Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba „(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2021 m. gruodžio 31 d. apie 18.41 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - automobilį „Ford Eco Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - 18.24 val. jam nustatytas 2,34 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, be to, jo kaltę patvirtina policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymai, alkotesterio duomenys, apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo M. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo mamos L. G. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. L. G. parodė, kad kaltinamasis M. G. yra jos sūnus. Prieš naujus metus ji išvyko pas seserį, o sūnų namie paliko vieną. Jis buvo išsiskyręs su drauge, su kuria gyveno 18 metų, mano, kad tai įtakojo jo vairavimą neblaiviam. Sūnaus skyrybos buvo ne dėl alkoholio vartojimo. Kai neblaivų sūnų sustabdė policija, jis jai paskambino ir pasakė, kas atsitiko. Ji blogai vertina savo poelgį. Sūnus dėl įvykio pergyvena. Ji gali garantuoti, kad sūnus daugiau nenusikals. Šiuo metu ji yra pensininkė, dabar gyvena su sūnumi jai priklausančiame bute. Ji vairuoja, yra vežusi sūnų į darbą. Dabar sūnus į darbą važinėja su bendradarbiais. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl M. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis M. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 90), nebaustas administracine tvarka (b. l. 91), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis M. G. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (b. l. 97), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 99), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 104).

Bylos duomenys patvirtina, jog L. G., kaltinamojo mama, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pensininkė. Su sūnumi sutaria gerai, dabar gyvena kartu, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad L. G. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant L. G. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato mamos L. G. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad M. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba.

Įvertinus M. G. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. sausio 4 d. (b. l. 86–87).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad M. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Ford Eco Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „Swedbank“ lizingas“, o valdytojas - M. G. (b. l. 42–43), tai yra automobilis priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Ford Eco Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2020 m., vidutinė kaina be PVM yra 10116 Eur, vidutinė kaina su PVM yra 12 240 eurų (b. l. 44).

Teismas mano, kad, tinkamai taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas), jo turtinę padėtį (dirba, išlaiko nepilnametę dukrą, gauna 1300 eurų atlyginimą), teisingumo ir proporcingumo principų kriterijus, visos automobilio vertės -12240 eurų sumos konfiskavimas varžytų kaltinamojo teises daugiau, negu yra būtina. Teismas, įvertinęs visas šiam institutui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl išieškotina konfiskuotino turto vertės suma mažintina iki 5000 eurų. Tokia išieškotino konfiskuotino turto vertė nustatytina, atsižvelgus ne tik į aukščiau aptariamas aplinkybes, bet ir į galimybę tokią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti. Byloje pateikti duomenys apie kaltinamojo materialinę padėtį patvirtina, kad jo pajamos nėra itin didelės, nors jis dirba, gauna 1300 eurų atlyginimą, tačiau turi išlaikyti nepilnametę dukrą.

Teismo manymu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra proporcinga, atitinkanti pusiausvyrą tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos.

Kaltinamojo gynėjas prašo leisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti dalimis per 2 metus, tačiau šis prašymas atmestinas. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas nėra baudos bausmė, todėl šios sumos išdėstymas teismo sprendimu negalimas. Dėl šios sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese.

Kaltinamajam M. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

M. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomas voke prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“;

automobilio „Ford Eco Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, saugomas voke prie bylos viršelio, perduotinas UAB „Swedbank“ lizingas“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

M. G. perduoti laiduotojos L. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti M. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

-draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 4 d.;

- konfiskuoti iš M. G. automobilio „Ford Eco Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą - 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

M. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą voke prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“;

automobilio „Ford Eco Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, saugomą voke prie bylos viršelio, perduoti UAB „Swedbank“ lizingas“.

Išaiškinti M. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.