Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Submarine Food“, K. K. ir A. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, uždarajai akcinei bendrovei „Submarine LT“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestine (CK 1.87 straipsnis), apeliantei įrodinėjant, kad tikrieji paskolos gavėjai yra kiti, nei nurodyta paskolos sutartyje.

Bylos faktinės aplinkybės

11. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 18 d. atsakovė UAB „Submarine Food“ ir trečiasis asmuo UAB „Submarine LT“ sudarė paskolos sutartį, kurios preambulėje nurodė, jog atsižvelgdamos į tai, kad: 1) šalys siekia, jog UAB „Submarine Food“ vykdytų sėkmingą ūkinę komercinę veiklą; 2) UAB „Submarine NT“ ir jos akcininkai parduoda Pastatą (adresu: (duomenys neskelbtini)) UAB „Submarine Food“; 3) šalys siekia, kad UAB „Medicinos bankas“ suteiktų UAB „Submarine Food“ paskolą Pastatui įsigyti, UAB „Submarine LT“ skolina UAB „Submarine Food“ per jos akcininkus, jog būtų užtikrintas paskolos gavimas iš UAB ,,Medicinos bankas“ Pastatui įsigyti.

12. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad šalys pagal šią Sutartį siekia užtikrinti, jog UAB „Submarine NT“ parduotų Pastatą UAB „Submarine Food“ ir gautų iš UAB „Submarine Food“ Pastato pirkimo pardavimo sutartyje numatytą pirkimo kainą.

13. Pagal Sutarties 2.2 punktą, UAB „Submarine NT“ sutinka parduoti Pastatą UAB „Submarine Food“ už Paskolos sumą (328 000 Eur) (Paskola sutartyje reiškia 328 000 Eur paskolą, UAB „Medicinos bankas“ suteikiamą UAB „Submarine Food“ Pastatui įsigyti) ir UAB „Submarine LT“ paskolą (135 000 Eur).

14. Remiantis Sutarties 2.3 punktu, UAB „Submarine NT“ supranta ir sutinka, kad UAB „Submarine Food“ akcininkai neatsakys, jei UAB „Submarine Food“ nesugebės grąžinti UAB „Submarine LT“ paskolos (135 000 Eur), ir jog UAB „Submarine Food“ akcininkai neprivalės grąžinti UAB „Submarine LT“ paskolos (135 000 Eur). Šalys susitaria, kad UAB „Submarine LT“ ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 19 d. suteiks 135 000 Eur sumą visą ar dalimis (UAB ,,Submarine LT“ paskolą) UAB „Submarine Food“. UAB „Submarine LT“ paskola bus suteikta per UAB „Submarine Food“ akcininkus (A. L. (81 000 Eur) ir K. K. (54 000 Eur)), kurie lėšas perves UAB „Submarine Food“, sudarydami paskolos sutartis su UAB „Submarine Food“. UAB „Submarine LT“ paskola bus kapitalizuota, išduodant atitinkamą UAB „Submarine Food“ akcijų kiekį UAB „Submarine Food“ akcininkams.

15. Sutarties 6.1 punkte šalys pakartojo, kad UAB „Submarine Food“ akcininkai jokia forma neatsako, jei UAB „Submarine Food“ negrąžins UAB ,,Submarine LT“ paskolos, ir UAB „Submarine LT“ įsipareigoja nereikšti dėl to jokių pretenzijų ir reikalavimų UAB „Submarine Food“ akcininkams ar valdymo organų nariams.

16. 2015 m. birželio 25 d. atsakovė UAB „Submarine Food“ ir UAB „Submarine NT“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė iš UAB „Submarine NT“ įsigijo Pastatą. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta daiktų kaina – 463 000 Eur, pagal sutarties 5.1.1 punktą, 135 000 Eur pirkėjas sumokėjo pardavėjui pavedimu prieš šios sutarties pasirašymą, o pagal 5.3 punktą, likusią sumą (328 000 Eur) pirkėjas patvirtino sumokėsiantis iš UAB „Medicinos bankas“ suteikiamo kredito.

Dėl šalių sudarytos paskolos sutarties teisinio vertinimo

17. Byloje pareikštu ieškiniu apeliantė, remdamasi CK 1.87 straipsniu, prašė pripažinti, kad tikrieji paskolos gavėjai pagal atsakovės UAB „Submarine Food“ ir trečiojo asmens UAB „Submarine LT“ sudarytą Paskolos sutartį yra atsakovai A. L. ir K. K., ir iš jų priteisti negrąžintą paskolą.

18. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktą).

20. Apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 24 punktą).

21. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 29 punktą).

22. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 35 punktą).

23. Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar, kas aktualu nagrinėjamu atveju, šalių tapatybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 29 punktą).

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tikrasis skolininkas pagal sutartį yra tas, kieno naudai turi būti perduota paskola, tad, nenustačius aplinkybės, jog dėl suteiktos paskolos atsakovai K. K. ar A. L. gaus turtinės naudos, nėra pagrindo vertinti, kad paskola buvo apsimestinis sandoris, pagal kurį paskolą gauti ir naudoti savo reikmėms turėjo šie asmenys. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė UAB „Submarine Food“ įsigijo pastatą, kurio įsigijimui ir buvo sudaryta Paskolos sutartis, patvirtina, jog paskola gauta atsakovės UAB „Submarine Food“ naudai, taigi, tikroji šalių valia buvo tinkamai atskleista Paskolos sutartyje.

25. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar sandoris yra apsimestinis, visiškai nevertino šalių ikisutartinių santykių bei juos patvirtinančių įrodymų, tad neturėjo teisės spręsti, kad Sutartis ir pažodinis jos tekstas atspindėjo tikrąją sutarties šalių valią. Teismas taip pat nesiaiškino aplinkybės, kodėl paskolos suma pervesta ne tiesiogiai atsakovei UAB „Submarine Food“, o per kitus du atsakovus, todėl negalėjo padaryti išvados, kad pastarieji atsakovai negavo jokios turtinės naudos.

26. Iš tiesų, pagal kasacinio teismo praktiką, teismui aiškinantis tikruosius sandorio šalių ketinimus, šalių derybos yra viena iš aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia, vis dėlto – ne vienintelė. Nustatydamas tikruosius sandorio šalių ketinimus, teismas taip pat atsižvelgia į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, vien tai, kad teismas skundžiamame sprendime atskirai nepateikė šalių ikisutartinių santykių analizės, savaime nepagrindžia teismo išvadų neteisingumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ikisutartinių santykių stadijoje šalys svarstė ir asmeninių įmonės akcininkų paskolų galimybę, nelemia išvados, jog įmonės sudaryta paskolos sutartis vien dėl to turėtų būti pripažinta apsimestine dėl jos subjekto. Šalys yra laisvos susitarti dėl prisiimamų teisių ir pareigų, ir, kilus dėl jų ginčui, esminę reikšmę turi šalių pasiektas, o ne vien derintas (vienas iš) susitarimas (-ų). Kadangi jokių kitų šalių ikisutartinius santykius patvirtinančių įrodymų, išskyrus 2015 m. gegužės 24 d. atsakovo K. K. elektroninį laišką ir asmeninės paskolos sutarties juodraštį, apeliantė nenurodo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad šalių ikisutartinių santykių vertinimas šiuo atveju būtų turėjęs esminės reikšmės bylos rezultatui.

27. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, yra pabrėžęs, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2018 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi šalys ikisutartiniuose santykiuose gali svarstyti įvairius sutarties sudarymo variantus, tačiau galutinai apsispręsti sudaryti tam tikros struktūros sutartį. Tai, kad pasirinkta sandorio, pagal kurį paskolos gavėja buvo UAB „Submarine Food“, struktūra buvo priimtina paskolos davėjai UAB „Submarine LT“, patvirtina apeliantės nurodomos aplinkybės, kad pagal Paskolos sutarties 4.1 punktą UAB „Submarine LT“ akcininkai R. K. ir K. P. buvo paskirti UAB „Submarine Food“ valdybos nariais ir faktiškai siekė dalyvauti įmonės valdybos veikloje (el. b. 1 t., b. l. 37–50), o atsakovei UAB „Surmarine Food“ iškėlus bankroto bylą būtent joje paskolos davėja UAB „Submarine LT“ pateikė prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą, kylantį iš Paskolos sutarties (el. b. 1 t., b. l. 18–19).

28. Jau minėta, kad apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių.

29. Nagrinėjamu atveju šalių ketinimai sudarant Paskolos sutartį aptarti sutarties preambulėje ir jos 2.1 punkte – UAB „Submarine LT“ skolina UAB „Submarine Food“ per jos akcininkus, kad būtų užtikrintas paskolos gavimas iš UAB ,,Medicinos bankas“ Pastatui įsigyti; šalys pagal šią Sutartį siekia užtikrinti, kad UAB „Submarine NT“ parduotų Pastatą UAB „Submarine Food“. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, šis šalių deklaruojamas siekis buvo įgyvendintas – atsakovė UAB „Submarine Food“, sudariusi 2015 m. birželio 25 d. sutartį, įsigijo Pastatą, be to, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent (kiek tai liečia 135 000 Eur dalį kainos) už pagal Paskolos sutartį suteiktas lėšas.

30. Pirmiausia apeliantė pati pažymi, kad pateikė įrodymų, jog visą Paskolos sutartyje numatytą sumą (135 000 Eur) paskolos davėja UAB „Submarine LT“ pervedė atsakovės UAB „Submarine Food“ akcininkams A. L. ir K. K.. Vadovaujantis apeliantės kartu su ieškiniu bei dubliku pateiktais mokėjimų dokumentais, banko sąskaitų išrašais, UAB „Submarine LT“ 2015 m. birželio 19 d. pagal Sutartį atsakovui A. L. atskirais mokėjimais pervedė 81 000 Eur, o atsakovui K. K. 2015 m. birželio 19, 22 d. – 54 000 Eur. Pinigų gavimo faktą atsakovai A. L. ir K. K. patvirtino pateiktuose triplikuose.

31. Antra, pagal atsakovų K. K. ir A. L. pateiktus banko sąskaitų išrašus (el. b. 2 t., b. l. 88– 89, 143–144), 2015 m. birželio 19, 22 d. atsakovas K. K. atskirais mokėjimais pervedė atsakovei UAB „Submarine Food“ 54 000 Eur (nurodyta mokėjimo paskirtis – pagal 2015 m. birželio 6 d. paskolos sutartį), o atsakovas A. L. 2015 m. birželio 19 d. – 81 000 Eur (nurodyta mokėjimo paskirtis – pagal 2015 m. birželio 6 d. paskolos sutartį). Gautas lėšas atsakovė UAB „Submarine Food“ nedelsdama pervedė UAB „Submarine NT“ kaip avansą už įsigyjamą Pastatą (el. b. 1 t., 89–90; 2 t., b. l. 132–136).

32. Nurodytos aplinkybės bei Paskolos sutartyje nustatyta paskolos suteikimo tvarka (paskolos suma suteikiama UAB „Submarine Food“ per jos akcininkus, kurie lėšas perves UAB „Submarine Food“ sudarydami su ja paskolos sutartis (tokios sutartys sudarytos 2015 m. birželio 6 d.) patvirtina, kad atsakovė UAB „Submarine Food“ įsigijo Pastatą (sumokėjo jo kainos dalį) trečiojo asmens UAB „Submarine LT“ suteiktos paskolos lėšomis, t. y. kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, yra tikroji naudos pagal Paskolos sutartį gavėja.

33. Pažymėtina, kad tokia paskolos suteikimo tvarka (per įmonės akcininkus) yra atskleista pačioje Paskolos sutartyje, byloje nenustatyta, jog pagal Paskolos sutartį gautas lėšas atsakovai A. L. ir K. K. būtų panaudoję savo reikmėms, t. y. būtų buvę tikrieji paskolos gavėjai (priešingai, nustatyta, kad visas gautas lėšas atsakovai A. L. ir K. K. pervedė atsakovei UAB „Submarine Food“), todėl nėra pagrindo spręsti, kad Paskolos sutartyje išreikštoji šalių valia neatitiko tikrųjų šalių ketinimų, t. y. sandoris buvo apsimestinis.

34. Nurodytų aplinkybių kontekste vertinimas, kodėl paskolos suma buvo pervesta ne tiesiogiai atsakovei UAB „Submarine Food“, o per jos akcininkus, nelemtų kitokio Paskolos sutarties vertinimo pagal CK 1.87 straipsnį, nes bet kuriuo atveju byloje nustatyta, kad tikroji lėšų gavėja buvo UAB „Submarine Food“.

35. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties 2.3 punkto nuostata, numatanti, jog UAB „Submarine LT“ paskola bus kapitalizuota išduodant atitinkamą UAB „Submarine Food“ akcijų kiekį UAB „Submarin Food“ akcininkams, nereiškia, kad tokiu būdu paskolą gaus akcininkai, nes bendrovės už paskolą įgytas turtas, jai turint paskolą šio turto įsigijimui, nepadidina akcijų vertės. Nors apeliaciniame skunde apeliantė šią išvadą kvestionuoja, teigdama, kad į byla nebuvo pateiktas nei UAB „Submarine Food“, kaip turtinio komplekso, nei atsakovų A. L. ir K. K. UAB „Submarine Food“ akcijų vertinimas prieš ir po paskolos kapitalizavimą bei prieš ir po nekilnojamojo turto įsigijimą, todėl teismas negalėjo padaryti tokios išvados, tačiau, kaip teisingai atkreipia dėmesį atsakovas, pareiga pagrįsti šias aplinkybes teko pačiai apeliantei (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu apeliantė apsiriboja tik spėjimu, kad galbūt UAB „Submarine Food“ vertė prieš kapitalizuojant paskolą ir įsigyjant nekilnojamąjį turtą jau siekė, pavyzdžiui, 5 mln. Eur, o paskolos pagrindu įsigijus strategiškai svarbų nekilnojamąjį turtą įmonės vertė, o kartu ir jų akcininkų akcijų vertė, žymiai išaugo. Kita vertus, minėtų aplinkybių aiškinimasis iš esmės nepaneigtų byloje nustatytų aplinkybių, kad paskolos sumą faktiškai gavo UAB „Submarine Food“, t. y. ji yra tikroji paskolos gavėja pagal Paskolos sutartį.

36. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovės UAB „Submarine Food“ kreditorių susirinkimas atsisakė tvirtinti trečiojo asmens (paskolos davėjo) finansinį reikalavimą, kaip teisingai pažymi atsakovas, nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės, todėl teismo nesaisto. Teismas nagrinėjamoje byloje atliko (ir turėjo atlikti) savarankišką šalių sudarytos sutarties teisinį vertinimą, kurio rezultatas galėjo ir nesutapti su kitų asmenų (šiuo atveju – atsakovės UAB „Submarine Food“ kreditorių) pateiktu vertinimu.

37. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto Paskolos sutarties teisinio vertinimo CK 1.87 straipsnio kontekste.

Dėl proceso teisės pažeidimų

38. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė šiuos proceso teisės pažeidimus: nepagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės atstovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir taip galimai pažeidė apeliantės teisę į teisminę gynybą, antra, pažeidė CPK 16 straipsnio 2 dalies nuostatas.

39. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. birželio 9 d. pateiktame prašyme apeliantės atstovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl iš anksto suplanuotų atostogų. Sprendimą atmesti apeliantės atstovės prašymą pirmosios instancijos teismas, be kita ko, motyvavo tuo, kad nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Reikalavimas pateikti dokumentus, pateisiančius neatvykimą į teismo posėdį, nustatytas įstatyme (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Nors apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad tokie įrodymai negalėjo būti pateikti, nes jos atstovė buvo suplanavusi atostogas Lietuvoje, todėl neturėjo jokių skrydžių bilietų, viešbučių rezervacijų ir panašių dokumentų, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nebuvo atskleistos, tad, priešingai nei teigia apeliantė, netenkindamas apeliantės atstovės prašymo pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė.

40. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai ieškovas neatvyksta į teismo posėdį ir atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Šiuo atveju teismas ne paliko ieškinį nenagrinėtą, o išnagrinėjo bylą iš esmės, taigi nukrypo nuo CPK 246 straipsnio 1 dalies. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, apeliacinio skundo turinį, sprendžia, kad šis proceso pažeidimas nėra esminis, nelemia to, kad galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir atitinkamai nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), juolab, kad tokiu būdu buvo eliminuoti tarp šalių ateityje galintys kilti finčai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantės argumentus, kad teismo posėdyje savo paaiškinimų nedavė atsakovas A. L. ir nebuvo apklaustas liudytojas K. P., atkreipia dėmesį, kad atsakovo A. L. pozicija byloje buvo aiški, t. y. atskleista procesiniuose dokumentuose, kokias kitas svarbias bylai aplinkybes, dėl kurių galėtų iš esmės keistis apeliantės pareikštų reikalavimų teisinis vertinimas, galėtų paaiškinti A. L. bei paliudyti K. P., apeliantė nenurodo, taigi nepagrindžia, jog jos teisė į teisminę gynybą buvo iš esmės suvaržyta.

41. CPK 16 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą apeliantė motyvuoja tuo, kad, pasikeitus teismo sudėčiai, bylą perėmusi teisėja neprašė dalyvaujančių byloje asmenų pateikti nuomonės, ar jie neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama toliau, taip pat nepradėjo šios bylos nagrinėti nuo pradžių, tokiais veiksmais pažeidė bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo ir teisėjų sudėties nekintamumo principą.

42. CPK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta.

43. Nagrinėjamu atveju nuo teismo sudėties pasikeitimo 2020 m. sausio 29 d. iki teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės (2020 m. birželio 25 d.), buvo praėję beveik 5 mėnesiai, nauja teismo sudėtis apeliantei buvo žinoma, pageidavimų nagrinėti bylą iš pradžių apeliantė nereiškė, taip pat, 2020 m. kovo 2 d. prašydama atidėti bylos nagrinėjimą dėl liudytojo K. P. ir trečiojo asmens atstovo R. K. negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama toliau. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad net ir pripažinus, jog pirmosios instancijas teismas nepaprašęs šalių nuomonės dėl CPK 16 straipsnio 2 dalies taikymo (tolesnio bylos nagrinėjimo pasikeitus teismo sudėčiai) padarė procesinį pažeidimą, šis pažeidimas galėtų būti vertinamas tik formalus, negalėjęs turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė apsimestinių sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas, esminių proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.