- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-141-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24361-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- UAB „Mida LT“
- Kategorijos
- 1.1.1.4.4Darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principas
- 1.3.6.3.2.9Neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą)
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui UAB „Mida LT“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir lygių galimybių nuostatų pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Mida LT“, kuriuo prašė: 1) Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-9546 (2018 m. liepos 4 d. Nr. DGKS-3682); 2) Panaikinti (duomenys neskelbtini) UAB „Mida LT“ direktoriaus sprendimą dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo, kartu panaikinant (duomenys neskelbtini) UAB „Mida LT“ direktoriaus įsakymą Nr. 1-03 dėl darbo sutarties su S. S. nutraukimo; 3) Priteisti ieškovei iš atsakovo 2 500 Eur dydžio neturtinę žalą; 4) Įpareigoti UAB „Mida LT“ įforminti darbo sutarties su S. S. nutraukimą dėl svarbių priežasčių pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalį nuo (duomenys neskelbtini), laikant tai paskutine S. S. darbo diena; 5) Priteisti S. S. 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl diskriminavimo lyties pagrindu darbo vietoje; 6) Priteisti S. S. 12 000 Eur dydžio neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų veiksmų, prisidėjusių prie kūdikio mirties; 7) Įpareigoti UAB „Mida LT“ išmokėti S. S. visas jai pagal darbo santykius priklausančias išmokas; 8) Įpareigoti UAB „Mida LT“ S. S. skirti priedą prie darbo užmokesčio (atitinkantį darbuotojams skirto priedo vidurkį) už 2017 m., kuris buvo išmokėtas visiems UAB „Mida LT“ darbuotojams, išskyrus S. S.; 9) Priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „Mida LT“ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tiesioginis vadovas žodžiu įspėjo ją, kad dėl neefektyvių darbo rezultatų UAB „Mida LT“, nuo (duomenys neskelbtini), pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, nutraukia darbo sutartį, po ko ji iš karto informavo tiesioginį vadovą apie savo nėštumą. (duomenys neskelbtini), pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus, dar kartą informavo darbdavį apie savo nėštumą, kartu pateikdama tai įrodančią pažymą iš sveikatos įstaigos. Po pranešimo apie nėštumą oficialaus pasiūlymo nutraukti darbo santykius iš atsakovo negavo. Pažymėjo, kad tolesnis darbas įmonėje tapo komplikuotas dėl aktyvių darbdavio veiksmų, t. y. iš karto po pranešimo apie nėštumą, jai buvo pranešta, kad yra atimamas anksčiau turėtas darbo krūvis, nors darbo sutarties pakeitimo dėl funkcijų kitimo ir padalijimo darbdavys nepasiūlė ir neįformino. Taip pat žodžiu nurodyta, kad ji nebetęs jau pradėtų ir vykdomų projektų, nebendraus su klientais, tiek su tais, su kuriais komunikavo iki šiol, tiek su naujais, nebevažiuos į susitikimus. Tą pačią dieną, kai ieškovė pranešė apie savo nėštumą, be išankstinio perspėjimo, buvo atimtas jai suteiktas automobilis, kuriuo, jos ir UAB „Mida LT“ bendru sutarimu, ji galėjo naudotis ir ne darbo metu. Dėl susiklosčiusios nemalonios situacijos ieškovė kreipėsi į UAB „Mida LT“ generalinį direktorių ir žodžiu išreiškė susirūpinimą dėl savo padėties darbovietėje, pasikeitusio bendradarbių požiūrio į ją, tačiau po pokalbio situacija darbe nepasikeitė. (duomenys neskelbtini) ji, pasijutusi blogai, nuvyko į gydymo įstaigą, kurioje sužinojo, kad jos nėštumas nutrūko (vaisius nustojo vystytis (duomenys neskelbtini)). 2018 m. sausio 8 d. ieškovė UAB „Mida LT“ generaliniam direktoriui ir personalo skyriui nusiuntė pranešimą su savo nuomone dėl tolimesnių darbo santykių UAB „Mida LT“. Pranešime teigė, kad, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, į darbovietę grįžti nebenori dėl ten patirtų nemalonių išgyvenimų bei, kad tikisi, jog pavyks susitarti ir darbo santykius nutraukti draugišku abipusiu sutarimu. Pažymėjo, kad po pranešimo pateikimo kelis kartus buvo susitikusi su generaliniu direktoriumi aptarti susiklosčiusios situacijos. Susitikimų metu įmonės vadovas neatsisakė tenkinti jos prašymo nutraukti darbo sutartį, todėl ji turėjo pagrindo manyti, kad darbo santykiai bus nutraukti abipusiu sutarimu. (duomenys neskelbtini) ji elektroniniu laišku informavo atsakovą apie darbo sutarties nutraukimą po penkių dienų dėl svarbių priežasčių, t. y. darbdavio netinkamo pareigų vykdymo, kas yra laikoma esminiu pažeidimu pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. (duomenys neskelbtini) gavo darbdavio atsakymą, kuriame buvo išreikštas atsisakymas tenkinti jos prašymą nutraukti darbo sutartį. (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku pakartojo pranešimą darbdaviui, kuriuo išreiškė pageidavimą nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių. (duomenys neskelbtini) baigėsi jos nedarbingumo laikotarpis ir darbdavys, remdamasis jos prašymu nutraukti darbo sutartį, turėjo įforminti darbo santykių nutraukimą. Pažymėjo, kad gavo neigiamą atsakymą dėl darbo sutarties. Kadangi įmonė nevykdė pareigos nutraukti darbo sutartį pagal jos pateiktą prašymą, ji laikė darbo santykius nutrauktais ir darbe nebepasirodė. (duomenys neskelbtini) gavo darbdavio prašymą pasiaiškinti dėl kokių priežasčių ji nepasirodė darbe (duomenys neskelbtini) Ji tą pačią dieną pakartotinai informavo darbdavį, kad jos darbo sutartis laikoma nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) ir paprašė įforminti darbo sutarties nutraukimą. (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku gavo atsakovo pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą, t. y. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Mida LT“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad atsižvelgdama į ieškovės nėštumą, t. y. siekdama sudaryti saugias darbo sąlygas, nusprendė nereikalauti ieškovės, kad ši važiuotų pas įmonės klientus, t. y. buvo nuspręsta palikti ieškovei darbą biure, kuris visuomet pateko į jos darbo funkcijas, todėl ieškovės buvo paprašyta grąžinti darbdavės jai suteiktą transporto priemonę, jai ir toliau buvo duodamos užduotys, patenkančios į jos tiesioginių darbo funkcijų sritį. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės administraciją, išdėstydama teiginius apie jos tiesioginio vadovo tariamai netinkamą elgesį jos atžvilgiu – psichologinį smurtą, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir darbuotojos nėštumo nutrūkimo, darbo sąlygų pablogėjimo ir pan. (duomenys neskelbtini) įmonės generalinis direktorius elektroniniu laišku išreiškė ieškovei užuojautą dėl netekties, taip pat išdėstė argumentus, dėl kurių nesutinka su kaltinimais dėl darbdavio netinkamo elgesio su ja. (duomenys neskelbtini) ieškovė elektroniniu paštu informavo darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, prašydama įforminti darbo sutarties pasibaigimą po 5 darbo dienų nuo pranešimo gavimo. Atsakydama į darbuotojos pranešimą, įmonė pateikė darbuotojai (duomenys neskelbtini) raštą, kuriuo ją informavo apie tai, kad su jos teiginiais dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų sąlygų tariamo neužtikrinimo nesutinka bei, nesant DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, darbo sutartį jos nurodytu pagrindu nutraukti atsisako. 2018 (duomenys neskelbtini) įmonė pateikė ieškovei reikalavimą pasiaiškinti, kuriuo informavo darbuotoją apie jos tiesioginio vadovo (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl jos veiksmais galimai padaryto pastarojo asmens garbės ir orumo pažeidimo, (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku, siųstu įmonės generaliniam direktoriui ir direktorei ekonomikai, darbuotojai paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, jos buvo pareikalauta pateikti paaiškinimą ir įrodymus, patvirtinančius (duomenys neskelbtini) jos rašte išdėstytus teiginius apie J. R. netinkamą elgesį jos atžvilgiu. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei reikalavimą pasiaiškinti, nurodant priežastis, dėl kurių ji nebuvo darbe (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną įmonė gavo ieškovės atstovo atsakymą į paskutinįjį įmonės reikalavimą pasiaiškinti, kuriame buvo nurodyta, kad darbo santykiai tarp šalių neva nutrūko (duomenys neskelbtini) DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir darbuotoja (duomenys neskelbtini) darbe neprivalėjo būti, į ką atsakydama įmonė (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, kad jei ji nesutinka su įmonės atsisakymu nutraukti darbo sutartį jos prašomu pagrindu ji turi teisę jį skųsti darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančiam organui, tačiau tai nesudaro jai pagrindo nebūti darbe. Nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad darbuotoja be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą nuo (duomenys neskelbtini) (33 dienas iš eilės), t. y. šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, įmonė (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad įmonė darbuotoją iš darbo atleido ne keisdama jos nurodytą atleidimo pagrindą, bet atleisdama ją už jos padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių. Pažymėjo ir tai, kad ginčo atveju jokios svarbios priežastys, sudarančios pagrindą nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio pagrindu, neegzistavo, jų darbuotoja nepagrindė, darbdavei neatlikus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų normų pažeidimo, priešingai, ėmusis priemonių, kad nėščiai darbuotojai būtų sudarytos saugios darbo sąlygos, mano, kad įmonė teisėtai ir pagrįstai atsisakė nutraukti darbo sutartį darbuotojos nurodytu pagrindu. Kartu pastebėjo tai, jog darbuotojai įmonei jokių pretenzijų dėl darbdavės tariamai neužtikrintos darbuotojų saugos ir sveikatos (psichologinio smurto darbo aplinkoje) nereiškė, ieškovė darbdavę apie neva netinkamas darbo sąlygas informavo (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku, o jos pareiškimas dėl darbo sutarties nutraukimo pateiktas (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus dviems mėnesiams, nurodytiems DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nurodė, kad įmonė jokių diskriminacinių veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko bei psichologinio smurto darbo aplinkoje prieš ją nenaudojo, nes, atsakovės teigimu, darbdavei nebereikalavus ieškovės vykti pas klientus dėl jos nėštumo, taip siekiant jai sudaryti sveikas ir saugias sąlygas, įmonė turėjo teisėtą bei verslo logika paremtą pagrindą suteikti transporto priemonę kitų darbuotojų, vykstančių į susitikimus, naudojimui, jokiuose dokumentuose prievolė įmonei suteikti darbuotojai transporto priemonę nenumatyta; darbuotojos bendravimas su klientais nebuvo ribojamas, jai toliau buvo duodamos užduotys, patenkančios į jos tiesioginių darbo funkcijų sritį; atsakovė jokių teisminių procesų jos atžvilgiu nėra pradėjusi, civilinę bylą dėl garbės ir orumo pažeidimo yra iškėlęs J. R. kaip privatus asmuo; savo (duomenys neskelbtini) prašyme dėl papildomos poilsio dienos suteikimo ieškovė jokių labai svarbių šeimyninių aplinkybių neišdėstė, o darbuotoja tuo metu vėlavo atlikti jai patikėtas užduotis ir darbdavė papildomą laisvą dieną jai suteikė ne (duomenys neskelbtini), bet tą patį mėnesį – (duomenys neskelbtini); kadangi ieškovės darbo rezultatai įmonės netenkino jai skatinamasis priedas pagal DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktą nebuvo išmokėtas. Atsakovės įsitikinimu, visos išdėstytos aplinkybės patvirtina pačios ieškovės nesąžiningus bei neteisėtus veiksmus, neigiamos atmosferos įmonėje kūrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovės S. S. ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, įvertinus aplinkybę, kad pati darbuotoja įmonę informavo apie savo nėštumą, laiko, kad darbdavė visiškai pagrįstai ir rūpestingai pasielgė darbuotojos atžvilgiu nebepavesdama jai darbinių pareigų, kiek tai susiję su transporto priemonės vairavimu, taip siekdama užtikrinti kuo saugesnę nėščios darbuotojos darbinę aplinką, vadinasi, pasielgė tinkamai nusprendusi nebesiųsti nėščios darbuotojos į susitikimus su klientais, pavedant jai dirbti tik biure ir, nebelikus poreikio transporto priemonę naudoti darbiniais tikslais, nurodydama grąžinti įmonės jai skirtą transporto priemonę. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad nuo (duomenys neskelbtini), kai nutrūko ieškovės nėštumas, darbuotoja būtų kreipusis į darbdavę dėl jos netenkinančio darbo pobūdžio, darbo sąlygų, teismo posėdžio metu ieškovės tiesioginis vadovas patvirtino, kad ieškovė į jį niekada dėl netenkinamų darbo sąlygų nesikreipė, kas lemia išvadą, kad visą tą laiką ieškovė manė dirbanti jai pagrįstai pavestą atlikti darbą ir tokia situacija, kartu ir darbinio automobilio neturėjimas, ją tenkino. Nurodė, kad pagal DK 45 straipsnio 3 dalį, dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą, darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis. Taigi, darbuotoja manydama, kad įmonė neteisėtai pakeitė jos darbo sąlygas, turėjo teisę jas ginčyti, tačiau to ji taip pat nedarė. Pažymėjo, kad premijos, kaip skatinamasis priedas, pagal DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra darbdavio diskrecija, tuo tarpu, atsakovės netenkino darbuotojos darbo rezultatai, dėl ko ji ketino su ja nutraukti darbo sutartį, vadinasi, tik ji ir sprendė skirti tokiai darbuotojai priedą ar ne. Įrodymų, kad pagal darbo apmokėjimo sistemą ieškovei priklausė priedas (pagal DK 142 straipsnio 1 dalies 1 punktą), nėra. Taigi, teigti, kad neišmokant darbuotojai priedo ji buvo diskriminuojama, negalima, kaip ir nėra pagrindo jai priteisti tokį priedą. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų apie darbdavės vykdytą psichologinį spaudimą, psichologinį smurtą, diskriminaciją darbuotojos atžvilgiu, priešingai, nustatyta, kad darbdavė ėmėsi rūpestingų saugos priemonių darbe nėščios darbuotojos atžvilgiu. Byloje nėra įrodymų, kad įmonė darbuotojos atžvilgiu ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdė įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai (duomenys neskelbtini) teikė ir vėliau (duomenys neskelbtini) pakartojo darbdavei pranešimą dėl darbo sutarties su ja nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalis 2 punkto pagrindu po 5 darbo dienų nuo pranešimo gavimo, kadangi jame nurodytos svarbios priežastys neegzistavo, ir nepagrįstai reikalavo įmonę atlyginti jai neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
8. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas formaliai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl svarbių priežasčių nutraukiant darbo sutartį egzistavimo, t. y. sprendime visai nevertino, kuo minėtos darbo funkcijos prieš ir po pranešimo apie nėštumą skiriasi, t. y. neatkreipė dėmesio, kad bendravimas su klientais dėl parduodamų prekių yra ilgalaikis, vadybinio pobūdžio ir intelektinių, derybinių pajėgumų, reputacijos ir kontaktų turėjimo tam tikroje srityje reikalaujantis darbas, skirtingai nuo kelių elektroninių laiškų architektams su užklausomis suformulavimas ir pateikimas; teismas pripažino, kad darbo sąlygos buvo pakeistos, bet šios aplinkybės jis nesusiejo su nagrinėjamo ginčo pobūdžiu – darbo sąlygų pakeitimas buvo kryptingas veiksmas, nukreiptas kurti nepalankią psichologinę atmosferą darbe, mažinti darbuotojos pasitikėjimą savimi, kas pagal tarptautinius teisės aktus yra psichologinio smurto darbe požymis; teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad jai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki nėštumo pasibaigimo, buvo skirta tik viena užduotis, kurios sėkmingas įvykdymas priklausė nuo tiesioginio vadovo sprendimo. Pažymėjo, kad Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Europos rizikos stebėjimo tarnyba, Pasaulinė sveikatos organizacija, Tarptautinė darbo organizacija, Europos Bendrijos Komisija yra išaiškinusios psichologinio smurto apibrėžimą, kuris visa apimtimi atitinka visas teismui tiek raštu, tiek žodžiu pateiktas faktines ginčo aplinkybes, t. y. neteisėtus darbdavio veiksmus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
9. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei prteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovei priskirtos funkcijos po pranešimo apie jos nėštumą nebuvo ribojamos – vienintelis įvykęs pasikeitimas, lyginant su ankstesniu ieškovės darbu – ji nebesiųsta vykti automobiliu į tiesioginius susitikimus su klientais, pavedant jai šias funkcijas atlikti biure (su klientais bendraujant netiesiogiai). Ieškovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo argumentus, pastarosios aplinkybės (fakto, jog ji ir toliau dirbo su įmonės klientais) nepaneigė, bet netgi priešingai, - pati patvirtino, kad darbdavys jai skyrė su tiesioginėmis darbo funkcijomis susijusias užduotis, nors ir klaidindama apeliacinės instancijos teismą dėl tikrojo tokių užduočių reikšmingumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad darbdavio pastabos dėl netinkamų ieškovės darbo rezultatų bei darbo našumo buvo išdėstytos dar iki darbuotojos nėštumo fakto paaiškėjimo, t. y. apeliantė, mėgindama sukurti įspūdį, jog iki pranešimo apie nėštumą pateikimo Darbdaviui ji dirbo itin kvalifikuotai bei gaudavo ir atlikdavo žymiai daugiau užduočių nei po aptariamo pranešimo, dėsto tikrovės neatitinkančius teiginius. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, itin išsamiai ištyrė bei išanalizavo tiek visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, tiek kiekvieną iš ieškovės nurodytų epizodų atskirai. Būtent, pastarosios analizės pagrindu buvo padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados, jog darbdavys jokių neteisėtų bei diskriminuojančių veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Šioje byloje ieškovė kelia lygių galimybių darbo santykiuose problemą.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyti faktai apie tai, jog po to, kai ieškovė informavo darbdavį apie savo nėštumą, jai buvo pakeistos darbo sąlygos, paimta darbo priemonė (automobilis), neskirta premija, nesuteikta laisva diena pagal DK 138 str. 3 d., yra pakankami daryti išvadą, kad ieškovė prima facie įrodė diskriminavimą dėl lyties (nėštumo).
13. Pagal diskriminacijos bylose taikomą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, atsakovas, nesutikdamas, kad mažiau palankaus elgesio pagrindas yra diskriminacinis, turi įrodyti kitą mažiau palankaus elgesio priežastį.
14. Priežastis, dėl kurios šiuo atveju ieškovei buvo taikomos kitokios darbo normos ir nuostatos, nėra įrodyta jokiais objektyviai patikrinamais įrodymais. Darbdavio atstovo ir ieškovės tiesioginio vadovo J. R. parodymai teisme, objektyviai vertinant, negali patvirtinti nei ieškovės darbo kokybės, nei aplinkybių, kad darbo sąlygos prieš ieškovės valią buvo keičiamos siekiant užtikrinti jai saugesnę darbo aplinką. Teismas nerinko įrodymų, galinčių paneigti ar patvirtinti, kad ieškovės darbo užduoties (susijusios su pasiūlymų iš architektų surinkimu) sėkmingas įvykdymas iš tiesų priklausė tik nuo ją kontroliavusio J. R. sprendimo.
15. Diskriminacijos bylose nevienodo traktavimo faktui patikrinti plačiai naudojama palyginamoji analizė, kurios esmę sudaro palyginamų duomenų ar situacijų surinkimas ir palyginimas. Šiuo atveju teismas turėjo patikrinti kiekvieną ieškovės nurodytą mažiau palankią situaciją ir ją palyginti su situacija, kuri buvo taikoma kitiems darbuotojams arba pačiai ieškovei iki to momento, kol ji pranešė darbdaviui apie nėštumą.
16. Tuo tikslu byloje būtina nustatyti kiek kartų, kaip ir už ką ieškovė buvo premijuojama. Taip pat būtina nustatyti, kiek kitų darbuotojų ir už ką buvo premijuojami (jei už darbo rezultatus – tai kokie buvo tie rezultatai). Kiek darbuotojų nebuvo premijuojami ir kodėl. Darbdavio argumentai, kad tai yra jo prerogatyva, turi būti vertinami kaip diskriminacijos įrodymas.
17. Byloje taip pat būtina nustatyti, pagal kokius kriterijus darbuotojams buvo suteikiami automobiliai, o taip pat – iš kurių darbuotojų buvo pareikalauta grąžinti automobilį ir kodėl. Iš darbdavio 2017 m. gegužės 2 d. įsakymo (e. bylos t. 1, b.l. 15-16) matyti, kad iš 11 darbuotojų, kuriems buvo suteiktas automobilis, ieškovė buvo vienintelė moteris. Be to, įsakyme nurodyta, kad automobilis visiems darbuotojams yra skiriamas ir asmeniniam naudojimui kaip skatinimo priemonė, konkrečiai įvertinant suteikiamą naudą pinigais. Vertindamas šią situaciją netiesioginės diskriminacijos aspektu, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar visiems darbuotojams buvo taikomos vienos nuostatos, o jeigu ne, - ar buvo tam teisėtas tikslas ir tinkamos priemonės.
18. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavys gali nesuteikti darbuotojo pasirinktos laisvos dienos pagal DK 138 str. 5 d. arba ją suteikti kitu metu, nei prašo darbuotojas. Tai prieštarauja šio pagal įstatymą darbuotojui suteikto laisvo laiko tikslui. Tokį sprendimą priėmęs darbdavys turi įrodyti konkrečias priežastis, kodėl ieškovės atžvilgiu buvo priimtas būtent toks sprendimas. Be to, darbdavys privalo pateikti įrodymus apie įmonėje galiojančią praktiką, t.y. kaip ieškovė naudojosi šia lengvata anksčiau ir kaip ja naudojasi kiti darbuotojai, turintys tokią teisę.
19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas iš viso nepasisakė, ar perkelia įrodinėjimo pareigą darbdaviui pagal DK 26 str. 5 d. nuostatas, o įrodymų trūkumą šioje byloje be pagrindo vertino kaip diskriminacijos nebuvimo įrodymą. Dėl to byloje nėra atskleista ginčo esmė.
20. Pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad dėl skirtingų įrodinėjimo taisyklių šalių nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7940-1064/2018, iškeltoje pagal J. R. ieškinį S. S. dėl garbės ir orumo gynimo, nustatyti faktai jokiu būdu negali būti vertinami kaip sukuriantys kokią nors prejudiciją šiai darbo bylai. Be to pastebėtina, kad J. R. teisme logiškai nepaaiškino, koks yra jo pareikšto ieškinio tikslas, o nustačius, kad šis darbuotojas ieškinį padavė esant darbdavio nurodymui ar pritarimui, šis faktas turėtų būti vertinamas kaip darbdavio diskriminacinio elgesio prieš ieškovę tęsinys.
21. Byloje būtina rinkti įrodymus, apklausti liudytojus, todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
22. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas nustatęs, jog yra pagrindai taikyti darbdaviui civilinę atsakomybę, turi parinkti tokį žalos atlyginimo dydį, kuris būtų atgrasantis, veiktų prevenciškai ir būtų proporcingas pažeidimo aplinkybėms ir pažeidėjo turtinei padėčiai (2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB 10 straipsnis). Be to, teismas nustatęs diskriminavimo faktą, turėtų panaikinti visus darbdavio neteisėtus sprendimus ir konstatuoti tikrąją darbo sutarties nutraukimo priežastį ir datą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.