Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovei T. U. dėl turto pripažinimo palikėjo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo teismo pripažinti, kad reikalavimo teisė gauti 1 158,48 Eur žalos atlyginimą iš skolininkės J. L. yra ieškovės tėvo D. U., mirusio (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas), asmeninė turtinė teisė ir pripažinti, kad 85,68 Eur piniginė lėšos, esančios atsikaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, yra palikėjo asmeninės lėšos.Ieškovė yra mirusio palikėjo dukra. Ieškovė po palikėjo mirties priėmė palikimą paduodama pareiškimą Kauno miesto 21-ajam notarų biurui. Palikėjas buvo sudaręs santuoką su atsakove, kuri turi teisę paveldėti su pirmos eilės įpėdine, taip pat atsakovė turi teisę gauti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokos metu įgyto turto, tačiau atsakovė į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė.Turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalis). Ieškovė negali kita, nei teismo tvarka, nuginčyti šios prezumpcijos.Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. T-262-668/2014 palikėjui buvo išduotas vykdomasis raštas, įpareigojant skolininkę sumokėti palikėjui 1 158,48 Eur (4 000,00 Lt) žalos atlyginimą. 85,68 Eur pinigines lėšas sudaro nedarbo draudimo išmoka (neįgalumo lėšos), nes palikėjas sirgo vėžiu. Šiame punkte aptariamos lėšos yra palikėjo asmeninė nuosavybė ir nepriklauso atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Atsakovės atstovė kuratorė ieškinį prašė tenkinti.Atsakovė mirus sutuoktiniui (palikėjui) turi teisę paveldėti su pirmos eilės įpėdine – ieškove, bei turi teisę gauti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokos metu įgyto turto. Atsakovė per įstatyme nustatytą laiką į notarų biurą nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad asmeninis palikėjo turtas buvo pagerintas iš esmės, santuokos metu ar sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Ieškovės tėvas (palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas su atsakove nuo (duomenys neskelbtini) sudaręs santuoką ir nėra jos nutraukę. Tačiau liudytoja apklausta ieškovės motina A. Ž. paliudijo, kad jie ilgai kartu negyveno, nuo 1994 metų iki pat mirties palikėjas gyveno su liudytoja ir susilaukė dukters – ieškovės (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 38 sek. – 23 min. 30 sek.).Po palikėjo mirties Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. T-262-448/2014 išduoto vykdomojo rašto pagrindu liko reikalavimo teisė gauti 1 158,48 Eur žalos atlyginimą iš skolininkės J. L. ir 85,68 Eur piniginės lėšos, esančios atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Kauno miesto 21-ojo notarų biuras 2017 m. vasario 15 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, iš kurio matyti, kad palikėjo palikimą priėmė ieškovė.Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Dėl turtinės teisės ir piniginių lėšų pobūdžio (asmeninė ar bendroji jungtinė palikėjo nuosavybė)

Ieškovė prašo pripažinti palikėjo reikalavimo teisę į 1 158,48 Eur žalos atlyginimą iš skolininkės asmenine palikėjo nuosavybe.Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. PK-3123-593/2010 procesą dėl palikėjo skundo, kuriuo jis prašė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 2 dalį iškelti baudžiamąją bylą J. L. (toliau – skolininkė), nutraukė, palikėjui susitaikius su skolininke ir sudarius susitarimą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenys). Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. T-262-668/2014 palikėjui išdavė vykdomąjį raštą, įpareigojant skolininkę sumokėti palikėjui 1 158,48 Eur (4 000,00 Lt) žalos atlyginimą. Vykdomasis raštas 2014 m. birželio 16 d. buvo priimtas vykdyti antstolės A. A. ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/14/01702.Palikėjas kaltino skolininkę tuo, kad ji aplaidžiai naudodama dujinius prietaisus savo neatsargiais veiksmais sukėlė gaisrą bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), ir sugadino svetimą turtą, padarydama palikėjui didelę turtinę žalą. ? dalis buto palikėjui priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal 2013 m. gruodžio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjas 2014 m. sausio 9 d. pirkimo–pradavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) savo dalį buto pardavė.Teismas, įvertinęs CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą normą, kad lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, ir tai, kad palikėjo turtinė teisė kilo dėl jam asmeninės nuosavybės teise sugadinto turto, pripažįsta, kad palikėjo reikalavimo teisė į 1 158,48 Eur žalos atlyginimą iš skolininkės – asmeninė palikėjo turtinė teisė (CK 3.89 straipsnio 1 ir 2 dalis).Ieškovė prašo pripažinti, kad 85,68 Eur piniginės lėšos, esančios atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, – palikėjo asmeninės lėšos.Kaip matyti iš akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bankas) 2017 m. vasario 23 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo apie palikėjo turtą ir įsipareigojimus, banke palikėjas turėjo tris sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2017 m. vasario 23 d. buvo 85,68 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis – 0,81 Eur, ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 0,00 Eur. Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis apie gaunamas palikėjo pajamas nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio, matyti, kad palikėjas nuo 2016 m. kovo 1 d. gavo nedarbo draudimo išmoką. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad palikėjas sunkiai sirgo vėžiu ir jam į jo sąskaitą VSDFV pervesdavo nedarbo draudimo išmokas (b. l. 45), be to, į šią sąskaitą asmenys pervesdavo pinigines lėšas jo gydymui (b. l. 40–41).Teismas, įvertinęs CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą normą, kad lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, pripažįstamos asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 ir 2 dalis), 7.1 punkte aptartas pinigines lėšas pripažįsta palikėjo asmenine nuosavybe.Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, ieškinys dėl turto pripažinimo palikėjo asmenine nuosavybe tenkinamas visiškai, pripažįstant, kad palikėjo turtinė teisė gauti 1 158,48 Eur žalos atlyginimą iš skolininkės ir 85,368 Eur piniginės lėšos banko sąskaitoje yra jo asmeninė nuosavybė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš bylą pralaimėjusios atsakovės priteisiamas 31 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įrodymų apie patirtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti nepateikta, todėl jos nėra priteisiamos.Procesinių dokumentų siuntimo (įteikimo) išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), reikalavimo teisę gauti 1 158,48 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 48 ct) žalos atlyginimą iš J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine turtine teise ir pripažinti, kad 85,68 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 68 ct) piniginė lėšos, esančios atsikaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, yra D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninės lėšos.

Priteisti ieškovei S. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės T. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.