Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 2 dalyje ir 272 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, be baudos, su turto konfiskavimu, bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 1996 m. rugsėjo 18 d. iki 1996 m. spalio 20 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. kovo 19 d. gautas E. M. prašymas dėl 1997 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-679/97 peržiūrėjimo. Prašyme E. M. nurodo, kad buvo nuteistas už tai, kad grupėje iš anksto susitarusių asmenų panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino padaryti slaptą svetimo turto užvaldymą. Jo veika kvalifikuota pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, esant kvalifikuojančiam požymiui - nusikaltimo padarymui grupėje iš anksto susitarusių asmenų. 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 buvo pakeistas BK, tame tarpe ir straipsnis bei jo redakcija, reglamentuojanti plėšimą. Pagal minėtą įstatymą plėšimas atitinka BK 180 straipsnio 1 dalį, t. y. naujojo įstatymo redakcija nebenumato kvalifikuojančio požymio - iš anksto susitariusių asmenų, o pats nusikaltimas įstatymo leidėjo priskirtas prie apysunkių nusikaltimų, BK 272 straipsnio 2 dalis pagal 1961 m. BK redakciją, galiojusią nusikaltimo padarymo metu, buvo priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai. Kadangi bausmę seniai yra atlikęs ir teistumas jau išnykęs, peržiūrėti bausmės neprašo. Įstatymas, švelninantis nuteistojo teisinę padėtį, pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, todėl prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Toks būtinumas iškilo dėl to, jog šiuo metu dirba „M.“ gimnazijoje sargu ir pastatų prižiūrėtoju, todėl turi būti išduotas Teisėto darbo su vaikais kodas. P. V. teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, asmenims draudžiama dirbti su vaikais, kai <... nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnykęs ar panaikintas...>.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

BK 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija), procesinis sprendimas įsiteisėjęs, bausmė atlikta, teistumas išnykęs, todėl, formaliai vertinant BK 3 straipsnio 2 dalį, jog peržiūrimas tik asmens, turinčio teistumą, atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas, svarstyti E. M. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš tiesų nėra teisinio pagrindo kaip nurodo ir prokurorė. Tačiau Lietuvos Apeliacinis teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1S-59-627/2025) pasisakė, kad teismas, nagrinėdamas prašymus, privalo ne tik spręsti, ar konkreti situacija atitinka teisės nuostatas, bet ir įvertinti, koks yra teisingas klausimo išsprendimo būdas.

2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jeigu šis darbas ar veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. Visi asmenys, dirbantys, teikiantys paslaugas, atliekantys praktiką, stažuotę, savanoriaujantys socialinėse, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose paslaugas vaikams, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). E. M. prašo peržiūrėti jo atžvilgiu praeityje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, nes šiuo metu dirba „M.“ gimnazijoje sargu ir pastatų prižiūrėtoju, todėl privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą), kurio negali gauti, nes yra pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą.

E. M. teisė dirbti norimą darbą yra ribojama ne teistumo, o fakto, kad jis praeityje buvo teistas už sunkų nusikaltimą, nors ši nusikalstama veika šiuo metu jau yra laikoma lengvesniu nusikaltimu. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, o pats asmens nuteisimo faktas visada lieka biografijos dalimi, gali negrįžtamai neigiamai paveikti jo reputaciją, sukelti tam tikrus teisinius padarinius, užkirsti kelią dirbti tam tikrą darbą ir pan., todėl kiekvienu individualiu atveju valstybė privalo užtikrinti, jog tokios asmeniui kylančios pasekmės atitiktų šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama, jeigu tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei vertybes. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti su vaikais tiesioginį kontaktą turinčių asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, autoritetą, visuomenės pasitikėjimą jais, nustatė su šių asmenų reputacija susijusį reikalavimą – nebūti padarius tam tikrų nusikalstamų veikų – seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Šio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, reiškiantis, kad asmenims taikomi ribojimai turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus ir būti būtini jiems pasiekti, šiuo atveju – teisė turėti tiesioginį kontaktą su vaikais turi būti ribojama tik tada, kai asmuo iš tiesų atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies sąlygas – yra padaręs nusikaltimą, kuris šiuo metu yra laikomas sunkiu.

E. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už pasikėsinimą padaryti plėšimą. Teismas nustatė, kad E. M. 1996 m. rugsėjo 17 d. su parengtinio tardymo metu nenustatytu vyriškiu, pastarojo automobilyje važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą, iš anksto susitarė apvogti Klaipėdos m. pardavėją N. U., kuri nešis pinigus į namus. Tardymo metu nenustatytas vyriškis paaiškino, kad padaryti nusikaltimo pats negali, nes bijo būti atpažintas. Tą pačią dieną nuvykus į Klaipėdos m., E. M. parodė parduotuvę, kurioje dirba N. U. bei ją pačią, po to parodė namo įėjimą, kuriame ji gyveno. Abu laukė grįžtančios N. U. minėto vyriškio automobilyje (duomenys neskelbtini) kieme. Apie 22 val. tardymo metu nenustatytas vyriškis parodė pareinančią N. U. ir iš anksto susitarė, kad jis lauks jo automobilyje, o pagrobtus pinigus pasidalins pusiau. Tuomet E. M. įėjo į minėto namo 2-ąją laiptinę 1-ą aukštą, kur laukė N. U.. Pastarajai įėjus į laiptinę, E. M. išplėšė iš N. U. rankų rankinę už 280 Lt, kurioje buvo T. K. K. m. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys 5000 Lt ir pabėgo iš laiptinės, tačiau parklupęs, rankinę išmetė. N. U. pagriebė rankinę, o E. M., norėdamas atimti rankinę, spyrė N. U. apie 6 kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai krūtinės kairės pusės poodinę kraujosruvą bei nubrozdinimą kairio kelio srityje - lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikdymo, iš viso pasikėsino užvaldyti svetimo turto už 5280 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo mano valios, nes bėgant iš nusikaltimo vietos buvo sulaikytas policijos darbuotojo. Nuosprendžio priėmimo metu (1997 m.) nusikalstama veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (už šį nusikaltimą buvo numatytas laisvės atėmimas nuo ketverių iki dešimties metų su bauda ar be baudos). 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968, kuriuo patvirtintas naujas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, kuris galioja ir šiuo metu. Pagal šią kodekso redakciją, baudžiamoji atsakomybė už plėšimą numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tokia nusikalstama veika laikoma apysunkiu nusikaltimu.

Taigi nuo 2003 m. gegužės 1 d. (taip pat ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo metu) nusikalstama veika, analogiška 1996 m. rugsėjo 17 d. padarytai E. M. veikai, laikoma ne sunkiu nusikaltimu, kurio padarymas, įstatymų leidėjo vertinimu, yra pagrindas neleisti asmeniui turėti tiesioginį kontaktą su vaikais, o apysunkiu nusikaltimu, kurio padarymas šiai darbinei veiklai įtakos neturi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaisant to, kad E. M. teistumas yra išnykęs, nagrinėjamu atveju yra nustatytos išskirtinės, E. M. padėčiai reikšmingos aplinkybės, kurioms esant baudžiamąjį įstatymą negalima taikyti formaliai, nes taip būtų pažeidžiamos esminės E. M. teisės ir interesai – teisė į darbą, asmenų lygybę, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu E. M. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija) (sunkus nusikaltimas), perkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. Nr. VIII-1968 redakcija) (apysunkis nusikaltimas) ir laikytina, kad teistumas yra išnykęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

E. M. prašymą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu E. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija) (sunkus nusikaltimas), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. Nr. VIII-1968 redakcija) (apysunkis nusikaltimas) ir laikyti, kad teistumas yra išnykęs.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.