėtų taisyklių, ir todėl liudytojas T. M. pagrįstai teismui nurodė, kad A. M. nuėjo į savo bokštelį, esantį prie kanalų sankirtos ir ten visą laiką buvo (stebėjo), nes jis medžiodamas privalėjo tiksliai žinoti kur yra A. M.. Esant tokioms aplinkybėms, A. M. parodymai, kad jis tik atsitiktinai įlipo į bokštelį, apie dvi valandas, esant 10 laipsnių šalčiui, pasiliko miške ir nemedžiojo, o vaikščiojo po mišką ir sportavo - neišlaiko kritikos. Teismas neįvertino ir tokios aplinkybės, kad A. M., pareigūnams automobilio bagažinėje atradus žiūronus, iš karto atsakė, kad žiūronai yra jo, vėliau paaiškino, kad pirko turguje. Tokios aplinkybės patvirtina, kad žiūronai priklausė A. M. ir jis juos atsivežė į mišką, tai patvirtina ir anksčiau aptarti kiti bylos duomenys. Specialisto išvada (b.l. 65-69, t. 1) patvirtino, kad A. M. priklausantys žiūronai ir miške rastas šautuvas yra padengti vienodomis unikaliomis dažų dangomis, nes panaudotų dažų įvairovė ir specifinė dažymo technologija sudaro nepakartojamą požymių visumą, leidžiančią teigti, kad šios dangos yra unikalios. Kadangi A. M. prie automobilio sugrįžęs nebuvo, o tai neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, todėl A. M. priklausantys žiūronai, kurie padengti vienoda unikalia dažų danga kaip ir šautuvas, rastas miške netoli A. M. bokštelio, įrodo, kad šautuvas, priklausė A. M. ir jis juo neteisėtai disponavo. Visetas teisėtai gautų duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu bei įrodymų tyrimo teisme metu, neabejotinai įrodo, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį. Kadangi teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes iš esmės buvo pažeisti LR BPK reikalavimai, todėl jis naikintinas ir, įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. BK 253 str. 1 d. numatyta veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią numatyta tik arešto arba laisvės atėmimo bausmė. Kadangi A. M. anksčiau neteistas, dirba bei po nusikalstamos veikos padarymo nenusikalto, todėl jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis - areštas, kurios dydis nustatytinas, įvertinus visas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: A. M. asmenybę, tai, kad nusikaltimas yra baigtas, A. M. jį padarė tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl bausmės dydis nustatytinas didesnis už arešto bausmės vidurkį.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius duomenis, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta, jog A. M. dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d., todėl pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, A. M. kaltė turi būti grindžiama specialisto išvada, kuri patvirtino, kad rastas šaunamasis ginklas ir žiūronai padengti vienodomis unikaliomis dažų dangomis, ir liudytojų parodymais, pažymomis apie oro sąlygas, kuriuos, anot apelianto, teismas, remdamasis išsamiai neištirtais įrodymais, padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo Kodekso 253 str. 1 d., buvo pradėtas pagal tarnybinį pranešimą, 2005-01-28 15 val. gavus pranešimą, kad 2005-01-27 apie 20 val. Šiaulių rajono Kairių medžiotojų būrelio teritorijoje, Rėkyvos miške gamtos inspektoriai surado graižtvinį šautuvą, kurio priklausomybė nenustatyta (b.l. 3, t. 1). Ikiteisminio tyrimo dėl minėto įvykio atlikimui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas pateikė surinktą medžiagą ir išimtus daiktus. Teismas neteikė vienam įrodymui ar vienai įrodymų grupei išskirtinumo, visus byloje esančius duomenis vertino visumoje, o Aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo aktą – kaip vadą pradėti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu dėl numatytos BK 253 str. 1 d. nusikalstamos veikos. Pagal Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pateiktus duomenis ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslinamos įvykio aplinkybės: apklausti asmenys, atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje, akistatos tarp įtariamojo ir liudytojų, eksperimentas, kurio metu patikrintos liudytojų parodymuose užfiksuotos aplinkybės, taip pat atliktos specialistų išvados dėl šaunamojo ginklo ir žiūronų spalvos identiškumo. Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu buvo apklaustas kaltinamasis, liudytojai, specialistas, ištirti kiti duomenys – kaltinamajam ir liudytojams po laisva forma duotų parodymų apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, buvo užduodami klausimai, tuo patikrinant ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuotas aplinkybes. Nors teisiamajame posėdžio protokole nenurodyta, kad buvo perskaityti liudytojų V. V. ir V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos, kaip skundžiamame nuosprendyje teismas įvardino iš esmės prieštaraujančiais, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojų apklausos teisme metu, užduodant jiems klausimus buvo analizuojami liudytojų tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b.l. 31-34, t. 5, b.l. 40-43, t. 6). LR BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, į ką apeliaciniu skundu apeliuoja prokuroras. Ši norma reiškia, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p. ir 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-11-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-610/2006). Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu argumentu, kad liudytojų V. V. ir V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl į kairę nuėjusio asmens turėto šaunamojo ginklo padėties iš esmės skiriasi, nes liudytojų parodymais nustatyta, kad V. V. ir V. Č. naktinio matymo prietaisu asmenis stebėjo pasikeisdami, todėl apelianto teiginys, kad A. M. nešamo ginklo padėtis laiko atžvilgiu galėjo keistis, yra logiškas ir šis teismo nustatytas prieštaravimas nepripažintinas esminiu. Kadangi teismo posėdyje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo tikslinami kaltinamojo ir liudytojų apklausų metu, užduodant jiems klausimus apie įvykio aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas nelaiko, kad apylinkės teismas, atskirai kaip procesinių dokumentų neperskaitęs liudytojų V. V. ir V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos nurodė skundžiamame nuosprendyje, padarė esminį BPK 301 str. 1 d. pažeidimą, nes teismas nuosprendyje nurodė įrodymus, kuriuos ištyrė teisiamojo posėdžio metu. Vertinant šių liudytojų parodymus, taip pat būtina atkreipti dėmesį į gautus eksperimento metu duomenis, kai pavyzdžiui, liudytojas A. L. matė žmones, esančius už 500 metrų, bet negalėjo pasakyti, ar jie yra veidu ar nugara į jį atsisukę, tačiau sunkiau jam būtų buvę nustatyti šių žmonių lytį. Užtat apeliaciniame skunde ne kaip į prielaidą, o kaip į nustatytą faktą nurodoma, kad ginklą nešė A. M. ir tai prieštarauja byloje nustatytam faktui, jog eksperimento metu negalima buvo net nustatyti asmens lytį, o ne tik identifikuoti asmenį.

Tokiu būdu, byloje esančių duomenų pripažinimas A. M. kaltę patvirtinančiais ar paneigiančiais įrodymais yra tik įrodymų vertinimo dalykas.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, kad šaunamojo ginklo suradimas ir paėmimas įvykio vietoje nebuvo tinkamai įformintas, kad nekeltų abejonių, pašalintų klaidos ar atsitiktinumo galimybę. Apklausti gamtos apsaugos inspektoriai tik išreiškė nuomonę, padarė prielaidą, kad rastas šaunamasis ginklas yra A. M., nors šaunamojo ginklo priklausomybė byloje nenustatyta, neatliktas daktiloskopinis šaunamojo ginklo tyrimas, nenustatyta, ar iš rasto šautuvo buvo šaudyta, nėra jokių įrodymų, kad rasti pėdsakai buvo palikti būtent A. M., todėl teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų - aplinkos apsaugos inspektorių parodymais, kaip nepatvirtintais jokiais objektyviais duomenimis.

Liudytojos V. K. parodymais (t. 5, b.l. 96) ir pažymomis apie įvykio metu oro sąlygas (b.l. 112, 164, t. 2, b.l. 79, t. 5), nustatyta, kad 2005-01-27 naktį buvo liūtinis sniegas, tačiau sniego storis tą dieną buvo toks pat kaip ir užfiksuotas 2005-01-25, iš to darytina išvada, kad 2005-01-25 palikti pėdsakai buvo matomi ir 2005-01-27. Tokie liudytojos V. K. parodymai ir nurodytų pažymų duomenis kaip tik priešingai nei nurodo apeliantas patvirtina A. M. ir liudytojo T. M. parodymais nustatytą aplinkybę, kad jie miške matė savo anksčiau paliktas pėdas ir šiais duomenimis buvo paneigti liudytojų V. V., V. Č. ir V. L. parodymai, jog 2005-01-27 buvo šviežiai pasnigę ir sniego buvo tiek, kad negalima buvo matyti anksčiau paliktų pėdsakų ir kad buvo rasti tik vieni pėdsakai.

Byloje yra pranešimas, jog įvykio metu Rėkyvos girininkijos 133 ir 134 kvartaluose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 metų sausio – balandžio mėnesiais atliko sanitarinius kirtimo darbus, todėl yra nepaneigti A. M. parodymai, jog jis du kartus buvo grįžęs prie automobilio ir kad miške galėjo būti daugiau paliktų pėdsakų. Be to, pagal liudytojų – gamtos apsaugos inspektorių teigimą, jie į Rėkyvos mišką važiavo tikrinti, gavę informacijos, jog jame išvakarėse buvo šaudoma,o tai reiškia, kad įvykio išvakarėse miške buvo vaikščiojama ir galėjo būti palikta pėdsakų. Liudytojas T. M. parodė, kad miške matė ne tik savo anksčiau paliktus pėdsakus, bet ir dviejų – trijų žmonių. Šios aplinkybės patvirtina A. M. ir T. M. parodymus, jog miške buvo palikta daugiau pėdsakų.

Ne tik niekuo nepagrįstas, o paneigtas bylos duomenimis apelianto teiginys apie tai, kad liudytojo T. M. parodymai vertintini kritiškai, kaip įtakoti A. M., nes T. M. parodė, kad prieš bylą su A. M. kažkiek bendravo, tačiau jo neprašė, kad jis kažką liudytų, tik sakė, kad yra nepaminėti kažkokie dalykai, pvz.., kad tą vakarą nesnigo ir tai prašė paminėti (b.l. 36, t. 5). Kitų duomenų ar parodymų byloje nėra ir teismas negali kurti jokių prielaidų vertinant T. M. parodymus kitaip. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir byloje pateiktos pažymos apie oro sąlygas, todėl nėra pagrindo liudytojo T. M. parodymus vertinti kritiškai. Be to, siekiant patikrinti liudytojų V. Č. ir V. V. parodymus, jog 500 metrų atstumu įvykio metu jie gerai matė asmenis, buvo atliktas eksperimentas, kurio rezultatus teisme patvirtino šiame procesiniame veiksme dalyvavę asmenys. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, ir apeliantas pritarė, kad eksperimento rezultatai įforminti nesilaikant BPK 179 str. reikalavimų: vyko vienas eksperimentas, o užpildyti 5 eksperimento protokolai, kuriuose netinkamai aprašyta eksperimento eiga, be to, nustatyta, kad eksperimento atlikimo metu oro sąlygos buvo prastesnės nei įvykio metu, o eksperimentas turi būti daromas sąlygomis, maksimaliai panašiomis į buvusias tiriamo įvykio metu, todėl pagrįstai teismas nesirėmė eksperimento duomenimis, o apklausti teisme liudytojai, patvirtino, kad 500 metrų atstumu, naudojant naktinio matymo prietaisą, jie matė asmenis, tačiau tik jų turėtų daiktų kontūrus. Be to, iš byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų pranešimų apie naktinio matymo prietaisą „Baigysh-6“, juo stebint žmogaus figūros atpažinimo atstumas žvaigždėtą naktį yra 250 metrų. Nors byloje yra pateikta naktinio matymo prietaiso „Bagysh-6U“ instrukcija, tačiau pranešime nurodyta, kad „Bagysh-6U“ yra patobulintas modelis naktinio matymo prietaiso „Bagysh-6“ ir jie skiriasi optinio elektroninio keitiklio jautrumu, kas sąlygoja prietaiso matymo atstumą. Taip pat liudytojų V. V. ir V. Č. parodymais nustatyta, kad jiems stebint atvažiavusius M. , matė kaip buvo atidarytos automobilio durelės ir bagažinė ir tuo momentu liudytojai prasčiau matė, taip pat liudytojų parodymais nustatyta, kad V. Č. ir V. V. A. M. automobilį stebėjo vakare, esant neigiamai temperatūrai apie 1-2 valandas pasikeisdami, laikas nuo laiko ateidami į automobilį pasišildyti ir kolegoms papasakoti apie stebėjimo rezultatus, o nusprendę privažiuoti prie A. M. automobilio, galėjo nematyti, kada A. M. buvo grįžęs prie savo automobilio, tuo nepaneigta A. M. versija, kad jis buvo grįžęs prie automobilio, kad bokštelyje rado žiūronus ir juos sugrįžęs padėjo į automobilį. Esant šioms aplinkybėms, kurios kelia teismui abejonių, A. M. kaltė dėl neteisėtai įgyto, laikyto ir gabento šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikytina neįrodyta, byloje nustatytų abejonių pašalinti nėra teisinių galimybių, todėl vertinant byloje esančius duomenis visete, ir vadovaujantis nuostata, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ir kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog negalima A. M. pripažinti kaltu dėl LR BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Kolegija sutinka su apelianto pastebėjimais apie LR BPK 20 str. nurodymą, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kad teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta jokių procesinių veiksmų leidžiančių nustatyti miške rasto ginklo savininką ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad rastas ginklas priklausė A. M.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino nuosprendyje išvardintus įrodymus, atliko jų analizę nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų ir pateikė įrodymų vertinimo motyvus. Suabejojus įrodymų tikrumu, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nuosprendis nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendžio atmesti.