- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-541-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00169-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TRANSMURALIS“
- Ieškovas
- Estijos Respublikos įmonės OU Valgevene
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSMURALIS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos Respublikos įmonės OU Valgevene info–JA Arikeskus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSMURALIS“ dėl sumokėto avanso priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – Jungtinės Karalystės bendrovei Coalimex Resources L.P.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė OU Valgevene info–JA Arikeskus (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TRANSMURALIS“ (toliau – atsakovė) 100 500 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 9 d. ji ir atsakovė pasirašė sutartį Nr. EE18/19/09-01 dėl transporto ir ekspedijavimo paslaugų organizavimo vežant krovinius automobilių ir geležinkelių transportu, kuria remiantis atsakovė turėjo organizuoti ieškovei priklausančių krovinių gabenimą bei rūpintis jų gabenimu. Ieškovė pagal sutarties sąlygas turėjo tinkamai atsiskaityti už atsakovės suteiktas paslaugas. Šalims prieš pasirašant sutartį ir derantis dėl paslaugų suteikimo, ieškovė buvo minėjusi, kad bus pakankamai didelis kiekis krovinių, todėl atsakovė nurodė, jog galės pradėti teikti paslaugas tik gavusi avansinį mokėjimą. Atsakovė 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė ieškovei išankstinio mokėjimo sąskaitą TR Nr. 181114-01, pagal kurią paprašė ieškovės pervesti atsakovei į banko sąskaitą 100 500 Eur avansą. Ieškovė 2018 m. lapkričio 15 d. bankiniu pavedimu atliko avansinį mokėjimą už ateityje būsiančias paslaugas. Atsakovė jokių paslaugų nesuteikė, todėl ieškovė paprašė atsakovę sugrąžinti sumokėtą avansą. Ieškovė suteikė pakankamai ilgą terminą, nuo 2019 m. liepos 3 d., kai buvo pateikta pretenzija atsakovei, kad ši sugražintų ieškovei avansinį mokėjimą, tačiau avansinis mokėjimas nesugrąžintas. Atsakovė piktybiškai nenori geruoju vykdyti savo įsipareigojimų ir naudojasi ieškovei priklausančiomis pinginėmis lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad sutinka ir neprieštarauja, jog 2018 m. lapkričio 9 d. šalys sudarė sutartį Nr. EU18/11/09-01 ir atsakovė iš ieškovės gavo 100 500 Eur mokėjimą, tačiau šalys buvo pasirašiusios papildomus dokumentus, kurie įrodo ir patvirtinta, kad ieškovė neturi teisės reikalauti grąžinti jos sumokėtą avansinį mokėjimą. Ieškovė ieškinyje nepaminėjo ir nuslėpė įrodymus, kad 2019 m. kovo 15 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas, kuriuo buvo įskaityti šalių vienarūšiai įsipareigojimai. 2019 m. kovo 15 d. trišalis susitarimas akivaizdžiai ir aiškiai įrodo, kad ieškovė į atsakovę neturi reikalavimo teisės, o atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei pastarosios sumokėto avansinio mokėjimo. Iš esmės tas pačias aplinkybes atsakovė nurodė ir atsiliepime į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės ieškovei 100 500 Eur, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (100 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 729 Eur žyminį mokestį, 2 583 Eur išlaidas už byloje suteiktą teisinę pagalbą bei valstybei 19,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo jokių piniginių lėšų iš atsakovės negavo, 2020 m. rugsėjo 1 d. pranešimu trišalę sutartį nutraukė, padarė išvadą, kad atsakovė savo prievoles turi vykdyti ieškovei, o ne trečiajam asmeniui.
8. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei atsakovė suteikė paslaugas už 2018 m. lapkričio 15 d. pervestą sumą ar ją grąžino. Tuo tarpu atsakovė, be prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsiliepimo į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad pagal 2019 m. kovo 15 d. trišalį susitarimą ieškovė į atsakovę neturi reikalavimo teisės, o atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei pastarosios sumokėto avansinio mokėjimo, jokių argumentų ir / ar įrodymų apie trišalės sutarties (ne)vykdymą nepateikė.
9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir tai, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei atsakovė suteikė paslaugas už 2018 m. lapkričio 15 d. pervestą sumą ar ją grąžino, jog nurodytą sumą pagal trišalę sutartį pervedė trečiajam asmeniui Coalimex Resources L.P. (toliau – trečiasis asmuo), teismas patenkino ieškinio reikalavimą ir priteisė iš atsakovės ieškovei 100 500 Eur. Taip pat teismas nusprendė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „TRANSMURALIS“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose. Nors ji 2020 m. lapkričio 16 d. dar gerokai prieš teismo posėdį pateikė prašymą, kad šis posėdis būtų organizuojamas nuotoliniu būdu, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo nieko nepasisakė ir tiesiog išnagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant. Taigi, buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės būti išklausytai ir betarpiškai pateikti paaiškinimus.
10.2. Atsakovė nėra gavusi 2019 m. liepos 3 d. pateiktos pretenzijos, todėl su ja susipažino tik bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė nepateikė jokios informacijos, kokiu būdu ir kaip siuntė (pateikė) šią pretenziją atsakovei, todėl klaidina teismą pateikdama neaiškias faktines aplinkybes.
10.3. Ieškovė prie ieškinio nebuvo pateikusi 2019 m. kovo 15 d. trišalės sutarties, nors tokią pareigą ir galimybę turėjo. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip siekis nuslėpti galimai jai nepalankią informaciją nuo teismo.
10.4. Atsakovė savo finansinius įsipareigojimus privalo vykdyti trečiajam asmeniui, o ieškovei ji nėra skolinga. Šios aplinkybės aiškiai užfiksuotos ir šalių pasirašytame trišaliame susitarime – 2 punkte, kuriame nurodyta, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, o ieškovė yra skolinga trečiajam asmeniui. Trišalis susitarimas būtent ir buvo sudarytas tam, kad būtų užskaitytos tarpusavio skolos – atsakovė tapo nebeskolinga ieškovei, o atsakovė tapo skolinga trečiajam asmeniui. Taigi, ieškovės pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir neteisėtas.
10.5. Atsakovė nėra gavusi byloje pateikto pranešimo dėl trišalio susitarimo nutraukimo, todėl nėra suprantama, kaip teismas galėjo juo remtis. Kita vertus, nėra iki galo aišku, kurios valstybės materialine teise reikėtų vadovautis sprendžiant trišalės sutarties galiojimo ir pranešimo dėl trišalės sutarties nutraukimo klausimą. Susitarime nėra numatyta galimybė jį nutraukti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. Be to, pirmiausia trečiasis asmuo turėjo pateikti reikalavimą atsakovei dėl prievolės įvykdymo ir tik tada, jei atsakovė tokio reikalavimo nebūtų įvykdžiusi, galėjo imtis veiksmų dėl trišalio susitarimo nutraukimo.
10.6. Visos trišalio susitarimo šalys yra verslo subjektai, privalantys būti apdairūs ir rūpestingi, tarpusavyje bendradarbiauti ir kooperuotis, jiems taikomi aukštesni rūpestingumo bei pareigingumo reikalavimai. Taigi, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalėjo imtis visų nuo jos priklausančių priemonių toms kliūtims pašalinti.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jos naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. 2020 m. spalio 29 d. buvo atidėtas žodinis teismo posėdis, nes atsakovė į jį neatvyko. Kitas teismo posėdis buvo numatytas 2020 m. lapkričio 16 d., tačiau atsakovė pageidavimą dėl jo organizavimo nuotoliniu būdu pateikė tik posėdžio dieną. Šioje situacijoje akivaizdu, kad teismas neturėjo jokių realių techninių galimybių suorganizuoti nuotolinį teismo posėdį, o atsakovė galėjo tokį savo prašymą pateikti gerokai anksčiau. Tikėtina, kad atsakovė tokiais savo veiksmais tik piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tokiu būdu siekdama vilkinti teismo procesą.
11.2. Atsakovė apeliaciniu skundu siekia neleisti prasidėti vykdymo procesui ir jo pradžią kaip galima labiau atitolinti.
11.3. 2018 m. lapkričio mėn. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė pervedė atsakovei 100 500 Eur avansą. Pasikeitus šalių pozicijai ir galimybėms, ieškovė 2019 m. kovo mėn. pradžioje paprašė pervestą avansą sugrąžinti. Ieškovė ir trečiasis asmuo, nejausdami, kad gali būti apgauti, sutiko sudaryti trišalį susitarimą. Kadangi atsakovė vėliau pasiūlė nieko nedaryti pagal minėtą susitarimą, nes ji neturi pinigų ir vėliau susigrąžins avansą, ieškovė ir trečiasis asmuo manė, kad trišalis susitarimas iš atsakovės pusės nebuvo pasirašytas. Dėl šios priežasties susitarimas nebuvo pateiktas teismui kartu su ieškiniu. Be to, ieškovė net ir neturėjo susitarimo kopijos su atsakovės parašu. Taigi, nei ji, nei trečiasis asmuo negalėjo įgyvendinti savo teisių ir atitinkamai elgtis pagal trišalio susitarimo nuostatas.
11.4. Atsakovė bando klaidinti teismą, kad ji 2019 m. liepos 3 d. pretenzijos negavo, tačiau ji atsakovei buvo išsiųsta registruota pašto siunta, kurios atsakovė nepriėmė. Analogiška situacija susidarė ir su trečiojo asmens 2020 m. rugsėjo 2 d. siųstu pranešimu dėl trišalės sutarties nutraukimo – šis pranešimas atsakovei buvo nusiųstas elektroniniu paštu, tačiau atsakovė nurodė, kad tokio pranešimo nėra gavusi.
11.5. Trečiasis asmuo, susipažinęs su atsakovės pateiktu trišaliu susitarimu, nedelsiant pateikė pranešimą dėl jo nutraukimo. Šį trečiojo asmens pranešimą dėl trišalio susitarimo nutraukimo atsakovė gavo 2020 m. rugsėjo 2 d., tačiau elgėsi pasyviai ir nepateikė jokios savo pozicijos dėl jo. Tokius atsakovės veiksmus galima vertinti kaip jos sutikimą ir neprieštaravimą dėl trečiojo asmens išreikštos valios nutraukti trišalį susitarimą ir jame nebedalyvauti. Taigi, atsakovė 100 500 Eur turi sumokėti būtent ieškovei, kuri atliko mokėjimą.
11.6. Trišalio susitarimo 3.2 punkte nurodyta, kad įskaičius pinigines lėšas firmos Coalimex Resources L.P. sąskaitoje, UAB „TRANSMURALIS“ nebeskolinga OU Valgevene info–JA Arikeskus. Šį trišalį susitarimą paruošė atsakovė, todėl būtent ji 3.2 punkte nurodė, kad atsakovė išlieka skolinga ieškovei iki piniginių lėšų įskaitymo į trečiojo asmens banko sąskaitą. Taigi, atsakovė nebebūtų skolinga ieškovei tik tokiu atveju, jeigu pavedimas būtų atliktas į trečiojo asmens sąskaitą.
11.7. Jei trečiasis asmuo ir nebūtų pateikęs 2020 m. rugsėjo 2 d. pranešimo dėl trišalio susitarimo nutraukimo, toks veiksmas nekeičia prievolinio teisinio santykio pobūdžio – atsakovė išlieka skolinga ieškovei, nes nėra atlikusi pavedimo trečiajam asmeniui. Be to, atsakovė neginčija savo įsipareigojimo grąžinti 100 500 Eur, todėl jai kyla pareiga sumokėti skolą ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Faktinės aplinkybės
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė OU Valgevene info–JA Arikeskus ir atsakovė UAB „TRANSMURALIS“ 2018 m. lapkričio 9 d. sudarė sutartį Nr. EU18/11/09-01 dėl transporto ir ekspedijavimo paslaugų organizavimo vežant krovinius automobilių ir geležinkelių transportu, pagal kurią atsakovė įsipareigojo vykdyti arba organizuoti vykdymą sutartyje numatytų paslaugų, susijusių su ieškovės vežimu tarptautinio susisiekimo automobilių ir geležinkelių transportu, o ieškovė įsipareigojo vykdyti atsiskaitymą su atsakove už suteiktas paslaugas šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.1, 1.1 punktai). Ši sutartis galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d.
14. Pagal atsakovės 2018 m. lapkričio 14 d. išrašytą išankstinę mokėjimo sąskaitą Nr. 181114-01 ieškovė 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovei pervedė 100 500 Eur sumą.
15. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo 2019 m. kovo 15 d. sudarė trišalę sutartį Nr. 2019/03/001, kuria patvirtino, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 100 500 Eur sumą, o ieškovė tokio paties dydžio sumą yra skolinga trečiajam asmeniui ir susitarė, kad atsakovė šią sumą perves į asmeninę trečiojo asmens sąskaitą ((duomenys neskelbtini), Priorbank), o įskaičius pinigines lėšas trečiojo asmens banko sąskaitoje, atsakovė bus neskolinga ieškovei (trišalės sutarties 3.1, 3.2 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, kam atsakovė turi pareigą grąžinti 2018 m. lapkričio 15 d. jai pervestą 100 500 Eur avansą ieškovei ar pagal 2019 m. kovo 15 d. trišalę sutartį – trečiajam asmeniui.
Dėl teisės būti išklausytai pažeidimo
17. Apeliantė teigia, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės būti išklausytai ir betarpiškai pateikti paaiškinimus, nes jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose, neišspręstas jos 2020 m. lapkričio 16 d. prašymas tos dienos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu.
18. Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę teikti paaiškinimus, įrodymus ir naudotis kitomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis. Aptariamų principų nesilaikymas gali lemti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį palyginus su oponentu (Kress prieš Prancūziją [DK], Nr. 39594/98, 72 par., ECHR 2001-VI).
19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patenkino apeliantės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujino bylos nagrinėjimą. Šia nutartimi apeliantei nustatytas 14 dienų terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį bei 2020 m. rugsėjo 14 d. 9.00 val. paskirtas parengiamasis teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Nutartis apeliantei paštu išsiųsta 2020 m. rugpjūčio 14 d., o įteikta 2020 m. rugpjūčio 20 d. Atsižvelgiant į UAB „TRANSMURALIS“ prašymą 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdis buvo perkeltas į 2020 m. rugsėjo 16 d. 9.00 val., o apeliantei 2020 m. rugpjūčio 19 d. paštu išsiųstas bei 2020 m. rugpjūčio 21 d. įteiktas šaukimas dėl dalyvavimo teismo posėdyje. 2020 m. rugsėjo 15 d. minėtas posėdis, apeliantei nespėjus pateikti procesinių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, buvo perkeltas į 2020 m. spalio 29 d. 13.00 val. Apie šį perkėlimą apeliantės vadovas buvo informuotas 2020 m. rugsėjo 15 d. elektroniniu laišku ir 2020 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kurios gavimą ji patvirtino 2020 m. spalio 2 d. Apeliantė 2020 m. spalio 29 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo. Šio posėdžio metu paskirtas kitas teismo posėdis – 2020 m. lapkričio 16 d. 11.00 val. Tą pačią dieną apeliantei vėl buvo išsiųstas teismo šaukimas, kuris paštu jai buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 5 d. Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose taip pažeidžiant teisę būti išklausyta.
20. Iš LITEKO esančios informacijos taip pat nustatyta, kad apeliantė 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą 2020 m. lapkričio 16 d. 11.00 val. vyksiantį teismo posėdį organizuoti nuotoliniu būdu. Nors ji teigia, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo nepasisakė ir tiesiog išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant, tačiau iš byloje pateikto minėto posėdžio protokolo ir garso įrašo nustatyta, kad prašymas buvo išnagrinėtas ir atmestas kaip pateiktas pavėluotai, o bylos nagrinėjamas buvo tęsiamas. Taigi, darytina išvada, kad apeliantei buvo suteiktos visos galimybės dalyvauti teismo posėdyje, tačiau ji pati dar nežinodama koks bus teismo sprendimas dėl posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu, pasirinko į jį neatvykti.
Dėl 100 500 Eur avanso grąžinimo
21. Kaip jau minėta, atsakovė 2018 m. lapkričio 14 d. išrašė ieškovei išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 181114-01, pagal kurią ieškovė 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovei pervedė 100 500 Eur avansą. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad iš ieškovės gavo 100 500 Eur sumą ir atsiliepime į ieškinį patvirtina, kad dar 2019 m. pradžioje jai buvo pranešta, jog paslaugų pagal 2018 m. lapkričio 9 d. sutartį organizuoti nebereiks. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateikta 2019 m. liepos 3 d. pretenzija, kuria reikalaujama, jog apeliantė nedelsiant grąžintų 2018 m. lapkričio 15 d. pavedimu jai pervestą 100 500 Eur sumą. Be to, apeliantė nurodė ir tai, kad jos buvo prašoma minėtą sumą pervesti ne ieškovei, o trečiajam asmeniui. Taigi, nors apeliantė teigia, kad 2019 m. liepos 3 d. pretenzija jai įteikta nebuvo, o byloje nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių jos įteikimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad apeliantė nežinojo apie reikalavimą grąžinti avansą.
22. Apeliantė teigia, kad sudarius 2019 m. kovo 15 d. trišalę sutartį jos skola ieškovei buvo užskaityta ir ji liko skolinga tik trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. kovo 15 d. tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos trišalės sutarties Nr. 2019/03/001 turinį, neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.
23. Pažymėtina, kad trišalėje sutartyje šalys patvirtino, jog atsakovė yra skolinga ieškovei 100 500 Eur sumą, o ieškovė tokio pačio dydžio sumą yra skolinga trečiajam asmeniui (trišalės sutarties 2.1, 2.2 punktai). Nors šalys minėta sutartimi susitarė, kad atsakovė bankiniu pavedimu perves 100 500 Eur sumą į trečiojo asmens asmeninę sąskaitą ir įskaičius šioje sąskaitoje mokėjimą taps nebeskolinga ieškovei (trišalės sutarties 3.1, 3.2 punktai), byloje nėra įrodymų, kad atsakovė šį įsipareigojimą būtų įvykdžiusi. Kadangi pagal byloje esančius duomenis atsakovės mokėjimas nebuvo atliktas / įskaitytas, nėra pagrindo teigti, kad ji nebeskolinga ieškovei.
24. Kita vertus, iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 1 d. pranešimo matyti, kad atsakovei vengiant vykdyti 2019 m. kovo 15 d. trišalį susitarimą, t. y. atsakovei nepervedant 100 500 Eur sumos trečiajam asmeniui, jis vienašališkai trišalę sutartį nutraukė. Nors apeliantė teigia, kad ji apie šį sutarties nutraukimą nebuvo informuota, tačiau apie jį sužinojusi, kaip pati nurodo, bylos nagrinėjimo metu, nutraukimo neginčijo, todėl turėjo pareigą prievolę vykdyti ieškovei.
25. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors apeliantė 100 500 Eur skolos faktą pripažįsta, tačiau ją grąžinti tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui vengia. 2019 m. kovo 15 d. trišale sutartimi apeliantė įsipareigojo 100 500 Eur sumą grąžinti trečiajam asmeniui, tačiau tokio įsipareigojimo nevykdė net ir tada, kai ieškovė pareiškė ieškinį teisme (2020 m. kovo 20 d.). Priešingai, Kauno apygardos teismui 2020 m. birželio 16 d. priėmus sprendimą už akių, apeliantė 2020 m. liepos 7 d. prašymu prašė peržiūrėti sprendimą, nors galėjo, skolą grąžinti trečiajam asmeniui, jeigu ji galvojo, kad skolą turi grąžinti jam.
26. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turi pareigą 100 500 Eur sumą grąžinti ieškovei. Tuo tarpu faktas, kad ieškovė nebuvo pateikusi trišalės 2019 m. kovo 15 d. sutarties su ieškiniu, nėra reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes vėliau, kaip jau minėta, ši sutartis buvo nutraukta.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
29. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
30. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgijo ieškovė, tačiau ji iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jai bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlyginamos.
31. Kadangi Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 1 667 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimas iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo, iš atsakovės priteistina minėta žyminio mokesčio suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSMURALIS“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 1 667 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt septynis Eur) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.