Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog jis vairavo automobilį, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 str. l p.).

Motyvuojamoji dalis

J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., jo veika kvalifikuota tinkamai.

ATPK 126 str. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šio straipsnio 1 dalyje nustatyta nuobauda už transporto priemonių vairavimą, vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis.

Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad J. S. kaltė padarius teisės pažeidimą įrodyta byloje esančiais įrodymais, surinktais įstatymo nustatyta tvarka ir patikrintais teisminio bylos nagrinėjimo metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu jis automobilio neblaivus nevairavo, o jį vairavo jo draugas K. K., teisingai įvertinta kaip gynybinė.

Aukštesnysis teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad byloje nėra faktinių duomenų, tiesiogiai patvirtinančių, jog jis vairavo transporto priemonę, nes, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, policijos pareigūnai J. S. rado jau prie stovinčio automobilio, tačiau nesutinka su skundo teiginiu, jog kiti duomenys nėra pakankami jo kaltei patvirtinti. Kaip numato įstatymas, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. (ATPK 257 str.). Iš paminėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi, nors šioje byloje ir nėra duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų J. S. vairavus automobilį esant neblaiviam, tačiau, apylinkės teismas, remdamasi aukščiau paminėta įstatymo nuostata, byloje surinktus įrodymus vertino kiekvieną atskirai bei kitų bylos duomenų kontekste, prieštaringus ir nepatvirtintus atmesdamas, o nuoseklius ir objektyvius, vienas kitą papildančius, laikė objektyviais ir patikimais, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų duomenų viseto pakanka pažeidėją pripažinti kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d.

Pats apeliantas neneigė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, jo neblaivumą patvirtina neginčijamas bylos įrodymas – asmens blaivumo testas, kuriuo J. S. nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis –1,49 promilės ( b.l. 24). Administracinio teisės pažeidimo protokole jį surašęs pareigūnas nurodė asmenį, kuriam surašomas protokolas, t.y. J. S., jame aprašė pažeidimo padarymo aplinkybes, jo esmę, apeliantas šiame protokole parašė paaiškinimą, nurodė, jog dėl galimo pažeidimo gailisi, protokolą pasirašė. J. S. pasirašė ir ant asmens blaivumo testo, tuo patvirtindamas, kad sutinka su užfiksuotais rodmenimis. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad J. S. suprato, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas būtent jam ir būtent už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Iš pareigūnės R. B. 2014-01-22 tarnybinio pranešimo ir 2014-02-03 tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su pranešėju, matyti, kad apie įvykį policijai pranešė Ž. V.. Jis nuo rašytinio paaiškinimo atsisakė, tačiau iš paminėtų tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad jis matė šalia kelio į griovį įvažiavusį automobilį – džipą, šalia jo buvo žmogus, kuris svirduliavo, suprato, kad neblaivus, todėl apie tai pranešė policijai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareigūnės R. B. išankstinį suinteresuotumą parodo tai, kad ji 2014 m. sausio 22 d. tarnybiniu pranešimu nurodė kitas, t.y. kaltinimui palankias aplinkybes nei buvo paminėtos Ž. V. telefoninio pokalbio išklotinėje. 2014-02-03 tarnybiniame pranešime užfiksuotas pareigūno, priėmusio informaciją ir Ž. V. pokalbis, kai pastarasis pranešė apie įvykį, o 2014-01-22 tarnybiniame pranešime pareigūnė R. B. nurodė aplinkybes, kurias ji sužinojo paskambinus Ž. V. bylos tyrimo metu ir paprašius smulkiau paaiškinti dėl jo matyto įvykio. Šiuose dokumentuose nurodyti duomenys iš skirtingų pareigūnų pokalbių su Ž. V., todėl paminėtos aplinkybės negali būti identiškos. R. B. tarnybinius pranešimus byloje surašė atlikdamas savo tarnybines pareigas, nenustatyta, kad ji su pažeidėju būtų pažįstama, todėl laikyti, kad ji nurodė tikrovės neatitinkančias, tendencingai apeliantą kaltinančias aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo netikėti iš kitų pareigūnų – V. P. ir D. D. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, kad pats J. S. jiems sakė, jog automobilį vairavo jis, nesuvaldė jo ir nuvažiavo nuo kelio.

Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog įvykį fiksavę pareigūnai nesilaikė Instrukcijoje, reglamentuojančioje pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, numatyto reikalavimo eismo įvykio vietoje nustatyti ir iš karto fiksuoti administracinį teisės pažeidimą kvalifikuojančius duomenis. Toks argumentas prieštarauja bylos duomenims. Kaip skunde nurodo pats apeliantas, jo paminėtos Instrukcijos 44.5 punktas įpareigoja pareigūnus atvykus į įvykio vietą išsiaiškinti įvykio aplinkybes, 47 punktas numato policijos patruliui pareigą vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.) ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent tai ir buvo padaryta. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas laikantis jam keliamų reikalavimų (ATPK 260 str.), atliktas asmens blaivumo testas, kuris patvirtino veikos kvalifikaciją, įvykio vietoje nustačius aplinkybes, duodančias pagrindo manyti, jog neteisėtais pažeidėjo veiksmais galėjo būti padaryta žala, administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėjo veika visiškai pagrįstai buvo vertinama pagal ATPK 127 str. 2 d., įvykį fiksavęs pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė įvykio aplinkybes. Taigi, visi būtini procesiniai veiksmais buvo atlikti, o apelianto teiginys, kad tik tokie įrodymai nepakankami jo kaltei pagrįsti, yra tik niekuo nepatvirtinta subjektyvi jo nuomonė. Tai, kad kitų policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti vėliau, nelaikytina procesiniu pažeidimu, nes teisės aktų nuostatos įsakmiai nenumato juos parašyti iš karto po fiksuoto įvykio, taip pat dėl to nėra jokių prieštaravimų ir Instrukcijos reikalavimams, kaip teigiama skunde, nes joje numatytas reikalavimas eismo įvykio vietoje nustatyti ir iš karto fiksuoti administracinį teisės pažeidimą kvalifikuojančius duomenis, kas šioje byloje ir buvo padaryta.

Teismui pagrįstai buvo pagrindo abejoti paties apelianto bei jo draugo K. K. parodymais, nes jie prieštarauja patikimiems bylos duomenims. Apeliantas 2014-01-20 pateikė policijai prašymą, kuriame nurodė, jog automobilį vairavo ne jis, o K. K., į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino, kad vairuotojas išvykęs, tačiau jie apkaltino jį ir surašė protokolą, šią versiją jis nurodė ir teismo posėdžio metu. Kartu su prašymu pažeidėjas policijai pateikė K. K. paaiškinimą dėl eismo įvykio, kuriame jis nurodo tokias pačias aplinkybes, kaip ir J. S., kad automobilį vairavo jis, t.y. K. K., šias aplinkybes jis patvirtino ir teisme. Byloje nėra nei vieno neginčijamo įrodymo, kuris patvirtintų J. S. ir jo draugo K. K. pateiktą įvykio versiją.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apelianto išsakytą versiją dėl įvykio išsamiai išanalizavo ir įvertino byloje surinktų įrodymų kontekste, ir padarė teisingą ir neginčijamą išvadą, kad J. S. iškelta ir K. K. palaikoma versija, jog automobilį vairavo K. K., vertintina kaip pasirinkta pažeidėjo gynybos taktika, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės ir yra paneigta aukščiau aptartais įrodymais.

Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. S. administracinėn atsakomybėn už ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota tinkamai, kad jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.