- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- A2-1937-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14834-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kodera“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kodera“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pastato projektas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Tolungė“, Kauno miesto savivaldybės administracija, R. M.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kodera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties panaikinimo, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-44-475/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kodera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastato projektas“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastato projektas“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kodera“ dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Tolungė“, Kauno miesto savivaldybės administracija, R. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalys (ieškovė ir atsakovė) 2006 m. liepos 26 d. sudarė sutartį Nr. 06/07-5, pagal kurią atsakovė UAB „Pastato projektas“ įsipareigojo atlikti ieškovei UAB „Kodera“ gamybinių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis rekonstravimo, pristatant priestatą gamybai ir stoginę automobilių ardymui, techninį projektą. Pagal UAB „Pastato projektas“ parengtą projektą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius 2009 m. liepos 22 d. išdavė UAB „Kodera“ statybos leidimą. UAB „Pastato projektas“ 2009 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti UAB „Kodera“ bankroto bylą, nes bendrovė yra nemoki, neatsiskaitė pagal sutartį; prašė taikyti UAB „Kodera“ laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus bei lėšas. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3650-153/2009 taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „Kodera“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas bei turtines teises. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi netenkino UAB „Pastato projektas“ prašymo iškelti UAB „Kodera“ bankroto bylą. UAB „Pastato projektas“ šią nutartį apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi pirmiau nurodytą nutartį paliko nepakeistą. Iki ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kodera“ 2009 m. lapkričio 25 d. buvo sudariusi su UAB „Tolungė“ Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S0911-25, pagal kurią UAB „Kodera“ įsipareigojo iki 2010 m. sausio 25 d. perduoti bendrovei betonvežį „Iveco 260E27“. Kauno apygardos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Kodera“ negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl UAB „Tolungė“, pasinaudodama savo teise, nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą 10 000 Lt baudą bei 10 000 Lt nuostolių dėl neįvykusio sandorio. Ieškovė UAB „Kodera“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Pastato projektas“ 20 000 Lt nuostoliams atlyginti, teigdama, kad atsakovė nepagrįstai kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti ieškovei bankroto bylą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė UAB „Pastato projektas“ pareiškė priešieškinį prašydama priteisti iš ieškovės 37 500 Lt skolą už parengtą statinio techninį projektą, 3 168,72 Lt palūkanų, 3 431,25 Lt delspinigių, 12,70 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su ieškove buvo sudaryta sutartis, kurią vykdydama atsakovė 2009 m. gegužės 28 d. parengė projektą ir kartu su ieškove jį pateikė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriui patvirtinti. Ši diena laikytina projekto perdavimu užsakovui momentu. Pagal projektą ieškovei buvo išduotas statybos leidimas ir vykdomi darbai. Už parengtą projektą UAB „Kodera“ neatsiskaitė. Kadangi ieškovė vengė atsiskaityti už atliktus darbus, buvo skolinga dar mažiausiai dviem bendrovėms ir pranešė atsakovei, kad neketino vykdyti savo įsipareigojimų, atsakovės teigimu, ji turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-44-475/2012 ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės UAB „Kodera“ atsakovei UAB „Pastato projektas“ 37 500 Lt skolos, 3 168,72 Lt palūkanų, 3 431,25 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (44 099,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, tenkindamas priešieškinį, pažymėjo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsakovei pareikalavus už atliktus projektavimo darbus atsiskaityti, ieškovė vengė tai daryti. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ji atsisakė mokėti sutartyje nustatytą kainą dėl to, kad techninis projektas buvo parengtas su trūkumais.
Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovės UAB „Kodera“ apeliacinį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų, nurodė, kad savivaldybės nuolatinė statybos komisija nenustatė projekto neatitikties teisės aktams, ieškovė nereiškė jokių pastabų dėl projekto iki jo pateikimo statybos leidimą išduodančiai institucijai, pagal projektą buvo vykdomi darbai, todėl teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, jog ji negavo projekto ir projektas buvo pateiktas su trūkumais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai įvertino priešieškinį pagrindžiančius įrodymus bei atsikirtimus į jį, išnagrinėjo įrodymus dėl techninio projekto kokybės ir atitikties teisės aktų reikalavimams. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad statybos leidimo išdavimas patvirtino, jog atsakovo parengtas techninis projektas atitiko teisės aktų reikalavimus, neturėjo esminių trūkumų. Rangovui baigus projektavimo darbus ir užsakovui patvirtinus projektą dar iki jį perduodant valstybės institucijai tam, kad ši jį patvirtintų ir išduotų statybos leidimą, užsakovui (ieškovui) atsirado prievolė sumokėti už techninio projekto atlikimą. Projekto tikrinimo metu nustačius trūkumus, juos rangovas turėtų šalinti neatlygintinai.
Šalies argumentai
Pareiškėja (ieškovė) UAB „Kodera“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą (t. 3, b. l. 96). Pareiškėja nurodė, kad atsakovės UAB „Pastato projektas“ parengtame techniniame projekte ieškovei priklausantis pastatas nurodytas kaip neypatingas, o esminė aplinkybė, esanti pagrindu atnaujinti procesą byloje, yra ta, kad pareiškėjai UAB „Kodera“ priklausantis pastatas yra ypatingas ir tai yra projekto rengėjo grubi klaida, kuri ieškovei neleidžia priduoti pastatyto objekto. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę jau išnagrinėtai civilinei bylai, kadangi tuo atveju, jeigu ji būtų žinoma pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, teismai būtų priėmę visiškai kitokius procesinius sprendimus, nes būtų aišku, kad ne ieškovė UAB „Kodera“, o atsakovė UAB „Pastato projektas“ savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė netinkamai (t. 3, b. l. 96). Pareiškėja nurodė, kad po pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų priėmimo UAB „Kodera“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos prašydama priimti statinį naudotis. 2012 m. gruodžio 21 d. statybos užbaigimo komisija atliko UAB „Kodera“ pagal atsakovės UAB „Pastato projektas“ parengtą projektą pastatytų statinių patikrinimą vietoje ir nustatė eilę trūkumų, tarp kurių yra ir tai, kad statybos leidime nurodyta statinio kategorija - neypatingas, natūroje tarpas tarp atramų virš 12 m., todėl statinys yra ypatingas, dėl ko UAB „Kodera“ statinių statybos užbaigimo aktas nebuvo išduotas. Ištaisyti šio trūkumo dėl netinkamai suprojektuoto statinio UAB „Kodera“ neturi galimybės. Minėtos aplinkybės įrodo faktą, kad UAB „Pastato projektas“ suprojektavo pastatą netinkamai (suprojektavo ypatingą statinį, o įvardijo jį kaip neypatingą, dėl ko neteisingai buvo išduotas statybos leidimas), ir nėra galimybių šio statinio priduoti eksploatacijon. Tokiu būdu iš esmės pasitvirtino dar pirmosios instancijos teisme keliama versija, kad UAB „Pastato projektas“ parengtas projektas yra netinkamas. Šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tik 2013 m. vasario 28 d., statybos užbaigimo komisijai atlikus UAB „Kodera“ pastatytų statinių patikrinimą vietoje bei surašius faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, bei 2013 m. vasario 28 d. atlikus techninio projekto bendrąją ekspertizę ir gavus techninio projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. 13-02/32. Remdamasi nurodytu, pareiškėja UAB „Kodera“ prašė atnaujinti byloje procesą, panaikinti 2012 m. vasario 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-44-475/2012 dalyje, kurioje teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
1. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimo. Teismas konstatavo, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-44-475/2012 Kauno miesto apylinkės teisme pareiškėja UAB „Kodera“ pateikė teismui 2011 m. sausio 14 d. UAB „Įrąža“ eksperto išvadą, kurios 5.1. punkte nurodoma, kad bendrame aiškinamajame rašte p. 2.1.5. neteisingai nurodyta statinio kategorija - neypatingas statinys. Remiantis 31 p. 3 lentelės 1 p. 1.2 projektuojami statiniai priskiriami ypatingų statinių kategorijai (atstumai tarp atramų daugiau už 12 m.) (t. 1, b. l. 119). 2011 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje apklaustas eksperto išvadą pasirašęs J. R. taip pat tvirtino, kad UAB „Kodera“ statinys yra ypatingas, apžiūrint brėžinius rodė, kurioje vietoje tarpas tarp atramų yra didesnis nei 12 metrų (t. 2, b. l. 38). 2012 m. kovo 8 d. UAB „Kodera“ pateiktame apeliaciniame skunde dėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-475/2012 nurodoma, kad Projektas taip pat neatitinka statybos techninio reglamento „Ypatingi statiniai“ reikalavimų, kadangi apelianto objektas, kuriam buvo rengiamas Projektas, iš projektavimo duomenų akivaizdžiai priskirtinas ypatingiems statiniams, o tokio statinio projektavimui ir įteisinimui keliami kitokie reikalavimai negu neypatingam statiniui (t. 2, b. l. 92). 2012 m. rugsėjo 21 d. UAB „Kodera“ kasaciniame skunde dėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-475/2012 ir 2012 m. liepos 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1234-221/2012 nurodė, kad liudytojas J. R., atestuotas projektų ekspertas, UAB „Įrąža“, pateikusios eksperto išvadą Nr. 10-12/04, direktorius, teismo posėdyje nurodė, kad Projektas taip pat neatitinka statybos techninio reglamento „Ypatingi statiniai“ reikalavimų, kadangi UAB „Kodera“ objektas, kuriam buvo rengiamas Projektas, iš projektavimo duomenų akivaizdžiai priskirtinas ypatingiems statiniams, o tokio statinio projektavimui ir įteisinimui keliami kitokie reikalavimai negu neypatingam statiniui (t. 3, b. l. 49). Nustačius, kad pareiškėjo įvardijama nežinoma ir negalėjusi būti žinoma esminė aplinkybė paties pareiškėjo buvo nuolat deklaruojama jo teiktuose procesiniuose dokumentuose, patvirtinta liudytojo parodymais teismo posėdžio metu, teismas sprendė, jog bylos atnaujinimo pagrindu pareiškime nurodoma esminė aplinkybė jau buvo žinoma pareiškėjui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat teikiant apeliacinį ir kasacinį skundus.
2. Dėl termino prašymui paduoti. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2013 m. balandžio 2 d. (t. 3, b. l. 94). Pareiškėja pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad 2012 m. gruodžio 21 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3508, reg. data 2012 m. gruodžio 27 d., pareiškėja gavo ir užregistravo gautų raštų registravimo žurnale 2013 m. sausio 10 d. (t. 4, b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleido (CPK 368 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą tenkinti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nesigilino į bylos esmę ir procesinį sprendimą priėmė formaliais pagrindais, palaikydamas atsakovo atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo argumentus, kurie nėra teisingi ir prieštarauja faktinei situacijai. Apeliantas nurodo, kad procesą buvo prašoma atnaujinti atsakovės priešieškinio patenkinimo dalyje, kuria Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu patenkino iš dalies atsakovės UAB „Pastato projektas“ patikslintą priešieškinį bei priteisė iš ieškovės UAB „Kodera“ atsakovei 37 500 Lt skolos, 3 168,72 Lt palūkanų, 3 431,25 Lt delspinigių, 8,05 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (44 099,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 323 Lt žyminio mokesčio, 8 490 Lt už teisines paslaugas. Byloje pareiškėja neneigė atsakovės bei teismo išvardintų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina tai, jog UAB „Pastato projektas“ parengtas projektas neatitinka statybos techninio reglamento „Ypatingi statiniai“ reikalavimų. Tačiau apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės turinį ir esmę, nevertino, kad dar 2006 m. liepos 26 d. UAB „Kodera“ ir UAB „Pastato projektas“ sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Pastato projektas“ įsipareigojo atlikti UAB „Kodera“ gamybinių dirbtuvių su administracinėmis, patalpomis rekonstravimo, pristatant priestatą gamybai ir stoginę automobilių ardymui, techninį projektą. 2009 m. liepos 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius išdavė UAB „Kodera“ statybos leidimą pagal UAB „Pastato projektas“ parengtą projektą ir pareiškėja pradėjo statinio statybas. Teismai nurodė, kad ieškovei UAB „Kodera“ buvo išduotas statybos leidimas pagal atsakovės parengtą techninį projektą, kad pagal projektą beveik visi darbai yra atlikti, kad Kauno miesto savivaldybė nenustatė parengto projekto neatitikimo teisės aktams, kad ieškovė nereiškė jokių pastabų dėl projekto, dėl ko sprendė, kad ieškovė nepagrįstai atsisako apmokėti už atsakovės atliktus darbus (projekto parengimą). Po pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų priėmimo ieškovei UAB „Kodera“ kreipusis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu priimti statinį naudotis, Statybos užbaigimo komisija 2012 m. gruodžio 21 d. atliko pareiškėjos UAB „Kodera“ pagal UAB „Pastato projektas“ parengtą projektą pastatytų statinių patikrinimą vietoje ir nustatė eilę trūkumų, tarp kurių ir tai, kad „statybos leidime nurodyta statinio kategorija - neypatingas, natūroje tarpas tarp atramų virš 12 m., todėl statinys yra ypatingas“, dėl ko UAB „Kodera“ statinių statybos užbaigimo aktas nebuvo išduotas. Visus kitus komisijos trūkumus UAB „Kodera“ ištaisė, tačiau ištaisyti trūkumo dėl netinkamai suprojektuoto statinio nėra galimybės. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, suteikianti teisę atnaujinti procesą ginčo atveju, yra ta, kad 2013 m. sausio 9 d. buvo neginčytinai nustatyta, jog UAB „Pastato projektas“ parengtas projektas neatitinka imperatyvių įstatymo normų reikalavimų ir neįmanoma pastatyto statinio priduoti. Byloje yra pateiktas registruotu paštu išsiųstas UAB „Kodera“ prašymas atsakovui ištaisyti trūkumus, tačiau atsakovas į prašymą nereagavo ir trūkumų neištaisė bei neketina ištaisyti. Nepaisant to, ginčijamu teismo sprendimu jau yra priteista iš ieškovės už parengtą projektą. Tokiu būdu susiklostė situacija, kai UAB „Kodera“ turi sumokėti už netinkamai atliktą darbą ir papildomai tiek pat mokėti kitiems projektuotojams už naujai rengtiną projektą. Aplinkybė, jog statinys nebus priimtas naudojimui dėl netinkamo projekto tapo žinoma tik 2013 m. sausio 9 d., t. y. po teismų procesinių sprendimų priėmimo. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, dėl ko, apelianto nuomone, skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir procesas atnaujintinas.
2. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, pareiškėjos teigimu, yra įrodyti: 1) bylos medžiaga, kuri patvirtina, jog aplinkybė, kad statinys buvo suprojektuotas ir pastatytas kaip neypatingas, nors iš tiesų yra ypatingas ir dėl to negali būti priimtas naudojimui, egzistavo bylą nagrinėjant iš esmės; 2) aplinkybė, kad statinys buvo suprojektuotas ir pastatytas kaip neypatingas, nors iš tiesų yra ypatingas, ir dėl to negali būti priimtas naudojimui, UAB „Kodera“ nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos kreiptasi jau po teismų procesinių sprendimų priėmimo; 3) aplinkybė, jog statinys nebus priimtas naudojimui dėl netinkamo projekto tapo žinoma tik 2013 m. sausio 9 d., įsiteisėjus tiek 2012 m. vasario 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo, tiek 2012 m. liepos 20 d. Kauno apygardos teismo procesiniams sprendimams; 4) aplinkybė, kad statinys buvo suprojektuotas ir pastatytas kaip neypatingas, nors iš tiesų yra ypatingas, ir dėl to negali būti priimtas naudojimui, turi esminę reikšmę šioje civilinėje byloje, kadangi paminėtais teismų sprendimais iš UAB „Kodera“ yra priteista daugiau negu 40 000 Lt skolos suma už UAB „Pastato projektas“ netinkamai parengtą projektą, nors paaiškėjusi nauja aplinkybė, jog pastatas negali būti priimtas eksploatuoti, reiškia, kad projektas yra netinkamas ir turi būti keičiamas, taip pat, kad pastato nėra galimybės naudoti pagal tikslinę paskirtį, būtų pagrindas pakeisti teismų sprendimus.
3. Teismas prašymą atmetė remdamasis deklaratyviais teiginiais ir formaliais pagrindais. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip - patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Todėl esant situacijai, kuomet visos aplinkybės procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra, pirmosios instancijos teismas jo neatnaujindamas pažeidė CPK 366 straipsnio nuostatas, kadangi proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Teismas formaliais pagrindais atmesdamas prašymą nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad tuo atveju, kai pareiškėjas pateikia naują įrodymą, gautą po bylos išnagrinėjimo, kuriame yra priešingai vertinamos aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu (pvz., pateikiama priešinga ekspertizės ar kitų institucijų, pareigūnų išvada dėl eismo įvykio ar nelaimingo atsitikimo darbe priežasties ar kalto asmens), vertinant šio įrodymo atitiktį CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems kriterijams, reikėtų atsižvelgti į tai, ar to įrodymo įrodomoji galia yra tokia pati, kaip ir byloje esančio; ar įrodymo turinys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su įrodinėjama aplinkybe; ar įrodymas, kurį pareiškėjas nori paneigti naujai pateiktu įrodymu, buvo vienintelis ir (ar) pagrindinis įrodymas šiai aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-807/2002).
4. Teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant - užtikrinti teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-515/2007).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirtąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis).
Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydama Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą - kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjos nurodoma proceso atnaujinimo aplinkybė, kad atsakovės parengtame techniniame projekte buvo neteisingai nurodyta statinio kategorija – neypatingas, ieškovei buvo žinoma viso proceso metu, tai akcentuota visuose jos procesiniuose dokumentuose, šią aplinkybę nagrinėjo ir dėl jos pasisakė bylą nagrinėję teismai. Todėl visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės bylos atnaujinimo pagrindu pareiškime nurodoma esminė aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat teikiant apeliacinį ir kasacinį skundus, dėl ko atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra pagrindo.
Pareiškėjos nuomone, naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą pakeisti teismų sprendimus, reikėtų pripažinti po pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių spendimų ieškovės pateiktus į bylą naujus įrodymus (2012-12-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą ir ir 2013-02-28 techninio projekto bendrosios ekspertizės aktą, paruoštą UAB „Ekspertika“), iš kurių seka, kad dėl atsakovės netinkamai paruošto techninio projekto pareiškėja negali priduoti statinio naudotis.
Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, 2012-12-21 patikrinimo akte pareiškėjos nurodoma proceso atnaujinimo aplinkybė yra paminėta tik viename iš 11 punktų ir nepateikta jokių įrodymų, jog būtent dėl šios aplinkybės (netinkamai nurodytos statinio kategorijos) pareiškėja negali priduoti objekto naudotis (t. 3, b. l. 100-101). Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos (ieškovės) kasacinį skundą dėl žemesnės instancijos teismų 2012 m. vasario 13 d. ir 2012 m. liepos 20 d. procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, 2013 m. kovo 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-186/2013) konstatavo, kad „rangovui (nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Pastato projektas“) baigus projektavimo darbus ir užsakovui patvirtinus projektą dar iki jį perduodant valstybės institucijai tam, kad ši jį patvirtintų ir išduotų statybos leidimą, užsakovui (ieškovui) atsirado prievolė sumokėti už techninio projekto atlikimą. Juolab kad jei projekto tikrinimo metu būtų nustatyti trūkumai, juos turėtų šalinti rangovas neatlygintinai (CK 6.703 straipsnio 2 dalis)“. Taigi po teismų sprendimų pareiškėjai nustačius, kad techninis projektas buvo parengtas su trūkumais (ką galimai patvirtina ir UAB „Ekspertika“ 2013-02-28 techninio projekto bendrosios ekspertizės aktas, t. 3, b. l. 102-105), jai neužkertamas kelias reikalauti iš atsakovės ne tik pašalinti techninio projekto trūkumus bet ir atlyginti su tuo susijusius nuostolius.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.