- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2A-1234-221/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pran.), Albina Rimdeikaitė, Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodera“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Pastato projektas“
- Trečiasis asmuo
- R. M., Kauno miesto savivaldybės administracijai, G. P.
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodera“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodera“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastato projektas“, tretiesiems asmenims R. M., Kauno miesto savivaldybės administracijai, G. P. tikrajai ūkinei bendrijai „Tolungė“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastato projektas“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kodera“, tretiesiems asmenims R. M., Kauno miesto savivaldybės administracijai, G. P. tikrajai ūkinei bendrijai „Tolungė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kodera“ prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastato projektas“ 20 000 Lt nuostolių atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 153-156). Ieškinyje ir atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad atsakovė nepagrįstai kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama iškelti ieškovei bankroto bylą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bankroto byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės padarė ieškovei 20 000 Lt nuostolių, kadangi negalėjo įvykdyti sutarties trečiajam asmeniui UAB „Tolungė“ ir jam parduoti automobilio. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad priešieškinis atmestinas, kol tinkamai atliktas projektas sutartyje nustatyta tvarka nėra perduotas, ieškovei atitinkamai nekyla sutartinė pareiga atsiskaityti su atsakove bei mokėti delspinigius, palūkanas ir procesines palūkanas (t. 1, b. l. 170-172) .
Šalies argumentai
Patikslintu priešieškiniu (t. 1, b. l. 158-161) atsakovas UAB „Pastato projektas“ prašė priteisti iš ieškovės 37 500 Lt skolą už parengtą statinio techninį projektą, 3 168,72 Lt palūkanų, 3 431,25 Lt delspinigių, 12,70 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu buvo sudarę sutartį, kuria įsipareigojo parengti ir atiduoti užsakovui UAB „Kodera“ gamybinių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis rekonstravimo, pristatant priestatą gamybai ir stoginę automobilių ardymui, techninį projektą. 2009 m. gegužės 28 d. parengė projektą ir kartu su ieškovu jį pridavė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriui patvirtinti. Šią dieną laiko projekto perdavimu užsakovui. Pagal projektą išduotas statybos leidimas ir vykdomi darbai. Už paruoštą projektą UAB „Kodera“ neatsiskaito. Kadangi ieškovė vengė atsiskaityti už atliktus darbus, buvo skolinga dar mažiausiai dviem bendrovėms, be to, ieškovė pranešė atsakovei, jog neketina vykdyti savo įsipareigojimų, todėl turėjo pagrindą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovė nesiėmė įstatymuose įtvirtintų priemonių nuostoliams išvengti, t.y. bankroto bylos nagrinėjimo metu neprašė panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, nesikreipė dėl leidimo įvykdyti sandorį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kodera“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastato projektas“ 37 500 Lt skolos, 3 168,72 Lt palūkanų, 3 431,25 Lt delspinigių, 8,05 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (44 099,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 323 Lt žyminio mokesčio, 8 490 Lt už teisines paslaugas. Taip pat priteisė iš ieškovės valstybės naudai 41,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 71-78).
Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 146 straipsnio 2 dalimi, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi ieškovė nebuvo atsiskaičiusi ir vengė atsiskaityti su atsakove ir atsakovę informavo, kad neketina atsiskaityti. Ieškovė, žinodama savo finansinę situaciją ir sutartinius įsipareigojimus G. P. TŪB „Tolungė“, galėjo kreiptis į teismą prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, arba prašyti užtikrinimo galimiems nuostoliams atlyginti, tačiau ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų prašomų priteisti nuostolių. Be to, teismas nenustatė, kad atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų piktnaudžiavęs teisėmis. Nenustatęs visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, teismas ieškinį atmetė. Tenkindamas priešieškinį, teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo parengtą techninį projektą ieškovas vykdė statybos darbus, gavęs tam leidimą. Atsakovei pareikalavus už atliktus projektavimo darbus atsiskaityti, ieškovė atsisakė tai padaryti. Atsisakymo motyvus, jog projekto ieškovas negavo bei, kad projektas yra su trūkumais, teismas laikė nepagrįstais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodera“ patikslintą ieškinį dėl nuostolių priteisimo, o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pastato projektas“ patikslintą priešieškinį dėl skolos priteisimo atmesti (t. 2, b. l. 88-94). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamame sprendime yra nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi padarytos netinkamai taikant CPK 146 straipsnio 2 dalį bei nepagrįstai remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatyme nurodytas teisės į nuostolių atlyginimą atsiradimo pagrindas yra teismo sprendimo įsiteisėjimas. Kad būtų konstatuoti neteisėti veiksmai, užtenka nustatyti, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, o kartu ir aplinkybės bei priežastys.
2. Teismas netinkamai vertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotą taisyklę, kad ,,neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti“.
3. Nepagrįstai teismas susiejo rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimą, t.y. neteisėtus veiksmus su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nepagrįstai nesirėmė faktine aplinkybe, kad uždarosios akcinės bendrovės ,,Pastato projektas“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atmestas, padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra visų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį atsirasti.
4. Nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta prašomų priteisti nuostolių. CPK 146 ir 149 straipsniuose numatyta teisė, o ne pareiga kreiptis į teismą dėl galimų nuostolių užtikrinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės patikslintą priešieškinį dėl skolos priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodera“, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė tirti eksperto išvadą, nemotyvuotai atsisakė skirti ginčo projekto ekspertizę, kai kurių įrodymų apskritai nevertino:
Žemesnės instancijos teismas
- Teismo išvada, kad Komisija nenustatė projekto neatitikimo teisės aktams, yra nepagrįsta, padaryta neatsižvelgus ir nevertinus kitų įrodymų, kurie patvirtina, kad projektas neatitinka STR ,,Statinio projektavimas“ 1.05.06:2005 49 straipsnį.
- Skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytos pareigos, nenurodydamas jokių atsisakymo motyvų, nevertino liudytojo, eksperto, direktoriaus parodymų ir paaiškinimų, kad projektas taip pat neatitinka STR ,,Ypatingi statiniai“ reikalavimų. Neatsižvelgė į J. R. paaiškinimą, kad projektas papildomai neatitinka STR ,,Statinio projektavimas“ 1.05.06:2005 reikalavimų dėl jo apimties.
- Nepagrįstai teismas atsisakė tirti UAB ,,Įrąža“ eksperto išvadą, turėjo nurodyti tokio atsisakymo motyvus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsisakė tenkinti apelianto prašymą skirti projekto ekspertizę, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių motyvų ar teisės normų kuriomis remtasi.
- Teismas ne tik nevertino projekto atitikimo STR ,,Statinio projektavimas“ 1.05.06:2005 numatomiems reikalavimams, bet apskritai nevertino projekto perdavimo apeliantui apimties ir tinkamumo.
Atsiliepimas
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Pastato projektas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodera“ apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodera“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Pastato projektas“ patirtas išlaidas atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti (t. 1, b. l. 103-108). Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:
1. Kreipimosi į teismą faktas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, kadangi tik teismo proceso metu buvo nustatyta, kad ieškovė gali vykdyti įsipareigojimus ir yra moki.
2. Žala ieškovei atsirado ne laikinųjų apsaugos priemonių nustatyto momentu 2009 m. gruodžio 24 d., bet vėliau jų taikymo metu, t.y. 2010 m. gegužės 20 d., kai G. P. TŪB ,,Tolungė“ kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo su galutine pretenzija.
3. Ieškovė nepateikė teismui jokios konkrečios informacijos apie sutartį su G. P. TŪB ,,Tolungė“ ir apie galimai atsirasiančius nuostolius, todėl teismas neturėjo pagrindo iš naujo svarstyti tolesnio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, negalėjo daryti prielaidos apie galimų ieškovės nuostolių realumą. Atsakovė neturėjo priežasties pateikti savo nuomonės dėl arešto ieškovės turtui panaikinimo, todėl nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė būtų žalos ieškovei atsiradimas.
4. Ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, leidžiančių įsitikinti, ar tikrai G. P. TŪB ,,Tolungė“ patyrė 10 000 Lt nuostolių, kada ir dėl ko nuostoliai atsirado, ar jie susiję su sutartimi, sudaryta su ieškove dėl betonvežio pardavimo. Netesybos apskaičiuotos neteisingai, nes į pardavimo kainą neturėjo būti įskaitomas PVM. Netesybos turi būti įskaitomos į nuostolius, todėl ieškovė būtų turėjusi mokėti 10 000, bet ne 20 000 Lt sumą. Žalos atsiradimą lėmė tai, kad praėjus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo pagrindui, niekas iš suinteresuotų asmenų nesikreipė į teismą dėl nutarties pakeitimo ar panaikinimo, tokia iniciatyva turėjo kilti iš ieškovės, kuri turėjo visas galimybes dėl to kreiptis, o nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių - turėjo teisę prašyti teismo leisti įvykdyti sandorį. Todėl ieškovės neveikimas yra artimiausiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.
5. Asmuo kaltas, jei jis nebuvo rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovė nepasinaudojo teisėmis kreiptis į teismą dėl arešto panaikinimo ir galimų nuostolių užtikrinimo, nes savo teisėms apginti pasirinko kitą būdą – ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė dar žalai neatsiradus, sąmoningai nusprendė leisti jai atsirasti.
6. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovės parengtas projektas yra su trūkumais, nes kompetentinga savivaldybės institucija parengtą projektą tikrinto ir vertino, nenustačius projekte esminių trūkumų - išdavė statybos leidimą. Statybos leidimas nėra pripažintas negaliojančiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo pagrindas netinkamas.
7. Liudytojo J. R. paaiškinimai nebuvo susiję su priešieškinio dalyku – reikalavimu priteisti techninio projekto parengimo kainą, nes projektas jau buvo įvertintas Nuolatinės statybos komisijos, o statybos leidimas išduotas. Be to, jis pats pripažino, jog neturi atestato atlikti projekto ekspertizės bei nėra tikras, kad ieškovas buvo pateikęs visą medžiagą.
8. Galiojant išduotam statybos leidimui, pagal galiojančius Statybos techninius reglamentus, jokie projekto taisymai ar keitimai yra negalimi. Techninio projekto tyrimo ir ekspertizės pagrindu negali būti ginčas tarp statytojo ir projektuotojo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Statybos leidimo gavimas patvirtina tinkamai atliktą atsakovės darbą, todėl konstatuotina ieškovės prievolė sumokėti už atliktus darbus. Teismas pagrįstai atsisakė skirti techninio projekto ekspertizę.
9. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad techninio projekto tinkamas atlikimas nėra siejamas su statybos leidimo išdavimu. Projektavimu siekiama parengti statinio statybos įteisinimo ir vykdymo dokumentus. Neesminiai techninio projekto trūkumai negali būti pagrindu ieškovei atsisakyti sumokėti projekto kainą.
Tretieji asmenys R. M., Kauno miesto savivaldybės administracija, G. P. TŪB „Tolungė“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
Dėl ieškinio reikalavimo
CPK 146 straipsnio 2 dalyje (ieškinio padavimo metu galiojusios CPK redakcijos 147 straipsnio 3 dalyje) įtvirtinta atsakovo, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisė, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė šios ieškovo prašymu taikytos priemonės.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog ieškinį pareiškus CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu (nuo 2011 m. spalio 1 d. 146 straipsnio 2 dalis), pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą, kreditoriaus kaltės skolininkui nereikia įrodinėti, nereikia nustatinėti atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes tai kitas pagrindas reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo reikšti, kurį numato CPK 95 straipsnis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad naudodamasis įstatymo numatyta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė nuostolių, įrodinėdamas su trečiuoju asmeniu G. P. TŪB „Tolungė“ 2009 m. lapkričio 25 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ir jam išmokėtais pinigais (t. 1, b. l. 8, 27, 31).
Kaip nustatyta byloje, atsakovė jau nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio rašė ieškovei raštus, prašydama sumokėti už atliktas projektavimo paslaugas. 2009 m. spalio 15 d. pranešimu (t. 1, b. l. 109 ), 2009 m. lapkričio 6 d. pranešimu (t. 1, b. l. 112) prašė ne tik sumokėti pinigus už atliktus darbus iki 2009 m. gruodžio 10 d., bet ir nurodė, jog nesumokėjus pinigų iki nurodytos datos, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog jau kilus ginčui dėl apmokėjimo už atsakovo atliktus darbus ir jam pranešus, jog kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nustatytam terminui dar nepasibaigus, t.y. 2009 m. lapkričio 25 d., UAB „Kodera“ sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „Pastato projektas“, pasibaigus nurodytam atsiskaityti už atliktus darbus terminui, 2009 m. gruodžio 11 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto arešto aktas registruotas 2009 m. gruodžio 28 d. (t. 1, b. l. 105).
Kolegija pažymi, jog užtikrinant proceso dalyvių lygiateisiškumo principą bei apsaugant asmens, kurio turtui pritaikytas areštas, teises nuo nepagrįsto ar neteisėto teisių suvaržymo, civilinio proceso įstatyme yra numatyta galimybė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskųsti (CPK 151 straipsnio 1 dalis), CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teismo, kurio žinioje yra byla, prašyti panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kolegija sutinka su apeliante, jog įstatyme numatyta teisė, bet ne pareiga, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas, žinodamas savo įsipareigojimus G. P. TŪB „Tolungė“ galėjo kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Kolegijos nuomone, sudarydamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas neveikė kaip rūpestingas verslininkas, pats rizikavo, nesiėmė jokių veiksmų, kad nuostolių iš viso išvengtų ar bent juos sumažintų, todėl susidarę nuostoliai negali būti laikomi tiesiogine laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekme.
Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad apeliantė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, leidžiančių įsitikinti, ar tikrai G. P. TŪB ,,Tolungė“ patyrė 10 000 Lt nuostolių, kada ir dėl ko nuostoliai atsirado, ar jie susiję su sutartimi, sudaryta su ieškove dėl betonvežio pardavimo bei dėl netesybų skaičiavimo. Taigi, trečiojo asmens reikalaujamą sumą pripažino ir ją sumokėjo visiškai į ją nesigilindama.
Teisėjų kolegija, atsižvelgadama į bylos aplinkybes, įrodymus, teismo nustatytas aplinkybes, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti šioje dalyje nėra pagrindo.
Dėl priešieškinio reikalavimo
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas nepagrįstai tenkino atsakovės patikslintą priešieškinį dėl skolos priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Kodera“, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė tirti eksperto išvadą.
Projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos santykiams reglamentuoti taikytinos specialiosios (CK 6.700–6.704 straipsniai), taip pat bendrosios rangos sutartis nustatančios normos (CK 6.644–6.671 straipsniai).
Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Pastato projektas“ su ieškove UAB „Kodera“ buvo sudariusi sutartį, kuria įsipareigojo parengti ir atiduoti užsakovui gamybinių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis rekonstravimo, pristatant priestatą gamybai ir stoginę automobilių ardymui, techninį projektą. 2009 m. gegužės 28 d. parengė projektą ir kartu su ieškove jį pridavė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriui patvirtinti. Pagal projektą išduotas statybos leidimas ir vykdomi statybos darbai. Už paruoštą projektą UAB „Kodera“ neatsiskaito.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog savivaldybės nuolatinei statybos komisijai nenustačius projekto neatitikimo teisės aktams, ieškovei nereiškiant jokių pastabų dėl projekto iki jo pateikimo statybos leidimą išduodančiai institucijai, be to, pagal projektą vykdant darbus, laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, jog projekto nebuvo gavusi ir projektas yra su trūkumais. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad techninio projekto tinkamas atlikimas nėra siejamas su statybos leidimo išdavimu.
Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi leidimo išdavimo metu) 23 straipsnio 6, 7 dalyse nustatyta, kokius dokumentus privalo pateikti statytojas tam, kad būtų išduotas statybos leidimas – vienas iš jų statinio projektas (7 punktas). Patikrinus dokumentus, tame tarpe ir statinio projekto atitikimą norminiams aktams, išduodamas arba neišduodamas statybos leidimas (23 straipsnio 9 dalis).
Kolegija pažymi, jog savivaldybės kompetentinga institucija parengtą projektą, kurį pristatė abi šalys, tikrino ir vertino, nenustačius projekte esminių trūkumų - išdavė statybos leidimą, kurį kartu su nustatyta tvarka suderintu projektu atsiėmė UAB „Kodera“ direktorius 2009 m. liepos 24 d. (t. 1, b. l. 84). Statybos leidimas nėra pripažintas negaliojančiu, nėra ginčijamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo pagrindas, t.y. parengtas projektas, netinkamas. Kolegija sutinka su atsakovės nuomone, kad leidimo gavimas patvirtina tinkamai atliktą atsakovės darbą (CK 6.663 straipsnis), todėl konstatuotina ieškovės prievolė sumokėti už atliktus darbus (CK 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad neesminiai techninio projekto trūkumai negali būti pagrindu ieškovei atsisakyti sumokėti projekto kainą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nevertino liudytojo J. R. parodymų, atsisakė tirti UAB ,,Įrąža“ eksperto išvadą. Kaip matyti iš sprendimo, teismas Eksperto išvados Nr. 10-12/04 (1 t., b.l. 118-120) nelaikė tinkamu įrodymu ir jį vertino kritiškai. Kolegijos nuomone, įvertinęs visus įrodymus, taigi ir J. R. parodymus, teismas padarė tokią išvadą pagrįstai, nes, kaip matyti iš protokolo J. R. teigė ekspertizės neatlikęs, tik suteikęs konsultaciją, negalįs garantuoti, kad jam buvo pateiktas visas projektas (t. 2, b. l. 39-40). Kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytu argumentu, jog teismas pagrįstai atsisakė skirti projekto ekspertizę, nes leidimas pagal atliktą projektą statyboms vykdyti išduotas, leidimas neginčijamas, o teismas turi veikti už greitą bylos išnagrinėjimą, užkirsti kelią procesui vilkinti (CPK 7 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, atmesdamas ieškovo reikalavimą bei iš dalies tenkindamas atsakovo priešieškinį, savo sprendime tai pakankami motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tai, kad teismas įrodymų neaptarė išsamiai, tačiau surinktus įrodymus vertindamas padarė atitinkamą išvadą, nelaikytina nepagrįstais teismo motyvais. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus atsakovė turėjo 1000 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 109). Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovės atsakovei minėtos patirtos išlaidos priteistinos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kodera“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastato projektas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, 1000 (vienas tūkstantis) Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.