Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P. ir Ž. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovams dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovai V. P. ir Ž. P. pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. K. 1 869,72 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovai grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje (2021 m. kovo 15 d. CBP-7392):

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

7. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovams V. P. ir Ž. P. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovui A. K. ir jo sutuoktinei tame pačiame name esantis kitas butas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Name yra keturi butai, o sklypas, ant kurio stovi namas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių butų savininkams.

8. Taip pat nustatyta, kad žemės sklype buvo įrengtas požeminis vandens gręžinys, prie kurio buvo prijungti namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, vandens tiekimo tinklai. Aplinkos apsaugos departmento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 4 d. surašytame Patikrinimo akte Nr. PA65-193 fiksuota, kad gręžinys nebuvo įregistruotas Žemės gelmių registre, įrengtas savavališkai. Akte, be kita ko, suformuluotas įpareigojimas namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojams likviduoti gręžinį. UAB „Artva“ 2020 m. kovo 20 d. surašytas Likvidavimo aktas Nr. 1 patvirtina, kad nurodytas įpareigojimas buvo įvykdytas ir gręžinys likviduotas 2020 m. kovo 19 d.

9. Be to, byloje pateiktas UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. rugsėjo 13 d. Geriamojo vandens cheminio tyrimo protokolas patvirtina, kad iš gręžinio išgauto vandens kokybė neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų. Tai yra, geležies ir mangano analitinės vertės mėginio paėmimo metu (2018 m. rugsėjo 12 d.) viršijo leidžiamą didžiausią analitinę vertę pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455.

11. Iš bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, atsikirtimų, taip pat teismo posėdyje išsakytų paaiškinimų aišku, kad pagrindinis tarp šalių kilusio nesutarimo faktinis klausimas – ar atsakovas turėtų būti laikomas namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, o kartu ir likviduoto vandens gręžinio, statytoju. Taip pat bylos šalys nesutaria dėl to, ar atsakovas padarė savo veiksmais ir (ar) neveikimu žalos ieškovams, ir ar ieškovai turi pareigą padengti dalį išlaidų, atsiradusių dėl vandens gręžinio likvidavimo.

Kas yra namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir prie namo buvusio vandens gręžinio statytojas?

12. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ginčo žemės sklypas nuo 2006 m. kovo 15 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. nuosavybės teise priklausė UAB „VNS“. Iš namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos projektinės dokumentacijos aišku, kad projektavimo sąlygų sąvadą statyti sklype dvibutį gyvenamąjį namą Vilniaus miesto savivaldybės administracija, patenkinusi UAB „VNS“ prašymą, 2006 m. liepos 27 d. išdavė UAB „VNS“. Dalį statybos leidimui gauti, projektavimo darbams atlikti būtinų sąlygų iš atskirų subjektų UAB „VNS“ gavo iki 2006 m. liepos 27 d., tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento 2006 m. birželio 30 d. raštą Nr. PS1578, kuriame nurodyta, kad sklype turi būti projektuojamas gręžinys, o, nutiesus miesto tinklus, statinį bus būtina prijungti prie miesto tinklų.

13. Projektinėje dokumentacijoje esantis Artezinio gręžinio projektas, parengtas UAB „Kauno hidroheologija“, patvirtina, kad ginčo namo aprūpinimas vandeniu buvo numatytas iš įrengiamo gręžinio. Sklypo planą su gręžinio nužymėjimu 2007 m. kovo mėn. pagal UAB „VNS“ užsakymą parengė UAB „Kauno hidrogeologija“. Tuo pačiu metu buvo sudaryta ir Projektinio gręžinio geologinio pjūvio ir konstrukcijos charakteristikų schema.

14. Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ginčo žemės sklype dvibutį gyvenamąjį namą Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. rugpjūčio 24 d. išdavė UAB „VNS“. Prašymą išduoti statybos leidimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2007 m. liepos 24 d. pateikė UAB „VNS“. Pastaroji ne tik pasirašė Statytojo sąžiningumo deklaraciją, tačiau taip pat iš UAB „Priedanga“ užsakė namo techninio projekto parengimo darbus, 2007 m. liepos 23 d. sudarė techninės priežiūros sutartį su V. B..

15. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad UAB „VNS“, valdžiusi ginčo žemės sklypą nuosavybės teise, dar 2006 m. ėmėsi teisinių veiksmų, būtinų pradėti namo statybos darbus. Be kita ko, būtent UAB „VNS“ užsakymu 2007 m. kovo mėn. buvo parengtas Artezinio gręžinio projektas, numatytas toks namo aprūpinimo geriamuoju vandeniu projektinis sprendinys. Jokie kiti subjektai, kuriuos būtų galima identifikuoti kaip statytojus, pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus rengiant projektinę dokumentaciją, statybos leidimo gavimo procese be UAB „VNS“ nedalyvavo.

16. Taip pat nustatyta, kad 2007 m. balandžio 2 d. UAB „VNS“ ir atsakovas A. K. pasirašė Statybos sutartį Nr. 2007/04/02. Iš šios sutarties 1 ir 2 skirsnio sąlygų aišku, kad UAB „VNS“ ir atsakovas susitarė, jog UAB „VNS“ pastatys 160 kv. m ploto kotedžą, o statybos veiksmą apims žemės pirkimas, projektavimas, statybos aikštelės paruošimas ir kt. Iš Sutarties 4.1–4.5 punktų aišku, kad atsakovas įsipareigojo finansuoti kotedžio statybą, atliekant iš anksto numatyto dydžio įmokas sutartais terminais. Sutarties objekto apibrėžimas patvirtina, kad dar iki minėto statybos leidimo statyti dvibutį gyvenamąjį namą išdavimo UAB „VNS“ prisiėmė prievolę pastatyti ir perduoti atsakovui ne visą namą, bet namo dalį, identifikuotą kaip kotedžas Nr. 4. O tai reiškia, kad atsakovas bet kuriuo atveju finansavo ne viso namo, o tik jo dalies statybos darbus. Formaliai (skaitant paraidžiui) Statybos sutartis Nr. 2007/04/02 galėtų būti kvalifikuojama kaip statybos rangos sutartis – šalių buvo susitarta dėl konkretaus objekto statybos, darbų priėmimo ir perdavimo bei kitų veiksmų atlikimo, iš dalies atitinkančių CK 6.681 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus statybos rangos sutarties požymius. Tačiau, pritariant atsakovo atsikirtimams, tikroji atsakovo ir UAB „VNS“ valia, sudarant Statybos sutartį, buvo susitarti dėl būsimo buto (kotedžio Nr. 4) pirkimo–pardavimo, kaip tai numatyta CK 6.401 straipsnio 1 dalyje.

17. Nurodyta išvada dėl Statybos sutarties Nr. 2007/04/02 teisinio kvalifikavimo grįstina keliais esminiais faktiniais aspektais.

18. Visų pirma, priešingai nei teigia ieškovai, nėra objektyvaus pagrindo laikyti, kad atsakovas buvo statybos proceso iniciatorius, kad atsakovas suformulavo UAB „VNS“ konkrečią statybos darbų užduotį. Jau pasisakyta, kad visus veiksmus statybos leidimui gauti, projektinei dokumentacijai parengti, atliko UAB „VNS“. Aplinkybė, kad statybos leidimas buvo išduotas po Statybos sutarties Nr. 2007/04/02 sudarymo, yra nesvarbi, nes leidimas buvo išduotas UAB „VNS“, kuri veiksmus, būtinus statybos leidimui gauti, pradėjo atlikinėti 2006 m., t. y. ženkliai anksčiau nei buvo pasirašyta Statybos sutartis Nr. 2007/04/02. Byloje nepateikta įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad atsakovas užsakinėjo namo ar jo dalies projektą, kuri atitiktų užduoties rangovui požymius, ar atliko su tuo susijusius kitokio pobūdžio veiksmus. Dėl to darytina išvada, kad Statybos sutarties Nr. 2007/04/02 dalykas neatitinka CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto užsakymo, formuluojamo užsakovo, požymio.

19. Antra, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad asmuo gali įgyvendinti statytojo teisę, jeigu žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

20. Prieš tai pasisakyta, kad žemės sklypas, kuriame vykdyti statybos darbai, nuosavybės teise priklausė UAB „VNS“. Statinio projektą užsakė ir patvirtino taip pat UAB „VNS“. Statybos leidimas buvo išduotas UAB „VNS“. Taigi tik UAB „VNS“, o ne kiti asmenys, turėjo teisę įgyvendinti statytojo teisę.

21. Trečia, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo pagal CK 6.401 straipsnį reikia įvertinti aplinkybes, ar sutartyje yra vienos šalies įsipareigojimas pastatyti būsimą gyvenamąjį namą ar butą ir įsipareigojimas jį parduoti, o kitos šalies įsipareigojimas pastatytą objektą nupirkti, sumokant preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. Įsipareigojimas pastatyti gali apimti ne tik atvejus, kai yra pradedama nauja statyba, bet ir atvejus, kai sudaroma sutartis dėl statomame name parduodamo buto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, 54 punktas).

22. CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį turėti gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).

23. Iš Statybų sutarties Nr. 2007/04/02 sąlygų, nors jos ir rangos sutarties požymių, aišku, kad atsakovas su UAB „VNS“ susitarė, kad pastaroji pastatys kotedžą, o tuomet jį kartu su žemės sklypo dalimi parduos atsakovui. Statybos finansavimas atsakovo lėšomis yra vienas iš būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių (CK 6.401 straipsnio 5 dalis). Statybų sutartyje Nr. 2007/04/02 yra nurodytos sąlygos, numatytos CK 6.401 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Tai yra, atsakovo teisė atsisakyti sutarties (8.1 punktas), būsimo būsto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo sąlygos (3.1, 4.1–4.5 punktai, 9 skirsnis), sutarties dalyko aprašymas ir darbai, kuriuos privalo atlikti UAB „VNS“ (5.1 punktas), statybos terminai (5.1, 5.6 punktai), rangovas, projektuotojas ir žemės sklypo, kuriame turėjo būti statomas būstas, teisinis statusas ir atsakovo teisės į žemės sklypą (1.4, 10.2 punktai). Be to, Statybų sutarties Nr. 2007/04/02 7.1, 8.2 ir 8.3 punktuose buvo numatyta UAB „VNS“ ir atsakovo teisė pakeisti atsakovą kaip užsakovą kitu asmeniu. Tokia sąlyga patvirtina, kad būtent UAB „VNS“ yra būsto statytoja pagal įmonės parengtą projektą, kuri faktiškai parduoda planuojamą statyti būstą, o ne teikia statytos rangos paslaugą pagal užsakovo pateiktą užsakymą.

24. Ketvirta, aplinkybę, kad būtent UAB „VNS“ buvo ginčo namo statytoja, o ne atsakovas, suponuoja ir tai, jog 2008 m. sausio 25 d. buvo surašytas ir patvirtintas dvibučio gyvenamojo namo Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-189. Šiame akte namo statytoju nurodyta UAB „VNS“. Butas atsakovui formaliai perduotas 2008 m. balandžio 1 d., kai buvo pasirašytas Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 4, o žemės sklypo dalis atsakovui perleista pagal 2008 m. balandžio 18 d. sudarytą Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį UAB „VNS“ perleido ne visą žemės sklypą, o tik dalį, kuri būtina atsakovo įsigytam būstui eksploatuoti.

25. Kartu nurodyta sutartimi buvo nustatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, iš kurios matyti, kad faktiškai sklypas buvo suskirstytas į keturias dalis, reikalingas atskiroms namo dalims naudoti. Ši aplinkybė yra reikšminga tuo aspektu, kad labiau tikėtina, jog ginčo namą UAB „VNS“ nuo pat pradžių statė ne kaip dvibutį, o kaip keturbutį. Tai atsispindi ir atsakovo su UAB „VNS“ 2008 m. balandžio 18 d. pasirašyto Susitarimo Nr. 4 1.2.3 punkte, kuriame nurodyta, kad kotedžas Nr. 4 yra suformuotas ne kaip atskiras turto vienetas, o pusė buto Nr. 2. 2008 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi dalis žemės sklypo buvo parduota ne tik atsakovui, bet ir D. J.. 2008 m. liepos 16 d. surašytuose Pripažinimo tinkamu naudoti aktuose atsakovas A. K. įvardintas kaip buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, statytojas, D. J. kaip buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, statytojas. Buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, statytoja nurodyta UAB „VNS“, o ieškovams šiuo metu nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, statytoja – G. I..

26. Duomenys apie tai, kad ginčo name formuojant keturis atskirus butus statytojais buvo įvardyti keturi asmenys, savaime rodo ieškovų pozicijos išskirti iš visų asmenų atsakovą teisinį ir faktinį ydingumą. Laikantis ieškovų pateikto aiškinimo varianto logiška išvada būtų laikyti, kad namo statytojai buvo keturi asmenys. Tačiau to objektyviai negalėjo būti. Prieš tai pasisakyta, kad namas pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. sausio 25 d. Tai reiškia, kad namo, inžinerinių tinklų statybos darbai buvo baigti ir pripažinti tinkamai naudotis iki 2008 m. liepos 16 d. Dėl to pritartina atsakovo atsiliepimo į ieškinį 21 punkte pateiktam atsikirtimui, kad 2008 m. liepos 16 d. buvo deklaruotas ne namo statybos užbaigimas, bet užbaigtas patalpų padalinimas į keturis butus, kad pastarieji būtų suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Tai, kad pagal UAB „VNS“ ir atsakovo prašymą buvo suteikti numeriai suformuotiems butams Nr. 3 ir Nr. 4, taip pat kad atsakovas ir G. I. 2008 m. spalio 21 d. pasirašė susitarimą dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, padalinimo į du atskirus butus, neįrodo, kad būtent atsakovas buvo namo, o kartu ir gręžinio statytojas. Priešingai, pastarieji duomenys rodo tik tai, kad atsakovas, būdamas vienas iš patalpos (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkų patvirtino savo valią dėl patalpų teisinio padalinimo į du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Šių veiksmų teisėtumo klausimas nepatenka į bylos teisminio nagrinėjimo ribas, apibrėžtas ieškinio faktiniu pagrindu ir dalyku, todėl su tuo susiję ieškovų argumentai atskirai neaptariami (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai suponuoja vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, statytoja buvo UAB „VNS“, kuri projektavo namą, parinko konkrečius projektinius sprendinius ir jį statė. Būtent UAB „VNS“ pagal projektinę dokumentaciją turėjo įrengti vandens gręžinį ir prie jo prijungti namo tinklus. Pažymėtina, kad teisiškai ir faktiškai buvo statomi ne atskiri butai, o dvibutis namas. Aplinkybė, kad atsakovas dalyvavo namo statybų procese (finansavo dalies namo statybos darbus, galimai tikrino jų kokybę), įvertinus bendrą faktinių aplinkybių visumą, objektyviai negali lemti išvados, jog ne UAB „VNS“, o atsakovas statė namą. Vien tai, kad atsakovas turėjo praktinę galimybę kontroliuoti UAB „VNS“ veiksmus, savaime negali būti priežastis perkelti atsakovui statytojo teises ir pareigas, kurios priklausė UAB „VNS“.

28. Jau pasisakyta, kad namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta, jog namas vandeniu bus aprūpinamas iš planuoto įrengti artezinio gręžinio. Byloje nėra ginčo, kad iki namo vandentiekio sistemos buvo prijungtos prie centrinių tinklų būtent gręžinio vanduo ir buvo naudojamas namo gyventojų. Nėra jokių faktinių prielaidų spręsti, kad atsakovas, o ne UAB „VNS“ įrengė gręžinį. UAB „VNS“ užsakinėjo gręžinio projektą, vykdė ir planavo namo statybą. Vien tik aplinkybė, kad gręžinys buvo įrengtas toje žemės sklypo dalyje, kurią naudoja atsakovas ir kuri yra prie jo buto, savaime negali būti pakankama priežastis konstatuoti, jog atsakovas, o ne UAB „VNS“, įrengė gręžinį. Įrodinėjimo našta pagrįsti teiginius, kad atsakovas įrengė gręžinį, tenka ieškovams (CPK 178 straipsnis). Savo poziciją dėl pastarojo fakto ieškovai grindžia iš esmes tik spėjimais, o ne konkrečiais duomenimis. Ieškovų argumentai, kad labiau tikėtina, jog gręžinys buvo įrengtas po to, kai namas iš dvibučio teisiškai pertvarkytas į keturbutį, prieštarauja Nekilnojamojo turto registro duomenims, pagal kuriuos ieškovams priklausančio buto aprūpinimas vandeniu numatytas iš vietinio vandentiekio. Duomenų, kad namas po to, kai buvo pripažintas tinkamu naudoti, vandeniu galėjo būti aprūpinamas ne iš ginčo gręžinio, byloje nėra.

29. Taip pat pridurtina, kad atsakovas A. K. objektyviai negalėjo būti viso namo statybos techniniu prižiūrėtoju. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas buvo paskirtas atlikti tokias funkcijas ir kad jis turėjo teisę tokias funkcijas vykdyti (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnio 78 punktas). Kadangi atsakovas nebuvo namo statytoju, jis neturėjo pareigos saugoti su statybomis susijusius dokumentus (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242, 38 punktas).

Ar atsakovas A. K. atliko veiksmus, kurie turėtų būti laikomi neteisėtais ir dėl kurių ieškovai patyrė žalą?

30. Pripažinus, kad atsakovas nėra ginčo vandens gręžinio statytojas, nėra pagrindo spręsti, jog jis atliko neteisėtus veiksmus toje apimtyje, kad gręžinys buvo įrengtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir neįregistruotas Žemės gelmių registre. Aplinkybė, kad atsakovas galimai nesidomėjo, ar gręžinys įrengtas teisėtai, yra jo aplaidumo požymis, kuris civilinės teisės prasme nelaikytinas neteisėtu neveikimu ir neįrodo jo kaltės (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). O jeigu tokį faktą atsakovas ir žinojo, toleravo, tarp jo veiksmų ir ieškovams kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Juolab, kad aplaidžiais toje apimtyje galima laikyti ir ieškovus bei kitus ginčo namo esamus ir buvusius savininkus, kurie nesiaiškino, ar vandens gręžinys yra įrengtas teisėtai, ar jis įregistruotas Žemės gelmių registre. Savo pačių neveikimo pasekmių ieškovai negali perkelti kitiems selektyviai atrinktiems asmenims.

31. Šio sprendimo 8 punkte nurodyta, kad gręžinį likviduoti nurodė Aplinkos apsaugos departmento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija dėl to, kad gręžinys įrengtas neteisėtai ir nėra teisinių galimybių jį įteisinti. Taigi gręžinio likvidavimą lėmė ne jo eksploatavimo ir (ar) priežiūros klaidos.

32. Kita vertus, ieškovų pozicija, kokius neteisėtus veiksmus, sukėlusius jiems žalą, atsakovas atliko, iš dalies yra dviprasmiška. Formaliai atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovai kildina iš fakto, kad būtent atsakovas neteisėtai įrengė gręžinį. Tačiau ieškinio faktiniame pagrinde plačiai dėsto ir argumentus, susijusius su gręžinio eksploatavimu, priežiūra. Kitaip tariant, ieškovai netiesiogiai įrodinėja ir tai, kad ieškovų patirtą žalą lėmė ir atsakovo nepakankamai rūpestingas elgesys neužtikrinus tinkamos gręžinio priežiūros.

33. Vertinimą, kad nurodyti ieškovų argumentai yra nepagrįsti, visų pirma, suponuoja aplinkybė, jog visi namo bendraturčiai turėjo tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš naudojimosi gręžiniu fakto (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Aplinkybės, kad gręžinys buvo įrengtas atsakovo sandėliuke, kad atsakovas rūpinosi vandens siurblio suvartotos elektros energija apskaita, nereiškia, jog taip buvo panaikintos kitų name esančių butų savininkų pareigos, susijusios su gręžinio, nors ir įrengto neteisėtai, naudojimu. Pastebėtina, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkai bendraturčių sprendimu, priimtu 2018 m. rugpjūčio 16 d., buvo paskirti atsakingais tik už einamąją gręžinio priežiūrą. O tai reiškia, kad formaliai iš gręžinio išgaunamo vandens kokybę turėjo kontroliuoti visi bendraturčiai, o ne išimtai atsakovas. Šioje vietoje išskirtina, kad aplinkybės, susijusios su tuo, kaip gręžinys buvo naudojamas, nėra priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovų pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Ieškovai neprašo priteisti iš atsakovo žalos, galimai patirtos dėl netinkamos kokybės vandens vartojimo, atlyginimo. Dėl to aplinkybės, susijusios su gręžinio eksploatacija, neturi ryšio su ieškinio dalyku (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

35. Visų pirma, pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendraturčių sprendimas namo geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą perduoti UAB „Vilniaus vandenys“ buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 16 d. vykusiame susirinkime. Kad pageidauja jungtis prie centrinių tinklų, ieškovas Ž. P. nedviprasmiškai nurodė dar 2018 m. vasario 20 d. elektroniniame laiške. Tų pačių metų spalio 23 d. elektroniniame laiške ieškovas Ž. P. nurodė, kad jam ir ieškovei priklausančio buto vandens tiekimo inžinerinė sistema yra prijungta prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų. Tiek vandens gręžinio neteisėto įrengimo (2019 m. rugsėjo 4 d.), tiek vandens kokybės trūkumų (2018 m. rugsėjo 13 d.) faktai paaiškėjo po to, kai buvo priimtas sprendimas jungtis prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų ir ieškovų butas prie tinklų prijungtas. Taigi ieškovai be pagrindo prisijungimo prie centrinių tinklų būtinybę kildina iš aplinkybės, kad gręžinys buvo likviduotas.

36. Nurodyta reiškia, kad tarp ieškovų sprendimo jungtis prie centrinių vandentiekio tinklų ir neteisėto gręžinio įrengimo nėra jokio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Kartu tai reiškia, kad nėra ryšio ir tarp atsakovo veiksmų bei ieškovų patirtų išlaidų apmokant už sklypo topo nuotraukos parengimą ir už nuotekų ir vandens projekto parengimą bei statybos darbus. Kaip galima spręsti iš bylos šalių paaiškinimų, topo nuotrauka ieškovai turėjo užsisakyti tam, kad galėtų atlikti buto vandens tiekimo sistemos prijungimo prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų darbus. Dėl šių išlaidų ryšio su atsakovo veiksmais svarbi ir dar viena aplinkybė. Tai yra, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento 2006 m. birželio 30 d. rašte Nr. PS1578 buvo nurodyta, kad sklype turi būti projektuojamas gręžinys, o, nutiesus miesto tinklus, statinį bus būtina prijungti prie miesto tinklų. Taigi pagal projektinius ginčo namo statybos sprendinius namą buvo numatyta prijungti prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų. Faktinių prielaidų laikyti, kad paminėtas išlaidas ar jų dalį ieškovai patyrė dėl atsakovo nepakankamo bendradarbiavimo (galimo informacijos apie gręžinio vietą nepateikimą), nėra.

37. Antra, atsakovas taip pat nėra atsakingas už ieškovų turėtas išlaidas, apmokant gręžinio vandens kokybės tyrimą. Šį tyrimą ieškovai pagal bylos medžiagą užsakė tuomet, kai jau buvo priimtas ir tikėtinai iš dalies įgyvendintas sprendimas namo vandens tiekimo sistemą prijungti prie centralizuotų tinklų. Už ieškovų vienašalį sprendimą užsakyti gręžinio vandens kokybės tyrimą atsakovas nėra atsakingas. Be to, kaip minėta, aplinkybės, susijusios su ieškovo Ž. P. ligos priežastimis, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Dėl to ir vandens kokybės tyrimo išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo veiksmais.

38. Trečia, ieškovų į bylą pateiktoje UAB „Marleksa“ parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 20-12-27 nurodyta, kad likviduoto gręžinio atkuriamoji vertė yra 2 320 Eur. Pagrindo abejoti turto vertinintojo pateiktų skaičiavimų pagrįstumu nėra. Už vertinimo ataskaitos parengimą ieškovai sumokėjo 600 Eur. Tačiau pagal bylos medžiagą atsakovas neturi pareigos atlyginti nei šių išlaidų, nei dalies likviduoto gręžinio atkūrimo vertės. Atsakovas nebuvo namo ir (ar) gręžinio statytoju. Dėl to atsakovas nėra atsakingas už tai, kad vėliau gręžinys buvo likviduotas, nustačius, jog jis įrengtas neteisėtai.

Ar ieškovai turi pareigą atlyginti dalį vandens gręžinio likvidavimo išlaidų?

39. Šio sprendimo 8 punkte nurodyta, kad UAB „Artva“ 2020 m. kovo 20 d. surašytas Likvidavimo aktas Nr. 1 patvirtina, jog įpareigojimas likviduoti gręžinį buvo įvykdytas ir gręžinys likviduotas 2020 m. kovo 19 d.

40. Pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus už projektavimo darbus S. G. K. sumokėjo UAB „Artva“ 242 Eur (2019 m. spalio 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija ART Nr. 1910065), o atsakovas A. K. – 1 522,18 Eur už gręžinio likvidavimą (2020 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija ART Nr. 2003041). Namo butų savininkų sprendimas likviduoti gręžinį buvo priimtas 2019 m. gruodžio 23 d. Likvidavimo darbai atlikti remiantis atsakovo su UAB „Artva“ 2020 m. kovo 12 d. pasirašyta Rangos sutartimi Nr. ART-20. S. G. K. savo reikalavimą į atsakovus, kylantį iš 2019 m. spalio 29 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo, pagal 2021 m. balandžio 22 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį yra perleidusi atsakovui. Ieškovai neneigia, kad jiems apie reikalavimo perleidimo faktą yra žinoma. Taigi atsakovas turi teisę panaudoti įgyto reikalavimo dalį prieš ieškovus (CK 6..109 straipsnio 1 dalis).

41. Nurodytos išlaidos buvo būtinos. Jos patirtos, kad būtų įvykdytas privalomas Aplinkos apsaugos departmento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos nurodymas. Išlaidos yra pagrįstos mokėjimo dokumentais ir jos visoje apimtyje, įskaitant projektavimo dalį, yra susijusios su paminėto nurodymo vykdymu. Požeminio vandens gręžinys, kurio gylis didenis kaip 20 m, likviduojamas pagal požeminio vandens gręžinio likvidavimo projektą (Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (toliau – Aprašas), 33 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.).

42. Nurodymas likviduoti gręžinį buvo suformuluotas visiems namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų savininkams, įskaitant ieškovus.

43. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka likviduoti geriamojo vandens išgavimo gręžinį. Šią tvarką nustatančio Aprašo 43 punkte įtvirtinta, kad gręžinio likvidavimą ir šių darbų finansavimą užtikrina savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

44. Formaliai likviduoto gręžinio savininkais buvo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų savininkai. Taigi namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų savininkų prievolė proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje apmokėti gręžinio likvidavimo kainą kyla iš įstatymo ir jį įgyvendinančio poįstatyminio teisės akto (CK 6.2 straipsnis). Priešingai nei teigia ieškovai, namo bendraturčių sprendimas likviduoti gręžinį buvo priimtas 2019 m. gurodžio 23 d. ir šį sprendimą priėmė dauguma namo butų savininkų (už sprendimą balsavo keturių butų savininkai). Toks sprendimo priėmimo modelis atitinka CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. sprendimas dėl bendrojo naudojimo objekto likvidavimo priimtas butų savininkų balsų kvalifikuota dauguma. Ieškovų nepritarimas tokiam sprendimui, įvertinus, kad gręžinys bet kuriuo atveju turėjo būti likviduotas vykdant teisėtą ir galiojantį valstybės institucijos nurodymą, neturi teisinės reikšmės. Juolab, kad nurodyto sprendimo ieškovai teismine tvarka neginčijo.

45. Priešingai nei atsiliepime į priešieškinį teigia ieškovai, iš visumos aplinkybių, susijusių su gręžinio likvidavimu, aišku, kad atsakovas rūpinosi gręžinio likvidavimu, įgyvendindamas visų ginčo namo bendraturčių interesą. Tai, kad šie veiksmai atlikti 2019 m. gurodžio 23 d. bendraturčių priimto sprendimo pagrindu suponuoja duomenys, jog kiti bendraturčiai veiksmų dėl gręžinio likvidavimo neatliko. Įrodymų, kad gręžinio likvidavimo kaina yra nepagrįstai didelė, ieškovai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

46. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad, atsisakydami apmokėti jiems tenkančią gręžinio likvidavimo išlaidų dalį, ieškovai be pagrindo siekia išvengti savo prievolės įvykdymo. Ieškovų skolos už gręžinio likvidavimą dalis atitinka jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Toks išlaidų gręžiniui likviduoti paskirstymo tarp ginčo namo bendraturčių principas yra racionalus ir atitinka CK 4.82 straipsnio nuostatas.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovai neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovas neatliko veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip neatitikantys teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar pažeidę bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bei kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip priežastis, dėl kurios ieškovai patyrė ieškinyje minimas išlaidas. Dėl to ieškovų pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmetamas kaip neįrodytas.

48. Atsakovo priešinis reikalavimas priteisti iš ieškovų 442,81 Eur skolą už gręžinio likvidavimą laikytinas pagrįstu ir tenkinamas. Butas ieškovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. O tai reiškia, kad ieškovų prievolė apmokėti jiems tenkančią vandens gręžinio likvidavimo išlaidų dalį yra solidari (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Procesine prasme teismo sprendimas yra palankus atsakovui. Dėl to tarp šalių skirstomos tik atsakovo turėtos išlaidos.

50. Atsakovas prašo iš ieškovų priteisti 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už priešieškinį, ir 2 934,64 Eur išlaidų, patirtų atsiskaitant už advokato suteiktą teisinę pagalbą, atlyginimą. Išlaidos žyminiam mokesčiui yra pagrįstos ir būtinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

51. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).

52. Iš bylą pateiktų atsakovui už advokato suteiktas teisines paslaugas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų turinio aišku, kad į nurodytą sumą yra įtrauktos ne tik išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdyje, bet ir konsultacijų suteikimą dėl turto pardavimo sutarties, dėl ieškovų kondicionieriaus statymo, reikalavimo perleidimo sutarties ir pranešimo apie šią sutartį parengimą. Pastarųjų paslaugų bendra kaina – 332,75 Eur. Įvertinus nurodytų advokato paslaugų pobūdį, spręstina, kad jos nėra susijusios su teisminio nagrinėjimo dalyku ir ieškovams negali kilti prievolės jas kompensuoti pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Ieškovai nėra atsakingi už reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo poreikį, taip pat jiems negali būti perkelta našta atlyginti atsakovo išlaidas, patirtas atsiskaitant už advokato konsultacijas, suteiktas dėl klausimų, kurie neturi ryšio su byloje pareikštu ieškiniu ir priešieškiniu. Likusioje dalyje atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 2 601,89 Eur (2 934,64 Eur – 332,75 Eur), yra pagrįstos ir adekvačios suteiktos teisinės pagalbos apimčiai, kompleksiškumui (advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, priešieškinį, atstovavo atsakovo interesus teismo posėdyje, kuris truko virš 3,5 val.). Nėra pagrindo sumažinti šias atsakovo išlaidas (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 ir 8.20 punktai). Pridurtina, kad prie pagrįstų išlaidų priskirtos ir atsakovo už duomenų patikrą viešuose registruose sumokėta 0,38 Eur suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsakovo išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydžio adekvatumą netiesiogiai patvirtina ir ieškovų analogiškų išlaidų dydis – 3 388 Eur. Remiantis tuo, kas nurodyta, atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamas 2 616,89 Eur (15 Eur + 2 601,89 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

53. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur. Dėl to šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Priteisti atsakovui A. K. solidariai iš ieškovų Ž. P. ir V. P. 442,81 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir 81 ct) skolą ir lygiomis dalimis 2 616,89 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiolikos eurų ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.