Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-29 · Civilinė byla Nr. 2A-774-431/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
2A-774-431/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41745-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vidas Stankevičius, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
UAB „Vijuri“
Ieškovas
UAB „Krosera“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-774-431/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41745-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.7.; 2.5.10.5.1.; 2.5.26.; 3.1.11.3.; 3.2.6.5.2.; 3.3.1.21.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vijuri“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Krosera“ ieškinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6.266,83 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal 2014 m. birželio 3 d. su atsakovu sudarytą pervežimo sutartį-užsakymą pasikrovė nurodytą krovinį ir jį nugabeno sutartu terminu į išsikrovimo vietą. Ieškovas už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas 2014 m. birželio 20 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurią kartu su CMR važtaraščių originalais nusiuntė apmokėjimui atsakovui. Atsakovas už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas neatsiskaitė, todėl yra skolingas 6.266,83 Lt.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas nepateikė pagal sutarties nuostatas nurodytų dokumentų originalų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1.815,00 € skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 229,67 € bylinėjimosi išlaidų. Išaiškino, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus. Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas nurodė, kad ieškovui nepateikus per teismo nustatytą terminą dubliko, pagal CPK 227 straipsnio 3 dalį priimamas sprendimas už akių. Teismas nustatė, kad byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų visiškai apmokėjęs ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, nėra, atsakovas pretenzijų ieškovui dėl krovinių pervežimo nepareiškė. Nors atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškiniu dėl to, jog jam nebuvo pateikti dokumentų originalai, tačiau krovinio pervežimo fakto neginčija, o aplinkybė, jog ieškovas neva nepateikė dokumentų originalų, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Juolab, kad atsakovas pavedė ieškovui atlikti krovinio pervežimo paslaugas, pretenzijų dėl krovinio nepervežimo ar netinkamo pervežimo nepareiškė, taigi, esant byloje rašytiniams įrodymams apie krovinio pervežimą (tarp jų ir CMR važtaraščiui), vertintina, jog ieškovas atliko atsakovo užsakymu krovinio vežimo paslaugas, už kurias atsakovas ir turi atsiskaityti. Be to, atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog negavo PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos už suteiktas krovinio vežimo paslaugas (CPK 178, 183 straipsniai). Kadangi atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovui iš atsakovo priteistina 6.266,83 Lt (1.815,00 €) skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vijuri“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą už akių ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas atsakovui kyla tik ieškovui pateikus sutarties 12 punkte nurodytus dokumentų originalus. Ieškovas neįrodė, jog pateikė tokį dokumentą (CMR važtaraštį). Tai reiškia, kad jis neįvykdė sutarties. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas prieš teikdamas ieškinį siuntė priminimą ar raginimą dėl neapmokėtų paslaugų. Atsakovas atsiliepime buvo nurodęs dokumentų negavimo faktą, tačiau ieškovas neįvykdė savo pareigos pateikti reikalingus dokumentus. Pagal CMR konvenciją maksimali palūkanų norma yra 5 %, todėl teismas nepagrįstai priteisė 6 % dydžio palūkanas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Krosera“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą už akių nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas nepateikė byloje jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovas netinkamai informavo atsakovą dėl prievolės atsiskaityti. Atsakovas neginčija krovinio pervežimo, o tuo pačiu ir prievolės fakto. Atsakovo teiginiai, jog ieškovas nepateikė dokumentų originalų, neatleidžia jo nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Be to, teismo sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Kadangi ieškovas nėra gavęs iš teismo jokių procesinių dokumentų apie sprendimo už akių peržiūrėjimą, todėl pagal CPK 285 straipsnio 5 dalį šis sprendimas už akių negali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Byloje yra kilęs ginčas dėl užsakovo pareigos sumokėti vežėjui už krovinio pervežimą.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškovo ieškinį, teismas 2015 m. sausio 23 d. rezoliucija nutarė pasirengimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, nustatant ieškovui 14 d. terminą dublikui pateikti (b.l. 22). Teismo 2015 m. sausio 26 d. pranešimas ieškovui buvo įteiktas 2015 m. sausio 28 d. (b.l. 26), tačiau ieškovas per teismo nustatytą terminą nepateikė dubliko. Todėl teismas pagal CPK 227 straipsnio 3 dalį priėmė sprendimą už akių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmos instancijos teismas sprendimą už akių priėmė ieškovo atžvilgiu, kadangi pastarasis nepateikė per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento – dubliko. Tačiau skundžiamo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, jog atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o turi teisę per 20 d. paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tuo tarpu ieškovas turi teisę per 30 d. nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui (b.l. 28). Pagal CPK 285 straipsnio 5 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tuo tarpu pagal CPK 303 straipsnį kita proceso šalis turi teisę paduoti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo už akių pagal procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančias CPK normas. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje padarė aiškią rašymo apsirikimo klaidą ir vietoje ieškovo nurodė, jog atsakovas negali skųsti sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pirmos instancijos teismas nepasinaudojo galimybe savo iniciatyva CPK 276 straipsnio nustatyta ištaisyti šią rašymo apsirikimo klaidą, tačiau pagrįstai priėmė atsakovo pateiktą apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog aptartas pirmos instancijos teismo pažeidimas yra formalus, atsakovui faktiškai nebuvo užkirstas kelias teikti apeliacinį skundą, todėl šiuo pagrindu sprendimas už akių nenaikintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalys 2014 m. birželio 3 d. sudarė pervežimo sutartį-užsakymą Nr. RM140603/2772, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti užsakovo pateiktą krovinį iš Liuksemburgo į Lietuvą iki 2014 m. birželio 9 d., o atsakovas įsipareigojo sumokėti už pervežimą per 30 d. po sąskaitos-faktūros, CMR originalų, kitų reikalingų dokumentų gavimo (b.l. 9). Ieškovas 2014 m. birželio 20 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą dėl 6.266,83 Lt sumokėjimo iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. už atliktas paslaugas (b.l. 10).

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pervežimo sutarties-užsakymo 12 punkte buvo nurodytos mokėjimo sąlygos: „pervežus krovinį ir pristačius CMR ir sąskaitos originalus per 30 d. nuo jų gavimo“, tai yra atsakovas turėjo pareigą ieškovui sumokėti reikalaujamą 6.266,83 Lt sumą tik tada, kai jam bus pateikti CMR važtaraščio ir PVM sąskaitos-faktūros originalai. Byloje yra pateikta CMR važtaraščio kopija, kurioje nurodyta, jog krovinys pristatytas gavėjui 2014 m. birželio 9 d., pastabų apie pristatyto krovinių trūkumus nėra (b.l. 11). Taip pat pateikta tik PVM sąskaitos-faktūros kopija, bet nėra pateikta jokių duomenų apie šių dokumentų siuntimą atsakovui.

Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, kadangi ieškovas nepateikė sutartyje nurodytų dokumentų originalų (b.l. 23). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl paties krovinio pristatymo bei atliktų paslaugų kokybės, tačiau ginčas buvo dėl tinkamo dokumentų apie prievolės įvykdymą pagal sutarties 12 punktą pateikimo užsakovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik originalių dokumentų nepateikimas atsakovui negali būti pakankamu pagrindu pripažinti ieškinį nepagrįstu, jeigu byloje yra kitų įrodymų, patvirtinančių faktinį tinkamą prievolės įvykdymą. Aukščiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad krovinys buvo pristatytas laiku ir tinkamos kokybės. Atsiskaitymo už krovinio pervežimą teisinius santykius reguliuoja CK nuostatos. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Taigi, paminėta teisės norma nustato, kad krovinio pervežimo sutartis yra atlygintinė sutartis, t.y. už krovinio pervežimą vežėjui turi būti sumokėta sutartyje numatytas užmokestis. Atsakovas neginčija, kad užsakymas buvo atliktas tinkamai ir laiku, todėl privalo vykdyti įstatyme ir sutartyje numatytą pareigą apmokėti už krovinio pervežimą. Aplinkybė, kad atsakovas negavo CMR važtaraščio ir PVM sąskaitos-faktūros originalo, neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti už krovinio pervežimą, nes pagal CMR konvencijos 4 straipsnį važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui.

Pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį 5 procentų palūkanos yra mokamos nuo sumos, skirtos kompensacijai už krovinio praradimą ar sugadinimą. Tuo tarpu procesinių palūkanų mokėjimo pagrindų ir jų dydžio CMR konvencija nereglamentuoja, todėl, sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų, taikytina nacionalinė teisė (LAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Atsakovas yra juridinis asmuo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį priteisė ieškovui iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 60,50 € bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą nurodytos ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vijuri“, j.a.k. 302560399, ieškovui UAB „Krosera“, j.a.k. 148393272, 60,50 € bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėVidas StankevičiusJūratė Varanauskaitė