Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-287-253/2008

Teisėja Stanislava Barvidytė Procesinio sprendimo kategorijos

75.7.; 121.20.; 122.4.; 125.1.; 129.17.

NUTARTIS

2009 m. sausio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. D. (B. D.) prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., R. Š., antstolis Aleksandras Selezniovas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas tenkino suinteresuoto asmens (išieškotojo) prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas nustatė, kad skolininkui R. Š. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,2793 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1072 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 530,20 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį bendraturčio dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymas reiškia ne tik jo dalies, nuosavybės teise (idealioji dalis), bet ir aiškiai apibrėžtos, jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą suformuoti ir individualiai apibrėžti daikto dalį, kurią būtų galima savarankiškai naudoti ir kuri galėtų būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą dėl antstolių veiksmų, bylos Nr. 3K-3-140/2003, paskelbta 2004 m. biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 20). Vadinasi, spręsdamas klausimą dėl skolininko – fizinio asmens – dalies nekilnojamajame turte nustatymo ir taikydamas CPK 667 straipsnio 2 dalį, nustatydamas skolininko, nekilnojamojo daikto savininko, dalį bendrojoje nuosavybėje, teismas turi nustatyti ir naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Nagrinėjamoje byloje būtent ir sprendžiamas skolininko dalies bendrame nekilnojamajame turte – žemės sklypų ir namo – nustatymo klausimas, todėl kai yra pagrindas nustatyti skolininko dalį ir ją atidalyti, kartu turi būti išspręstas klausimas dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo. Individualizuojant atidalijamą skolininko turto dalį ir nustatant naudojimosi turtu tvarką turi būti suformuojamas savarankiškas objektas, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Pagal CPK 667 straipsnį, sutuoktinio, kuris yra skolininkas, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma tada, kai priteista suma turi būti išieškoma tik iš jo vieno. Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą ir pagal prievolės prigimtį abu sutuoktiniai yra skolininkai, tai išieškojimas vykdomas iš jų abiejų bendro turto, o minėtoje teisės normoje numatyta procedūra netaikoma. Ar abu sutuoktiniai yra skolininkai, sprendžiama ne vien iš vykdomųjų dokumentų įrašų, nes vien ta aplinkybė, jog vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, savaime nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ir turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž., S. B., I. B. prašymus dėl skolininkės P. A. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. 3K-3-423/2006, publikuota 2007 m. biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 26).

Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir I. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-7-149/2008, publikuota 2008 m. biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 29).

Civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai yra tokios bylos nagrinėjimo dalykas. Klausimas dėl turto priklausymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise gali būti sprendžiamas tiek ginčo teisenos tvarka pareiškus ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tiek byloje dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo, dalyvaujant sutuoktiniams kaip suinteresuotiems asmenims (CPK 443 straipsnio 3 dalis), teismas turi teisę motyvuojamojoje dalyje pripažinti, ar turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir po to teismo nutarties rezoliucijoje spręsti dėl pareikšto reikalavimo nustatyti skolininko dalį bendrame turte pagrįstumo. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį nutarčiai įsiteisėjus byloje dalyvavę asmenys nebegali ginčyti kitoje byloje teismo nustatytų teisinių santykių ir faktų, nustatyti faktai yra prejudiciniai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Lietuvos teismų informacinės sitemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-523-618/2009 pagal ieškovės V. Š. 2008-12-01 paduotą ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsakovui R. Š., tretiesiems asmenims B. D., AB Šiaulių bankui. CK 3.56 straipsnio ir CPK 539 straipsnio normose nustatyta, kad sutuoktinis, prašydamas nutraukti santuoką, ieškinyje privalo nurodyti duomenis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. nurodyti siūlomą klausimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų ir sutuoktinio išlaikymo, santuokinio turto padalijimo, vieno ar abiejų sutuoktinių prievolių sprendimo būdą. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų bei sutuoktinio išlaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 541 straipsnis). Taigi įstatyme imperatyviai nurodyta, kad, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir sutuoktinių turtinius klausimus (CK 3.85, 3.86 straipsniai), nes tik juos sprendžiant kompleksiškai galima išaiškinti ir tinkamai nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams B. S., A. S. dėl sandorio pipažinimo negaliojančiu, bylos Nr. 3K-3-520/2008). Santuokos nutraukimą reglamentuojančiose materialiosios ir procesinės teisės normose imperatyviai nurodoma, kad sutuoktinių turtiniai klausimai, kaip ir visi kiti, susiję su santuokos nutraukimu, turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje. Nors nagrinėjama byla dėl skolininko turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymo teisme užvesta anksčiau negu santuokos nutraukimo byla, paaiškėjus apie teisme užvestą suinteresuotų asmenų ištuokos bylą, abi bylos turėtų būti sujungtos ir jų reikalavimai sprendžiami vienoje byloje (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis yra naikintina dėl netinkamo procesinės bei materialinės teisės normų taikymo ir prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 291 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo B. D. prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., R. Š., antstolis Aleksandras Selezniovas, perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.