Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad konfliktų šeimoje būna dažnai, o su sutuoktine V. V.-K. buvo susipykęs dar iki veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, t. y. susipyko 2020 m. vasario 5 d., o inkriminuojama veika padaryta 2020 m. vasario 9 d. Tuo metu vyko skyrybų procesas, nukentėjusioji buvo nusprendusi išsikraustyti pas savo motiną, dalį daiktų jau buvo išsinešusi, dalis daiktų buvo išmėtyti po kambarį, todėl namai keletą dienų buvo sujaukti – spintelės pradarytos, drabužiai išmėtyti. Veikos dieną konfliktas kilo dėl nukentėjusiosios rūkymo namuose. V. V.-K. buvo kažkur išėjusi iš namų, o jai grįžus, pas ją atvažiavo draugė ir jos virtuvėje rūkė. Kadangi pats nerūko, davė pastabą sutuoktinei, kad ir ji nerūkytų viduje, nes smirdi. Nukentėjusiosios draugei išėjus, o sūnui miegant, nusprendė paaiškinti V. V.-K., kad negalima rūkyti namuose, nes yra mažas vaikas, kuris turi kvėpuoti dūmais. Nukentėjusioji nurodė, kad jai neaiškintų, kad rūkė ir rūkys. Taip prasidėjo visas konfliktas. V. V.-K. pasakė, kad išeina iš namų. Nukentėjusiajai jis pasakė, kad gali eiti jei nori, nes jeigu skiriasi, tai kam tada sėdi ir smardina namus. V. V.-K. pradėjo rėkti, todėl jis liepė nukentėjusiajai nekelti balso, nes vaikas miega. Kadangi nukentėjusioji toliau rėkavo, prabudo vaikas. Paėmęs vaiką ant rankų, paaiškino, kad dėl jos elgesio kreipsis į vaikų teises. V. V.-K. pradėjo agresyviai elgtis, atsistojo, ėmė spardytis ir norėjo trenkti, bet pataikė ne jam, o ant jo rankų buvusiam vaikui į veidą. Jis pasakė nukentėjusiajai, kad vaiko ji nebematys, apie jos elgesį praneš vaikų teisėms. Tada V. V.-K. pašoko ir pradėjo bėgti, išbėgo į laiptinę, daužėsi pas kaimynus. Jam atrodo, kad nukentėjusioji norėjo jį sumenkinti prieš kaimynus, norėjo parodyti, kad jis smurtauja prieš sutuoktinę. Padėjęs vaiką į lovytę, išėjo į laiptinę, pakėlė V. V.-K., įnešė į butą ir pastatė. Pats apsirengė, susirinko savo asmeninius daiktus ir išėjo iš namų, kad nesitęstų konfliktas. Nuvažiavo pas mamą, kai vakare grįžo, V. V.-K. namuose nerado. Kitą ar dar kitą dieną sulaukė skambučio iš policijos dėl savo veiksmų. Įvykio metu nukentėjusioji nebuvo nukritusi ant žemės, ją stumtelėjus ranka, nuvirto ant sofos. Dėl ko nukentėjusiajai galėjo atsirasti sužalojimai, nesupranta. V. V.-K., kol rami yra nuostabus žmogus, tačiau jei kažkas nepatinka ar nesutinkama su jos nuomone, pradeda elgtis neadekvačiai ir netinkamai. Nesijaučia pasielgęs neteisingai ar padaręs nusikalstamą veiką. Nukentėjusiajai fizinio skausmo nesukėlė ir jos telefono nesudaužė (1 t., b. l. 148–152).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamasis 2020 m. vasario 11 d. apklausos metu parodė, kad yra rusas, bet Lietuvoje gyvena nuo gimimo. Lietuvių kalbą moka, supranta, ja kalba ir rašo. Yra sveikas, psichinėmis ligomis nesirgo, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas. Savo veiksmus šiuo meta supranta, suprato ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu. Įtarimo esmė jam aiški. Kaltu neprisipažįsta ir parodo, kad maždaug trys metai yra susituokęs su V. V.-K.. Jų santykiai gana įdomūs, V. yra ūmaus būdo, niekada neieško kompromisų, nori būti mafiozė, vis grasina kažkokiais savo draugais. Kiek jie kartu gyvena, dažnai pykstasi. Jie turi sūnų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi kartu. Kartu gyvena V. dukra G. S., 6 metų amžiaus. Jis rūpinasi ir G., ją išlaiko. 2020 m. vasario 6 d. jam paskambino V. advokatė ir pasakė, kad V. jau eilinį kartą kreipėsi dėl skyrybų. Jis aptarė su ja, kur siųsti dokumentus. Namuose su V. kalbėjo, klausė, kada ji apleis nuomojamą butą, kadangi skiriasi jos iniciatyva ir nėra ko jiems kartu gyventi. 2020 m. vasario 9 d. namo (duomenys neskelbtini), iš darbo grįžo apie 13 val., vėliau atvažiavo V. draugė, vardo, pavardės nežino. Jos bute, virtuvėje rūkė. Jis joms davė pastabas, kad bute nerūkytų. G. namuose nebuvo, ji buvo pas V. tėvus. Po kiek laiko V. draugė išėjo. Jis užmigdė A. . Apie 15 val. nuėjo pas V. į kambarį, į svetainę ir jai pasakė, kad nerūkytų bute, kad nepradangintų jo daiktų, kadangi jau buvo pradanginusi jo kepurę, vaikystės valgymo įrankį – šakutę, kurį jam buvo dovanojusi mama. V. pradėjo kelti balsą, garsiai šaukti, jam priekaištauti. Jai pasakė, kad nekeltų balso, kad vaikas miega. Ji ir toliau atsikalbinėjo, klausė, kas jis jai toks, kad galėtų aiškinti. Jai pasakė, kad anksčiau laiko ji išeis iš buto, nes neįmanoma su ja gyventi. Tada dar susiginčijo, kas moka už nuomojamą butą ir kieno yra butas. Triukšmaudama V. pažadino jų sūnų. Jis nuėjo ir paėmė vaiką ant rankų, V. sakė vaiką duoti jai. Padavė vaiką jai, vaikas verkė, tada jis vėl vaiką paėmė ant rankų. V. toliau triukšmavo, jai pasakė, kad nusiramintų, kad ,,skris“ iš namų. Turėjo galvoje, kad išsikraustys. V. bandė jam dešine ranka suduoti į veidą, jis atsitraukė su vaiku ant rankų, todėl ji pataikė vaikui į veidą. Jis paklausė, ,,ką čia dirbi, durnele“. Ji pasakė, kad vaikui nenorėjo suduoti. Jis dešinėje rankoje laikė vaiką, kita ranka V. nuo savęs vieną kartą pastūmė. Vaikas dar labiau pradėjo verkti. V. pašoko ir pradėjo klykti, kad ,,gelbėkit, mane muša“. Pašoko ir išbėgo pro duris į laiptinę. Pro atidarytas buto duris matė, kaip ji daužė kaimynams į buto duris. Jis pamatė, kad čia cirkas, kad gėda prieš kaimynus. Padėjo vaiką į lovytę, išėjo į laiptinę ir rėkiančią, besimuistančią įnešė į vidų. Jis pradėjo rengtis, kad negilinti konflikto. Anksčiau jis buvo davęs G. naudotis savo mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“. Jis buvo padėtas svetainėje ant stalo, išėmė kortelę, ją padavė V., o savo mobilaus ryšio telefoną pasiėmė su savimi. V. mobilaus ryšio telefonas yra lygtai ,,Samsung“. Kad V. rankose būtų turėjusi tą telefoną, jis nematė, nematė, kad ji tuo telefonu būtų skambinusi, nesakė, kad skambins policijai. Kai jis rengėsi, V. jau buvo nusiraminusi. Tai vyksta jau ne pirmą kartą, jis dažnai išeina, kad neklausytų isterijų, kad toliau nevyktų konfliktas, kad nebūtų triukšmo. Jis iš V. mobilaus ryšio telefono ,,Samsung“ nepaėmė, jo į durų staktą ar kitaip nedaužė, negadino. Jis pasiėmė savo darbinius ir kitus mobilaus ryšio telefonus, raktus automobilio, pinigus ir išėjo. Buto duris jis užrakino iš lauko pusės. V. turėjo savo raktus dvejus, o jis turėjo trejus. Jis išvažiavo pas mamą. Grįžo apie 20 valandą, namuose nebuvo nei V., nei sūnaus. V. buvo susirinkusi kai kuriuos savo daiktus, pasiėmusi televizoriaus priedėlius. 2020 m. vasario 10 d. po tyrėjos skambučio sužinojo, kad V. parašė pareiškimą policijai dėl smurto. Dėl to nenustebo, kadangi V. jam dažnai grasindavo, niekada gražiai nenorėjo spręsti jokios problemos. Kaltu neprisipažįsta, kadangi V. sugriebęs už kaklo nebuvo, po butą jos netampė, smūgių jai nesudavė. Ją tik vieną kartą nuo savęs atstūmė, po to nešė rėkiančią iš laiptinės, kad netrukdytų kaimynams ir nedarytų cirko. Iki skyrybų su V. gyvens atskirai, ji gyvens pas savo tėvus, o jis gyvens esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115–116).

Pagarsinus kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad iš nukentėjusiosios dukros telefono išėmė kortelę, nes tuo metu skyrėsi su nukentėjusiąja, todėl galvojo, kad nukentėjusiosios dukra neturi teisės naudotis jo gerumu bei jo daiktais. Dabar su nukentėjusiąja yra susitaikę, santykiai labai geri, skyrybų procesas nutrauktas. Mano, kad V. V.-K. išbėgo į laiptinę dėl to, kad jis jai grasino vaikų teisėmis, žinojo, kad ten kreipsis, suprato, kad ji sudavė vaikui, todėl norėjo melagingai jį apskųsti (1 t., b. l. 150).

Nukentėjusioji V. V.-K. 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateikė teismui prašymą nelaikyti jos nukentėjusiąja ir nurodė, kad atsisako duoti parodymus, kadangi susitaikė su kaltinamuoju (1 t., b. l. 145). Nukentėjusioji V. V.-K. atvyko į 2020 m. rugpjūčio 7 d. teisiamąjį posėdį, tačiau jame nedalyvavo, nes kartu su savimi atsivežė du mažamečius vaikus, o kaltinamasis kategoriškai atsisakė, kad teisiamojo posėdžio metu jo mažametį sūnų prižiūrėtų teismo darbuotojas, jis taip pat nesutiko pats prižiūrėti vaikų, kol teismas išaiškins nukentėjusiajai jos procesines teises ir išsiaiškins aplinkybes dėl nukentėjusiosios pateikto prašymo nelaikyti jos nukentėjusiąja byloje bei atsisakymo duoti parodymus, kadangi norėjo betarpiškai išklaustyti nukentėjusiosios duodamus paaiškinimus (1 t., b. l. 151–152).

Nukentėjusioji V. V.-K., 2020 m. rugpjūčio 26 d. teisiamajame posėdyje dalyvavo vaizdo konferenciniu ryšiu „Skype“ programos pagalba (nukentėjusiajai nepageidaujant dalyvauti teisiamajame posėdyje, vaizdo konferenciniu ryšiu su nukentėjusiąja buvo susisiekta po liudytojų apklausų ir po paaiškinimų davimo, kitiems proceso dalyviams nepreištaraujant, vaizdo konferencija su nukentėjusiąja buvo nutraukta). Nukentėjusiajai V. V.-K. išaiškinus jos procesines teises ir pareigas, atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir atsakomybę už pranešimą apie nebūtą nusikalstamą veiką, nukentėjusioji paaiškino, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu savo prašymą palaikė, tačiau su kaltinamuoju susitaikė ir šiuo metu atsisako duoti parodymus. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 168–169).

Nukentėjusioji V. V.-K. 2020 m. rugsėjo 18 d. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, gautas prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, byla toliau nagrinėta nukentėjusiajai V. V.-K. nedalyvaujant (1 t., b. l. 190–191).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino nukentėjusiosios V. V.-K. 2020 m. vasario 9 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotus parodymus, kur nukentėjusioji parodė, kad 2020 m. vasario 9 d. apie 16.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje kilo žodinis konfliktas tarp jos ir sutuoktinio A. K., dėl sugadintos sutuoktiniui priklausančios kepurės. Mano, kad šį konfliktą sutuoktinis pradėjo ir dėl to, kad jis žino apie tai, kad ji planuoja su juo skyrybų procesą, dėl to jis yra nuolat agresyvus. Šiandien kilusio žodinio konflikto metu jis išsakė jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, po kurių ji paprašė jį išeiti į kitą kambarį, tačiau jis atsisakė ir paėmė savo ranka ją už kaklo ir pradėjo tampyti po kambarį, ji nukrito ant žemės ir atsisėdo ant sofos, kadangi kitame kambaryje buvo jų sūnus A. K.-V., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris verkė nuo jos riksmo, ji paprašė sutuoktinio paimti sūnų, manydama, kad jis nurims, tačiau jis paėmęs sūnų ant rankų grįžo į kambarį, kuriame buvo ji. Laikydamas sūnų dešine ranka, kairios rankos kumščiu tyčia trenkė jai per pakaušį. Po šio smūgio ji pasiėmė kambaryje esantį dukros G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mobilųjį telefoną ir išėjo į virtuvę, tikėdamasi paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Sutuoktinis atėjęs iš paskos į virtuvę griebė jai iš rankų telefoną ir išėmęs SIM kortelę ją išmetė, o telefoną pasiėmė su savimi, iš virtuvės išėjo. Ji nenustojo bandyti išsikviesti pagalbą, todėl pasiėmė savo telefoną ir vėl bandė skambinti bendruoju pagalbos numeriu, tačiau sutuoktinis palikęs sūnų lovoje grįžo į virtuvę, griebė telefoną jai iš rankų ir nusinešęs telefoną prie miegamojo kambario durų, pradėjo telefoną daužyti į durų staktą. Sulaužęs telefoną, jį numetė ant grindų ir pagriebęs ją už jos dėvimo megztinio nutempė į miegamą, ten jai pavyko ištrūkti išsineriant iš megztinio, iškart bėgo prie lauko durų, jas atrakinus išbėgo į laiptinę ir šaukdama prašėsi kaimynų pagalbos, tačiau kaimynai neatidarė durų, o jos sutuoktinis ją įtempė atgal į namus ir apsirengęs, ir pasiėmęs jos namų raktą išėjo į lauką. Namų duris užrakino iš lauko pusės. Tuomet ji rado atsarginį raktą ir atsirakinus duris išbėgo į laiptinę, trečiame aukšte gyvenantys kaimynai (jų vardų, bei buto numerio ji nežino) atidarė duris ir iškvietė policiją. Šio įvykio metu jos dukra G. S. buvo svečiuose pas močiutę L. V., o sūnus A. K.-V. visą smurtą prieš ją matė, dėl to buvo labai susijaudinęs ir isteriškai verkė, tačiau fiziškai nenukentėjo. Šio įvykio metu sutuoktinis A. K. jai sukėlė fizinį skausmą. Sutuoktinis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau bijodama jo, į policiją nesikreipė. Prašo sutuoktiniui taikyti poveikio priemones ir jį laikinai sulaikyti, kad apsaugoti šeimą nuo jo smurtavimo. Vėliau žada kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kad jai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, prašo jai išduoti užduotį atlikti objektų tyrimą. Kadangi sutuoktinis iš namų išėjo ir jo buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, ji su vaikais apsigyvens pas savo motiną L. V., adresu esančio (duomenys neskelbtini), nes bijo savo sutuoktinio. Šiuo metu daugiau parodymų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, parodyti neturi (1 t., b. l. 1–7).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino nukentėjusiosios V. V.-K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusioji 2020 m. vasario 12 d. papildomos apklausos metu parodė, kad jai išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų prieš savo sutuoktinį A. K., arba neatsakyti į kai kuriuos jai nepatogius klausimus. Šia teise ji nepasinaudos ir parodymus duos. Savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina. Papildomai nori pareikšti, kad 2020 m. vasario 9 d. apie 15 val. konfliktas su sutuoktiniu A. K. kilo jam grįžus iš darbo. Grįžusiam A. K. paliko sūnų A. ir išėjo pas savo tėvus, kad nuneštų dukrai G. uniformą. Grįžo nepilnai po valandos. Grįžusi atsirakino buto duris ir nuėjo į svetainę, kurioje gyvena su vaikais. A. miegojo vežimėlyje kitame kambaryje, kuriame gyvena A. Ji svetainėje atsigulė pailsėti. A. atėjo į kambarį ir pradėjo priekaištauti, kad ji sugadino jo kepurę ir kad turės ją atpirkti. A. ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jam pasakė, kad eitų į savo kambarį, kad netrukdytų. A. atsakė, kad kur norės, ten bus. Iš karto dešinės rankos delnu A. sudavė jai per dešinį ir kairį skruostus maždaug 2­–3 smūgius. Tada ji A. K. stūmė nuo savęs. A. pasakė jai, kad jo nestumdytų, sugriebė ranka jai už sprando ir lenkė ją žemyn, o kita ranka sugriebė jos dešinę ranką, kurią, jai pasilenkus, užsuko už nugaros. Jai labai skaudėjo tiek sprandą, tiek ranką. Jautė, kad jis, jai pasilenkusiai, savo kojos keliu įsirėmė į nugarą. Ji šaukė, kad jai skauda, šaukė, kad paleistų. Nuo tų šauksmų atsibudo jų sūnus. Jam kartojo, kad jis eitų paimti A., kad ją paleistų ir paimtų A., nes jis atsibudęs iškris iš vežimo. Tada A. ją paleido ir nuėjo pas sūnų. Iš karto A. atsinešė į kambarį. Ji tuo metu buvo svetainėje atsisėdusi ant sofos. Kai A. atsinešė A., A. visą laiką verkė. Ji pasiėmė A. , bandė nuraminti, A. vis tiek verkė. Tada A. vėl pasiėmė A. Ji sėdėjo ant sofos, A. dešine ranka laikė A., jai sakė, kad ji nemiegos ant šitos sofos, kad čia jo butas. Taip sakydamas, A. kairės rankos delnu 2–3 kartus sudavė jai sėdinčiai per pakaušį. Dėl to jai skaudėjo galvą. Kadangi jis laikė vaiką, ji negalėjo A. pastumti. Jam sakė, kad padėtų A. į lovytę. A. sakė, kad ji jam neaiškintų. A. sakė, kad eitų iš kambario ir paliktų ją ramybėje. Jis sakė, kad niekur neis, kad kur nori, ten ir būna. Du kartus spjovė jai į veidą. Ji atsistojo, nuėjo iki rašomojo stalo ir paėmė ten padėtą dukters mobilaus ryšio telefoną ir išėjo į virtuvę. Jis paskui ją su A. ant rankų atėjo į virtuvę. Iš dukters telefono ,,Nokia“ skambino numeriu ,,112“. Tik paspaudus skambinti, A. pačiupo iš jos telefoną, sakydamas, kad tai jo telefonas. Išardė telefoną dalimis, išstūmė abonento kortelę, kuri nukrito ant grindų. Tada A. nuėjo į svetainę ir padėjo A. į lovytę. Tada ji iš kelnių kišenės išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung J5“, jo ekranas buvo su kodu. Pamatė, kad yra pagalbos skambutis be kodo. Bandė juo skambinti, tuo metu priėjo A., paėmė iš jos telefoną, bandė jį išjungti, bet jam nepavyko išjungti kortelės. Jam pasakė, kad dabar viską galės išsiaiškinti su policija. Tada priėjo prie miegamo durų ir į tų durų staktą pradėjo trankyti su jos mobilaus ryšio telefonu, trenkė gal 2–3 kartus. Po to telefoną nusviedė ant grindų. Tada ji norėjo paimti A. mobilaus ryšio telefoną. A. ją sugriebė už megztinio nugaros srityje ir nutempė iki spintos, iš kurios ji rinkosi savo daiktus. Ji išsinėrė iš megztinio, nubėgo iki lauko durų, atsirakino buto duris, išbėgo į laiptinę. Į priešais esančio buto duris skambino, šaukė, kad kviestų policiją. A. išėjo į laiptinę, tempė ją į buto vidų. Ji priešinosi – mosikavo rankomis, spardėsi, kabinosi į duris, šaukė, kad paleistų. Jis įsitempė ją į buto vidų, ji neleido uždaryti buto durų, jis ranką laikė taip, kad ji neprieitų prie buto durų, apsiavė batus, ramiai išėjo iš buto ir buto duris jos raktu užrakino iš laiptinės pusės. Tada ji paėmė A. ant rankų ir nežinojo ką daryti. Ramino A., verkė. Pamatė koridoriuje kabančius atsarginius raktus, raktu atsirakino buto duris. Su vaiku ant rankų ėjo per kaimynus, kad iškviestų policijos pareigūnus, kadangi pati neturėjo telefono. Trečiame aukšte vienas kaimynas atidarė duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Tame bute ir sulaukė policijos pareigūnų. Policijos pareigūnams paaiškino, kad skiriasi su vyru ir kad jis pasiuto ir smurtavo. Taip pat papildė, kad tą pačią dieną, apie 14 val., pas ją buvo atėjusi draugė, su kuria išgėrė kavos. Jos prašė, kada ji bus laisva, kad padėtų jai persikraustyti pas tėvus. Prie draugės jokios konfliktinės situacijos nekilo. Ji yra rūkanti, bute rūkė, dėl to konflikto tarp jos ir A. nekilo. Suduodamas jai smūgius, A. buvo blaivus. Čia yra pirmas kartas, kai A. taip nesivaldė, sudavė jai smūgius. Anksčiau jie pykosi dėl to, kad jis gyvena savo gyvenimą, ignoruoja jos dukrą iš pirmos santuokos, su ja negražiai bendrauja. Ne pirmą kartą su juo ketina skirtis. Kai šį kartą nusprendė su juo skirtis, suprato, kad jis jai nepaliks nuomojamo buto, todėl nusprendė išsikraustyti pati. Jo gražiai klausė, ar palikti jam televiziją, ar ne. Jis net skalbimo miltelius nuo jos paslėpė. Ir šiaip A. yra agresyvus, nevaldo savo pykčio. Nuo A. smūgių žymių ant jos kūno neliko, liko skausmas nuo tampymo po butą: maudžia sprandą, dešinės rankos žastą, nugaros raumenis. Pas gydytojus nesikreipė, sekančią dieną buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Sudaužytą mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung J5“ pirko maždaug prieš du metus. Šiai dienai jo vertė būtų 100 eurų. Telefonas visiškai sugadintas, jį pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Dėl telefono jai padaryta turtinė žala, neturtinės žalos dydį nurodys ikiteisminio tyrimo eigoje. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, jį pareikš ikiteisminio tyrimo eigoje. Į klausimą: ar konflikto metu bandė suduoti A. per veidą?, atsakė: taip, bandė suduoti gindamasi, mosikavo rankomis, spardė kojomis, kad neprieitų. Į klausimą: ar bandydama suduoti A. , jam traukiantis, kliudė jo rankose laikomą sūnų A. ą?, atsakė: ne, sūnaus ji neužgavo, jo neprilietė. Į advokato padėjėjos klausimą: ar vyras sportuoja? Kaip dažnai? Kokį sportą? Ar turi vairuotojo pažymėjimą? Ar turi automobilį? Ar sudavė sūnui konflikto metu?, atsakė: taip sportuoja, du kartus per savaitę lanko „moi tai“ treniruotes. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Automobilį turi, tik nežino, kieno vardu jis registruotas. Konflikto metu jis sūnui nesudavė. Advokato padėjėja daugiau klausimų neturi. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 57­–58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad darbo metu gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai atvyko, pasitiko kaimynai, kurie nurodė, kad moteris verkia, kad ją sumušė. Kas naudojo smurtą – sugyventinis ar sutuoktinis, neprisimena. Iš pradžių nuėjo pas kaimynus į butą, kur buvo moteris, ji buvo apsiverkusi, išsitaršiusiais plaukais. Pradėjus kalbėtis su moterimi, nors ji ir nenorėjo bendrauti, tačiau papasakojo, kad ją sumušė, atrodo, sugyventinis. Tada nuėjo į nukentėjusiosios butą, tačiau galimo smurtautojo nebuvo. Ar buto durys užrakintos buvo, ar ne, neprisimena. Įvykio vietą filmavo tarnybiniu telefonu. Kadangi praėjo ilgas laiko tarpas, neprisimena, kokius sužalojimus buvo patyrusi nukentėjusioji, bet jei buvo medikai, vadinasi, sužalojimai patirti buvo (1 t., b. l. 166–167).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas 2020 m. liepos 10 d. apklausos metu parodė, kad 2020 m. vasario 9 d. dirbo radijo šaukiniu ,,1706“. Apie 16.31 val. gavo pranešimą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budinčiojo apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, pas kaimyną, kitame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini), laukė jauna moteris, prisistatė kaip V. V. K., ji buvo su kūdikiu ant rankų. Moteris verkė, buvo labai susijaudinusi. Ji nusivedė į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Butas buvo netvarkingas, išvartyti daiktai, koridoriuje ant grindų buvo numestas sudaužytas mobilaus ryšio telefonas. Moteris paaiškino, kad jos sutuoktinis A. K. sukėlė konfliktą dėl to, kad ji, atseit, išpurvino jo kepurę. Išvadino ją necenzūriniais žodžiais, rėkė ant jos, grasino susidoroti. Jų mažo vaiko akivaizdoje griebė jai už plaukų, tampė, rovė plaukus, rankomis stipriai spaudė riešus taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat V. V. K. nurodė, kad A. K. sudaužė jos mobilaus ryšio telefoną ir kad ji negalėjo išsikviesti pagalbos. Sakė, kad tai padaręs, sutuoktinis užrakino moterį su vaiku bute ir išėjo. Moteris buvo šoke, labai susijaudinus, nuolat verkė, akivaizdžiai buvo išsigandusi. Kadangi moteris buvo labai sutrikusi, negalėjo paaiškinti visų jai padarytų sužalojimų, A. S. pranešė budinčiam, kad reikalinga greitoji medicininė pagalba. Atvykę medikai moterį apžiūrėjo ir paliko namuose. Ji sakė, kad su sutuoktiniu negyvens, kad jo labai bijo, bijo dėl savo sveikatos ir kad kraustosi gyventi pas savo mamą. Ji paprašė, kad nuvežtų ją pas mamą. Tada jai padėjo asmeninius daiktus sunešti į tarnybinį automobilį, taip pat vaiko vežimėlį. Su daiktais V. V. K. nuvežė pas jos motiną, adresu (duomenys neskelbtini), ten ją ir paliko. Apie įvykį buvo informuoti Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 78).

Pagarsinus liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jie yra teisingi, duodamas parodymus geriau prisiminė veikos aplinkybes ir papildomai parodė, kad kaltinamasis anksčiau yra brovęsis į namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir pagal iškvietimą nurodytu atveju vyko dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Šį kartą veika galimai padaryta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 166–167).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. P. parodė, kad sekmadienio popietę į jo butą, esantį trečiame aukšte, su vaiku ant rankų atėjo kaimynė, ji buvo apsiverkusi ir paprašė iškviesti policiją, teigė, kad namuose ją mušė vyras. Nukentėjusioji buvo galimai palaidais plaukais, tačiau vizualiai, išvaizda buvo kasdieniška. Pats jokio triukšmo negirdėjo, įvykio nematė, sužalojimų ant nukentėjusiosios taip pat nematė. Jis įsileido nukentėjusiąją į savo namus, paskambino policijai ir laukė atvažiuojančių pareigūnų. V. V.-K. buvo emocionali. Apie kaltinamąjį negali pasakyti nieko blogo, su juo visada maloniai pasisveikina (1 t., b. l. 167–168).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas 2020 m. liepos 7 d. apklausos metu parodė, kad 2020 m. vasario 9 d. apie 16.25 val. pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), esantį trečiame aukšte, atėjo iš matymo matyta kaimynė, jos vardo, pavardės nežino, gyvenanti pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini) bute. Ji ant rankų laikė kūdikį, pati verkė ir vaikas verkė. Ji iš karto pasakė, kad ją vyras mušė, sudaužė jos mobilaus ryšio telefoną ir paprašė iškviesti policiją. Kaip ją vyras mušė, nedetalizavo. Taip pat paprašė, kad leistų pabūti savo bute, kol atvyks policijos pareigūnai, kadangi ji bijo, jog vyras bet kuriuo metu gali grįžti, nors tuo metu buvo išėjęs. Taip pat ji pasakė, kad išeidamas jis ją bute užrakino ir nežinojo, jog ji turi kitus raktus. Ji tais raktais atsirakino ir išėjo iš to buto. T. P. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ,,112“ ir pranešė, kad kaimynei reikalinga policija. Kalbant telefonu su operatore, ši paklausė, ar reikia greitosios medicininės pagalbos, jis to paties paklausė pas kaimynę, ji atsakė, kad greitosios medicininės pagalbos jai nereikia. Vizualiai išorinių sužalojimų ant kaimynės jis nematė, jos rūbai buvo tvarkingi. Belaukiant policijos, kaimynė papasakojo, kad jos vyras moka mušti taip, kad nesimatytų sužalojimų, kad jis lankęs kovinius menus. Ji taip pat sakė, kad tai ne pirmas kartas, kaip jos vyras smurtauja. Detaliau apie kitus kartus nepasakojo. Anksčiau nėra girdėjęs barnių tame bute, nėra matęs iš to buto išbėgusios kaimynės, anksčiau T. P. dėl vyro smurto nėra skundusis. Kaimynė T. P. bute sulaukė policijos pareigūnų ir kartu su jais išėjo. Daugiau jos nematė. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 71).

Pagarsinus liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas T. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad parodymai yra teisingi (1 t., b. l. 168).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Z. parodė, kad ne viską gerai pamena, bet žino, kad į įvykio vietą vyko suteikti medicininę pagalbą nukentėjusiai moteriai. Atvykus į įvykio vietą, rado moterį, kuri labai verkė, kartu buvo vaikas, jis taip pat verkė. Moteris buvo labai susijaudinusi, patyrusi tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, bet vykti į ligoninę atsisakė. Įvykio vietoje be nukentėjusiosios buvo dar viena moteris ir vaikas. Visi ten buvę asmenys buvo labai susijaudinę, tačiau kažkokios didelės netvarkos namuose nepastebėjo, neprisimena, kad kas nors būtų sudaužyta ar sulaužyta. Moteris skundėsi, kad ją tampė už plaukų. Matomų sužalojimų pas nukentėjusiąją tikrai nebuvo, tik buvo labai išsigandusi, vaikas taip pat buvo labai išsigandęs. Vaikas buvo apžiūrėtas, jam sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 194).

Parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino liudytojos I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytoja 2020 m. liepos 10 d. apklausos metu parodė, kad 2020 m. vasario 9 d. apie 16.51 val. dirbdama kartu su H. G. Kauno miesto Greitosios pagalbos stotyje slaugos specialiste, gavo iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, rado jauną moterį, kaip vėliau paaiškėjo – V. V.-K., kuri verkė, buvo labai susijaudinusi ir skundėsi, kad ją užpuolė ir sumušė vyras. Ji sakė, kad jis ją tampė už plaukų, stipriai suspaudė dešinį žastą, kad patyrė psichologinį smurtą ir išgąsdino 1 metų sūnų, kuris ir jiems atvykus verkė. Ant V. V.-K. kūno išorinių sužalojimų nebuvo. V. V.-K. butas buvo suverstas – daiktai išmėtyti, matėsi, kad buvę grumtynės. Vykti į gydymo įstaigą V. V.-K. atsisakė. Jos smurtavusio sutuoktinio namuose nebuvo. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 82).

Pagarsinus liudytojos I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja I. Z. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai parodė, kad nukentėjusioji be plaukų tampymo, taip pat skundėsi ir tuo, kad jai konflikto metu suspaudė žastą. Buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios žąstas, nieko blogo nenustatyta, važiuoti į ligoninę nukentėjusioji atsisakė, tuo metu dideliais skausmais nesiskundė. Namuose aplinka nebuvo itin netvarkinga, nes per savo darbinę patirtį yra mačiusi yra netvarkingesnių, baisesnių atvejų, tiesiog mama ir vaikas verkė, buvo sujaudinti, aišku buvo matyti, kad kažkoks konfliktas ten įvyko (1 t., b. l. 168).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. V. parodė, kad gavus pranešimą, pirmieji į įvykio vietą nuvyko patruliai, jiems nustačius smurtą artimoje aplinkoje, nuvyko ir ji. Apklausė nukentėjusią V. V.-K. ir ją pripažino nukentėjusiąją. Kiek prisimena, nukentėjusioji buvo apklausiama jos motinos namuose. Apklausos metu nukentėjusioji buvo blaivi, tačiau susijaudinusi, labai išsigandusi, bijojo savo smurtaujančio sutuoktinio. Ar ant nukentėjusiosios kūno matėsi sužalojimai, neprisimena. Nukentėjusiajai buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos, jos teisė neduoti parodymų prieš savo sutuoktinį, bet ji viską pasakojo, norėjo duoti parodymus. Visas įvykio aplinkybes paaiškino pati nukentėjusioji, surašytą apklausos protokolą perskaitė, nukentėjusioji protokolą pasirašė, jokių pastabų neturėjo. Ar apklausos metu nukentėjusioji pateikė savo mobilaus ryšio telefoną, neprisimena. Kiek pamena, nukentėjusioji aiškino, kad jai buvo suduoti smūgiai kumščiu ir delnu į įvairias kūno vietas, t. y. į rankas ir kojas. Smūgių buvo ne mažiau kaip trys. Apklausų metu visada paaiškina, kad jei asmuo pageidauja, duoda pažymą vykti pas teismo medicinos ekspertą, tačiau ar nukentėjusioji prašė jai išduoti pažymą vykti pas teismo medicinos ekspertus, neprisimena (1 t., b. l. 194–195).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad 2020 m. vasario 12 d. atliko papildomą nukentėjusiosios apklausą. Nukentėjusioji į apklausą atvyko su savo įgaliotąja atstove – advokato padėjėja S. V., kuri dalyvavo visoje nukentėjusiosios apklausoje. Nukentėjusiajai buvo išaiškintos jos procesinės teisės ir pareigos, teisė neduoti parodymų prieš savo sutuoktinį. Papildomą nukentėjusiosios apklausą buvo nutarta atlikti dėl to, kad pirminė nukentėjusiosios apklausa buvo neišsami, dėl susijaudinimo nukentėjusioji negalėjo paaiškinti visų aplinkybių. Abejonių dėl pirmiau duotų nukentėjusiosios parodymų nekilo, todėl nukentėjusioji buvo apklausta siekiant išsiaiškinti papildomas įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji nuosekliai viską papasakojo, nurodė visus kaltinamojo atliktus veiksmus, pateikė sudaužytą mobilaus ryšio telefoną ir paaiškino kaip jis buvo sudaužytas. Nukentėjusioji parodė, kad jos sutuoktinis paėmęs mobiliojo ryšio telefoną, daužė jį į durų staktą, taip jį sudaužydamas, kad nukentėjusioji negalėtų išsikviesti pagalbos. Apklausa surašyta iš nukentėjusiosios žodžių. Apklausos metu nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, nervinga, emociškai nestabili, matėsi, kad ji paniškai bijo sutuoktinio, bijojo dėl savo mažamečio vaiko, savo ir vaiko psichologinės būklės, sakė, kad tolesnis gyvenimas kartu su kaltinamuoju nebeįmanomas, taip pat išgyveno dėl tvyrančios įtampos namuose. Nukentėjusioji tvirtino, kad vaikas įvykio metu sužalotas nebuvo. Nukentėjusioji įvykio aplinkybes papasakojo nuosekliai, jokių abejonių po papildomos apklausos nekilo. Abejonių, kad nukentėjusioji buvo tampoma už plaukų nekilo, nes ji pirmosios apklausos metu duotus parodymus ji patvirtino. Vizualiai sužalojimų ant nukentėjusiosios nematė, tačiau nukentėjusioji sakė, kad vyras sportuoja, lanko kovos menus, moka suduoti taip, kad neliktų sužalojimų. Atėjus į apklausą bei akistatą, nukentėjusioji buvo kartu su kaltinamuoju, atrodė rami (1 t., 195–196).

Iš 2020 m. vasario 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad V. V.-K. pranešė, jog 2020 m. vasario 9 d. apie 16.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje kilusio žodinio konflikto metu, sutuoktinis A. K. paėmęs savo ranka už kaklo tampė ją po kambarį, ne mažiau tris kartus dešinės rankos kumščiu ir delnu tyčia smūgiavo jai į galvą, dešinę ranką, kojas ir tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–7).

Iš BIRT ataskaitų žiūrėklės nustatyta, kad 2020 m. vasario 9 d. 16.27 val. gautas pranešimas, jog pas pranešėją atėjo kaimynė su mažu vaiku, prašo iškviesti pareigūnus. Prieš kaimynę V. V.-K. smurtauja vyras, sudaužė telefoną, tampė už plaukų, mušė rankomis. Nepilnamečių – vienas. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 13).

Iš 2020 m. vasario 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad smurtą patyrusio asmens būsena – šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, informacija apie įvykio aplinką – netvarkinga. Smurtą patyrusi V. V.-K. paaiškino, kad vyras A. K. pradėjo šaukti ant šios, kadangi išpurvino jo kepurę, taip pat sužinojo, kad V. V.-K. su juo nori skirtis, pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, grasino su ja susidoroti jų vaiko akivaizdoje, griebė už plaukų ir pradėjo tampyti, rauti plaukus rankomis, stipriai spaudė riešus, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sudaužė mobilujį telefoną. Prie pranešimo pridėta vaizdinė medžiaga (1 t., b. l. 15–19). Vaizdinė medžiaga išreikalauta iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta 2020 m. rugsėjo 1 d., prijungta prie baudžiamosios bylos ir peržiūrėta 2020 m. rugsėjo 18 d. teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 181–183, 196).

Iš kaltinamojo A. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų ir, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, parodymų patikrinimui pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis A. K. dalį esminių įvykio aplinkybių pripažįsta, tačiau aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios V. V.-K. atžvilgiu vartotu smurtu ir jos sužalojimu, neigia. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. parodė, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios iš esmės kilo dėl nukentėjusiosios V. V.-K. rūkymo namuose. Kaltinamasis parodė, kad konflikto iniciatore buvo nukentėjusioji, paaiškinusi kaltinamajam, kad ji rūkė ir toliau rūkys patalpose ir kaltinamasis neturi jokios teisės jai nurodinėti. Kilus konfliktui nukentėjusioji pranešė, kad ketina išsikraustyti iš bendrų namų, todėl kaltinamasis liepė greičiau kraustytis ir nesmardinti namų. Kaltinamasis taip pat pripažįsta, kad konflikto metu pastūmė nukentėjusiąją, po ko ji nukrito ant sofos, tačiau tai padarė dėl to, kad ji netyčia sudavė vaikui į veidą, o nukentėjusiajai išbėgus į laiptinę pagalbos, paėmė ją ir, besimuistančią bei rėkiančią, įnešė atgal į butą, pats apsirengė, užrakino duris savo raktais ir išėjo iš namų. Kaltinamasis taip pat pripažįsta, kad paėmė nukentėjusiosios dukros telefoną ir iš jo išėmė abonento kortelę, nes telefonas priklausė kaltinamajam, o kadangi nukentėjusioji nusprendė išsikraustyti, mergaitė neturėjo jokios teisės naudotis kaltinamojo daiktais (1 t., b. l. 148–151). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios kilo dėl to, kad ji namuose rūkė, kad nepradangintų jo daiktų, nes tam tikrus jam svarbius daiktus, jau yra pradanginusi. Kadangi nukentėjusioji pradėjo kelti balsą, atsikalbinėti, jis pasakė, kad nukentėjusioji anksčiau laiko išeis iš bendrų namų, nes su ja neįmanoma gyventi. Po to pradėjo aiškintis, kas išlaiko butą, moka mokesčius. Nuo nukentėjusiosios riksmų pabudo vaikas, todėl jį paėmė. Nukentėjusiajai nenurimstant, kaltinamasis pasakė, kad ji „skris“ iš namų, turėdamas omenyje, išsikraustys. Tada nukentėjusioji bandė dešine ranka suduoti kaltinamajam, bet jam atsitraukus, pataikė vaikui į veidą. Tada V. pradėjo klykti „gelbėkit, mane muša“ ir išbėgo į laiptinę. Pro atidarytas duris matė, kad nukentėjusioji daužo į kaimynų duris, jam visa tai atrodė kaip cirkas, gėda prieš kaimynus, todėl padėjo vaiką į lovytę, išėjo į laiptinę ir rėkiančią, besimuistančią nukentėjusiąją įnešė į vidų. Kaltinamasis pradėjo rengtis, kad negilintų konflikto, pasiėmė telefonus, raktus, pinigus, kitus daiktus, užrakino duris ir išėjo. Nematė, kad nukentėjusioji būtų kam nors skambinusi, telefono į durų staktą nedaužė (1 t., b. l. 115–117, 122).

Taigi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės tvirtino, kad ne jis, o nukentėjusioji buvo agresyvi ir smurtavo, t. y. konflikto metu, norėdama suduoti kaltinamajam, smūgį į veidą sudavė ant kaltinamojo rankų buvusiam jų mažamečiam sūnui, nukentėjusiąją galimai pastūmė dėl to, kad ji sudavė vaikui, į laiptinę šauktis pagalbos nukentėjusioji išbėgo tik dėl to, kad po vaikui suduoto smūgio išsigando, jog kaltinamasis iškvies vaiko teises ir, siekdama išvengti, kad iš jos nebūtų atimtas vaikas, sumanė neteisingai apkaltinti kaltinamąjį prieš ją smurtavus. Besimuistančią ir klykiančią nukentėjusiąją į butą iš laiptinės įnešė tik dėl to, kad ji nedarytų gėdos kaltinamajam. Kaltinamasis taip pat parodė, kad konfliktai šeimoje kyla dažnai, jis konfliktų nesureikšmina, negali prisiminti visų konfliktų detalių, jam inkriminuojamos veikos visų aplinkybių taip pat neprisimena, į praeitį nesigilina.

Nukentėjusioji V. V.-K., dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 61–62, 87–88). Nukentėjusioji 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateikė teismui prašymą nelaikyti jos nukentėjusiąja byloje bei nurodė, kad nesutinka duoti parodymus (1 t., b. l. 145). 2020 m. rugpjūčio 26 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji buvo apklausta vaizdo konferenciniu ryšiu „Skype“ programa ir paaiškino, kad atsisako duoti parodymus, nes susitaikė su kaltinamuoju. Nukentėjusioji nurodė, kad jai žinoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Nukentėjusiosios paklausus, ar ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nukentėjusioji V. V.-K. paaiškino, kad tuo metu savo prašymą palaikė, tačiau dabar parodymus duoti atsisako ir į klausimus dėl duotų parodymų neatsakys.

Iš teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, parodymų patikrinimui pagarsintų nukentėjusiosios V. V.-K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų parodymų (V. V.-K. 2020 m. vasario 9 d. buvo apklausta kaip pareiškėja (liudytoja) ir įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, jai išaiškintos procesinės teisės ir pareigos, taip pat ir teisė atsisakyti duoti parodymus) nustatyta, kad konfliktas kilo dėl sugadintos kaltinamojo kepurės. Kadangi kaltinamasis žinojo apie pradėtą skyrybų procesą, buvo nuolat agresyvus. Kilusio žodinio konflikto metu kaltinamasis išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, tačiau jai paprašius išeiti iš kambario, kaltinamasis neišėjo, paėmė ranka ją už kaklo ir pradėjo tampyti po kambarį, ji nukrito ant grindų, o po to atsisėdo ant sofos. Kitame kambaryje verkė sūnus, todėl norėdama, kad kaltinamasis aprimtų, paprašė jo paimti vaiką. Kaltinamasis, paėmęs vaiką, grįžo į kambarį ir laikydamas vaiką dešine ranka, kairės rankos kumščiu tyčia trenkė jai per pakaušį. Po šio smūgio ji pasiėmė dukros telefoną ir išėjo į virtuvę norėdama paskambinti bendruoju pagalbos numeriu. Kaltinamasis atėjęs į virtuvę, pagriebė telefoną jai iš rankų, išėmė „sim“ kortelę, ją išmetė, o telefoną pasiėmė su savimi. Tada ji bandė skambinti bendruoju pagalbos numeriu iš savo telefono, tačiau padėjęs vaiką į lovą, kaltinamasis grįžo į virtuvę, griebė telefoną jai iš rankų ir nusinešęs telefoną prie miegamojo durų, pradėjo telefoną daužyti į durų staktą. Sulaužęs telefoną, jį numetė ant grindų ir pagriebęs ją už dėvimo megztinio nutempė į miegamą, ten jai pavyko ištrūkti išsineriant iš megztinio, iškart bėgo prie lauko durų, jas atrakinus išbėgo į laiptinę ir šaukdama prašėsi kaimynų pagalbos, tačiau kaimynai neatidarė durų, o kaltinamasis įtempė ją atgal į namus, tada apsirengė ir pasiėmęs jos namų raktą išėjo į lauką. Namų duris užrakino iš lauko pusės. Tuomet ji rado atsarginį raktą ir atsirakinusi duris išbėgo į laiptinę, trečiame aukšte gyvenantys kaimynai atidarė duris ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 2).

Iš teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, parodymų patikrinimui pagarsintų nukentėjusiosios V. V.-K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (V. V.-K. papildomos apklausos metu jau buvo pripažinta nukentėjusiąja, jai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį ir įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį) nustatyta, kad papildomos apklausos metu 2020 m. vasario 12 d. nukentėjusioji V. V.-K. patvirtino savo pirminius parodymus ir patikslino, kad kaltinamajam išvadinus ją necenzūriniais žodžiais ir paprašius išeiti iš kambario, kaltinamasis iš karto dešinės rankos delnu sudavė jai per dešinį ir kairį skruostus maždaug 2–3 smūgius. Ji stūmė kaltinamąjį nuo savęs, tačiau kaltinamasis sugriebė ranka jai už sprando ir lenkė ją žemyn, o kita ranka sugriebė jos dešinę ranką, kurią, jai pasilenkus, užsuko už nugaros. Jai skaudėjo tiek sprandą, tiek ranką. Jautė, kad kaltinamasis, jai pasilenkusiai, savo kojos keliu įsirėmė į nugarą. Kadangi ji šaukė, kad skauda, atsibudo vaikas. Ji prašė, kad kaltinamasis nueitų pas vaiką, tačiau kaltinamasis pasiėmęs vaiką jį atsinešė į kambarį. Kadangi vaikas verkė, ji, pasiėmusi sūnų, bandė nuraminti, tačiau sūnui nenurimstant, kaltinamasis jį vėl pasiėmė ant rankų. Jai sėdint ant sofos, kaltinamasis dešine ranka laikė A., sakė, kad ji nemiegos ant šitos sofos, kad čia jo butas. Taip sakydamas, kaltinamasis kairės rankos delnu 2–3 kartus sudavė jai sėdinčiai per pakaušį. Dėl to jai skaudėjo galvą. Kadangi jis laikė vaiką, kaltinamojo negalėjo pastumti, prašė, kad vaiką padėtų į lovytę, prašė, kad A. K. išeitų iš kambario ir paliktų ją ramybėje. Kaltinamasis niekur nėjo, du kartus spjovė jai į veidą. Tada ji atsistojo, nuėjo iki rašomojo stalo ir paėmė ten padėtą dukters mobilaus ryšio telefoną ir išėjo į virtuvę. Nukentėjusioji iš dukters telefono ,,Nokia“ skambino numeriu ,,112“, tačiau tik paspaudus skambinti, A. pačiupo telefoną, išardė dalimis, išstūmė abonento kortelę, kuri nukrito ant grindų. Tada Kaltinamasis nuėjo į svetainę ir padėjo A. į lovytę. Tada ji iš kelnių kišenės išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung J5“, bandė juo skambinti, tačiau priėjęs kaltinamasis, paėmė iš jos telefoną, bandė jį išjungti, bet jam nepavyko išimti kortelės. Kaltinamasis priėjo prie miegamo durų ir į durų staktą pradėjo trankyti su jos mobilaus ryšio telefonu, trenkė gal 2–3 kartus ir telefoną nusviedė ant grindų. Ji norėjo paimti kaltinamojo mobilaus ryšio telefoną, tačiau A. K. ją sugriebė už megztinio nugaros srityje ir nutempė iki spintos. Ji išsinėrė iš megztinio, nubėgo iki lauko durų, atsirakino jas, išbėgo į laiptinę ir skambino į priešais esančio buto duris, šaukė, kad kviestų policiją. Kaltinamasis išėjo į laiptinę, tempė ją į buto vidų, bet ji priešinosi – mosikavo rankomis, spardėsi, kabinosi į duris, šaukė, kad paleistų. Kaltinamasis įsitempė ją į buto vidų, tačiau ji neleido uždaryti buto durų. Kaltinamasis ranką laikė taip, kad ji neprieitų prie buto durų, apsiavė batus, ramiai išėjo iš buto ir buto duris jos raktu užrakino iš laiptinės pusės. Tada ji paėmė sūnų ant rankų, ramino jį. Kai pamatė koridoriuje kabančius atsarginius raktus, raktu atsirakino buto duris ir su vaiku ant rankų ėjo per kaimynus, kad iškviestų policijos pareigūnus, kadangi pati neturėjo telefono (1 t., b. l. 57–59).

Liudytojas policijos pareigūnas A. S. parodė, kad atvykus į įvykio vietą namai buvo netvarkingi, nukentėjusioji buvo išsigandusi, šoko būsenos, nuolat verkė, todėl negalėjo paaiškinti visų įvykio aplinkybių ir padarytų sužalojimų, tačiau nurodė, kad kaltinamasis išvadino nukentėjusiąją įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, griebė už plaukų, tampė, rovė plaukus, stipriai spaudė riešus, sudaužė mobilaus ryšio telefoną. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja liudytoja I. Z. parodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji skundėsi, jog ją tampė už plaukų, suėmė ir spaudė dešinį žastą, tačiau matomų sužalojimų nebuvo, nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinusi, vaikas taip pat verkė. Matėsi, kad namuose buvo konfliktas, tačiau itin netvarkinga nebuvo. Liudytojas T. P. parodė, kad pas jį į namus atėjusi nukentėjusioji verkė, su ja buvęs vaikas taip pat verkė. Nukentėjusioji iš karto pasakė, kad ją sumušė vyras, sudaužė jos mobilaus ryšio telefoną ir paprašė iškviesti policiją. Kaip ją vyras mušė nedetalizavo, išorinių sužalojimų ant nukentėjusiosios nematė. Liudytoja E. V. parodė, kad apklausos metu nukentėjusioji V. V.-K. buvo susijaudinusi, bijojo. Nukentėjusioji V. V.-K. buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, jai buvo išaiškintos procesinės teisės ir pareigos, taip ir teisė atsisakyti duoti parodymus, tačiau V. V.-K. norėjo duoti parodymus, visas įvykio aplinkybes nukentėjusioji papasakojo pati, nurodė, kad jai buvo suduoti smūgiai kumščiu ir delnu į įvairias kūno vietas, rankas, kojas. Smūgių buvo ne mažiau nei trys. Protokolas buvo surašytas iš jos žodžių, protokolą nukentėjusioji perskaitė ir pasirašė, jokių pastabų nepareiškė. V. V.-K. pripažinta nukentėjusiąja, jai išduota užduotis atlikti objektų tyrimą. Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji į apklausą atvyko kartu su įgaliotąja atstove advokato padėjėja, nukentėjusiajai buvo išaiškintos jos procesinės teisės ir pareigos, taip pat ir teisė atsisakyti duoti parodymus. Nukentėjusioji sutiko duoti parodymus, patvirtino savo pirminius parodymus, apklausos metu viską pasakojo nuosekliai, nurodė atliktus kaltinamojo veiksmus, pateikė apžiūrai sudaužytą telefoną ir paaiškino, kaip jis buvo sudaužytas. Apklausos metu nukentėjusioji buvo susijaudinusi, nervinga, emociškai nestabili, paniškai bijojo sutuoktinio. Abejonių dėl kaltinamojo A. K. nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, nekilo.