Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-09-20 · Civilinė byla Nr. e2-34851-863/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
e2-34851-863/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28139-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
N. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-34851-863/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28139-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.3; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei N. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 289,62 Eur skolą, 383,90 Eur palūkanas, 104,26 Eur delspinigius, 42,47 Eur palūkanų delspinigius, 17 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2017 m. liepos 20 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba. Gyventojų registro duomenimis atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę. Kadangi atsakovei nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. 2017 m. rugsėjo 5 d. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 24 d. „Swedbank“, AB (buv. „Hansabankas“) su atsakove N. D. (buv. Š.) sudarė Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 04-059601-RK, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio kredito limitas, bendra kredito suma – 495,51 Eur (1 710,90 Lt), metinė palūkanų norma – 17 procentų, metinė kredito grąžinimo norma – 24,78 procento, metinė padidintų palūkanų norma – 36 procento, delspinigių norma – 0,10 procento, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti per 4 mėnesius, mokėdama 72,41 Eur (250 Lt) dydžio įmokas, taip pat sumokėti palūkanas, delspinigius ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (el. b. l. 15-18). „Swedbank“, AB, ir ieškovė UAB „Gelvora“ 2014 m. liepos 29 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, pagal kurią bankas perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu (el. b. l. 5-11).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą bei pareikalavo sumokėti naujajai kreditorei susidariusį įsiskolinimą (el. b. l. 20), tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 289,62 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su „Swedbank“, AB, sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 17 procento metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad bankas ieškovei perleido reikalavimą į 246,18 Eur dydžio palūkanas, o ieškovė už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. paskaičiavo 137,72 Eur palūkanas (el. b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė naudojosi kaip paskola suteiktais pinigais, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 383,90 Eur palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.

CK 6.71 straipsnis numato, jog skolininkas privalo sumokėti kreditoriui delspinigius, kurių dydį nustato sutartis, įstatymas arba teismas, jei prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Ieškovė iš „Swedbank“, AB, įgijo reikalavimo teisę į 52,13 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo paskolos sumos, ir 42,47 Eur palūkanų delspinigius (el. b. l. 12, 14). Iš teismui pateikto Delspinigių paskaičiavimo akto, ieškovė už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. (180 d.) nuo negrąžinto kredito sumos (289,62 Eur), taikydama 0,1 procento delspinigių normą, atsakovei paskaičiavo 52,13 Eur dydžio delspinigius (el. b. l. 12). Bendra ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma sudaro 146,73 Eur (104,26 Eur delspinigiai ir 42,47 Eur palūkanų delspinigiai). Tiek iš atsakovės kredito sutarties su banku, tiek delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti taikant 0,1 procento dydžio delspinigių normą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp atsakovės ir banko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo kredito sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, jog, nors bankas su atsakove vartojimo kredito sutartį sudarė dar prieš minėto įstatymo įsigaliojimą, tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytas maksimalus delspinigių už pradelstus mokėjimus dydis – 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, vertintinas kaip orientacinis, bylojantis apie įstatymų leidėjo valią riboti kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių dydį sandorių sudarytų su vartotojais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-351-302/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 146,73 Eur dydžio delspinigius yra pažeidžiantis atsakovės kaip vartotojos teises, todėl delspinigiai mažintini iki 73,37 Eur (paskaičiuota taikant proporcijų formulę 146,73 Eur x 0,05 / 0,1). Taigi ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 17 procento dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 17 procento dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (746,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 91,06 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovės ieškovei priteistinas 16,39 Eur žyminis mokestis (paskaičiavimas: 18 Eur x 91,06 / 100).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 62 euro centų) skolą, 383,90 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 90 euro centų) palūkanas, 73,37 Eur (septyniasdešimt trijų eurų ir 37 euro centų) delspinigius, 17 procentų metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (289,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (746,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,39 Eur (šešiolikos eurų ir 39 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok