Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-04-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-11266-854/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
e2YT-11266-854/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06013-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas
A. A., B. G.
Suinteresuotas asmuo
UAB „EDS INVEST“, UAB „NTB namėjos grupė“, UAB „Medskina“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11266-854/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06013-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. A. ir B. G. skundus dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „EDS INVEST“, UAB „NTB namėjos grupė“, UAB „Medskina“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Darius Bliznikas, antstolis Saulius Mulevičius, antstolis Dalius Traigys, antstolė Svetlana Kastanauskienė, antstolis Irmantas Gaidelis, antstolis Donatas Kisielius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas (skolininkas) A. A. pateikė skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. sausio 16 d. patvarkymo Nr. S-19-174-887 dalį dėl A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto – žemės sklypų: 5.0000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1.0000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1.0000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1.0300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įkainojimo ir objektyviai nurodyto turto rinkos vertei nustatyti skirti pakartotinę ekspertizę, ją atlikti pavedant kitam nei UAB „Negrita“ ekspertui.

Nurodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. turto arešto aktu antstolis areštavo pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolio 2018 m. gegužės 18 d. patvarkymu areštuotam turtui skirta rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Negrita“. UAB „Negrita“ 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. parengė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus Nr. 18-09-11A, 18-09-17A. Antstolis 2019 m. sausio 16 d. patvarkymu nusprendė nekilnojamąjį turtą įkainoti UAB „Negrita“ ekspertizės aktuose nurodyta turto verte, t. y., atitinkamai 10 000 Eur, 1 000 Eur, 1 000 Eur ir 824 Eur.

Pareiškėjas nesutinka su turto įkainojimu. Nurodė, kad pareiškėjui apie antstolio 2018 m. gegužės 11 d. turto arešto aktą tapo žinoma tik 2019 m. sausio 17 d., gavus kitus antstolio procesinius dokumentus. Be to, pareiškėjas nedalyvavo antstoliui atliekant pareiškėjui priklausančio turto areštą, todėl negalėjo pateikti nuomonės apie areštuojamo turto vertę ar jo faktinę būklę. Pareiškėjui taip pat nėra aišku, kokiais objektyviais kriterijais remdamasis atlikti turto vertės nustatymą antstolis pavedė būtent UAB „Negrita“. Pareiškėjui kelia abejonių ir pats turto vertės nustatymo būdas (lyginamasis vertinimo metodas), kuriuo vadovaujantis UAB „Negrita“ pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą įvertino ženkliai mažesne verte nei VĮ „Registrų centras“ nustatyta vidutinė žemės sklypų rinkos vertė.

Antstolis 2019 m. vasario 25 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. turto arešto aktu areštuotas skolininko turtas. 2018 m. gegužės 18 d. patvarkymu areštuotam turtui skirta rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Negrita”. Patvarkymas pareiškėjui tą pačią dieną persiųstas vykdymo procese žinomu jo naudojamu el. pašto adresu, taip pat patvarkymas publikuotas antstolių informacinės sistemos vykdomosios bylos portale. UAB „Negrita“ atliko turto vertinimą. Skunde nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta eksperto išvada. Įstatymas numato teisinę pareigą ekspertui motyvuotai pasirinkti tiriamojo objekto vertinimo metodus, lygintinus objektus atliekant tyrimą ir teikiant išvadą. Visi šie duomenys ekspertizės aktuose yra pateikti. Ekspertizės aktuose ekspertas išsamiai paaiškino lyginamojo vertinimo metodo parinkimą galutiniams skaičiavimams. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato antstoliui pareigos suderinti su vykdymo proceso šalimis eksperto kandidatūros, o nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad išieškotoja B. G. teikė ekspertui nušalinimą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-23683-466/2018 buvo atmestas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepasiūlė savo pirkėjo (-ų) už jo vertinimu atitinkamai didesnę nei nustatė ekspertas kainą.

Šalies argumentai

Pareiškėja (išieškotoja) B. G. pateikė skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų. Skunde nurodė, kad UAB „Negrita“ pasirinktas lyginamasis metodas netinkamas, nes sumažino turto vertę. Prašė antstolio pareiškėjai atsiųsti šiuos dokumentus: taksacinius rodiklius, miško žemės ir medynų tūrio kainų žinialapius, pažymas apie vidutinę rinkos vertę, miško kvartalų žemėlapius. Pareiškėja taip pat pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. A. skundą, kuriuo palaikė pareiškėjo prašymą panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. sausio 16 d. patvarkymo Nr. S-19-174-887 dalį dėl skunde nurodyto nekilnojamojo turto įkainojimo. Pareiškėja taip pat pareiškė šiuos prašymus: skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti teismo ekspertui Aidui Liorentui; pakartotinę ekspertizę pavesti atlikti remiantis taksaciniais rodikliais, miško žemės ir medynų tūrio kainos žinialapiais, pažymomis apie vidutinę rinkos vertę, miško kvartalų žemėlapiais; pavesti antstoliui Sauliui Mulevičiui toliau skelbti aukcioną, kuris atstovauja UAB „Medskina“, nes UAB „Medskina“ pateikė ieškinį dėl 2015 m. liepos 19 d. sudarytų šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo ir Ignalinos rajono apylinkės teismas ieškinį 2017 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-277/2017 patenkino. Atsiliepime pareiškėja taip pat nurodė, kad visus dokumentus teismui (tiek pareiškėjo A. A. skundą, tiek antstolio 2019 m. vasario 25 d. patvarkymą Nr. 2-DK-T-3320), rengė antstolio padėjėjas Tomas Jasaitis (tai matyti iš įrašų puslapio viršuje), nors jis to negali daryti. Taip pat nurodė, kad antstolis nepersiuntė jai UAB „Negrita“ 2018 m. rugsėjo 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. parengtų ekspertizės aktų Nr. 18-09-11 A ir 2018 m. rugsėjo 17A kopijų, taip pat neatsiuntė taksoraščių, medynų sudėčių, rūšių, kainų ir tūrių. Prie atsiliepimo į skundą B. G. pridėjo 2019 m. kovo 13 d. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų (skundas antstolio kontoroje gautas 2019 m. kovo 15 d.). Šis skundas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jame išdėstytų argumentų nepasisako.

Antstolis 2019 m. kovo 7 d. patvarkymu B. G. skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad pareiškėja B. G., analogiškai kaip ir skolininkas A. A., ginčydama antstolio patvarkymą, kuriuo nuspręsta vadovautis teismo eksperto kvalifikaciją turinčio asmens parengtomis ekspertinėmis išvadomis, savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais, o apsiriboja tik bendro pobūdžio samprotavimais bei subjektyvia nuomone. Pareiškėja taip pat nepagrįstai reiškia antstoliui reikalavimus rinkti ir proceso šalims teikti tokius duomenis kaip medynų taksacinius rodiklius, miško žemės ir medynų tūrio kainos žemėlapius, pažymas apie sklypų vidutinę rinkos kainą ir pan. Nurodė, kad ekspertizės aktų prieduose yra pateikti išrašai iš VĮ „Registrų centras“, o ekspertizės aktų 2.3 punktuose yra pateiktas detalus žemės sklypų, kuriuose yra atlikti plyno miško kirtimai, aprašymas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjo A. A. ir pareiškėjos B. G. skundus sujungtos ir paskirtos nagrinėti teisėjai Giedrei Čėsnienei.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5771-286/2018 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojos UAB „NTB Namėjos grupė“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0174/18/02509), Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. kovo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-14-277/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojos UAB „NTB Namėjos grupė“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0174/18/00747), Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2243-302/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojos UAB „EDS INVEST“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0174/16/02033). Prie antstolio Donato Kisieliaus vykdomo išieškojimo prisijungė antstolis Darius Bliznikas (išieškotoja B. G.), antstolis Saulius Mulevičius (išieškotojai UAB „Medskina“, VMI), antstolis Dalius Traigys (išieškotoja VMI), antstolė Svetlana Kastanauskienė (išieškotoja VMI) ir antstolis Irmantas Gaidelis (išieškotoja VMI).

Antstolis 2018 m. gegužės 11 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui A. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Antstolio 2018 m. gegužės 18 d. patvarkymu Turtui skirta rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Negrita“.

2018 m. rugsėjo 11 d. ekspertizės aktu Nr. 18-09-11A ekspertas Kastytis Kumpinas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo 10 000 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), – 1 000 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 1 000 Eur.

2018 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės aktu Nr. 18-09-17A ekspertas Kastytis Kumpinas nustatė, kad žemės klypo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo 824 Eur.

Remdamasis minėtas ekspertizės aktais, antstolis 2019 m. sausio 16 d. patvarkymu nustatė, kad žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 10 000 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 1 000 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 1 000 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 824 Eur.

Tiek pareiškėjas A. A., tiek B. G. prašo panaikinti antstolio 2019 m. sausio 16 d. patvarkymo dalį dėl Turto įkainojimo bei skirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjų nuomone, skundžiamu patvarkymu Turtas yra įkainotas per maža kaina. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ nustatyta vidutinė žemės sklypų rinkos vertė yra didesnė nei įvertino UAB „Negrita“.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realios vertės nustatančią funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju masinis vertinimas atliktas 2015 metais, o ekspertizė, kurios metu buvo vertinami individualūs ginčo objekto požymiai 2018 metais.

Pareiškėjų teigimu, atliekant ekspertizę, buvo netinkamai pasirinktas vertės nustatymo metodas (nepagrįstai taikytas lyginamasis metodas).

Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 55 punktas nustato, jog turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais, tačiau tame pačiame straipsnyje nurodyta, jog jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Nagrinėjamu atveju ekspertas tiek 201/8 m. rugsėjo 11 d. ekspertizės akte (psl. 9) 2018 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės akte (9 psl.) nurodė, kad vertinamo objekto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti ekspertas naudojo lyginamąjį metodą, kadangi yra pakankamai duomenų apie analogiškų ar panašių į vertinamąjį objektą įvykusių pirkimo-pardavimo sandorių, todėl ekspertas skaičiavimus atliko ir turto rinkos vertę nustatė lyginamuoju metodu. Ekspertas paaiškino, kad šis metodas buvo pasirinktas, nes rinkoje yra per 36 paskutinius mėnesius įvykusių analogiškų arba panašių į vertinamą objektą turto sandorių. Turint pakankamai duomenų, šis metodas yra teisingiausias ir patogiausias rinkos vertės nustatymo metodas, tiksliausiai atspindintis turto rinkos vertę, jo naudojimo ir rinkos sąlygomis, jei objektas bus parduotas laisvoje rinkoje ir nebus jokių papildomų sąlygų ir apribojimų, išskyrus numatytus įstatymų. Atsižvelgiant į vertinamo turto paskirtį, naudojimo būdą ekspertas šį metodą pasirinko kaip objektyviausiai atspindinčią turto rinkos vertė (detalus lyginamojo metodo skaičiavimai pateikti ekspertizės akto 3.1 skyriuje). Ekspertas taip pat nurodė argumentus, kodėl netaikė pajamų metodo bei išlaidų (kaštų) metodo.

Teismas taip pat pažymi, kad vykdymo proceso metu Turto vertės nustatymo ekspertizes atliko ekspertas Kastytis Kumpinas, kuris turi galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Be to, Kastytis Kumpinas taip pat yra įrašytas ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nei eksperto Kastyčio Kumpino kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei pačiuose ekspertizės aktuose nurodomų išvadų dėl Turto vertės teisingumu.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. ir (ar) 2018 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės aktas yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to antstolis pagrįstai, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, atsižvelgė į teismo ekspertizės aktuose nustatytą turto rinkos vertę.

Nors pareiškėjai nurodo, kad nustatyta Turto vertė yra per maža, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad Turto vertė yra kitokia (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai taip pat nepateikė duomenų, kad vykdymo procese būtų suradęs pirkėją, kuris Turtą piktų už didesnę nei ekspertizės aktuose nustatytą Turto kainą, todėl laikytina, kad šiuo atveju objektyvi Turto rinkos vertė bus nustatyta ir turto įkainojimo rezultatai patikrinti būtent įvyksiančiose varžytynėse pirkėjams siūlant kainą.

Pareiškėja B. G. taip pat teigia, kad dokumentus teismui (pareiškėjo A. A. skundą, antstolio 2019 m. vasario 25 d. patvarkymą Nr. 2-DK-T-3320) rengė antstolio padėjėjas Tomas Jasaitis, nors to jis negali daryti. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalį antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus. Iš byloje esančio 2019 m. sausio 2 d. įgaliojimo matyti, kad antstolis Donatas Kisielius įgaliojo antstolio padėjėją Tomą Jasaitį antstolio vardu parengti, pasirašyti ir išsiųsti ar kitu būdu įteikti asmenims raginimus, antstolio patvarkymus ir kitus procesinius dokumentus, atlikti visus kitus procesinius ir kitus būtinus veiksmus, susijusius su vykdomųjų dokumentų ir teismo pavedimų vykdymu, tame tarpe kreiptis į teismą su pareiškimais, prašymais ir kitais dokumentais, atstovauti teisme nagrinėjant bylą dėl antstolio veiksmų bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus procesinius veiksmus. Taigi antstolio padėjėjas Tomas Jasaitis antstolio vardu veikia turėdamas rašytinį jo įgaliojimą. Tuo tarpu pareiškėjo A. A. skundas dėl antstolio veiksmų yra pasirašytas paties pareiškėjo, o ne antstolio padėjėjo, kaip teigia pareiškėja. Pareiškėjo skundas antstolio tik persiųstas teismui. Duomenų, kad pareiškėjui skundą parengė antstolio padėjėjas, byloje nėra.

Pareiškėja taip pat teigia, kad antstolis jai neatsiuntė jos prašomų dokumentų (miško žemės ir medynų tūrio kainų žinialapių ir kt.). Teismas pažymi, kad pagal CPK 639 straipsnio 2 punktą pareiškėja turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų turėjęs pareiškėjos nurodytus dokumentus, tačiau būtų atsisakęs juo pateikti pareiškėjai.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalis, 185 straipsnis).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad antstolis Donatas Kisielius, priimdamas 2019 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. S-19-174-887, kuriuo buvo nustatyta pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertė, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjų skundai dėl antstolio veiksmų atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų A. A. ir B. G. skundus dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė